Civilinė byla Nr. 2S-486-945/2018
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00453-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.10; 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)

Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir T. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, V. K. B., A. S. B., J. K., A. Z., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Raminora“, E. G., antstolė J. J.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
- Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų M. Š. ir T. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Suinteresuotasis asmuo E. G. pareiškė byloje savarankišką reikalavimą pripažinti pareiškėjo T. Š. 26 222,82 Eur prievolę suinteresuotajam asmeniui E. G. solidaria sutuoktinių prievole.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė suinteresuotajam asmeniui E. G. 7 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nustatytam savarankiškų reikalavimų trūkumui pašalinti. Teismas sprendė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką šeimos bylose kreditoriai nesutinkantys su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jų teisių, turi galimybę savo teises ginti dvejopu būdu, t. y. pareikšti atsikirtimus (atsiliepimus), nurodydami nesutikimo su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis motyvus (kaip šiuo atveju suinteresuotas asmuo išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose), arba reikšti savarankiškus reikalavimus. Reikšdama savarankišką reikalavimą suinteresuotasis asmuo neįvardijo aplinkybių, kuriomis reikalavimą grindžia, reikalavimo dalyką suformulavo nekonkrečiai, pareiškime nenurodė, ar ją atstovaus advokatas, nepasisakė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nesumokėjo žyminio mokesčio. Šiuo trūkumus teismas įvertino kaip esminius ir nustatė terminą jiems pašalinti.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
- Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo E. G. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Suinteresuotasis asmuo teismui pateikė prašymą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Toks prašymas turi būti vertinamas kaip reikalavimas dėl teisės. Juo neprašoma nustatyti prievolės dydį, kadangi skola iš pareiškėjo T. Š. jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Civiliniame procese, kuriame buvo reikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, suinteresuotasis asmuo jau sumokėjo žyminį mokestį.
- Suinteresuotojo asmens interesus pažeidžia pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria prievolę suinteresuotajam asmeniui prašoma pripažinti asmenine T. Š. prievole. Dėl šios priežasties suinteresuotasis asmuo ir reiškia savarankišką reikalavimą.
- Priimdamas ginčijamą nutartį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią kreditorių interesus santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas turi ginti ex officio, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad jeigu teismas tenkintų suinteresuotojo asmens reikalavimą, ji įgytų realų pinigų kiekį. Pareiškėjos nuomone, dėl to teismas šį reikalavimą pagrįstai laikė turtiniu, nustatė už jį mokėtiną žyminį mokestį. Be to, pareiškėja nurodė sutinkanti ir su kitais teismo nustatytais procesinio dokumento trūkumais.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad skola yra priteista tik iš pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu, kur jokie reikalavimai pareiškėjai nebuvo reiškiami. Šiuo atveju suinteresuotasis asmuo reiškia savarankišką reikalavimą pripažinti skolą solidaria pareiškėjos prievole. Tuo atveju, jei teismas tenkintų tokį reikalavimą, toks sprendimas pakeistų pareiškėjos turtinę padėtį, suinteresuotasis asmuo įgytų naujas turtines teises į M. Š. Pareiškėjo nuomone, santuokos nutraukimo byloje reiškiamas suinteresuotojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl turtinės prievolės pripažinimo solidaria pagrįstai teismo kvalifikuotas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir turi būti apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
- Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria suinteresuotajam asmeniui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, 3.59 straipsniu, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu, santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti klausimai, susiję su sutuoktinių prievolėmis kreditoriams, kreditoriai turi būti įtraukti į bylą suinteresuotaisiais asmenimis. Vadovaujantis CK 3.126 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai turi teisę į santuokos nutraukimo bylą įstoti su savarankiškais reikalavimais. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kreditoriui pareiškus savarankišką reikalavimą santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Toks teisinis reglamentavimas nulemtas aplinkybės, kad kreditorių reikalavimai turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o santuokos nutraukimo bendru sutikimu byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir klausimai dėl piniginių sumų priteisimo tokioje byloje nesprendžiami. Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, CK 3.53 straipsniu, tokioje byloje teismas turi teisę nutraukti santuoką patvirtindamas pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių arba, nustatęs, kad sutartis prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, pareiškimą atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 išaiškino, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Nurodytas teisinis reglamentavimas, jį vertinant cituotos teismų praktikos kontekste, leidžia spręsti, kad kreditorius santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, turi teisę apsispręsti, ar jis reikš savarankišką reikalavimą pareiškėjams, ar savo teises gins ginčydamas pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumą.
- Nuo šio kreditoriaus pasirinkimo priklauso tiek proceso eiga, tiek ir teismo priimamų procesinių sprendimų kuriamos pasekmės. Jeigu kreditorius pareiškia savarankišką reikalavimą, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas sustabdomas (CPK 540 str. 4 d.), o kreditoriaus reikalavimas nagrinėjamas atskirai savarankiškame civiliniame procese, kuriam taikomos ieškininės teisenos taisyklės. Kreditoriui tokiu atveju tenka pareiga suformuluoti reikalavimus pareiškėjams (CPK 135 str.), sumokėti už šiuos reikalavimus žyminį mokestį (CPK 80 str.), o teismo priimamas sprendimas ieškinio patenkinimo atveju tampa vykdytinu dokumentu, kurio pagrindu kreditorius gali vykdyti išieškojimą (CPK 584 str.). Jeigu kreditorius nusprendžia savo teises ginti savarankiško reikalavimo nereikšdamas, jo prieštaravimų pagrįstumas vertinamas priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje, t. y. nustatant, ar kreditoriaus prieštaravimai pagrindžia pareiškėjų pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisėtumą ir yra kliūtis tokiai sutarčiai patvirtinti (CPK 541 str. 1 d., CK 3.53 str.). Tokiu atveju pripažindamas kreditoriaus prieštaravimus pagrįstais teismas apsiriboja tuo, kad netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir netenkina pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas nesukuria teisių kreditoriams, kadangi nesprendžia klausimo dėl skolos priteisimo. Net ir teismui netenkinant prašymo dėl santuokos nutraukimo dėl to, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, o jie prašo šią prievolę pripažinti asmenine, toks teismo sprendimas tegali būti vertinamas kaip proceso dalyviams reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtinimas (CPK 182 str. 2 p., 270 str. 4 d. 1 p.), tačiau, nesant kreditorių pareikštų reikalavimų, nesukuria teisės kreditoriams teismo sprendimo pagrindu vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.
- Įvertinęs teismui pateikto procesinio dokumento – 2017 m. lapkričio 23 d. suinteresuotojo asmens savarankiškų reikalavimų dėl prievolės pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole – turinį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl to, kaip šis dokumentas turi būti vertinamas: ar tai reikalavimas, kurį, sustabdęs santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, teismas turėtų vertinti nagrinėdamas kilusį ginčą ieškininės teisenos tvarka ir priimti dėl jo sprendimą, ar aptariamą prašymą teismas turėtų vertinti santuokos nutraukimo byloje kaip prieštaravimus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo.
- Kartu suinteresuotojo asmens dėmesys atkreipiamas ir į jos teikiamo prašymo formuluotę. Kreditorė nurodo, kad 26 222,82 Eur skola yra priteista jai iš pareiškėjo T. Š. Jeigu kreditorė teikdama aptariamą prašymą siekia, kad prašymo patenkinimo atveju ji įgytų teisę skolą priverstine tvarka išieškoti solidariai ir iš M. Š., prašymas turi būti formuluojamas kaip reikalavimas dėl skolos priteisimo iš solidaraus skolininko. Klausimas, ar prievolė buvo asmeninė, ar solidari, priskirtinas prie bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kuria vadovaujantis gali būti sprendžiama, ar kreditorė turi teisę reikalauti skolos grąžinimo ir iš M. Š., tačiau nelaikytinas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu, nagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka.
- Apibendrindamas nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas yra su trūkumais, kadangi iš jo turinio nėra aiški suinteresuotojo asmens valia, kuri turi esminės įtakos reiškiamų reikalavimų riboms bei tolesnei bylos eigai. Pageidaudama, jog jos prašymas būtų nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas, suinteresuotasis asmuo privalo pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimas atitinkantį procesinį dokumentą ir sumokėti už reiškiamą reikalavimą CPK 80 straipsnyje numatytą žyminį mokestį. Priešingu atveju teismas suinteresuotojo asmens pretenzijas galės vertinti tik kaip nesutikimą su pareiškėjų pozicija, tačiau spręsti savarankiško ginčo tarp suinteresuotojo asmens ir pareiškėjų neturės teisinio pagrindo.
- Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą (CPK 115 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti suinteresuotajam asmeniui E. G. terminą iki 2018 m. vasario 26 d. pašalinti trūkumus, nustatytus Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas