Administracinė byla Nr. eI-1695-342/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant pareiškėjoms N. G., P. A. bei A. M. ir pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. K. bei K. B. atstovui advokato padėjėjui Sauliui Gabniui,
atsakovo atstovei Julijai Paulikienei,
2017 m. lapkričio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J., N. G., P. A., A. M. ir M. M. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. B., R. F., A. V. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrungės būstas” dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teismas
nustatė:
trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vėtrungės būstas” skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimą byloje Nr. TGK-20, dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai skirto įpareigojimo įpareigoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Vėtrungės būstas” jokia forma nerodyti iniciatyvos šio namo butų savininkams siūlant namo remonto ir atnaujinimo darbus;
2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog 2017-06-07 sprendimu Nr. TGK-20 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisija iš dalies patenkino pareiškėjų R. J., N. G., P. A., A. M. ir M. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2017-05-11 skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-04-11 atsakymo Nr. (31.1)-RS2-278 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)”. Mano, kad sprendimo rezoliucinės dalies 3 – ias punktas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisingumo ir protingumo principams.
Nurodo, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, šiuo metu veikdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 str. 2 d. nustatyta tvarka priimto 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2984 pagrindu. Teigia, kad veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą ji administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu, jos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Pažymi, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis); administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).
Pažymi, kad visi pasiūlymai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų teikiami atsižvelgus į bendrojo naudojimo objektų būklę ir į objekto, kuriame siūloma juos atlikti specifiką.
Pastebi, kad privalomieji darbai apibūdinami kaip daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus (Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka” (toliau – ir Reglamentas)). Vadovaujasi Reglamento nuostatomis ir teigia, kad tais atvejais, kai namo bendrojo naudojimo objektų būklė neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, valdytojas turi pareigą apie tai informuoti namo bendraturčius.
Teigia, kad galiojantys teisės aktai imperatyviai numato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas, kurių negali eliminuoti ar kitaip apriboti nei pats bendrosios nuosavybės valdytojas, nei butų ar kitų patalpų savininkai. Cituoja Konstitucinio teismo doktriną, kurioje pažymėta, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000-12-21, 2016-06-07 nutarimai).
Vadovaujasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Nuostatai). Atkreipia dėmesį į tai, kad Nuostatai reglamentuoja administratoriaus pareigą teikti bendraturčiams informaciją, susijusią su bendrojo naudojimo objektais; V skyrius reglamentuoja informacijos skelbimo bendraturčiams tvarką ir apimtis, todėl Sprendime nurodyto reikalavimo įpareigoti administratorių jokia forma nerodyti iniciatyvos Namo butų savininkams siūlant namo remonto ar atnaujinimo darbus pažeidžia ne tik nurodytą Nuostatų punktą, bet ir šalių (bendraturčių ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) pareigą bendradarbiauti bei administratoriaus pareigą veikti tik savininkų naudai ir interesais.
Teigia, kad vadovaujantis 4 - u rezoliucinės Sprendimo dalies punktu privalo atlikti susidėvėjusios Namo nuotekų sistemos atnaujinimo darbus, kai tuo tarpu 3-iuoju punktu prašoma įpareigoti UAB „Vėtrungės būstas” nesiimti ne tik, kad aktyvių veiksmų dėl Namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų, bet ir nesiimti jokios iniciatyvos siūlant remonto darbus/atnaujinimus.
Pareiškėjai R. J., N. G., P. A., A. M. ir M. M. atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal liudininkus, 2017-02-23 susirinkimo metu UAB „Vėtrungės būstas” atstovės L. K. ir R. K.ė ėmėsi itin aktyvių veiksmų namo gyventojams siūlant bendrosios dalinės nuosavybės atnaujinimo darbus maksimalia apimtimi, yra visi minėtame susirinkime dalyvavę ir pasirašę namo gyventojai.
Pažymi, kad ne kartą žodžiu ir kolektyviniais prašymais raštu dėl tualeto name įrengimo namo gyventojai kreipėsi į namo administratorių UAB „Vėtrungės būstas”, tačiau UAB „Vėtrungės būstas”, motyvuodamas galimybių ir kvalifikacijos nebuvimu, atsisakė name įrengti tualetą. Teigia, kad pastaruoju metu UAB „Vėtrungės būstas” apskritai nebevykdo savo pareigų, o gyventojai visada sąžiningai vykdo savo pareigas ir namo administratoriui moka visus nustatytus mokesčius.
Pažymi, kad UAB „Vėtrungės būstas” nuo 2017-02-23 susirinkimo stengiasi inicijuoti maksimalią, tačiau tik kosmetinės vertės avarinio namo renovaciją. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Vėtrungės būstas” siūlydamas maksimalios apimties renovaciją remiasi ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu 2017-01-25 Nr. 14, kuriame nėra užsimenama apie sanitarinio minimumo trūkumą - tualetų, vonių ar dušo kabinų, šilto vandens butuose nebuvimą ir aplinkos taršą įtakojančius namo defektus – avarinės būklės nuotekų sistemą ir lauko tualetą, kas gyventojams neša žalą ir apsunkina gyvenimo sąlygas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-04-13 ministrės Rėdos Brandišauskienės pasirašytame atsakyme Nr. (14-4)-D8-2900 į 2017-03-15 į gautą prašymą (2017-03-07 namo gyventojų sprendimą) pažymima, kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), į renovuojamų namų sąrašą pagal daugiabučių namų programą neįtrauktas. Teigia, kad UAB „Vėtrungės būstas” siūloma iš jokių fondų nefinansuojama, Aplinkos ministerijoje neplanuojama namo renovacija pačių gyventojų lėšomis yra namo administratoriaus veikimas prieš namo gyventojų interesus.
Nurodo, kad CK 4.85 straipsnio pagrindu savo valią išreiškė 2017-03-07 namo gyventojų sprendime, su kuriuo buvo supažindinti UAB „Vėtrungės būstas” direktorius. Mano, kad 2017-03-07 sprendimo esmė yra gyventojų turtinių teisių apsauga UAB „Vėtrungės būstas” atžvilgiu. Šio sprendimo esmė, kad patys namo gyventojai, geriausiai žinodami bendrosios nuosavybės atnaujinimo poreikius ir įvertinę savo finansines galimybes inicijuoja namo priežiūrai atliktinus darbus, namo administratoriui įteikdami prašymą dėl nurodyto eiliškumo darbų atlikimo; išskirtinai tik patys gyventojai demokratiniu sprendimu turi atliktinų darbų inicijavimo teisę; 2017-03-07 sprendimu atliktinų namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo, remonto ar renovacijos darbų inicijavimo teisė iš UAB „Vėtrungės būstas”, kaip sąmoningai netinkamai vykdančios pareigas, atimama.
Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo byloje Nr. TGK-20 punktas Nr. 3 yra ir teisėtas, ir visapusiškai teisingas.
Pareiškėjos N. G., P. A., A. M. bei advokato padėjėjas Saulius Gabnys teismo posėdžio metu su skundu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vėtrungės būstas” skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimą byloje Nr. TGK-20, dalyje dėl 3 – io sprendimo rezoliucinės dalies punkto.
Pažymi, kad Komisijai skundžiamas raštas yra atsakymas į Pareiškėjų atstovo 2017-03-15 pateiktą prašymą bei atsakymas į 2017-03-07 raštą, dėl nepritarimo namo renovacijai, sanitarinių mazgų įrengimo butuose ir kitų klausimų, susijusiu su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atnaujinimų. Mano, kad Skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Apibendrina, kad Klaipėdos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimas byloje Nr. TGK-20 iš esmės yra naikintinas, nes toks ginčas negalėjo būti nagrinėjamas Visuomeninėje administracinėje ginčų komisijoje.
Sutinka su UAB „Vėtrungės būstas” išsakytais argumentais, kad turtą jie administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jos veiklai taikomos CK ketvirtos knygos XIV skyriaus normas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, todėl toks Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo 3 punktas, prieštarauja ir nesuderinamas su įstatymu reglamentuotomis administratoriaus pareigomis ir teisėmis.
Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo dalį, iš esmės būtų nepatenkintas vienas iš pareiškėjų 2017-05-11 skundo reikalavimų, todėl pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš atsakovo, o iš pareiškėjų.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir motyvus, prašo skundą tenkinti iš dalies.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. B., R. F., A. V. K. atsiliepimų į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjai R. J. ir M. M. bei trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Vėtrungės būstas” atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės neatvykusiems asmenims nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo byloje Nr. TGK-20 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 - iu punktu Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) nusprendė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovė), kad ji įpareigotų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Vėtrungės būstas” (toliau – ir administratorius) jokia forma nerodyti iniciatyvos namo butų savininkams, siūlant namo remonto ar atnaujinimo darbus.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Komisija, susipažinusi su administratoriaus veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, konstatavo, kad visus su pastato administravimu susijusius veiksmus administratorius turi teisę atlikti tik sutikus pastato, butų ar kitų patalpų savininkams, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybei. Akcentuota, kad administratoriaus veikla griežtai grindžiama atstovavimo principu, todėl savo iniciatyva jokių veiksmų jis atlikti negali.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencija yra nagrinėti asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą (1 punktas); panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį (2 punktas); įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą (3 punktas).
Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjų Komisijai skųsto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-04-11 rašto „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)” turinio matyti, kad administracija nesprendė klausimo dėl UAB „Vėtrungės būstas” įpareigojimo nerodyti iniciatyvos gyvenamojo namo butų savininkams. Darytina išvada, jog Komisija trečiuoju 2017-06-07 sprendimo rezoliucinės dalies punktu išplėtė ginčo ribas, t. y. pasisakė ne tik dėl administracijos priimto individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, teismo vertinimu, vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Komisija neturėjo teisės priimti sprendimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, jog ji įpareigotų UAB „Vėtrungės būstą” nesiimti iniciatyvos veiksmų, siūlant remonto ar atnaujinimo darbus ginčo pastato butų gyventojams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-12-01) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (1 punktas). Nuostatų 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Nuostatų 4.6 punkte numatyta, kad administratorius organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, o 4.8 punkte, kad teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo). Nuostatų 6 punkte nustatytos administratoriaus teisės: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (6.1 punktas). Pagal Nuostatų 7 punktą administratorius privalo: Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Sprendimus dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje bei dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma CK 4.85 str. nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 20 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės (1 dalis).
Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad jose tiesiogiai nėra įtvirtinta galimybė, kokiu nors pagrindu uždrausti administratoriui teikti pasiūlymus dėl namo remonto ar atnaujinimo darbų. Atvirkščiai, teisės aktuose yra įtvirtinta administratoriaus pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir rūpintis, kad nurodytas turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Įgyvendinant minėtą pareigą, administratoriui gali tekti teikti pasiūlymus gyvenamojo namo savininkams dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų, dėl kurių galutinį sprendimą priima patys gyvenamojo namo savininkai. Taigi, kadangi tinkamas administratoriaus funkcijų atlikimas, be kita ko, apima ir siūlymų namo butų savininkams dėl namo remonto ar atnaujinimo darbų teikimą, tai Komisijos sprendimas įpareigoti administraciją, kad administratorius to nedarytų, iš esmės nėra logiškas.
Pažymėtina tai, kad Komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklą privalo grįsti bendraisiais teisės principais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-31 iki 2017-11-01) 3 straipsnyje įtvirtintais teisės principais. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nurodytas proporcingumo principas suponuoja tai, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet taikomi teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.
Lingvistiškai vertinant, pasiūlymas nėra įpareigojimas atlikti administratoriaus siūlomus remonto/atnaujinimo darbus ar imperatyvus nurodymas priimti sprendimą atlikti tam tikrus darbus, pasiūlymams gyvenamojo namo butų savininkai turi teisę nepritarti priimdami sprendimus. Teismo vertinimu, įpareigojimas administratoriui nerodyti iniciatyvos, siūlant namo butų savininkams remonto ar atnaujinimo darbus, nepagrįstai neproporcingai apriboja administratoriaus teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, taip pat galimybę tinkamai atlikti jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Manytina, kad namo butų savininkų teisėti interesai yra apginti jau tuo, kad jie priima galutinį sprendimą dėl administratoriaus teikiamų pasiūlymų, t. y. turi teisę pritarti arba nepritarti jiems.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikti įrodymai, jog dėl administratoriaus teikiamų pasiūlymų galėtų būti pažeisti kurių nors gyvenamojo namo butų savininkų interesai. Pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų dėl to, kad UAB „Vėtrungės būstas” nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas. Vien tik pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad administratorius stengiasi iniciuoti namo renovaciją, kuri apimtų namo apšiltinimą putplasčiu, moderniausios šildymo sistemos įrengimą, moderniausio apšiltino stogo įrengimą, namo sienų apdailą, tačiau neįrengiant tualeto, nepastatant vonios ar dušo kabinų, neįrengiant šilto vandens, neatnaujinant kanalizacijos vamzdynų, nereiškia butų savininkų interesų pažeidimo, nes byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad tokių pasiūlymų teikimas kokiu nors būdu pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų reikalavimai dėl tualeto įrengimo daugiabučiame gyvenamajame pastate problemos sprendimo bei įpareigojimo atlikti nuotekų sistemos atnaujinimo darbus buvo patenkinti Komisijos 2017-06-07 sprendimu.
Teismas taip pat sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vėtrungės būstas” skundo argumentais, kad ginčijama 2017-06-07 sprendimo dalis (rezoliucijos 3 – ias punktas) prieštarauja aptariamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 – am punktui, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigota įpareigoti gyvenamojo namo administratorių minėto pastato savininkų ir šiame pastate esančių bei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų 2017-03-30 prašymo dėl susidėvėjusios nuotekų sistemos atnaujinimo pagrindu atlikti nuotekų sistemos atnaujinimo darbus. Darytina išvada, kad nors ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 - tu punktu administratorius privalo atlikti susidėvėjusios namo nuotekų sistemos atnaujinimo darbus, tačiau 3 - iu punktu UAB „Vėtrungės būstas” iš esmės įpareigojamas nesiimti jokių aktyvių veiksmų dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų. Taigi, Komisijos 2017-06-07 sprendimo rezoliucinės dalies 3 – ias punktas yra ne tik nelogiškas, bet ir prieštaringas.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad minėta nuostata iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).
Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo byloje Nr. TGK-20 rezoliucinės dalies 3 – ias punktas negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamai motyvuotu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog Komisija, rašte nutardama įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, jog ji įpareigotų UAB „Vėtrungės būstą” jokia forma nerodyti iniciatyvos gyvenamojo namo butų savininkams siūlant namo remonto ar atnaujinimo darbus, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti ir pagrįsti.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau ir įvertinus skundžiamą Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, spręstina, kad ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo skundu prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas” skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-06-07 sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai skirto įpareigojimo įpareigoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Vėtrungės būstas” jokia forma nerodyti iniciatyvos šio namo butų savininkams, siūlant namo remonto ir atnaujinimo darbus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė