Civilinė byla Nr. 2-285/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Medsiketa“ atstovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-779-153/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ritorema“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Medsiketa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB ,,Ritorema“ 2008 m. vasario 27 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Medsiketa“ 130 520,88 Lt skolos ir 21 360,26 Lt delspinigių, atsiradusių statybos rangos sutarties pagrindu.
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB ,,Medsiketa“ nekilnojamojo turto, esančio Topolių g. 3 bei Fabriko g. 4, Jonavoje areštą, neviršijant 151 880,88 Lt sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perduoti tretiesiems asmenims.
Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovas reiškia didelį piniginio pobūdžio reikalavimą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę parduoti, padovanoti, įkeisti arba kitokiu būdu perleisti turtą trečiųjų asmenų nuosavybėn, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 1, 2 p.).
Atskiruoju skundu atsakovo UAB ,,Medsikeda“ atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areštas.
Atskirajame skunde atsakovo atstovas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, reikšdamas nepagrįstą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja procesu, nes nepateikė teismui jokių savo reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas pats nėra atlikęs visų darbų, todėl neturi teisės reikalauti, kad atsakovas jam sumokėtų. Pabrėžia, jog nėra jokios rizikos būsimam teismo sprendimui įvykdyti, todėl, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Ritorema“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas teigia, kad yra moki, sėkmingai veikianti bendrovė, tikėtina, jog didelė ieškinio suma (151 880,88 Lt) gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai, jog ieškovas reiškia nepagrįstą reikalavimą, negali būti sprendžiami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kaip žinia, ginčų sprendimas teisme, visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.
Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Taip pat atsakovas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai : Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Vytas Milius