Administracinė byla Nr. A-3301-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Gudrutis“ (toliau – ir Darželis, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Inspekcija, atlikusi planinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Reglamentas, BDAR) įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, paskyrė pareiškėjui įvykdyti įpareigojimus ir Sprendimu informavo, jog jų neįvykdžius Inspekcija turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.
2.2. Sprendimas yra neteisėtas visų pirma dėl to, kad vykdydamas Inspekcijos įpareigojimą, pareiškėjas pažeistų norminį teisės aktą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, kuris pareiškėjui yra privalomas. Pareiškėjo reikalavimas vaikui, tėvui (globėjui) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, yra įtvirtintas tiesiogiai norminiame teisės akte (Apraše). Kitos Aprašo nuostatos taip pat yra svarbios pareiškėjui tam, kad galima būtų teisingai nustatyti, kokiais nelankymo ar už nepateisintų dienų atvejais vaikų tėvams (globėjams) turi būti sumažinamas mokestis iki 50 procentų už vaiko maitinimą ar tam tikrais atvejais apskritai nemokamas. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo. Tuo atveju, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl ligos iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) ugdymo įstaigai pateikia raštą, kuriuo nurodo, jog vaikas serga. Vis tik tais atvejais, kai ugdymo įstaigos nelankymas dėl ligos trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti papildomą informaciją apie nelankymo priežastis, kadangi objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar iš tiesų vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.
2.3. Nevykdydamas Aprašo nuostatų pareiškėjas viršytų jam suteiktus įgaliojimus, dėl to ugdymo įstaigos vadovui grėstų atsakomybė. Direktoriui, pažeidus darbo teisinius santykius, gali būti paskirta atsakomybė – įspėjimas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą; darbo sutarties nutraukimas, jei vadovas per paskutinius 12 mėnesių yra padaręs kitą tokį patį pažeidimą ir buvo įspėtas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą; darbo sutarties nutraukimas, jei pažeidimas įvertinamas kaip šiurkštus. Jeigu Darželio direktorius vykdytų Sprendimu paskirtą įpareigojimą, jis pažeistų poįstatyminio teisės akto (Aprašo) nuostatas, dėl to jam grėstų atsakomybė.
2.4. Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą. Inspekcija planinio patikrinimo dėl asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti, metu tikrino tik dviejų Vilniaus lopšelių-darželių veiklą. Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Be to, skundžiamas Sprendimas neturi jokios įtakos kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių teisėms ir pareigoms. Sprendimas iš esmės įpareigoja tik Inspekcijos patikrintus lopšelius-darželius nesilaikyti Aprašo, tuo tarpu kiti daugiau nei 130 Vilniuje esantys lopšeliai-darželiai ir toliau vadovausis Aprašo nuostatomis. Inspekcija kitų darželių neįpareigojo rinkti mažesnės apimties informaciją, nustatant ugdymo įstaigos nelankymo priežastį. Minėtas Aprašas yra galiojantis ir nei vienas jo punktas nėra panaikintas, dėl to pareiškėjas privalo laikytis jo nuostatų.
2.5. Pareiškėjas negali prašyti pateikti dokumentų tuo atveju, jei asmuo nelanko mokyklos dėl artimojo asmens mirties, kadangi mirties liudijimo ar gydytojo išrašo apie kito asmens mirtį pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Minėtuose dokumentuose būtų pateiktas mirusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, mirties priežastis ir kitos su vaiko nelankymu nesusijusios aplinkybės, todėl toks duomenų rinkimas būtų traktuojamas kaip perteklinis. Priešingu atveju, toks elgesys būtų laikomas neetišku, atsižvelgiant į vaiko artimojo mirties faktą ir galimą jo, tėvų (globėjų) psichologinę būklę. Dėl šių priežasčių vaiko tėvams (globėjams) paliekama diskrecijos teisė nepiktnaudžiaujant pateikti raštą, jog vaikas ugdymo įstaigos nelankė dėl artimojo asmens mirties ir tokia priežastis laikytina kaip pateisinama bei mokestis už vaiko maitinimą nemokamas. Be to, neretai vaikas ugdymo įstaigos dėl artimojo mirties nelanko pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. tik kelias darbo dienas.
2.6. Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog tokių (papildomų) duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, atskleidžia perteklinius duomenis, kurie galėtų turėti įtakos netgi tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiškoms. Pareiškėjui pateikiami duomenys yra konfidencialūs, su vaiko tėvų (globėjų) pateiktais duomenimis iš darboviečių susipažįsta itin siauras asmenų ratas, tik tie asmenys, kurie turi pareigą į vaikų lankomumo žurnalą įvesti priežastis, dėl kurių vaikas nelankė ugdymo įstaigos. Negavus minėtų duomenų, pareiškėjui taptų sudėtinga nustatyti, dėl kokių priežasčių vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Darboviečių ar tėvų (globėjų) pateikti raštai yra prašomi siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių ir išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Be to, Inspekcija nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir / ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų.
2.7. Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patenka į situaciją be išeities, kadangi nepanaikinus Sprendimo jis pažeistų Aprašo nuostatas, tačiau įvykdžius Inspekcijos reikalavimą gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas pagrįstai rinko nelankymo priežastis pagrindžiančius duomenis ir vadovavosi Aprašo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju baudos paskyrimas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, viešąjį interesą, nes Darželis gautas lėšas švietimui turėtų naudoti sumokėti baudą. Inspekcijos tikslas yra ne bausti organizacijas, bet užtikrinti žmonių, kaip duomenų subjektų, teisių apsaugą. Be to, vertinant administracinės baudos pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į surinktus duomenis, jog pareiškėjas nevykdė asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir į tai, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė:
3.1. Planinio tikrinimo metu buvo nustatyta, jog siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už Darželio lankymą dydį, pareiškėjas asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasis Aprašu. Įvertinusi Aprašo nuostatas bei pareiškėjo tikrinimo metu pateiktą informaciją Inspekcija sprendė, kad tokių duomenų kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Minėtų duomenų rinkimas pažeidžia tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl turi būti nutrauktas. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (Apraše).
3.2. Planinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.) (pagal kurį buvo tikrinamas ir pareiškėjo skunde nurodytas kitas lopšelis-darželis), todėl ir Sprendimas buvo priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų. Inspekcija neturi teisinių įgaliojimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Apraše įtvirtintas nuostatas, tačiau atlikusi pareiškėjo planinį patikrinimą kreipėsi su siūlymu pakeisti Aprašą, kadangi minėtas duomenų rinkimas yra laikomas neatitinkančiu BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam apribota teisė naudotis Aprašo nuostatomis visa apimtimi. Sprendimu Inspekcija teikė nurodymą iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko Darželio nelankymo priežastį siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, o ne apskritai nesivadovauti Aprašu. Be to, pagal naujausią teisinį reguliavimą pažymos forma dėl ugdymo įstaigos nelankymo dėl ligos nebeišduodama, todėl tokie duomenys ir neturi būti renkami.
3.4. Vien tai, kad su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, jog dėl tėvų (globėjų) darbovietės pastarieji ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Taip pat aplinkybė, jog Inspekcija nebuvo nustačiusi konkretaus atvejo dėl diskriminacijos, nereiškia, kad asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Mokestis už vaiko maitinimą gali būti apskaičiuojamas gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio. Nėra suprantama, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimąsi yra svarbu gauti gydytojo pažymą ar vaiko tėvų (globėjų) darbovietės grafiką ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių. Sveikatos duomenys, vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 1 dalimi, yra laikomi specialių kategorijų duomenimis, kuriuos pagal bendrą taisyklę draudžiama tvarkyti, išskyrus BDAR nustatytus atvejus. Mirties liudijimo reikalavimas taip pat būtų nesuderinamas su BDAR nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu.
3.5. Atsakovas, atlikęs planinį patikrinimą Sprendime nekonstatavo, jog Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatė, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų. Be to, Inspekcija pateikė tik nurodymus ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Nagrinėjamu atveju Inspekcija įspėjo, kad, nevykdant nurodymų, gali būti paskirta bauda, tačiau administracinės baudos skyrimo procedūros nepradėjo. Inspekcija, įvertinusi faktines ir teisines aplinkybes, priėmė motyvuotą, teisėtą ir teisingą Sprendimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė:
4.1. Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų švaistymo. Pareiškėjas, reikalaudamas pagrįsti nelankymo priežastį, siekia užkirsti bet kokias galimybes nepagrįstam neatvykimui į ugdymo įstaigą, o dėl to – ir nepagrįstam lėšų, skirtų maitinimui, švaistymui. Maistas į ugdymo įstaigas yra užsakomas iš anksto, todėl minėtų duomenų rinkimas taip pat užkerta kelią patirti didesnius finansinius nuostolius. Sutaupytos lėšos skiriamos kokybiškesniems ekologiškiems maisto produktams įsigyti ir taip užtikrinti visavertį bei sveiką vaikų maitinimą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką už vaiko maitinimą tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį (2,07 Eur) už kiekvieną lankytą, nelankytą ir nepateisintą dieną. Surinktas mokestis už vaikų maitinimą skiriamas tik maisto produktams įsigyti.
4.2. Vaikui sergant iki 10 darbo dienų tėvai (globėjai) nėra įpareigoti pateikti išrašo iš gydymo įstaigos, tačiau jei liga trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija turi teisę tokios informacijos paprašyti. Priešingu atveju pareiškėjas neturėtų galimybės nustatyti, dėl kokios priežasties vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Palikus galioti Sprendimą, ne tik bus nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, tačiau bus ribojama ir vaiko teisė į švietimą, tinkamą sveikatos priežiūrą, nebus užtikrinamas Darželio tinkamas finansų tausojimas.
4.3. Sprendimu Inspekcija pareiškėją nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio teisės akto, t. y. Aprašo, kuris pareiškėjui yra privalomas. Privalomieji vietos valdžios priimti teisės aktai yra privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje. Trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl sąlygų, kurios būtinos vaikų priėmimui, mokesčių apskaitai ar informacijai lankymo / nelankymo priežastims rinkti.
4.4. Aprašas yra nepanaikintas, galiojantis, todėl jo normos yra privalomos visiems Vilniaus mieste esantiems lopšeliams-darželiams, o direktoriui, nevykdžiusiam Aprašo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė, kadangi vadovas pažeistų nustatytą vidaus tvarką. Be to, priimant Aprašą, buvo konsultuojamasi su Vyriausybės atstovu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, visi pataisymai buvo įgyvendinti. Taip pat nenustatyta, kad kitose bylose Aprašo nuostatos ginčijamos kaip pažeidžiančios BDAR reikalavimus.
4.5. Gretinant su kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių pareigomis, patikrintų lopšelių-darželių direktoriams Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Sprendime taip pat nepasisakyta, kaip kitiems lopšeliams-darželiams vykdyti duomenų rinkimą, be to, nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y. atlikus prevencinį patikrinimą iš karto nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus. Inspekcija nemotyvavo, dėl kokios priežasties pareiškėjas turėtų nevykdyti norminio teisės akto, rinkdamas įrodymus, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę su tikslu surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo. Sprendimas ne tik pažeidžia lygiateisiškumą, tačiau ir yra neteisėtas, nes prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjui pateikti šiuos nurodymus: 1) iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio „Gudrutis“ nelankymo priežastį siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) apie nurodymų įvykdymą Inspekciją informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopšelis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali būti skiriama administracinė bauda.
7. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Įstatymas) 1 straipsnio 1, 3 dalyse (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 5 straipsnio 1 dalies a, c punktuose 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą reglamentavimą, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju itin aktualus duomenų kiekio mažinimo principas, kuris nustato, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Šis principas apriboja tvarkomų duomenų apimtį. Tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami arba toliau tvarkomi. Duomenų valdytojai turėtų siekti nustatyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas.
8. Teismas, pasisakydamas dėl Aprašo kaip norminio administracinio teisės taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ) 2 straipsnio 9 dalyje pateikta tokio akto sąvoka bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl teisės aktų priskyrimo norminių teisės aktų grupei bei sutiko su pareiškėju, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra subjektas, galintis priimti norminius teisės aktus, šiuo atveju Aprašą, kuris yra privalomas pareiškėjui ir kitoms ugdymo įstaigoms. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, jog reglamentas (nagrinėjamu atveju BDAR) yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti. Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga.
9. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai.
10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju užtikrinant tinkamą asmenų duomenų apsaugą pirmenybė turėtų būti taikoma BDAR nuostatoms, o ne Aprašo 11.2 papunkčiui. Vertino, kad atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog Aprašo 11.2 papunktyje išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Be to, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, jog Sprendimu jis yra įpareigotas visiškai nevykdyti Aprašo visa apimtimi. Sprendimu Inspekcija nustatė, kad šiuo atveju tik Aprašo 11.2 papunktyje įtvirtinta nuostata pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, tačiau kitos Aprašo nuostatos ar jų galimi pažeidimai BDAR atžvilgiu nebuvo nagrinėti. Be kita ko, Inspekcija Sprendime nenagrinėjo, kokie teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o tik nustatė, kad asmens duomenų tvarkymas pagal Aprašo 11.2 papunktį pažeidžia BDAR nuostatas.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nenurodė, jog atitinkamos Aprašo nuostatos yra negaliojančios. Teismas priėjo prie išvados, kad tvarkomi ir renkami duomenys neturi būti didelės apimties ir renkami tik tam tikslui įgyvendinti. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę ar kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Nors ir Inspekcija nebuvo nustačiusi jokio konkretaus diskriminacinio atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir / ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų, tačiau šiuo Sprendimu bus užkirstas kelias bet kokioms diskriminacijos apraiškoms ateityje.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentas, jog nesilaikant Aprašo nuostatų kiltų atsakomybė ugdymo įstaigos vadovui, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Aprašo 11.2 papunkčio nesilaikymas nebūtų laikomas pažeidimu. Dėl to, kad šiuo atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėjas, tvarkydamas vaiko tėvų (globėjų) darbovietės duomenis ar informaciją, kada vaikas buvo apsilankęs gydymo įstaigoje pagal Aprašo 11.2 papunktį, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtintų principų nesilaikymas būtų laikomas pažeidimu, už ką galimai ugdymo įstaigos vadovui ir galėtų kilti atsakomybė.
13. Teismas, pabrėždamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateiktą lygiateisiškumo principo turinį, nustatė, kad Inspekcija patikrinimą atliko pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.). Todėl vertino, kad Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas pagrįstai.
14. Teismas, apžvelgęs BDAR 83 straipsnio 2 dalyje, 83 straipsnio 5 dalies e punkte įtvirtintą reglamentavimą, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, o tik įspėjo, kad nevykdant pareiškėjui nustatytų nurodymų, gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Todėl pareiškėjo argumentą dėl administracinio nusižengimo teisenos atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas vertino, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
16. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
18.1. BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas, tačiau jis nekonkuruoja su nacionaline teise, nes BDAR nenustato asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, taip pat nenustato, kokius duomenis konkrečiu atveju galima tvarkyti, o kokių negalima. BDAR ši teisė pavesta įgyvendinti pačioms Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teisėkūra (BDAR preambulės 10 ir 45 p.). Galiojančio Aprašo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto norminio teisės akto, nuostatos pareiškėjui yra privalomos visa apimtimi. Inspekcija, konstatuodama, kad Aprašo nuostatos pažeidžia BDAR ir iš esmės įpareigodama pareiškėją nesilaikyti norminio teisės akto, viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas. Dėl norminio akto teisėtumo gali nuspręsti tik teismas.
18.2. Teismo nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 11 punkto pagrindu duomenų rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Neginčijama, kad nebuvo užfiksuota pareiškėjo darbuotojų diskriminacinio pobūdžio veiksmų šiuo aspektu. Aprašo 11 punkte nurodyti dokumentai renkami konkrečiais atvejais, pateikti duomenys yra itin konfidencialūs, su jais susipažįsta itin siauras asmenų ratas. Duomenys yra renkami, siekiant išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo bei vaikų ir / ar tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo, siekiant tinkamai pagrįsti, ar iš tiesų vaikas dėl pagrįstos priežasties nebuvo ugdymo įstaigoje, išvengiant nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų, skirtų maitinimui, švaistymo, tausojant turimas lėšas, tokiu būdu, be kita ko, užtikrinant vaikų teises į švietimą, sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Tvarkomi asmens duomenys yra adekvatūs bei yra pagrindžiamas jų pateikimas (BDAR 5 str. 1 d. c p.).
18.3. Nei teismas, nei Inspekcija nenurodė, kokiomis priemonėmis pareiškėjas turi patikrinti, dėl kokių priežasčių vaikas nesimokė švietimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepagrįstai patenka į situaciją be teisėtos išeities: jei nesilaikys Tarybos sprendimo, pažeis Aprašo nuostatas, tačiau jei nevykdys Inspekcijos sprendimo, nebus įvykdyti Inspekcijos reikalavimai ir jam be jokio teisėto pagrindo gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena.
18.4. Aprašo 11 punkte nustatyto reguliavimo kontekste 10 darbo dienų nelankymo terminas traktuotinas kaip pakankamai ilgas laikotarpis ir pareiškėjas turi teisę kreiptis į tėvus, siekdamas patikslinti ligos priežastis. Pareiškėjas objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.
18.5. Sprendimu pareiškėjas įpareigojamas nesilaikyti norminio teisės akto – Aprašo, nors nėra pasisakyta, kad Aprašas prieštarauja BDAR. Pareiškėjui nevykdant Aprašo nuostatų, jo darbą reglamentuojančių teisės aktų kontekste pareiškėjo direktoriui gali būti taikoma atsakomybė.
18.6. Nagrinėjamu atveju yra pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, pareiškėją išskiriant iš kitų Vilniaus mieste esančių lopšelių-darželių, nepagrįstai jam apribojant teisę gauti informaciją, dėl kokių priežasčių vaikas nelankė ugdymo įstaigos.
18.7. Teismo sprendime liko nepasisakyta dėl Inspekcijos analizuojamo atvejo bei skundo argumentų, kai duomenų neprašoma pateikti dėl artimojo asmens mirties, kadangi šią priežastį pagrindžiančių duomenų pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Taip pat nepasisakyta dėl Aprašo 11.2.2 ir 11.2.11 papunkčių priėmimo aplinkybių. Vien formalus teiginys, kad BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas nei Aprašas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus ir skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
18.8. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, yra paremtas išimtinai tik atsakovo pozicijos palaikymu, o pareiškėjo argumentai buvo nevertinti arba vertinti itin neobjektyviai, neišsamiai.
19. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė:
19.1. BDAR valstybėms narėms suteikia tam tikrą veiksmų laisvę nustatyti savo taisykles duomenų tvarkymui, tačiau BDAR preambulės 10 punkto kontekste nacionalinėje teisėje įtvirtintos taisyklės negali prieštarauti BDAR nuostatoms. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, kuriuos turi atitikti duomenų valdytojo atliekamas asmens duomenų tvarkymas, taip pat BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos konkrečios sąlygos, kurioms esant asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.
19.2. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto, 58 straipsnio 2 dalies, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, Inspekcija neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (Apraše).
19.3. Sprendime nekonstatuota, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatyta, jog pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų.
19.4. Iš pareiškėjo argumentų matyti, jog duomenys Aprašo pagrindu yra renkami siekiant apskaičiuoti mokestį už maitinimąsi. Nėra suprantama, kodėl šis mokestis negali būti apskaičiuojamas tiesiog gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimą yra svarbu gauti gydytojo pažymą ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.
19.5. Vien tai, kad su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, jog dėl tėvų (globėjų) darbovietės pastarieji ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Taip pat aplinkybė, jog tikrinimo metu nebuvo nustatyti faktai, kad pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaikus / jų tėvus (globėjus) nereiškia, kad asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Inspekcijos vertinimu, tokia informacija kaip darbovietė ir užimamos pareigos neabejotinai gali turėti įtakos tam tikroms diskriminacijos apraiškoms.
19.6. Tikrinimas buvo atliktas pagal Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų, plane nenurodytų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų.
19.7. Atsakovas neturi įgaliojimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Aprašą, tačiau Inspekcija, atlikusi tikrinimą, 2020 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su siūlymu atlikti pakeitimus Apraše, iš jo išbraukiant nuostatas dėl dokumentų, įrodančių vaikų ugdymo įstaigos nelankymo priežastį, rinkimo (tvarkymo), kaip neatitinkančias BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.
19.8. Vien tai, kad teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Šiuo aspektu pareiškėjas remiasi tik bendro pobūdžio samprotavimais.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės pritardamas pareiškėjo pozicijai, nurodė:
20.1. Inspekcijos Sprendimas yra nepagrįstas, nes BDAR nekonkuruoja su nacionaline teise, valstybės narės gali priimti specializuotus teisės aktus, kurie nustatytų aiškesnį reglamentavimą, kas ir buvo padaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Aprašu. Šio norminio akto nuostatos yra galiojančios, todėl pareiškėjui privalomos visa apimtimi. Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą kitų lopšelių-darželių atžvilgiu. Liko neįvertinti itin svarbūs argumentai (Aprašo nuostatų priėmimo kilmė ir taikymo būtinumas; kokiu būdu pareiškėjui reikia identifikuoti, kad vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų, jei negali prašyti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų; kaip Aprašo nuostatos bus taikomos kitiems lopšeliams-darželiams Vilniaus mieste ir kt.).
20.2. Teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, neatsakyta į esminius BDAR taikymo teisinius aspektus, iš esmės teismas tik atkartojo atsakovo pateiktus argumentus. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių argumentų ir padarė neteisingas išvadas.
IV.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
22. Teismas nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas, rinkdamas asmens duomenis mokesčiui už maitinimą apskaičiuoti, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.
23. Nutartyje konstatuota, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas); c punkte – kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prieštaravimo atsakovo Sprendimui nepagrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytomis duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygomis ir prieštaravimą grindė tik Aprašo 11 punktu, kuriame yra numatyta teisė reikalauti iš vaiko, tėvo (globėjo) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, o Aprašo 11.2 papunktyje išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl BDAR taikymo viršenybės prieš nacionalinę teisę. Teismas nurodė, kad BDAR yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir juo užtikrinamas vienodas Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimu Daniel Adam Popławski (C-573/17) konstatuota, kad kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, kaip valstybės narės institucija privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės normai, kuri yra tiesiogiai veikianti jo nagrinėjamoje byloje.
26. Konstatuota, jog remdamasis šia nuostata atsakovas, nustatęs BDAR nuostatų pažeidimą, neprivalėjo vertinti Aprašo atitikties BDAR ir pripažinti jo prieštaravimą BDAR. Atsakovas, nustatęs pažeidimą, turėjo pareigą jį tiesiogiai kvalifikuoti pagal BDAR nuostatas.
27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas negali už ugdymo įstaigą nurodyti, kokiomis priemonėmis turi būti nustatomas mokestis, nes tokią pareigą turi atitinkamos kompetencijos viešojo administravimo subjektas.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi yra tinkamai motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, materialiosios teisės normos pritaikytos teisingai.
V.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.
30. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 faktinės aplinkybės yra labai panašios, tačiau buvo priimti skirtingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Vienu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas ir Inspekcijos sprendimas panaikintas dėl motyvacijos trūkumų (VAĮ 10 str.), o kitu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
31. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. išnagrinėtoje byloje Nr. A-44-789/2022 nuspręsta, jog ginčijama Inspekcijos sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, yra nemotyvuota, nes nėra aišku, kokiais veiksmais yra padarytas pažeidimas ir kokia sprendimo 1.1 punkte suformuluoto nurodymo įvykdymo apimtis. Taip pat teisėjų kolegija vertino, kad atsakovo nurodymas pareiškėjui patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti duomenų apimties, galėtų būti įvykdytas tik tada, jei būtų aiškiai nurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai ir kokia apimtimi pažeidžia BDAR reikalavimus. Inspekcijos sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nurodyta patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, ir sprendimo 1.2 punkte įtvirtintas nurodymas pripažinti nepagrįstais. Konstatuota, kad ginčijamo sprendimo motyvacijos trūkumai yra esminiai, kadangi iš sprendime nurodytų aplinkybių ir jų vertinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė atitinkamus BDAR reikalavimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, už Inspekcijos nurodymų nevykdymą pareiškėjui gali būti skiriama administracinė bauda.
32. Nustatyta, jog šiuo atveju susidarė situacija, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimus darželiuose, priėmė iš esmės tapačius sprendimus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant tam pačiam bylos nagrinėjimo dalykui ir vertindamas tas pačias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose priėmė skirtingus sprendimus, nagrinėjamoje byloje nevertino ginčijamo Inspekcijos Sprendimo atitikimo VAĮ 10 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl nustatytas pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 10 ir 12 punktus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
34. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2R-1910(2.14.) pareiškėją informavo apie atliekamą planinį patikrinimą ir pateikė užpildyti Asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti, apimties patikrinimo kontrolinį klausimyną (toliau – ir klausimynas), kuriuo siekė nustatyti, ar ugdymo įstaiga tinkamai tvarko asmenų duomenis, susijusius su vaikų nelankymo priežastimis. Pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. pateikė Inspekcijai užpildytą klausimyną, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas prašo vaiko tėvų ar kitų atstovų pateikti rašytinį pateisinimą dėl vaiko praleistų ugdymo dienų, siekiant pateisinti nelankytas vaiko dienas ir apskaičiuoti mokėtiną mokestį už lopšelį-darželį (I t., b. l. 24–27).
35. Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo užpildytą klausimyną, nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopšelio-darželio lankymą dydį, tvarko šiuos asmens duomenis: tėvų (globėjų) vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, gimimo datą, vaiko nelankymo datą (laikotarpį), grupę, nelankymo priežastį, taip pat tam tikrais Apraše numatytais atvejais – ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus (apsilankymo pas gydytoją faktą iš www.esveikata.lt sistemos, kai vaikas serga daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, tam tikrus dokumentus iš tėvų (globėjų) darboviečių).
36. Inspekcija 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas, rinkdamas asmens duomenis mokesčiui už lopšelio-darželio lankymą apskaičiuoti, pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus (tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus), ir pareiškėjui pateikti nurodymai: 1) iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio „Gudrutis“ nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos Sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) apie nurodymų įvykdymą Inspekciją informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime Inspekcija, be kita ko, nurodė, jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopšelis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali būti skiriama administracinė bauda (I t., b. l. 15–22).
Teisinis reguliavimas
37. Pagrindiniai asmens duomenų teisinės apsaugos santykius reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus (1 str. 2 d.). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 str. 3 d.).
38. BDAR 4 straipsnyje pateikti šiai bylai aktualūs apibrėžimai. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (1 p.). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (2 p.). Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise (7 p.). Duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis (8 p.).
39. BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai, o 6 straipsnio 1 dalyje įvardytos duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos.
40. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas tvarko asmens duomenis. Ginčas yra kilęs dėl tvarkomų asmens duomenų apimties bei tokio asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.
41. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog, kaip matyti iš Reglamento 2016/679 10 konstatuojamosios dalies, juo, be kita ko, siekiama užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą Sąjungoje ir taip visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklų ir vienodą taisyklių, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis, taikymą (pvz., 2022 m. spalio 20 d. sprendimo Digi T?vközlési és Szolg?ltató Kft. prieš Nemzeti Adatvédelmi és Inform?ciószabads?g Hatós?g, C?77/21, 48 punktas). Šiuo tikslu šio reglamento II ir III skyriuose atitinkamai numatyti asmens duomenų tvarkymo principai ir duomenų subjekto teisės, kurių turi būti paisoma tvarkant asmens duomenis. Konkrečiai kalbant, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, pirma, atitikti minėto reglamento 5 straipsnyje nurodytus su duomenų tvarkymu susijusius principus ir, antra, atsižvelgiant ypač į šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytą duomenų tvarkymo teisėtumo principą, tenkinti vieną iš to paties reglamento 6 straipsnyje išvardytų teisėto tvarkymo sąlygų (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C?439/19, 96 p. ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C?175/20, 50 p.).
42. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Reglamento 5 ir 6 straipsnių nuostatas bei jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, prieina prie išvados, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento 5 ir 6 straipsnių nuostatas, t. y. bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, pirma, atitikti Reglamento 5 straipsnyje nurodytus su duomenų tvarkymu susijusius principus ir, antra, tenkinti vieną iš šio Reglamento 6 straipsnyje išvardytų teisėto tvarkymo sąlygų.
Dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo
43. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas Darželis, rinkdamas asmens duomenis mokesčiui už lopšelio-darželio lankymą apskaičiuoti, pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslo apribojimo (b p.) ir duomenų kiekio mažinimo principus (c p.).
44. Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Reglamento 2016/679 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų tvarkymo principai, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kurių laikymąsi jis turi sugebėti įrodyti, kaip to reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atskaitomybės principą (2022 m. spalio 20 d. sprendimo Digi T?vközlési és Szolg?ltató Kft. prieš Nemzeti Adatvédelmi és Inform?ciószabads?g Hatós?g, C?77/21, 22 p.). Konkrečiai kalbant, pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame įtvirtintas „tikslo ribojimo“ principas, asmens duomenys, pirma, turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir, antra, toliau negali būti tvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog reikalavimas, kad asmens duomenys būtų renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, visų pirma reiškia, kad tvarkymo tikslai turi būti nustatyti ne vėliau, nei yra renkami asmens duomenys, be to, šio tvarkymo tikslai turi būti aiškiai nurodyti ir, galiausiai, to tvarkymo tikslai, be kita ko, turi užtikrinti šių duomenų tvarkymo teisėtumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2016/679 6 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C‑175/20, 64–66 p., 2022 m. spalio 20 d. sprendimo Digi T?vközlési és Szolg?ltató Kft. prieš Nemzeti Adatvédelmi és Inform?ciószabads?g Hatós?g, C?77/21, 25, 27 p.).
45. BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, ir kuris yra proporcingumo principo išraiška (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, 98 p.).
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi. Pagal minėtą principą duomenų valdytojai turėtų siekti tvarkyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas (2021 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. eA-3122-629/2021, 42 p.).
47. Reglamento preambulės 39 punkte pažymėta, kad konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
48. Įvertinusi minėtas Reglamento nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja: 1) tam, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų tikslo ribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, (i) asmens duomenys turėtų būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, (ii) asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tokia apimtimi, kuri yra būtina, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, ir tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) visi asmens duomenys, kurie nėra būtini nustatytam tikslui pasiekti, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi.
49. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas tvarko asmens (vaiko ir (ar) vaiko tėvų globėjų) duomenis ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti, siekdamas apskaičiuoti (nustatyti) mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigos lankymą, dydį. Pareiškėjas tokio asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grindžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo 11.2 punkto nuostatomis.
50. Aprašo 11.2 punkte nurodyta, kokiais įstaigos nelankymo atvejais mokestis už vaiko maitinimą nemokamas. Šiose Aprašo nuostatose (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1-420 redakcija) nustatyta, jog mokestis už vaiko maitinimą nemokamas, jeigu vaikas nelanko įstaigos: 11.2.1. tėvams (globėjams), auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos arba du vaikus iki dvylikos metų ar auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, suteikiamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnyje numatytų papildomų poilsio dienų per mėnesį (11.2.1 p.); dėl ligos, jei liga tęsėsi tris ir daugiau nelankytų dienų iš eilės mokestis už maitinimą neskaičiuojamas (jei mažiau nei tris dienas vaikas nelankė ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą skaičiuojamas), apie ligą informavus ugdymo įstaigą įstaigos nustatyta tvarka ir pateisinus dėl ligos nelankytas dienas per 3 darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Jeigu vaikas serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, įstaigos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti informaciją iš www.esveikata.lt svetainės apie apsilankymo pas gydytoją faktą nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (11.2.2 p.); tėvų (globėjų) kasmetinių ar nemokamų atostogų pateikus dokumentą iš darbovietės (11.2.3 p.); tėvų (globėjų) darbo pagal kintantį darbo grafiką, dirbant nuotoliniu būdu, pateikus iš darbovietės pažymą bei darbo grafikus, kuriuose būtų nurodytas ne darbo dienų skaičius, o užsiimančių individualia veikla – verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (11.2.5 p.); mokinių atostogų (jeigu ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigą lankantis vaikas turi brolių ar seserų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje), tėvams pateikus prašymą (11.2.6 p.); vasaros metu (birželio-rugpjūčio mėn.) tėvams (globėjams) pateikus prašymą įstaigos nustatyta tvarka (11.2.7 p.); nelaimių šeimoje (artimųjų mirtis ir pan.) ne ilgiau kaip 3 dienas (11.2.8 p.); įstaigos uždarymo remontui, avariniams darbams, kilus epidemijai ir dėl kitų force majeure atvejų (11.2.9 p.); priešmokyklinių grupių vaikų atostogų (jei tokios atostogos nustatytos atitinkamose grupėse) (11.2.10 p.); dėl kitų priežasčių, jeigu vaikas nelanko įstaigos tris ir daugiau dienų, tėvams (globėjams) pateikus prašymą įstaigos nustatyta tvarka (11.2.11 p.).
51. Aprašo 5 punkte nustatyta, jog už vaiko maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį už kiekvieną lankytą, nelankytą ir nepateisintą dieną. Įvertinus pirmiau išdėstytas Aprašo nuostatas, matyti, jog būtent Aprašo 11.2 punkte yra numatyti tie nelankytų, bet pateisintų dienų atvejai, kurie sudaro pagrindą neskaičiuoti mokesčio už maitinimą, t. y. tomis dienomis, kuriomis vaikas nelankė įstaigos, bet jos yra pateisinamos kuria nors iš Aprašo 11.2 punkte nurodytų priežasčių, mokesčio už maitinimą nereikia mokėti. Taigi vadovaujantis šiomis nuostatomis, galima nustatyti mokesčio už vaiko maitinimą dydį, kuris yra sudėtinė mokesčio už vaiko išlaikymą įstaigoje dalis (Aprašo 4 p.).
52. Iš pareiškėjo užpildyto Inspekcijos klausimyno (I t., b. l. 24–27) matyti, jog kaip duomenų tvarkymo tikslą (duomenų tvarkymo būtinybę) pareiškėjas įvardijo siekį nustatyti asmenis, kurie pateikia rašytinį pateisinimą, įvertinti tokio paaiškinimo pagrįstumą ir apskaičiuoti mokestį už lopšelį-darželį pagal Apraše nustatytą tvarką. Įvertinus pirmiau išdėstytas Aprašo nuostatas, bylos medžiagą, įskaitant ir procesinius dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo įvardytas tikslas apskaičiuoti mokestį už lopšelį-darželį iš esmės laikytinas tikslu apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje.
53. Minėta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Aprašo 11.2 punkto nuostatas, siekdamas apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje, renka ir tvarko tam tikrus asmens duomenis. Pareiškėjas nurodė, jog renka šiuos asmens duomenis:
53.1. Pagal Aprašo 11.2.2 punktą – vaiko tėvai ar kiti atstovai pateikia laisvos formos rašytinį prašymą pateisinti neatvykimą į ugdymo įstaigą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, nelankymo datą (laikotarpį), grupę, nelankymo priežastį per tris darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Prievolės tėvams nurodyti kitus specialius duomenis – vaiko ligos diagnozę ar duomenis apie jo savijautą (bėrimą, temperatūrą ar pan.) – nėra. Medicininės pažymos nėra prašoma, tačiau pagal Aprašo 11.2.2 punktą – jeigu vaikas serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, įstaigos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti informaciją iš www.esveikata.lt svetainės apie apsilankymo pas gydytoją faktą nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.
53.2. Pagal Aprašo 11.2.7 punktą – tėvai (globėjai) pateikia laisvos formos prašymą pateisinti nelankytas dienas prieš atostogas arba per tris darbo dienas nuo pirmos vaiko grįžimo į įstaigą dienos, nurodant savo vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, nelankymo datą (laikotarpį), grupę.
53.3. Pagal Aprašo 11.2.11 punktą – tėvai pateikia laisvos formos prašymą per 3 darbo dienas nuo pirmos vaiko grįžimo į įstaigą dienos. Tėvai nurodo tokius duomenis: tėvų (globėjų) vardas, pavardė, ugdytinio vardas, pavardė, nelankymo dienos (laikotarpis), grupė (I t., b. l. 24–27).
54. Įvertinus pareiškėjo veiklos įrašus taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą pateisinti nelankytas vaiko dienas ir apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje, tvarko ir kitus asmens duomenis, pvz., tėvų darbovietė, apsilankymo pas gydytoją faktas iš svetainės www.esveikata.lt ir tokie papildomi dokumentai, kaip dokumentai / pažymos iš darbovietės, verslo liudijimas ar individualios veiklos pažymėjimas (I t., b. l. 28–37).
55. Apibendrinant byloje surinktą informaciją, darytina išvada, jog pareiškėjas, turėdamas tikslą apskaičiuoti mokėtino mokesčio už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje dydį, tvarko tokius asmens duomenis: tėvų (globėjų) vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, vaiko nelankymo datą (laikotarpį), grupę, nelankymo priežastį, taip pat tam tikrais atvejais – ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus, pvz., apsilankymo pas gydytoją faktą iš www.esveikata.lt sistemos, kai vaikas serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, tam tikrus dokumentus iš tėvų (globėjų) darboviečių.
56. Šiame kontekste reikia įvertinti, ar pareiškėjo tvarkomų asmens duomenų apimtis yra būtina, atsižvelgiant į nustatytą tikslą – apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje, ar renkami duomenys nėra pertekliniai šiam tikslui pasiekti.
57. Įvertinus pareiškėjo de facto (faktiškai) renkamų asmens duomenų apimtį, matyti, jog pareiškėjas renka ne tik duomenis, būtinus identifikuoti vaiką bei nustatyti įstaigos nelankymo priežastį (t. y. tėvų (globėjų) vardą, pavardę, vaiko vardą ir pavardę, vaiko nelankymo datą (laikotarpį), grupę, nelankymo priežastį), bet ir ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus (t. y. tam tikrus dokumentus iš tėvų (globėjų) darboviečių, duomenis, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje).
58. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi asmens duomenų rinkimo tikslą (apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje), šiam tikslui pasiekti pareiškėjo renkamų asmens duomenų apimtį, daro išvadą, kad ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančių įrodymų rinkimas nėra būtinas nustatytam tikslui, susijusiam su apmokėjimu už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje, pasiekti. Nagrinėjamu atveju asmens duomenų tvarkymo tikslą – apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje – galima pasiekti kitomis priemonėmis, nerenkant perteklinių duomenų, t. y. minėtam tikslui pasiekti būtų pakankama rinkti tik asmens duomenis, būtinus identifikuoti vaiką bei nustatyti įstaigos nelankymo priežastį, neprašant pateikti papildomų duomenų, skirtų ne nustatyti neatvykimo į įstaigą priežastį, o ją pagrįsti. Papildomas duomenų rinkimas, išskyrus pačios nebuvimo įstaigoje priežasties (kuri pateisinama pagal Aprašo 11.2 p. nuostatas) nustatymą, nedaro įtakos mokesčio už maitinimą dydžiui apskaičiuoti, todėl nėra būtinybės šių duomenų rinkti. Tai reiškia, kad toks duomenų rinkimas negali būti laikomas teisėtu BDAR nuostatų prasme.
59. Taigi Inspekcija skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, mokėtino mokesčio už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje apskaičiavimo tikslu rinkdamas ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus, pažeidė BDAR įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus.
60. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog asmens duomenis, įskaitant ir ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančius įrodymus, renka ne tik turėdamas tikslą apskaičiuoti mokestį už vaiko maitinimą lopšelyje-darželyje, bet ir dėl kitų tikslų – išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, patikrinti, ar iš tiesų vaikas būtent dėl nurodytų priežasčių nelankė ugdymo įstaigos, siekiant išvengti nepagrįsto įstaigos lėšų, skirtų maitinimui, švaistymo bei užtikrinti vaikų teises į švietimą, sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą.
61. Kaip jau buvo minėta, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog reikalavimas, kad asmens duomenys būtų renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, visų pirma reiškia, kad tvarkymo tikslai turi būti nustatyti ne vėliau, nei yra renkami asmens duomenys (žr. 2022 m. spalio 20 d. sprendimo Digi T?vközlési és Szolg?ltató Kft. prieš Nemzeti Adatvédelmi és Inform?ciószabads?g Hatós?g, C?77/21, 27 p.). Inspekcijos atlikto tyrimo metu nenustatyta ir pareiškėjas neįrodė, kad apeliaciniame skunde įvardyti asmens duomenų rinkimo tikslai buvo aiškiai nurodyti duomenų rinkimo metu. Todėl nagrinėjamoje byloje jie nėra vertinami. Be to, pažymėtina, kad dėl pareiškėjo nurodyto tikslo išvengti nepagrįsto įstaigos lėšų švaistymo jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjusi Aprašo 11.2.2 nuostatos teisėtumą, konstatavo, jog teisinio reguliavimo tikslai galėtų būti pasiekti inter alia (be kita ko) tinkamai reglamentuojant tėvų (globėjų) pareigą apie tai, kad jų vaikas negali lankyti įstaigos, ją informuoti įstaigos nustatyta tvarka per protingą terminą nuo (iki) pateisinamos priežasties atsiradimo momento ir tokios pareigos (ne)įgyvendinimą tiesiogiai susiejant su vaiko maitinimo mokesčio mokėjimu. Atitinkamai atsakingos institucijos privalo imtis visų priemonių, kad sutartyse su maisto tiekėjais būtų įtvirtintos tokios sutartinės sąlygos, kuriomis būtų aiškiai reglamentuotos situacijos dėl maisto (ne)tiekimo vaikams, be kitų, ir tokiais atvejais, kai tėvai (globėjai) per protingą terminą nuo (iki) pateisinamos priežasties atsiradimo momento įstaigos nustatyta tvarka pateikia informaciją apie tai, kad jų vaikas negali lankyti įstaigos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2599-968/2021, 33 p.).
Dėl Aprašo ir BDAR nuostatų konkurencijos
62. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas renkamų ir tvarkomų asmens duomenų teisėtumo neįrodinėjo BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytomis duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygomis, o asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grindė Aprašo nuostatomis. Šioje byloje susiklostė ekstraordinari situacija, kai pareiškėjui Vilniaus lopšeliui-darželiui teisę rinkti asmens duomenis, kurie, kaip nustatyta byloje, laikytini pertekliniais ir pažeidžiančiais BDAR įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, suteikia nacionalinis norminis teisės aktas – Aprašas (11.2 p.).
63. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Aprašas, kaip norminis administracinis aktas, yra privalomas pareiškėjui, tačiau tai nesudaro pagrindo pareiškėjui savo veikloje nesivadovauti Reglamento nuostatomis, kuris yra tiesioginio taikymo aktas ir taip pat privalomas pareiškėjui.
64. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti teises fiziniams asmenims, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (žr., pvz., 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Bureau national interprofessionnel du Cognac, C-4/10 ir C-27/10, 40 p. ir jame nurodytą praktiką). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (žr., pvz., 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Bureau national interprofessionnel du Cognac, C-4/10 ir C-27/10, 60 p. ir jame nurodytą praktiką).
65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2015 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. A-974-624/2015 ir kt.).
66. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą reikalaujama, kad nacionaliniai teismai, įpareigoti taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jiems suteiktą jurisdikciją, turėtų pareigą užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą, prireikus savo iniciatyva netaikydami bet kurios joms prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata būtų panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Minister for Justice and Equality prieš Commissioner of An Garda Siochana, C-378/17, 35 p. ir jame nurodyta praktika). Ši pareiga netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų tenka ne tik nacionaliniams teismams, bet ir visoms valstybės institucijoms, įskaitant ir administracines institucijas, kurios įpareigotos taikyti Sąjungos teisę pagal joms suteiktą atitinkamą jurisdikciją (žr. 1989 m. birželio 22 d. sprendimo Costanzo, 103/88, 31 p.; 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo CIF, C‑198/01, 49 p.; 2010 m. sausio 12 d. sprendimo Petersen, C‑341/08, 80 p. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo The Trustees of the BT Pension Scheme, C‑628/15, 54 p.). Vadinasi, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą ne tik teismai, bet ir visos valstybės narės institucijos privalo užtikrinti visišką Sąjungos teisės normų veiksmingumą (2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Minister for Justice and Equality prieš Commissioner of An Garda Siochana, C-378/17, 38–39 p.). Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad, viena vertus, ši viršenybės pareiga taikoma visoms administracinėms institucijoms, įskaitant decentralizuotas institucijas, su kuriomis bendraudami privatūs asmenys gali remtis tokiomis Sąjungos teisės normomis, ir, kita vertus, minėtoms normoms prieštaraujančios vidaus teisės nuostatos gali būti ir įstatyminės, ir administracinės nuostatos (žr. 2012 m. birželio 14 d. sprendimo Association nationale d’assistance aux fronti?res pour les étrangers (ANAFE) prieš Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration, C‑606/10, 75 p. ir jame nurodytą praktiką).
67. Įvertinus išdėstytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei tai, kad Reglamento nuostatos yra tiesiogiai taikomos, darytina išvada, jog pareiškėjas, rinkdamas asmens duomenis, privalėjo vadovautis Reglamento nuostatomis, inter alia Reglamente įtvirtintais tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principais. Šios pareigos nepaneigia ta aplinkybė, kad nacionaliniame norminiame teisės akte (Apraše) nustatytos galbūt Reglamento normoms prieštaraujančios vidaus teisės nuostatos. Kitaip tariant, Apraše nustatyta teisė pareiškėjui tvarkyti tam tikrus asmens duomenis nesudaro pagrindo nepaisyti Reglamento nuostatų, inter alia asmens duomenų tvarkymo principų. Vien ta aplinkybė, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas nacionaliniame norminiame teisės akte (Apraše), per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šis asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas ir atitinka Reglamente įtvirtintus pamatinius asmens duomenų tvarkymo principus.
68. Nors sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad Reglamentas suteikia teisę valstybėms narėms pačioms nustatyti tam tikras asmens duomenų tvarkymo taisykles, tačiau jos turi būti suderinamos su Reglamento nuostatomis, negali joms prieštarauti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
69. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Inspekcija nurodė jam nesilaikyti Aprašo nuostatų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš Inspekcijos sprendimo matyti, kad juo konstatuotas BDAR nuostatų pažeidimas, o ne vertinama Aprašo normų atitiktis BDAR nuostatoms ar analizuojamas šių normų privalomumas pareiškėjui.
70. Pareiškėjo teiginys, kad nesilaikant Aprašo nuostatų pareiškėjo direktoriui gali būti taikoma atsakomybė, nepagrįstas teisiniais argumentais, sudarančiais pagrindą konstatuoti tokios atsakomybės taikymo įstaigos direktoriui realumą.
71. Taip pat nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą, kadangi tik du Vilniaus mieste esantys lopšeliai-darželiai privalo netaikyti Aprašo 11.2.2 ir 11.2.11 punktų nuostatų, o kiti darželiai ir toliau vykdys Aprašo nuostatas visa apimtimi. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija pareiškėjo patikrinimą atliko pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 m. prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.), pagal kurį buvo tikrinamas ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas kitas Vilniaus miesto lopšelis-darželis. Ginčo Sprendimas buvo priimtas po atlikto pareiškėjo patikrinimo, todėl ir priimtas būtent jo atžvilgiu, o ne visų Vilniaus mieste esančių darželių. Todėl ir nagrinėjamoje byloje yra pasisakoma tik dėl pareiškėjo atliekamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų teisėtumo.
72. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė