Civilinė byla Nr. e2A-131-798/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00448-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto Marisa“ dėl žalos atlyginimo regreso teise priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Ž. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transporto Marisa“ 63 280,81 Eur žalos regreso teise atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės lizinguojama bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemonė (toliau – ir neapdrausta transporto priemonė arba neapdraustas vilkikas), kurią vairavo trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Ž. K., 2013 m. rugsėjo 30 d. Jungtinėje Karalystėje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti kitos transporto priemonės vairuotojas ir trys keleiviai. Eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, o žalą administravo ir draudimo išmokas eismo įvykyje nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir JK Biuras), kuris pareiškė reikalavimą ieškovui dėl žalos kompensavimo. Ieškovas patenkino JK Biuro reikalavimą bei pareiškė atgręžtinę pretenziją atsakovei.
3. Atsakovė UAB „Transporto Marisa“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą; ieškovas neįrodė atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės dėl eismo įvykio (neapdraustos transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl sukelto eismo įvykio); ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina kompensuotos žalos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės UAB „Transporto Marisa“ 63 280,81 Eur žalos regreso teise atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 174 Eur žyminį mokestį, 3 322,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 34,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: Jungtinėje Karalystėje 2013 m. rugsėjo 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio dalyvė buvo atsakovės lizingo teisinių santykių pagrindu valdyta neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonė „MAN TGX“, valst. Nr. FZL023, kurią vairavo atsakovės darbuotojas Ž. K.. Eismo įvykio metu buvo nukentėjusiųjų asmenų. JK Biuras administravo ir išmokėjo su eismo įvykiu susijusias išmokas bei suskaičiavo 57 153,96 svarus sterlingų (toliau – GBP) atgręžtinį reikalavimą, kurį ieškovas išmokėjo JK Biurui ir pareiškė atsakovei pretenziją dėl 63 280,81 Eur (57 153,96 GBP) sumokėjimo.
6. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį akcentuotas praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė šio prašymo nebepalaikantis ir poziciją dėl nesutikimo su ieškinio reikalavimais grindė išskirtinai argumentais, kuriais kvestionuojamas atskirų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ginčijo ieškinio argumentą, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Ž. K.. Ieškovė pateikė Ž. K. užpildytą eismo įvykio schemą bei jo 2013 m. spalio 21 d. paaiškinimą, kuriame įvykio kaltininku nurodė kitos eismo įvykyje (susidūrime) dalyvavusios transporto priemonės vairuotoją. Ž. K. nereiškė pretenzijų Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms (šias aplinkybes akcentavo 2022 m. liepos 18 d. teismo posėdyje). Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime konstatuota, kad dėl susidūrimo atsakingas būtent trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų. Atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje patvirtino aptariamo motyvo taip pat nebepalaikantis, neginčijantis neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, fakto. Ieškovui 2022 m. sausio 20 d. paaiškinimuose detalizavus valiutų kursų apskaičiavimą, vėliau proceso metu šio klausimo atsakovės atstovas irgi nebekėlė.
7. Byloje kilo ginčas dėl žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai aprašė žalos sudedamąsias dalis ir 2022 m. sausio 10 d. pateikė dokumentus (nuorodas į šių dokumentų lapus), kuriais yra įrodinėjamas konkrečios ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumas. Ieškovas nurodė, kad 57 153,96 GBP sudaro: 1) 19 163,42 GBP žalos atlyginimo išlaidos dėl nukentėjusių asmenų patirtų sužalojimų; 2) 22 640,39 GBP nukentėjusių asmenų teisinės išlaidos; 3) 10 668 GBP JK Biuro teisinės išlaidos; 4) 1 586 GBP JK Biuro atlikti mokėjimai Darbo ir pensijų departamentui; 5) 3 096,15 GBP JK Biuro patirtos žalos administravimas.
8. Atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė neginčija šios žalos dalies: 1) 1 586 GBP išmokos Darbo ir pensijų departamentui; 2) teismo sprendimu priteistos 1 883,42 GBP žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. B. (K. B.), bei pripažino ieškinio reikalavimą dėl 3 469,42 GBP priteisimo. Dėl kitų sumų pagrįstumo ir ryšio su neteisėtais veiksmais, iš kurių kildinama žala, tarp šalių kilo ginčas.
9. Teismas nustatė, kad 19 163,42 GBP žala siejama su nukentėjusių asmenų patirtais sužalojimais bei jiems neturtinės žalos atlyginimo forma išmokėtomis išmokomis. Ieškinyje ir 2022 m. sausio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad: i) 1 883,42 GBP žala teismo sprendimo pagrindu atlyginta nukentėjusiajam K. B.; ii) 4 000 GBP išmoka susitarimo pagrindu išmokėta nukentėjusiajai A. G.; iii) 10 680 GBP išmoka susitarimo pagrindu išmokėta nukentėjusiajai L. B.; iiii) 2 600 GBP išmoka susitarimo pagrindu išmokėta nukentėjusiajai D. C.. Ieškovas pateikė duomenis apie nukentėjusiesiems išmokėtą neturtinę žalą ir Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo žalos atlyginimas priteistas nukentėjusiajam, vairavusiam kitą transporto priemonę – K. B. bei kitų trijų nukentėjusiųjų (kitos transporto priemonės keleivių) pretenzijas, medicininius bei žalos vertinimo eigą atskleidžiančius dokumentus.
10. Teismas pažymėjo, kad visų keturių nukentėjusiaisiais įvardintų asmenų dalyvavimas eismo įvykyje konstatuotas Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime, o sveikatos sutrikimai detalizuoti šio teismo sprendimo 11 punkte. Nors atsakovė akcentavo, kad jos galimybės ginti interesus JK Biurui administruojant žalą buvo ribotos, tačiau UAB „Transporto Marisa“ apie eismo įvykį sužinojo iš karto, gavusi trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimą. Duomenys apie 2014 m. kovo mėn. vykusį susirašinėjimą su ieškovu negalėjo palikti atsakovei jokių abejonių dėl institucijų, kurios į žalos administravimą įstoja kilus klausimui dėl nedraustos transporto priemonės valdytojo galimos civilinės atsakomybės, atliekamo tyrimo galimų pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių faktas, kad atsakovė nedalyvavo žalos administravimo procedūrose, vertintinas kaip pačios atsakovės pasirinktas pasyvaus elgesio modelis, o ne kaip objektyvių aplinkybių nulemtas jos teisių suvaržymas.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pateikė pakankamus duomenis apie nukentėjusiųjų asmenų dalyvavimą eismo įvykyje bei jų patirtus sužalojimus, o atsakovė procesinės pareigos šiuos duomenis nuginčyti, ar bent jau įrodyti aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti minėtų duomenų patikimumu, neįvykdė.
12. Nesutikdama su neturtinės žalos atlyginimo, išmokėto nukentėjusioms kitos transporto priemonės keleivėms, dydžiu, atsakovė akcentavo, kad žala nėra nustatyta teismo procesiniu sprendimu, į bylą nėra pateikti susitarimai dėl žalos atlyginimo išmokėjimo. Įvertinęs šiuos argumentus, teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija, kad žalos atlyginimas galimas tik teismo sprendimo pagrindu, ne tik nėra pagrįsta įrodymais ar teisinio reglamentavimo nuostatomis, bet ir prieštarauja ginčo teisinio santykio principams. Prievolė atlyginti žalą kyla ne iš teismo sprendimo, bet iš įstatymo, numatančio atsakomybę už neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju žalą administravusiam JK Biurui nekilo abejonių dėl to, kad eismo įvykį sukėlė atsakovės transporto priemonės valdytojas, o atsakovė pažeidė jai tenkančią pareigą transporto priemonę apdrausti. Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime konstatuotas visų keturių nukentėjusiųjų dalyvavimas eismo įvykyje, o žalą administravęs JK Biuras disponavo šių asmenų medicininiais dokumentais, kuriais buvo įrodinėjami neturtinę žalą lemiantys sveikatos sutrikimai. Dėl vieno nukentėjusiojo jau buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, todėl klausimas galėjo kilti ne dėl to, ar nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet dėl jų pretenzijose nurodomo neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.
13. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje reiškė abejones dėl Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisinio statuso, akcentuodamas, jog sprendimas nėra pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsniu, pripažinimo procedūra yra sietina su situacija, kai Lietuvos Respublikoje kyla poreikis vykdyti kitoje valstybėje priimtą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju tokio poreikio nėra, užsienio teismo sprendimas vertinamas kaip rašytinis įrodymas.
14. Byloje ginčas kilo dėl to, kokia buvo JK Biuro prievolės atlyginti nedrausta transporto priemone Jungtinėje Karalystėje padarytą žalą apimtis. Taigi, atsakovė, nesutikdama su žala, ginčija tiek JK Biuro pareigą vykdyti šioje valstybėje priimtą teismo sprendimą, tiek ir teisę spręsti, kokio dydžio žalą, atsižvelgiant į objektyviai susiklosčiusias aplinkybes, atlyginti kitiems nukentėjusiems asmenims, kad išvengti papildomų teisminių ginčų.
15. Teismas sutiko su ieškovu, kad šiuo aspektu svarbiomis pripažintinos gairės dėl priteistinų žalos atlyginimo sumų, kuriomis, kilus teisminiam ginčui, vadovaujasi Jungtinės Karalystės teismai. Būtent į jas atsižvelgusi JK Biurui atstovavusi teisininkų kontora įvertino pretenzijų pagrįstumą bei pateikė išvadas, kokio dydžio išmokos būtų finansiškai naudingos, t. y. patektų į gairėse nurodomas ribas ir kartu leistų išvengti papildomų išlaidų. Išreikšdama bendro pobūdžio nesutikimą su ieškinio reikalavimais, atsakovė konkrečių atskirų sumų apskaičiavimo trūkumų neįvardijo.
16. Kita ieškovo reikalaujama atlyginti žala yra susijusi su nukentėjusiųjų (22 640,39 GBP) ir JK Biuro (10 668 GBP) turėtomis atstovavimo (teisinėmis) išlaidomis. Teismas akcentavo, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek ir JK Biuro diskrecijos teisė pasitelkti teisininkus pirmiausiai buvo nulemta būtent į civilinės atsakomybės taikymo sudėtį įeinančių neteisėtų veiksmų bei su jais susijusios žalos, t. y. kaltų atsakovės veiksmų, todėl atsakovei ir tenka neigiamos tokios diskrecinės teisės įgyvendinimo pasekmės.
17. Nesutikdama su neturtinės žalos dydžio pagrįstumu, nukentėjusiųjų teisinėms išlaidoms atlyginti išmokėtomis sumomis, atsakovė ginčijo bendro pobūdžio argumentus dėl šių sumų subjektyvumo, neįvardindama argumentų dėl ieškovo pateiktų duomenų apie nukentėjusiajam K. B. atlygintas 7 500 GBP atstovavimo išlaidas, nukentėjusiajai D. C. atlygintas 7 229 GBP atstovavimo išlaidas ir nukentėjusiajai L. B. atlygintas 7 911,39 GBP atstovavimo išlaidas nepatikimumo ir (ar) nepagrįstumo. Teismas įvertino, kad vien tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje tokios išlaidos gali atrodyti itin didelės, savaime nepaneigia Jungtinėje Karalystėje galiojančios praktikos, į kurią ir turėjo atsižvelgti JK Biuras, ne tik atlygindamas nukentėjusiųjų turėtas išlaidas, bet ir vengdamas perteklinių teisminių procesų, kurie galėjo nulemti dar didesnę išlaidų apimtį. JK Biuro patirtos teisinės išlaidos (10 668 GBP) atsirado ne tik dėl eismo įvykio, bet ir dėl atsakovės vengimo apdrausti transporto priemonę. Ieškovas į bylą pateikė detalų teisinių išlaidų skaičiavimą ir jų sumokėjimą patvirtinančius duomenis. Atsakovė nepateikė argumentų nei dėl pateiktų skaičiavimų, nei dėl teisininkų teiktų paslaugų apimties, o apsiribojo bendro pobūdžio abejonėmis, kurių teismas negalėjo įvertinti kaip paneigiančių rašytiniais įrodymas pagrįstus motyvus.
18. Atsakovės nesutikimas su reikalavimo dalimi dėl 3 096,15 GBP JK Biuro administravimo išlaidų įtraukimu į žalos atlyginimą iš esmės grindžiamas tuo, kad nebuvo pateiktas šių išlaidų apskaičiavimas, taip pat abejonių atsakovei sukėlė šių išlaidų ir JK Biuro turėtų teisinių išlaidų tarpusavio santykis. Teismas sutiko su ieškovu, kad ši suma apskaičiuota, vadovaujantis Biurų tarybos 37-osios generalinės asamblėjos metu patvirtintomis rekomendacijomis, kuriose administravimo išlaidos siejamos su žala, o ne su konkrečiais atliktais veiksmais (15 proc. nuo žalos, bet ne daugiau kaip 3 500 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Transporto Marisa“ prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinio dalį dėl 59 439,47 Eur sumos priteisimo iš atsakovės UAB „Transporto Marisa“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Ieškovas reikalavimą pareiškė, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, todėl svarbu nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Transporto priemonės savininko ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už ieškovui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę civilinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas. Kauno apygardos teismas turėjo ne tik įvertinti įrodinėjimo apimtį (žalą, jos dydį, priežastinį ryšį), bet ir tinkamai įvertinti kiekvieną ieškovo į bylą pateiktą įrodymą bei jo įrodomąją reikšmę.
19.2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovas tinkamai pagrindė reikalavimą. Ieškovas prašė priteisti 63 280,81 Eur žalą, kurios nepagrindė (neįrodė, kodėl būtent tokia suma reikalaujama kaip žalos atlyginimas). Ieškovas nepaaiškino ir nepagrindė žalos, todėl teismas negalėjo vertinti žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtent tokią žalą JK Biurui iš tiesų sumokėjo.
19.3. Ieškovo 2022 m. sausio 19 d. paaiškinimuose nurodyta, kad 19 163,42 GBP yra žala dėl nukentėjusių asmenų patirtų sužalojimų. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo 2022 m. sausio 9 d. raštą Nr. S-413-22-(4.11.) JK Biuras 2017 m. birželio 1 d. atlygino žalą, tačiau tokio sprendimo byloje nėra. Pateiktas vienas puslapis iš Šefildo apylinkės teismo sprendimo, dėl to neaišku, ar iš JK Biuro buvo priteista kokia nors žala. Taip pat ieškovas pateikė tik nuorodas į susitarimus su nukentėjusias asmenimis (A. G., L. B. ir D. C., tačiau į bylą nepateikė nei jų (susitarimų), nei konkrečių sąskaitų ir jų apmokėjimo dokumentų. Teismui pateikti raštai neturėjo būti vertinami kaip pakankami įrodymai.
19.4. Apeliantė sutinka, kad be teisminio proceso nėra galimos teisinės išlaidos, tačiau šiuo atveju svarbu, ar tokios išlaidos pagrįstos. Ieškovas nurodė, kad JK Biuro patirtas 10 668 GBP išlaidas sudaro teisininkų kontoros „Weigthmans LLP“ suteiktos paslaugos, pagal pateiktas sąskaitas buvo atlikti mokėjimai, tačiau nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nurodyta, kodėl buvo reikalingos teisinės paslaugos, nebuvo pateikti jų apmokėjimo dokumentai. Dėl to šis reikalavimas visiškai nepagrįstas.
19.5. Nukentėjusieji asmenys buvo inicijavę teisme bylas, tačiau duomenys apie tokias bylas (jų eigą, rezultatus) nepateikti. Apeliantei nesuprantama, kodėl su nukentėjusiais asmenimis buvo susitarta (susitarimai į bylą irgi nepateikti), jeigu asmenys kreipėsi į teismą. Apeliantė negali būti tikra, kad vėliau nebus pateikti vykdyti teismo sprendimai. Be to, teisminiai procesai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo nutraukti, todėl apeliantei nesuprantama, kodėl jie patyrė panašaus dydžio teisinių paslaugų išlaidas, kaip K. B., su kuriuo teisminis procesas buvo užbaigtas teismo sprendimu.
19.6. JK Biuro patirta 3 096,15 GBP žala apskaičiuota vadovaujantis Biurų tarybos 37-osios generalinės asamblėjos metu patvirtintomis rekomendacijomis (neviršijant nustatyto maksimalaus 3 500 Eur dydžio už žalos administravimą), tačiau 2022 m. sausio 9 d. rašto Nr. S-413-22-(4.11.) priedo 672 puslapyje nurodytas tik teisinis reglamentavimas, bet ne konkretus skaičiavimas.
19.7. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas įvertino, kad ieškovo pateiktų įrodymų pakanka, norint daryti pagrįstą išvadą, jog jis tinkamai įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismui buvo pateikta daugybė nesusijusių ir nieko nepagrindžiančių dokumentų, ieškovas pateikė tik mokėjimo prašymus, prie kurių nurodyta, kad tai nėra pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra (ir mokėjimą patvirtinantis dokumentas). Dėl šios priežasties nėra aišku, ar ieškovas iš tiesų patyrė tokio dydžio žalą, kokią sumokėjo JK Biurui. Šiuo atveju pagrindinė civilinės atsakomybės sąlyga – žala ir jos dydis, neįrodyti.
19.8. Teismas, nurodęs, kad atsakovė turi pagrįsti mažesnį žalos dydį, perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, taip nepagrįstai susiaurindamas ieškovo įrodinėjimo pareigą, t. y. suteikdamas ieškovui galimybę apskritai tinkamai neįrodinėti žalos. Būtent ieškovui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
19.9. Ieškovas buvo pasyvus žalos administravimo byloje ir ignoravo visus atsakovės prašymus, todėl nėra suprantama, kodėl teismas UAB „Transporto Marisa“ pripažino pasyvia šalimi. Dėl žalos atlyginimo sprendė JK Biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko eismo įvykis. Kadangi žala buvo padaryta neapdrausta transporto priemone, buvo informuotas ieškovas, o ne už žalos atsiradimą atsakinga apeliantė, todėl atsakovė neturėjo galimybės išdėstyti poziciją dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo.
19.10. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys apie 2014 m. kovo mėn. vykusį susirašinėjimą tarp ieškovo ir atsakovės, tačiau eismo įvykis įvyko 2013 m. rugsėjo 30 d. Pagal trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimus, važiuodamas savo eismo juosta pajuto smūgį ir sustojo. Policija jo kaltės nekonstatavo. Jis dėl įvykio nebuvo pripažintas kaltu ir už tai jam nebuvo skirta bauda. Todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo prisiimti atsakomybę, dalyvauti žalos administravime užsienio valstybėje bei teikti atitinkamus paaiškinimus.
19.11. Ieškovas kreipėsi į apeliantę dėl žalos atlyginimo tik 2019 m. vasario mėn., pateikęs 2019 m. vasario 21 d. pretenziją dėl 63 280,81 Eur išmokos sumokėjimo, į kurią buvo atsakyta 2019 m. balandžio 3 d., nurodant, kad pretenzijoje nurodyta suma sumokėta dėl 2013 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje, kurios kaltininku ieškovas nurodė darbuotoją Ž. K., tačiau su pretenzija nepateikti mokėjimo faktą įrodantis dokumentas, dokumentas, patvirtinantis pretenzijoje nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio kaltininko ir dokumentai, patvirtinantys žalą. Ieškovo buvo paprašyta pateikti visus duomenis, pagrindžiančius reikalavimus, įskaitant duomenis, patvirtinančius, kad įvykio kaltininkas yra UAB „Transporto Marisa“ vairuotojas. Ieškovas prašytų duomenų apie nuostolius, jų dydį nepateikė, o pateikė dar vieną 2019 m. birželio 3 d. pretenziją. Taip pat pateiktoje 2021 m. vasario 12 d. pretenzijoje nurodė jau daugiau duomenų, bet įrodymų nepateikė. Apeliantė trečią kartą nurodė ieškovui, kokius dokumentus pateikti. Taip pat apeliantė ne kartą buvo susisiekusi ir kalbėjo su ieškovu, prašydama duomenų, siekiant tinkamai įvertinti pareikštus reikalavimus. UAB „Transporto Marisa“ nedalyvavo žalos atlyginimo ir teisminiuose procesuose arba ginčuose Jungtinėje Karalystėje. Apeliantė neturėjo pagrindo tiesiog sumokėti ieškovo prašomą sumą. Ieškovas nuo 2013 m. iki 2021 m. neteikė jokios informacijos, o 2021 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į teismą.
19.12. Teismas netaikė ieškinio senaties bei nepateikė argumentų šiuo klausimu. Teismas turėjo įvertinti tai, kad žalos atlyginimo mokėjimas atliktas 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus penkeriems metams nuo eismo įvykio (2013 m. rugsėjo 20 d.), o ieškinys pareikštas 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo piniginių sumų išmokėjimo užsienio draudikų biurui. Ieškovas nurodė, kad draudimo teisiniai santykiai galimi, t. y. gali atsirasti ne tik sutarties pagrindu, bet ir įstatymo. Šiuo atveju ieškovo reikalavimai (tiek pareiga sumokėti draudimo išmoką, tiek regreso teisė) kildinami ne iš civilinių teisinių santykių, o iš draudimo teisinių santykių, kurie yra specialieji civilinių teisinių santykių atžvilgiu.
19.13. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik įvertinus jų reikalingumą. Ieškovas nepateikė esminių dokumentų, kurie pagrįstų žalą, bet pateikė išverstų į lietuvių kalbą daugybę nereikalingų dokumentų, tokių kaip: šalių parodymai, ieškinių reikalavimai, kurie savaime nepagrindžia žalos. Todėl tokios bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti ieškovui atlygintos.
20. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
20.1. Apeliantė neįvykdė pareigos, įtvirtintos TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje. Jai buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti eismo įvykio vietos žalos administravimo procese, tačiau ji nusprendė jame nedalyvauti ir neteikė savo pozicijos bei ją pagrindžiančių įrodymų.
20.2. Ieškovas pateikė visus atsakovės civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Jungtinėje Karalystėje. JK Biuras atlygina eismo įvykiuose Jungtinėje Karalystėje vairuotojų, kurių neapdraustos transporto priemonės registruotos kitoje šalyje, padarytas žalas. Nagrinėjamu atveju JK Biuras sumokėjo nukentėjusiesiems asmenims patirtas žalas ir dėl tokių išlaidų atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, pateikdamas mokėjimo reikalavimą.
20.3. Šefildo grafystės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime konstatuota, kad neapdrausto vilkiko vairuotojas visiškai atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. JK Biuras, siekdamas mažinti teismines išlaidas, nelaukdamas teisminio proceso baigties, atlygino kitoms ieškovėms (A. G., L. B., D. C.) žalas, nes tolimesnis teisminis bylinėjimasis, esant aiškiam eismo įvykio kaltininkui, būtų neracionalus procesas ir taip užkirsta galimybė išlaidoms padidėti.
20.4. Apeliantė ginčijo vairuotojo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, nukentėjusieji asmenys, negaudami žalos atlyginimo, civiliniais ieškiniais kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą. Teisminio ginčo metu JK Biuro interesams atstovavo teisininkų kontora „Weigthmans LLP“. Paaiškinimai ir įrodymai dėl mokėjimų, atliktų teisininkų kontorai „Weigthmans LLP“ už jų suteiktas paslaugas, buvo pateikti Žalų administravimo departamento 2022 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. V-4361-21-(5.9)
20.5. Ankstesnis atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu atsisakė prašymo taikyti ieškinio senatį, todėl teismui nebuvo poreikio pasisakyti klausimu, dėl kurio byloje nebuvo ginčo. Kita vertus, ieškovo reikalavimas yra regresinis, kylantis iš delikto, o pagrindinės prievolės įvykdymo momentas yra laikomas ieškovo išmokos sumokėjimas užsienio valstybės biurui (2018 m. gruodžio 20 d.).
20.6. Teismas tinkamai ir motyvuotai įvertino byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą. Teismui pateiktų procesinių dokumentų apimtis buvo nulemta aktualios, Jungtinėje Karalystėje administruotos žalos bylos apimties bei atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl neapdrausta transporto priemone eismo įvykio metu Jungtinėje Karalystėje padarytos žalos atlyginimo, žalos dydžio ir ieškinio senaties
22. Jungtinės Karalystės Daltono civilinės parapijos, Rotherhamo metropoliteno miesto Pietų Jorkšyre, žiedinėje sankryžoje (angl. pavadinimas „MUSHROOM ROUNDABOUT“) 2013 m. rugsėjo 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio dalyvėmis buvo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemonė „MAN TGX“, valst. Nr. FZL023, kurią UAB „Transporto Marisa“ naudojo lizingo sutarties pagrindu, ir transporto priemonė „VAUXHALL ASTRA“, valst. Nr. YN63NVA. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras („MOTOR INSURERS BUREAU UK“) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1569771/REC3 pareikalavo iš ieškovo 57 153,96 GBP kompensacijos dėl atlygintos žalos sumokėjimo (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 339 psl.). 57 153,96 GBP (63 280,81 Eur) žalą sudaro: 1) 19 163,42 GBP nukentėjusių asmenų patirtos sužalojimų išlaidos (1 883,42 GBP K. B. + 4 000 GBP A. G. + 10 680 GBP L. B.) + 2 600 GBP D. C.); 2) 22 640,39 GBP nukentėjusiųjų asmenų patirtos teisinės išlaidos; 3) 10 668 GBP JK Biuro teisinės išlaidos; 4) 1 586 GBP sumokėti mokėjimai Darbo ir pensijų departamentui ir 5) 3 096,15 GBP JK Biuro patirtos žalos administravimo išlaidos.
23. Eismo įvykis įvyko 2013 m. rugsėjo 30 d., iki 2020 m. sausio 31 d. Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (toliau – ES) įsigaliojimo, taigi, buvusioje ES valstybėje narėje. ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Nedraustų transporto priemonių vairuotojų užsienio valstybėse sukeltų eismo įvykių padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus sprendžia žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ. Padarytos žalos išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).
24. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra 2003 m. liepos 28 d. Europos Komisijos sprendimo (2003/564/EB) dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo priede pateikti Vidaus nuostatai. Vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Net ir atlyginus žalą taikaus proceso atveju, eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 31 punktas).
25. JK Biuro išimtinė kompetencija įtvirtinta Jungtinės Karalystės teisės nuostatose (ieškovės 2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22-(4.11.) 6 priedas), o tai konstatuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje (ESTT 1990 m. liepos 12 d. sprendimas C-188/89, A. Foster ir kt. prieš British Gas plc.; 2017 m. spalio 10 d. sprendimas C-413/15, Elaine Farrell prieš A. W. ir kt.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 52, 53 punktai).
26. Taigi, JK Biuras buvo vienintelis kompetentingas subjektas aiškinti 2013 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų nuostatas ir jis sprendė klausimus, susijusius 2013 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio žalos administravimu bei buvo atsakingas, kad eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims, pareiškusiems reikalavimus teisme, būtų atlygintos žalos pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas.
27. TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą: 1) Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė; 2) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad įprastinė transporto priemonių buveinės vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą turi transporto priemonė.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas regreso teise reikalauja iš apeliantės išmokos, kuri sumokėta JK Biurui už žalą, padarytą eismo įvykio metu Jungtinėje Karalystėje neapdrausta transporto priemone. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo (sumokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtas ir žalos administravimo išlaidas) 57 384,88 GBP JK Biurui. Ieškovo 2018 m. gruodžio 20 d. rašte, adresuotame Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui pagal nuorodas Nr. 1605741/REC3, Nr. 1569771/REC3, konstatuota, kad atsižvelgiant į pateiktą reikalavimą dėl kompensacijos, 2018 m. gruodžio 20 d. į sąskaitą mokėjimo dokumento Nr. 18822100 pagrindu pervesta 57 384,88 GBP.
30. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).
31. Pagal TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 dalį atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje: 1) vėliausiai transporto priemonės registravimo dieną; 2) jeigu transporto priemonė neregistruojama, – prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę ar prieš perduodamas ją naudoti kitam asmeniui; 3) jeigu per Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas nėra apsidraudęs pagal šį įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, – prieš kirsdamas valstybės sieną; 4) ne vėliau kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną. TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
32. Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 45 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Transporto Marisa“ turėjo pareigą apdrausti naudotą transporto priemonę „MAN TGX“, valst. Nr. FZL023. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Ž. K. (vairuotojo) veiksmai nesusiję su UAB „Transporto Marisa“ pareiga apdrausti vilkiką transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
34. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalį atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas sprendžiamas jam nedalyvaujant.
35. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė UAB „Transporto Marisa“ 2013 m. spalio 3 d. (2013 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykis + 3 darbo dienos) arba 2013 m. spalio 24 d. (2013 m. spalio 21 d. vairuotojo paaiškinimas + 3 darbo dienos) pranešė ieškovui dėl neapdrausta transporto priemone „MAN TGX“, valst. Nr. FZL023, Jungtinėje Karalystėje padarytą žalą kitai transporto priemonei ir ja važiavusiems asmenims (CPK 178 straipsnis).
36. Taigi, byloje įrodyta, kad transporto priemonės „MAN TGX“, valst. Nr. FZL023, naudotoja UAB „Transporto Marisa“ nevykdė TPVCAPDĮ nustatytų šių pareigų: 1) apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 3 dalis); 2) neapdraustos transporto priemonės nenaudoti pačiai ir neleisti naudoti kitiems asmenims (darbuotojams) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis); 3) raštu pranešti Biurui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis).
37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-255/2010).
38. Transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014).
39. Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl žalos išieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas). Tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 46 punktas). Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Ž. K. 2013 m. spalio 21 d. pateiktas paaiškinimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad važiuodamas žiedine sankryža pajuto smūgį transporto priemonės priekyje, dešinėje pusėje ir sustojo, yra formalus, eismo įvykio aplinkybės nedetalizuotos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2022 m. sausio 4 d. išvadoje „Dėl atsakovo UAB „Transporto Marisa“ atsiliepimo“ Nr. V-4361-21-(5.9) nurodyta, kad, vadovaujantis Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų pateiktais išaiškinimais, policija Jungtinėje Karalystėje vyksta į eismo įvykius retai ir tik į eismo įvykius, kuriuose sunkiai sužalojami žmonės. Policija atsakingo dėl eismo įvykio asmens nenustato ir eismo įvykio deklaracijos, kaip Lietuvos Respublikoje, nepildomos.
41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė UAB „Transporto Marisa“ nesidomėjo eismo įvykio (žalos administravimo) aplinkybėmis. Vežimų srities profesionalus subjektas (UAB „Transporto Marisa“), leidęs darbuotojui vykdyti vežimo veiklą Jungtinėje Karalystėje neapdraustu vilkiku, turėjo būti rūpestingas ir atidus, t. y. išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pranešti Biurui apie įvykusį eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone bei įsitraukti į žalos administravimo procesą, apie kurį buvo informuota ieškovo 2014 m. kovo mėn. susirašinėjimo metu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ji neturėjo pagrindo manyti, jog buvo (yra) atsakinga dėl eismo įvykio sukėlimo, nes jos darbuotojas (vilkiko vairuotojas) pateikė paaiškinimus, jog važiuodamas savo eismo juosta pajuto smūgį ir sustojo, policija nekonstatavo vairuotojo kaltės dėl sukelto eismo įvykio ir dėl to baudos neskyrė.
42. UAB „Transporto Marisa“ nurodo, kad jos teisė į teisminę gynybą nebuvo užtikrinta eismo įvykio vietos teisme. Nagrinėjamoje byloje, kurioje pareikštas atgręžtinis reikalavimas, apeliantei sudarytos realios galimybės ginti teises ir interesus. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių Šefildo grafystės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime byloje Nr. B59YP032 konstatuotas aplinkybes dėl vilkiko vairuotojo kaltės (dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį) ir eismo įvykio metu pripažintų nukentėjusiųjų asmenų patirtų sužalojimų. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodyta, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos sumos skiriasi nuo ieškinio reikalavimo. Taip pat apeliantė nurodo, kad žalos administravimo byloje neturėjo galimybės išdėstyti argumentus dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų dėl JK teisės aktų taikymo. Dėl to aplinkybės, nurodytos rašytiniuose įrodymuose (šiuo atveju Šefildo grafystės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. B59YP032 konstatuotos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu), laikomos visiškai įrodytomis, kadangi jos nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
43. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-187-945/2023 2022 m. sausio 10 d. registruoti (dok. Nr. 633) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikti dokumentai anglų kalba (1– 338 psl.) ir jų vertimai (339–673 psl.).
44. Šefildo grafystės teisme nagrinėtoje byloje Nr. B59YP032, pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams Ž. K. ir JK Biurui, ieškovas K. B. (transporto priemonės „VAUXHALL ASTRA“, valst. Nr. YN63NVA, vairuotojas) 2016 m. gruodžio 13 d. parodė, kad važiavo žiedine sankryža ir ketino iš jos išvažiuoti į trečiąjį išvažiavimą, pasukti į dešinę. Žiedinėje sankryžoje yra šviesoforai. Kai užsidegė raudonas šviesoforo signalas, sankryžoje eismas sulėtėjo ir sustojo. Tuo metu jo vairuota transporto priemonė „VAUXHALL ASTRA“ stovėjo vidurinėje kelio eismo juostoje. K. B. pamatė, kad vilkikas išsuko iš jo transporto priemonės galo bei išsukdamas kliudė transporto priemonės „VAUXHALL ASTRA“ keleivio pusę. Po eismo įvykio transporto priemonės „VAUXHALL ASTRA“ vairuotojui teko išlįsti laukan per langą ir šaukti bei spausti garsinį signalą, kad vilkiko vairuotojas išgirstų, pamatytų, nes tuo metu žiedinės sankryžos šviesoforas įjungė žalią signalą ir eismas pradėjo judėti. K. B. paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį, po kelių minučių atvyko policija, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo transporto priemonės „VAUXHALL ASTRA“ keleives L. B., A. G., D. C. bei jas išvežė į ligoninę (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 438–439 psl.). Kitų eismo įvykio dalyvių (nukentėjusiųjų): L. B. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 440–441 psl.), A. G. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 443–444 psl.) ir D. C. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 446–447 psl.) pateikti eismo įvykio aplinkybių paaiškinimai iš esmės analogiški K. B. parodymams.
45. Iš eismo įvykio transporto priemonių išdėstymo schemos matyti, kad žiedinėje sankryžoje transporto priemonė „MAN TGX“ rikiavosi į dešinę eismo juostą ir kliudė joje buvusią (stovėjusią ar judėjusią) kitą transporto priemonę.
46. Eismo įvykio vietos nuotraukose galima pamatyti, kad transporto priemonė „MAN TGX“ yra kirtusi eismo juostą (liniją), kurioje buvo transporto priemonė „VAUXHALL ASTRA“; neapdraustas vilkikas užėmęs dvi eismo juostas, yra kliudęs transporto priemonę „VAUXHALL ASTRA“ dešine priekine dalimi (iš esmės tai atitinka vairuotojo paaiškinimą, kad jis važiuodamas žiedine sankryža pajuto smūgį transporto priemonės dešinėje priekinėje pusėje).
47. Šefildo grafystės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo byloje Nr. B59YP032 4 punkte nurodyta, kad transporto priemonių nuotraukos, padarytos įvykio vietoje, yra itin vertingos, nes jose matyti transporto priemonė, stovinti ties balta linija, skiriančia žiedinės sankryžos toliausią kraštinę juostą nuo vidurinės juostos, tačiau svarbiausia yra tai, kad jos priekiniai ratai pasukti į dešinę (vairuotojo) pusę taip, jog matyti, kad transporto priemonė važiavo skersai žiedine sankryža laikrodžio rodyklės kryptimi, vidurine kelio juosta. Remdamasis nuotraukose užfiksuotu priekinių ratų padėties vaizdu, teisėjas atmetė galimybę, kad transporto priemonė važiavo priešinga kryptimi, kol atsitrenkė į vilkiką. Kitose dvejose nuotraukose aiškiai matyti, kas iš tiesų įvyko, t. y. vilkikas, kurio vairas yra kairėje pusėje, atsidūręs kelio juostoje, kuri vairuotojui nebuvo tinkama (t. y. toliausiai nuo žiedinės sankryžos vidurio esanti juosta), pasuko į dešinę, tuo momentu jis tikrai nematė lengvojo automobilio ir važiuodamas į jį atsitrenkė. Sprendžiant iš vilkiko padėties žiedinėje sankryžoje, akivaizdu, kad jis važiavo iš kraštinės (išorinės) juostos į vidurinę juostą ir yra visiškai atsakingas dėl susidūrimo. Tokią išvadą teisėjas padarė neabejodamas, remdamasis įrodymų visuma (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 22064 priedas 1).
48. Apeliantės ginčijama 19 163,42 GBP žala siejama su eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtais sužalojimais bei jiems išmokėtomis išmokomis. JK Biuras sumokėjo eismo įvykyje nukentėjusiajam K. B. 1 883,42 GBP, priteistą Šefildo grafystės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu. Kiti eismo įvykio metu nukentėjusieji asmenys buvo pasikreipę į teismą dėl žalos atlyginimo.
49. Nortamptono grafystės teismo piniginių ieškinių centre iškeltoje byloje Nr. C03YP639 ieškovė L. B. ieškiniu atsakovams Ž. K., JK Biurui ir K. B., prašė: atlyginti ne daugiau nei 5 000 GBP žalą, išmokėti daugiau nei 1 000 GBP kompensaciją už kūno sužalojimą, sumokėti palūkanas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė L. B. nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo pažeisti kaklo ir peties minkštieji audiniai, atsirado galvos skausmas ir nerimas keliaujant bei pateikė 2014 m. gegužės 8 d. ir 2016 m. rugpjūčio 20 d. medicininių pažymų kopijas (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 452–454 psl.).
50. Nortamptono grafystės teismo piniginių ieškinių centre iškeltoje byloje Nr. C03YP590 ieškovės D. C. ir A. G. ieškiniu atsakovams Ž. K., JK Biurui ir K. B., prašė: atlyginti ne daugiau nei 5 000 GBP žalą, išmokėti daugiau nei 1 000 GBP kompensaciją už kūno sužalojimą, sumokėti palūkanas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad eismo įvykio metu D. C. buvo pažeisti minkštieji audiniai viršutinėje nugaros srityje (pateikė 2014 m. gegužės 15 d. medicininė pažymą), o A. G. buvo pažeisti minkštieji audiniai kaklo ir pečių srityje, apatinėje nugaros dalyje ir atsirado nerimas kur nors keliaujant; taikomas fizioterapinis gydymas (ir pateikė 2014 m. gegužės 14 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. medicinines pažymas) (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. Nr. 633 priedo 469–473 psl.).
51. JK Biuras, atsižvelgęs į tai, kad Šefildo grafystės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu vilkiko vairuotojas buvo pripažintas atsakingu dėl sukelto eismo įvykio, bei siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, susitarė su ieškovais L. B., D. C. ir A. G. dėl žalų atlyginimo.
52. Ieškovo Žalų administravimo departamentas, kuris nuo 2004 m. vertina Jungtinėje Karalystėje įvykusių eismo įvykių metu padarytos žalos administravimo dokumentus, patvirtino, kad JK Biuras atlygino nukentėjusiosioms L. B., D. C. ir A. G. žalas, remdamasis Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gairėmis dėl patirtų kūno sužalojimų, sukelto skausmo ir kančių, t. y.: 1) nukentėjusiajai A. G. sumokėjo 4 000 GBP už kūno sužalojimus, sukeltą skausmą ir kančias; 2) nukentėjusiai L. B. sumokėjo 10 680 GBP (7 000 GBP už sukeltą skausmą ir kančias + 870 GBP už magnetinio rezonanso tyrimą + 2 810 GBP už kognityvinę elgesio terapiją); 3) nukentėjusiajai D. C. – 2 600 GBP už kūno sužalojimą, sukeltą skausmą ir kančias. Apeliantė, nesutikdama su JK Biuro atlygintais L. B., D. C. ir A. G. žalų dydžiais, nepateikė įrodymų, kad šiems asmenims pagal Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gaires dėl patirtų kūno sužalojimų, sukelto skausmo ir kančių buvo atlygintos per didelės žalų sumos (CPK 178 straipsnis).
53. Ieškovas pateikė įrodymus apie žalų sumokėjimą nukentėjusiosioms: 1) A. G. 2017 m. rugsėjo 6 d. – 4 000 GBP (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 401 psl.); 2) 2018 m. kovo 7 d. L. D. B. – 10 680 GBP (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 402 psl.); 3) D. C. 2018 m. kovo 7 d. – 2 600 GBP (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 403 psl.).
54. Eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų iškeltose bylose JK Biuro interesams atstovavo teisininkų kontora „Weigthmans LLP“. Ieškovas pateikė duomenis dėl teisininkų kontoros „Weigthmans LLP“ suteiktų ir apmokėtų 10 668 GBP dydžio paslaugų: 1) 1 008 GBP pagal 2016 m. sausio 27 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 394–396 psl.), apmokėtą 2016 m. vasario 19 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 409 psl.); 2) 648 GBP pagal 2016 m. balandžio 18 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 428–430 psl.), apmokėtą 2016 m. gegužės 11 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 408 psl.); 3) 660 GBP pagal 2016 m. liepos 31 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 342–345 psl.), apmokėtą 2016 m. rugpjūčio 24 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 410 psl.); 4) 384 GBP pagal 2016 m. spalio 20 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 346–348 psl.), apmokėtą 2016 m. lapkričio 11 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 411 psl.); 5) 540 GBP pagal 2017 m. sausio 30 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 606–607 psl.), apmokėtą 2017 m. vasario 15 d., priedo 412 psl.); 6) 2 898 GBP pagal 2017 m. balandžio 27 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 349–351 psl.), apmokėtą 2017 m. birželio 5 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 413 psl.); 7) 510 GBP pagal 2017 m. gegužės 11 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 363–365 psl.), apmokėtą 2017 m. birželio 5 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 414 psl.); 8) 924,60 GBP pagal 2017 m. birželio 13 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 367–369 psl.), apmokėtą 2017 m. liepos 17 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 415 psl.); 8) 444 GBP pagal 2017 m. liepos 20 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 370–372 psl.), apmokėtą 2017 m. rugsėjo 22 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 416 psl.); 9) 984 GBP pagal 2017 m. spalio 18 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 376–378 psl.), apmokėtą 2017 m. gruodžio 19 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 417 psl.); 10) 504 GBP pagal 2018 m. sausio 16 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 379–381 psl.), apmokėtą 2018 m. vasario 12 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 418 psl.); 12) 1 164 GBP pagal 2018 m. kovo 19 d. sąskaitą (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 392 –393 psl.), apmokėtą 2018 m. balandžio 16 d. (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 419 psl.).
55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais dokumentais ir paaiškinimais apie mokėjimus eismo įvykyje nukentėjusiesiems asmenimis ir dėl JK Biuro patirtų teisinių išlaidų, kadangi juose yra pateikti išsamūs duomenys apie sąskaitų bei mokėjimų (čekių) datas ir numerius.
56. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovo pateiktame nurodytame įrodyme (teisiniame reglamentavime) (civilinė byla Nr. e2-187-945/2023 dok. 633 priedo 672 psl.) nėra nurodyta, kaip suskaičiuotos 3 096,15 GBP JK Biuro patirtos žalos administravimo išlaidos nuo 57 153,96 GBP žalos, tačiau neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad šios žalos administravimo išlaidos yra nepagrįstos. Pirmiausia, JK Biuro žalos administravimo išlaidos (3 096,15 GBP) apskaičiuotos, vadovaujantis Biurų tarybos 37-osios generalinės asamblėjos metu patvirtintomis rekomendacijomis dėl žalos administravimo mokesčio apskaičiavimo, kurios taikomos ir jų laikosi visų žaliosios kortelės sistemos valstybių narių nacionalinių draudikų biurai. Antra, JK Biuro patirtos žalos administravimo išlaidos (3 096,15 GBP) yra mažesnės nei leistinas maksimalus dydis (3 500 Eur).
57. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra įrodytos apeliantės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – UAB „Transporto Marisa“ naudotos neapdraustos transporto priemonės darbuotojas (vairuotojas) Jungtinėje Karalystėje dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį. Žala yra 57 153,96 GBP (63 280,81 Eur). UAB „Transporto Marisa“ kaltė preziumuojama. Yra priežastinis ryšys tarp UAB „Transporto Marisa“ neteisėtų veiksmų (neatsargiai sukelto eismo įvykio) ir žalos (nukentėjusių asmenų patirtų sužalojimų bei teisinių išlaidų ir JK Biuro patirtos žalos administravimo). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir teisingai nusprendė, kad ieškovas pagrindė regreso teise pareikštus reikalavimus. Tai, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
58. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ieškovas regreso tvarka reikalauja iš apeliantės žalos, kuri sumokėta eismo įvykio vietos (Jungtinės Karalystės) nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui. Ginčo šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės teiginį, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. (eismo įvykio datos). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Ieškovo pagrindinės prievolės (žalos kompensavimo JK Biurui) įvykdymo momentas yra 2018 m. gruodžio 20 d., ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 20 d., todėl sutrumpintas regresinio reikalavimo, kildinamo iš delikto, ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų už dokumentų vertimus į valstybinę kalbą
59. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ieškovo išlaidos (2 341,56 Eur) už procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą yra nepagrįstos ir neturėjo būti atlygintos. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Žalos, susijusios su eismo įvykiu, administravimo vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, todėl dokumentai, kuriuos ieškovas teikė ieškinio reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, surašyti anglų kalba ir juos reikėjo išversti į valstybinę kalbą. Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinta, kad ieškovas, atsižvelgęs į UAB „Transporto Marisa“ nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus, bendradarbiaudamas su JK Biuru, pateikė į bylą papildomus įrodymus bei paaiškinimus: 1) 2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22-(4.11.) 2 priedą; 2) 2022 m. kovo 3 d. rašto Nr. S-3033-22-(4.11.) 1 priedą; 3) 2022 m. spalio 21 d. rašto Nr. S-15110-22-(4.11.) 1 priedą; 4) 2023 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. S-14526-23-(4.11.) 1 priedą). Taip pat Jungtinės Karalystės teisės nagrinėjamai bylai aktualų turinį: 1) informaciją apie lizingo pagrindu naudotos transporto priemonės pažeistas kelių eismo taisykles (Jungtinės Karalystės kelių kodekso 161, 184, 185 straipsnius; 2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22-(4.11.) 3, 4 priedus; 2) apžvalgą dėl Jungtinėje Karalystėje padarytų žalų administravimo (2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22-(4.11.) 5 priedas); 3) oficialių Jungtinės Karalystės teisės turinį, gautą Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-194-545/2018 (2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22- (4.11.) 6 priedas); 4) Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gaires dėl asmens sužalojimų („Latwel dokumentas“) (2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22-(4.11.) 7–10 priedai); 5) aktualias Jungtinės Karalystės civilinio proceso taisykles (2022 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-402-22-(4.11.) 11 priedas). Apeliantė nenurodė, koks (kokie) ieškovo pateikti dokumentai nereikšmingi nagrinėjamai bylai, žalos ir jos dydžio klausimams spręsti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės deliktinės atsakomybės taikymą ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
62. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliantei UAB „Transporto Marisa“ neatlyginamos. Ieškovas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė