Civilinė byla Nr. e2-192-357/2021

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00106-2020-9

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.2.6;

                                                                                2.6.39.2.6.1; 2.6.4; 2.6.8.8; 3.2.6.1

  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui M. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Isma“ atstovui advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ dėl draudiminės išmokos grąžinimo.

Teismas, išnagrinėję bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas Balcia Insurance SE Lietuvos filialas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „Isma“ ieškovo naudai 40 811,14 Eur, 837,00 žyminį mokestį, 424,47 Eur bylinėjimosi išlaidas už vertėjų paslaugas, kitas bylinėjimosi išlaidas, bei 6 procentų metines palūkanas, sumokant Balcia Insurance SE Lietuvos filialui, kodas 304498010, buveinės adresas Žirmūnų g. 67A, Vilnius LT- 09112, Filialo sąskaita (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas, kodas (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodo, kad UAB „Isma“ ir Compensa Vienna Insurance Group 2013-08-08 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2013-08-18 iki 2014-08-17 d. 2013 spalio 18 d. UAB „Isma“ pateikė pranešimą apie įvykį, kuriuo informavo civilinės atsakomybės draudiką apie 2013 spalio 17 dieną įvykusį eismo įvykį, kurio metu sprogus apdraustosios transporto priemonės padangai, automobilis apsivertė kelyje. 2015 birželio 11 d. Velso Vyriausybė pateikė pretenziją dėl 89 389,46 svarų žalos atlyginimo ir Compensa korespondentas informavo draudiką, 2015 lapkričio 25 d. Compensa gavo pakartotinę pretenziją ir buvo pateikta žalos apskaičiavimo detalizacija. 2017 rugpjūčio 31 d. akcinė draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance Group perleido savo teises ir pareigas pagal Compensa transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, Latvijoje įsteigtai ir pagal Latvijos įstatymus veikiančiai Balcia Insurance SE. Ieškovas, perėmęs draudiko teises ir pareigas, tame tarpe ir pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant korespondentui, pradėjo derybos su Velso Vyriausybe dėl draudimo išmokos dydžio. 2019 birželio 27 d. Velso Vyriausybė pateikė Pažymą dėl sutikimo su 70 000 svarų draudimo išmoka ir 2019 liepos 5 d., Balcia Insurance company išmokėjo 73 136,00 svarų draudimo išmoką, kas atitiko 81 622,27 Eur.

3.       Pažymi, kad Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5.6 punktu draudimo sutarties šalys susitarė, kad apdraudžiama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), nebus naudojama pavojingų krovinių pervežimui, o padidėjus sutartyje numatytai rizikai, t. y. pasikeitus 1.5.6. punkte nurodytai aplinkybei, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš draudėjo iki 50 procentų nuo sumokėtos draudimo išmokos. Draudėjas vežė 23 793 kg pavojingą krovinį, CMR važtaraštyje nurodant 4.1. pavojingumo klasę. Draudikas su draudėju susitarė dėl pasekmių pažeidus susitarimą dėl transporto priemonės nenaudojimo pavojingų krovinių pervežimui. Draudėjas yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuris privalo pasirūpinti draudimo dokumentais ir turi prievolę pasidomėti, ar yra galiojanti draudimo sutartis, ar yra susitarimas su draudimo kompanija dėl pavojingų krovinių vežimo. Draudėjo elgesys vertintinas kaip nepateisinamas piktnaudžiavimas, ketinant naudotis draudimo apsauga, tačiau akivaizdžiai siekiant išvengti bet kokių materialinių sąnaudų už rizikos pasikeitimą. Toks elgesys vertintinas kaip neteisėtas neveikimas, suponuojantis pareigą atlyginti antrajai sutarties šaliai nuostolius, todėl atsakovei kyla prievolė sumokėti 40 811,14 Eur draudimo išmokos grąžinimą Balcia Insurance SE Lietuvos filialui.

4.       Ieškovo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad krovinys nebuvo pavojingas, o išmokėta išmoka priežastiniu ryšiu nėra susijusi su eismo įvykio pasekmėmis, atsiradusiomis dėl žalą padariusio asmens veiksmų. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo 2015 gruodžio 25 d., t. y. 30 dienų nuo pretenzijos gavimo arba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 vasario 25 d., nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovės nurodoma Kasacinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, todėl netaikytina. Ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2019 liepos 5 d., todėl ieškovui pilna apimtimi įvykdžius prievolę išmokėti draudimo išmoką, prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, reikalavimas atsakovui pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl ieškovas neturi pagrindo prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovės reikalavimo nepriteisti 3136 svarų administravimo sumą prašo netenkinti, nes administravimo mokestis pripažįstamas sudėtine draudimo išmokos dalimi ir Draudiko teisės regreso tvarka išsiieškoti sumokėtas administravimo sumas iš atsakingų asmenų, yra vieninga ir gausi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

5.       Atsakovė UAB „Isma“ atsiliepimu prašo ieškinį kaip teisiškai nepagrįstą atmesti, taikyti šioje civilinėje byloje ieškinio senatį, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės aptariamu atveju vežtas krovinys buvo žiebtuvėliai, neaišku, kokius krovinius ieškovas laiko pavojingais ir pagal kokius kriterijus krovinius ieškovas priskiria pavojingiems. TPVCAPDĮ, kurį ieškovas įvardija kaip savo regresinio reikalavimo teisinį pagrindą, taip pat nepateikia apibrėžimo, kokie kroviniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo prasme laikytini/nelaikytini pavojingais. Draudikui, nusprendusiam taikyti vienokį ar kitokį draudimo rizikos vertinimo kriterijų, tenka pareiga įrodyti jo taikymo teisinį pagrindą ir užtikrinti tokio kriterijaus (aplinkybės), kaip draudimo rizikos vertinimo veiksnio ir draudimo sutarties sąlygos, teisinį apibrėžtumą bei teisinį aiškumą. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateiktas joks apibrėžimas, kas šios sutarties prasme yra laikoma pavojingu kroviniu. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvai suponuoja tai, kad draudiko formuluojamos teisinės sutarčių sąlygos privalo būti aiškios, jos privalo būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Šių draudikui tenkančių imperatyvų laikymasis yra draudėjo teisių apsaugos sąlyga, draudėjo interesų teisinio saugumo užtikrinimo garantija. Ieškovas šiuo atveju neužtikrino draudimo sutarties sąlygos aiškumo, jam tenka dėl to atsirandančios teisinės pasekmės, negali ja remtis šioje civilinėje byloje kaip ieškinio pagrindu, o be to, ši draudimo sutarties sąlyga turi būti aiškinama ne ieškovo naudai.

6.       Pasisakydama dėl ieškovo išmokėtų sumų nepagrįstumo atsakovė nurodo, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagristus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvyki, atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014) konstatuota, kad „kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas. Draudimo išmokos dydis šiuo atveju buvo nustatytas draudiko ir pretenzijos reiškėjo susitarimu, bet ne pagal konkrečius, patikimus, pakankamus įrodymus, realiai pagrindžiančius, jog išmokėta suma priežastiniu ryšiu yra susijusi su eismo įvykio pasekmėmis, atsiradusiomis dėl žalą padariusio asmens veiksmų. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto ieškovo atstovų susirašinėjimo, jie daug kartų iš pretenzijos reiškėjo reikalavo žalos dydžio įrodymų pateikimo, išsakė savo poziciją dėl pretenzijos reiškėjo reikalaujamų atlyginti nuostolių nepagrįstumo ir pan. Taigi, nepaisant to, kad pats ieškovas nelaikė pretenzijos reiškėjo reikalavimų teisėtais bei pagrįstais, vis dėlto vėliau sudarė tarpusavio susitarimą dėl draudimo išmokos sumos. Šioje civilinėje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie tinkamai patvirtintų jo išmokėtų draudimo išmokų teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 50 % ieškovo išmokėtų sumų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (galiojusių šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu) 62.2. punkte buvo numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. 63 punkte buvo įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Sąvokos „iki 50 procentų“ imtis (intervalas) yra nuo 1 procento iki 50 procentų. Ieškovas, reikšdamas maksimalaus dydžio reikalavimą, nepagrindžia, kodėl šiuo atveju (jeigu būtų tam teisinis pagrindas) yra reiškiamas būtent toks reikalavimas, o ne, pavyzdžiui, 5 procentų ar 10 procentų dydžio reikalavimas. Atsakovė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-958-431/2019, kurioje atsižvelgta į Taisyklių 62.1 ir 62.2 punktus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, eismo įvykis (draudžiamasis įvykis) įvyko ne dėl krovinio savybių, o dėl sprogusios automobilio padangos (ko pasėkoje automobilis apsivertė). Taigi, akivaizdu, kad krovinio pobūdis apskritai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (draudžiamojo įvykio) kilimu, nes eismo įvykį nulėmė kita priežastis, t. y. krovinys neturėjo jokios įtakos draudimo rizikos pasireiškimui.

8.       Teigia, kad ieškinys yra kildinamas iš draudimo teisinių santykių, todėl reikalavimams yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. TPVCAPDĮ, kurio pagrindu yra sudaryta šiai civilinei bylai aktuali draudimo sutartis, 19 straipsnio 1 dalis įpareigoja draudiką išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią yra svarbi pretenzijos atsakingam draudikui pateikimo data, nuo kurios yra skaičiuojamas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas konkretus 30 dienų terminas įvykdyti prievolę — išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 59 punktas). Nurodo, kad draudikas Compensa Viena Insurance Group (iš kurio ieškovas perėmė teises ir pareigas pagal sudarytas draudimo sutartis) pretenziją išmokėti draudimo išmoką gavo 2015 m. lapkričio 25 d., pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą jis privalėjo išmokėti draudimo išmoką iki 2015 m. gruodžio 25 d. (t. y., per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo) arba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos, t. y., iki 2016 m. vasario 25 d., jeigu draudikas įrodytų, jog šiuo atveju egzistavo TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo draudimo išmokos faktinio išmokėjimo dienos, o nuo tos dienos, kada ieškovui baigėsi įstatyme nustatytas imperatyvus terminas draudimo išmokai išmokėti. Imperatyvus terminas išmokėti draudimo išmoką šiuo atveju vėliausiai baigėsi 2016 m. vasario 25 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. vasario 25 d. Ieškinio senaties terminas suėjo jau tada, kai ieškovas dar net nebuvo iš Compensa Viena Insurance Group perėmęs teisių ir pareigų pagal sudarytas draudimo sutartis. Ieškovas su ieškiniu į teismą šioje byloje kreipėsi tik 2020 m. birželio mėnesį, todėl ieškovas daugiau nei 3 metais praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį, reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių.

9.       Papildomai triplike ir teismo posėdyje atsakovė nurodo, kad ieškovas remiasi Europos sutartimi dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR). Procesiniuose dokumentuose naujai paminėtas teisės aktas nėra sudėtinė draudimo sutarties, kurios pagrindu ieškovas šioje civilinėje byloje pareiškė atsakovei regresinį ieškinį, dalis. Nei vienoje iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria laikotarpiui nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, nuostatų nėra minima Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir nėra pateikiama jokių nuorodų į šį aktą. TPVCAPDĮ nėra vartojama sąvoka „pavojingas krovinys“ ir nėra pateikiamas joks tokios sąvokos apibrėžimas. Ieškovas, kaip profesionalus draudikas, Draudimo sutartyje imdamas vartoti konkrečias sąvokas, privalo apibrėžti tokių sąvokų prasmę, t. y. užtikrinti jų aiškumą, suprantamumą, nedviprasmiškumą. Ypač tais atvejais, kai draudikas siekia susiaurinti teikiamos draudimo apsaugos apimtį (tame tarpe — kai draudikas siekia iš draudėjo regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas ar jų dalį). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019), jog išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą gražintu atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokiu išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarti civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10.       Šiai civilinei bylai aktualioje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateiktas joks apibrėžimas, kas šios sutarties prasme yra laikoma pavojingu kroviniu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarant Draudimo sutartį, su sąvokos „pavojingi kroviniai“ turiniu atsakovė buvo supažindinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad aiškinant draudimo sutarties sąlygas, be bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, atsižvelgtina į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, kad tai yra sudėtingos sutartys, kuriose yra tiek individualių, tiek standartinių sąlygų, sudaromos prisijungimo būdu ir draudėjas turi ribotas galimybes derėtis dėl tokių sutarčių sąlygų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sudarant sutarti prisijungimo būdu, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik šias sąlygas atskleisti kitai sutarties šaliai, tačiau yra atsakinga už jų aiškumą ir nedviprasmiškumą. Ši šalis negali remtis sąlygomis, dėl kuriu aiškumo ir nedviprasmiškumo kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016; 2019-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264- 611/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta ir tai, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutarti prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

11.       Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010) reikalauja patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimu žalos atlyginimo įrodymu. Kitaip tariant, teismas turėjo patikrinti, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudimo išmokos dydis šiuo atveju buvo nustatytas draudiko ir pretenzijos reiškėjo susitarimu, bet ne pagal konkrečius, patikimus, pakankamus įrodymus, realiai pagrindžiančius, jog išmokėta suma priežastiniu ryšiu yra susijusi su eismo įvykio pasekmėmis, atsiradusiomis dėl žalą padariusio asmens veiksmų. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad jos daug kartų iš pretenzijos reiškėjo reikalavo žalos dydžio įrodymų pateikimo, išsakė savo poziciją dėl pretenzijos reiškėjo reikalaujamu atlyginti nuostoliu nepagrįstumo ir pan. Ieškovas nelaikė pretenzijos reiškėjo reikalavimų teisėtais bei pagrįstais, vis dėlto vėliau sudarė tarpusavio susitarimą dėl draudimo išmokos sumos.

12.       Ieškovui Draudimo sutartyje neapibrėžus aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė neįvykdė konkrečios pareigos, atitinkamai už tai nėra pagrindo atsakovei taikyti kokias nors teisines sankcijas. Ieškovo dublike pateikiami argumentai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, jeigu jie būtų laikomi teisiškai pagrįstais, iš esmės lemtų tai, kad jeigu, pavyzdžiui, draudikas išmokėtų draudimo išmoką po 15 metų, tai praėjus tokiam terminui, dar vienerius metus po to draudėjas galėtų sulaukti draudiko ieškinio dėl tariamo draudimo sutarties pažeidimo. Akivaizdu, kad teisine prasme tokios situacijos neturi būti, nes draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką laikydamasis įstatyme nustatyto jos išmokėjimo termino. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią yra svarbi pretenzijos atsakingam draudikui pateikimo data, nuo kurios yra skaičiuojamas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas konkretus 30 dienų terminas įvykdyti prievolę –išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 59 punktas). Dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio nevyko joks baudžiamasis, administracinis ar civilinis procesas, todėl pagal įstatymą ieškovas draudimo išmoką vėliausiai turėjo išmokėti per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Ieškovas su ieškiniu į teismą šioje byloje kreipėsi tik 2020 m. birželio mėnesį, konstatuotina, kad daugiau nei 3 metais praleido ieškinio senaties terminą.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymų vertinimas

13.       Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė UAB „Isma“ ir draudikas Compensa Vienna Insurance Group 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė UAB „Isma“ 2013 m. spalio 18 d. pateikė pranešimą apie įvykį ir informavo civilinės atsakomybės draudiką apie 2013 m. spalio 17 d. eismo įvykį, įvykusį Velse, Jungtinėje Karalystėje, kurio metu sprogus apdraustosios transporto priemonės padangai, automobilis apsivertė kelyje. 2015 m. birželio 11 d. Velso Vyriausybė pateikė pretenziją draudikui dėl 89 389,46 svarų žalos atlyginimo. Compensa korespondentas informavo, kad dėl 2013 m. spalio 17 d. eismo įvykio, būtina rezervuoti 90 000 svarų būsimai draudimo išmokai. 2015 m. lapkričio 25 d. Compensa gavo Velso vyriausybės pretenziją dėl 89 389,46 svarų draudimo išmokos sumokėjimo, su pretenzija buvo pateikta ir žalos apskaičiavimo detalizacija.

14.       2017 m. rugpjūčio 31 d. akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ perleido savo teises ir pareigas pagal Compensa transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuriomis apdrausta už Lietuvos Respublikos ribų naudojamų krovininių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė, įskaitant ir nebegaliojančias sutartis, Latvijoje įsteigtai ir pagal Latvijos įstatymus veikiančiai Balcia Insurance SE. Lietuvoje draudikas veiklą vykdo per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, filialo kodas 304498010, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 5, Vilnius LT-12129.

15.       Ieškovas Balcia Insurance SE, tarpininkaujant korespondentui, vedė derybas su Velso Vyriausybe dėl draudimo išmokos dydžio. 2019 m. birželio 27 d. Velso Vyriausybė pateikė Pažymą dėl sutikimo su 70 000 svarų draudimo išmoka ir 2019 m. liepos 5 d.  Balcia Insurance company išmokėjo 73 136,00 svarų draudimo išmoką, į draudimo išmokos sumą buvo įskaičiuojama ir 3136,00 svarų išmoka korespondentui už žalos administravimą. Ieškovo pateiktais duomenimis, draudimo išmokos dieną 73 136,00 svarų atitiko 81 622,27 Eur.

16.       Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė (draudėjas) vežė 23 793 kg. krovinį - žiebtuvėlius, CMR važtaraštyje nurodant 4.1. pavojingumo klasę. Pagal ADR krovinių klasifikatorių, 4.1. kodu yra žymimos pavojingos degiosios kietosios medžiagos. Byloje yra pateiktas Lietuvos transporto saugos administracijos dokumentas, kuriame nurodoma, kad pagal pateiktą krovinio važtaraštį, pavojingasis krovinys (JT Nr. (duomenys neskelbtini)) supakuotas ribotais kiekiais, o tokiam krovinio vežimui yra taikomos ADR 1.1.3.4 papunkčio išimtys. Vežant pavojingąsias medžiagas pagal minėtą išimtį, vairuotojams nėra reikalingas ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas. Transporto priemonė turėtų būti paženklinta, jei transporto vieneto didžiausia masė viršija 12 tonų, o transporto vienete esanti kiekviena pakuotė paženklinta pagal ADR 3.4.7.1 papunktį. Visos taikomos ADR nuostatos, vežant ribotais kiekiais supakuotus krovinius, išvardintos ADR 3.4 skyriaus 3.4.1 papunktyje.

17.       Teismas pažymi, kad su vežimo santykiais susijusių rizikų draudimas lemia, kad abi sutarties šalys (tiek draudikas, tiek draudėjas) privalo viena kitai atskleisti visus faktus ir aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties šalies sprendimui sudaryti sutartį ar atsisakyti ją sudaryti. Aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, yra tos, kurios nurodytos draudimo rūšies taisyklėse. CMR važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, jame be kitų duomenų nurodomas krovinio pavadinimas, svoris, kiekis. Vežant pavojingą krovinį būtina nurodyti jo klasę ir nustatytą numerį. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR), kurią Lietuva ratifikavo 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII–788. Ši sutartis detalizuoja pavojingų krovinių dokumentacijos parengimą, įpakavimo reikalavimus, vežimo būdus tarptautiniais maršrutais.

18.       Pagal Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisykles, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisykles, Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą, pavojingas krovinys – tai medžiagos ar gaminiai, kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ar turtui ir kuriems yra suteikti identifikavimo numeriai yra įrašyti į Jungtinių tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą bei išvardyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą. Taigi, atsakovės argumentai dėl kitokios krovinio rūšies atmetami kaip nepagrįsti, nes CMR važtaraštyje nurodyta 4.1. pavojingumo klasė įrodo, kad buvo vežamas pavojingas krovinys, dėl kurio draudimo nebuvo informuotas draudikas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Panašios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014).

20.       Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio vietoje Velse, Jungtinėje Karalystėje taikytina teisė, nustatanti civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius, numato 6 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl turto sužalojimo. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. Balcia Insurance company išmokėjo draudimo išmoką, atitinkančią 81 622,27 Eur, nepraėjus 6 metams nuo 2013 m. spalio 17 d. eismo įvykio. Ieškovės pateikti dokumentai įrodo, kad 81 622,27 Eur apmokėta už Velso Vyriausybės institucijų atliktus darbus tvarkant pavojingas atliekas, išrašyta sąskaita už konteinerių tiekimą jų pervežimui. Dokumentuose nurodoma, kad transporto priemonės pavojingas krovinys išmestas greitkelyje, dėl to reikėjo atlikti daug remonto darbų, kurių kaina Jungtinėje Karalystėje yra didelė ir su ja turi sutikti atsakingas draudikas. Kelio atnaujinimo darbų kaina siekia 32 7087,35 GBP. Byloje pateiktas dokumentų tyrimas, susirašinėjimas, tarp draudiko ir jo atstovo (korespondento).

Dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir draudėjo prievolės grąžinti dalį draudimo išmokos

21.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.993, 6.994 straipsniai numato draudiko teisę prieš sudarant draudimo sutartį įvertinti draudimo riziką, o asmeniui, sudarančiam sutartį su draudiku, nustatoma pareiga atskleisti informaciją, reikšmingą vertinant draudimo riziką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant įprastinę draudimo sutartį, turi būti vadovaujamasi šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, Standartinėmis draudimo taisyklėmis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.

22.       Vertinant prisiimamos rizikos dydį, draudikui reikia surinkti informaciją ne tik apie atsakingą už draudimo sutarties sudarymą asmenį apibūdinančius objektyvius faktorius ir subjektyvius individą charakterizuojančius kriterijus, bet ir surinkti kitus duomenis. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudimo rizika laikoma padidėjusia tuomet, kai atsiranda ar pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimą draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo.

23.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis nustato pareigą šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims sudaryti transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojančią tol, kol transporto priemonė yra įregistruota. Privalomojo draudimo atveju, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, savarankiškai nustatant draudimo sutarties sąlygų turinį, praktiškai nėra taikomas. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Sudaromose sutartyse nustatomos papildomos sąlygos neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

24.       Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta, kad, jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka. Standartinių draudimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

25.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, tai abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 punktas). Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

26.       Šalys draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5.6 punktu susitarė, kad apdraudžiama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris ECV 952, nebus naudojama pavojingų krovinių pervežimui, o padidėjus sutartyje numatytai rizikai, t. y. pasikeitus 1.5.6. punkte nurodytai aplinkybei, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš draudėjo iki 50 procentų nuo sumokėtos draudimo išmokos. Draudimo sutarties sąlygų nesilaikymas traktuojamas kaip transporto priemonės savininko (draudėjo) pareigos pranešti apie rizikos pasikeitimą nesilaikymas, todėl atsakingas draudikas įgyja teisę pareikšti draudėjui reikalavimą grąžinti dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos.

27.       Vertinant draudiko pareiškėjui pateikto reikalavimo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkto pagrindu sugrąžinti 50 procentų draudimo išmokos, pagrįstumą, pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 papunktyje nustatyta draudiko teisė reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dėl neinformavimo apie draudimo rizikos pasikeitimus. Remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad draudikas šią teisę įgyja tik tada, jeigu jam nebuvo pranešta apie neprisiimtą draudimo riziką ir jeigu tai numatyta draudimo sutartyje.

28.       Atsakovė yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas – vežėjas, kuris privalo pasirūpinti draudimo dokumentais ir turi specialistus, žino ir supranta, kas yra draudimo sutartis, ir kas yra sutartiniai įsipareigojimai, taip pat atsakingą asmenį, kuris prieš išleisdamas vairuotoją į reisą pasidomi, ar yra galiojanti draudimo sutartis, ir atitinkamai, ar nepažeidžiamos draudimo sutarties sąlygos.

Dėl ieškovės reikalavimo pobūdžio ir ieškinio senaties

29.       Teismas pažymi, kad ieškovo reikalavimas dėl 40 811,14 Eur draudiminės išmokos gražinimo yra iš regresinės prievolės kilęs reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį. Atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra išvestinis pagrindinės prievolės reikalavimas, todėl, siekiant nustatyti, kokios valstybės teisė taikoma ieškinio senaties terminui, reikia išsiaiškinti, kokios valstybės teisė taikoma pagrindinės prievolės civiliniams santykiams (CK 1.59 straipsnis). Kaip nurodyta 13 punkte, eismo įvykio vieta yra Jungtinėje Karalystėje, Velse, todėl taikytina tos valstybės teisė, nustatanti civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius ir ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turto sužalojimo yra 6 metai. Bylos dokumentais įrodyta, kad atsakovės draudikas įvykdė pagrindinę prievolę nepažeidęs šio 6 metų termino.

31.       CK 1.127 straipsnis apibrėžia ieškinio senaties termino pradžią. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudėjas pagrįstai gali tikėtis, kad jei jis nesilaikys draudimo sutartyje nustatytų pareigų, draudikas įgys teisę reikalauti grąžinti draudimo išmokos dalį. Dėl to tokioje situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui.

32.       Atsakovė prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo 2015 gruodžio 25 d., t. y. 30 dienų nuo pretenzijos gavimo arba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 vasario 25 d. Teismas atmesdamas atsakovės argumentus pažymi, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovės nurodoma teismų praktika nėra aktuali šioje byloje dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, kaip minėta, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

33.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui, tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017.

34.       Byloje nustačius, kad ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2019 liepos 5 d., kada ieškovas pilna apimtimi įvykdė prievolę išmokėti draudimo išmoką, prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, todėl reikalavimas atsakovei pateiktas 2020 m. birželio 4 d. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui

35.       Draudiko (teisių perėmėjo) reikalavimo pagrįstumui įvertinti, turi būti įrodytos visos CK 6.245 - 6.250 straipsniuose nurodytos sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos sukeltos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, priežastinis ryšys, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės aplinkybės.

36.       Sutiktina su ieškovo argumentu, kad Draudimo sutarties 1.5.6 punkte išskirta esminė sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovė patvirtino, jog transporto priemonė nėra naudojama pavojingų krovinių pervežimui. Atsakovė su draudiku susitarė ir dėl pasekmių pažeidus susitarimą dėl transporto priemonės nenaudojimo pavojingų krovinių pervežimui. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad draudėjas yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuris privalo pasirūpinti draudimo dokumentais ir neabejotinai turi prievolę prieš išleisdamas vairuotoją į reisą pasidomėti, ar yra galiojanti draudimo sutartis, ar yra susitarimas su draudimo kompanija dėl pavojingų krovinių vežimo. Draudėjui, kurio veikla yra susijusi su transporto paslaugų teikimu, turi būti žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) konkrečios sutarties nuostatos. Draudėjo pasirinktas elgesio modelis, kai draudėjas prisiėmė vežėjo prievoles dėl pavojingo krovinio pervežimo, tačiau apie tai neinformavo draudimo kompanijos ir nesusitarė dėl draudimo sutarties pakeitimo sąlygų, vertintinas kaip nepateisinamas, ketinant naudotis draudimo apsauga, tačiau akivaizdžiai siekiant išvengti materialinių sąnaudų už rizikos pasikeitimą.

37.       Kaip ir minėta, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad vežamas krovinys nebuvo pavojingas, nes byloje nustatyta, jog atsakovė vežė 23 793 kg pavojingą krovinį – žiebtuvėlius ir CMR važtaraštyje nurodoma 4.1. pavojingumo klasė. Pagal ADR krovinių klasifikatorių 4.1. kodu yra žymimos pavojingos degiosios kietosios medžiagos, siuntėjas vežėjui perduodamas vežti pavojingus krovinius, turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. CMR važtaraštyje yra aiškiai įvardinta, kad žiebtuvėlių užpildas (prakuros) yra laikomos pavojingu kroviniu, todėl vežėjo/atsakovės argumentai dėl krovinio laikymo nepavojingu, yra teisiškai nepagrįsti. Kaip nurodo ieškovas, žalos administravimo eigoje tikslinosi su korespondentu dėl krovinio kvalifikavimo Velse, ir buvo gautas pranešimas, kad žiebtuvėlių užpilas laikomas pavojingu kroviniu, kuriam taikomi specialūs pakavimo ir ženklinimo reikalavimai, o 4.1. klasė apibrėžia, kad tai yra degiosios medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir kietieji desensibilizuoti sprogmenys.

38.       Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovės elgesys vertintinas kaip neteisėtas neveikimas (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.), suponuojantis pareigą atlyginti antrajai sutarties šaliai nuostolius (CK 6.256 str. 2 d. ir 4 d.). Todėl atsakovei kyla prievolė sumokėti 40 811,14 Eur draudimo išmokos grąžinimą Balcia Insurance SE Lietuvos filialui.

Dėl žalos dydžio

39.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad išmokėta išmoka priežastiniu ryšiu nėra susijusi su eismo įvykio pasekmėmis, atsiradusiomis dėl žalą padariusio asmens veiksmų. Ieškovo pateikti įrodymai, žalos bylos administravimo byla su vertimu į lietuvių kalbą, patvirtina žalos dydį, derybas ir sumokėtos draudimo išmokos dydį. Atsakovė, teigdama, kad žala yra neįrodyta ir yra galimai kitokia, nepateikia ieškovo reikalaujamos žalos dydį paneigiančių įrodymų. Sprendimo 15 punkte nurodomas draudiko apmokėtos draudimo išmokos dydis ir ši suma yra ieškovo patirtos realios išlaidos. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad vedė derybas dėl išmokos dydžio ir reikalaujamą sumą nuo 89 389,46 svarų sumažino iki 73 136,00 svarų draudimo išmokos, todėl ir iš atsakovės reikalaujama suma yra mažesnė nei buvo pradinė Velso Vyriausybės reikalaujama suma.

40.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad 3136 svarų administravimo sumos neturėtų būti priteisiamos. Teismas sprendžia, kad atsakovės vertinimas prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, kurioje yra išaiškinta, jog administravimo mokestis pripažįstamas sudėtine draudimo išmokos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2017 m. balandžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). 

Dėl procesinių palūkanų

41.       CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalys yra verslininkai, priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 40 811,14 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2020-06-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43.       Ieškovė byloje patyrė ir leistinais įrodymais pagrindė šias bylinėjimosi išlaidas: 486,42 Eur (424,47 + 61,95) bylinėjimosi išlaidas už vertėjų paslaugas, 837,00 Eur žyminį mokestį, t. y. iš viso ieškovas pagrindė patirtas 1 323,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.  

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Balcia Insurance SE Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 304498010) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Isma“ 40 811,14 Eur (keturiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų 14 centų) žalos atlyginimo, 1 323,42 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 40 811,14 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2020-06-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumokant Balcia Insurance SE Lietuvos filialui (kodas 304498010, buveinės adresas Žirmūnų g. 67A, Vilnius LT- 09112, Filialo sąskaita (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas, kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                       Rasa Bartašienė