KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) 405,47 Eur skolą, 121,64 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 20 Eur žyminį mokestį.

1.1.Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei autoservizo paslaugas bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios atsakovė neapmokėjo. 2013 m. lapkričio 7 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau atsakovės skola sumokėta neguvo. Nors atsakovė buvo rąginama skolą sumokėti, tačiau skola nesumokėta iki šiol. Vėliuojant atsakovei atsiskaityti, ieškovė paskaičiavo palūkanas, kurias prašo priteisti.

1.2.Dėl atsakovės prašymo leisti išdėstyti skolą dalimis nurodė, kad su prašymu nesutinka. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį bei įrodymų, patvirtinančių atsakovės galimybes sumokėti skolą dalimis (b. l. 4-7, 36-38).  

2.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo išdėstyti skolą, nes jos finansinė padėtis yra sunki.

2.1.Nurodė, kad 2018 m. gegužės 30 pasikeitė įmonės vadovas, buvęs vadovas neperdavė visų įmonės finansinių dokumentų, todėl naujam vadovui nebuvo žinoma apie įsiskolinimą ieškovei. Taip pat nurodė, kad, kadangi apie įsiskolinimą nežinojo, todėl neturėtų būti priteistos palūkanos už vėlavimą sumokėti skolą. Tačiau, jeigu palūkanos būtų priteisiamos, prašo taikyti senatį. Taip pat, prašo leisti skolą grąžinti dalimis, kadangi įmonės finansinė padėtis yra sunki (b. l. 32). 

3.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 45-46). Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

4.Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 15 d. už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą SZA Nr. 0217 1 400,00 Lt (405,47 Eur) sumai (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė atliko transporto priemonės remonto darbus, o atsakovei kilo pareiga už atliktus darbus atsiskaityti (CK 6.644 straipsnis).

4.1.Iš atsakovės pateikto atsiliepimo nustatyta, kad ji, iš esmės, dėl susidariusios skolos ieškovei neprieštarauja. Byloje, taip pat, nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 7 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 1 400,00 Lt sumai (b. l. 11). Vien ta, atsakovės nurodyta, aplinkybė, kad pasikeitus įmonės vadovui jai nebuvo perduota visa finansinė dokumentacija ir jis nežinojo apie skolą ieškovei, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovei prašomą priteisti skolą. Juo labiau, kad už įmonės finansinių dokumentų apskaitą, saugojimą bei perdavimą keičiantis vadovams, yra atsakingi įmonės darbuotojai ir tai neįgalina atsisakyti mokėti susidariusių skolų.

5.Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

5.1.Kadangi pirmiau aptartais motyvais atsakovė laikoma tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl ji laikytina pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 405,47 Eur įsiskolinimas už ieškovės atliktus darbus (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.644 straipsnis).

6.Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti palūkanas bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė mokėti palūkanas nesutinka.

6.1. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko, kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Esant tokiai situacijai, skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti.

6.2.Kaip jau nustatyta byloje, atsakovė laiku ieškovei pagal 2011 m. lapkričio 15 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą skolos negrąžino ir laikoma pažeidusią prievolę. Teismas pažymi, kad esant konstatuotoms nurodytoms aplinkybėms, atleisti atsakovę nuo palūkanų mokėjimo teisinio pagrindo nėra. Ieškovė paskaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas už 1 825 d., viso 121,64 Eur.

6.3.Atsakovė prašė taikyti ieškovės paskaičiuotoms palūkanoms senaties terminą, nurodė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo 2011 m. lapkričio 16 d., o nuo 2015 m. sausio 16 d. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo yra nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teismas pažymi, kad palūkanos skaičiuojamos per visą laikotarpį, per kurį skolininkas kreditoriui vėluoja grąžinti pinigines lėšas. Todėl ieškovė visai pagrįstai nurodė, kad palūkanų mokėjimo laikotarpis yra nuo 2011 m. lapkričio 16 d., t.y. nuo tada kai atsakovei atsirado pareiga sumokėti pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, iki 2020 m. sausio 6 d., t.y. iki ieškinio surašymo dienos. Tačiau reikšti reikalavimus dėl palūkanų priteisimo galima už laikotarpį neilgesnį nei penkeri metai. Kaip teisingai nurodė ieškovė ieškinyje, ji palūkanas paskaičiavo už penkerių metų laikotarpį, t.y. už 1 825 d., todėl reikalavimui dėl 121,64 Eur palūkanų priteisimo nėra teisinio pagrindo taikyti senaties terminą ir jo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 121,64 Eur palūkanas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas, o atsakovės prašymas dėl senaties termino taikymo atmestinas.

6.4.Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

7.CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

7.1.Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad byloje turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti yra 7,23 Eur, todėl ieškinį patenkinus pilnai, jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Dėl sprendimo išdėstymo.

8.Atsakovė atsiliepime prašė skolos sumą leisti mokėti dalimis, kadangi jos sunki finansinė padėtis. Prašymą bei finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti pateikti finansiniai dokumentai, duomenys apie registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenys iš bankų apie turimas lėšas banko sąskaitose bent už tris mėnesius iki prašymo padavimo, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko. Atsiliepime į atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis sunki.

8.1.CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė jokių įrodymų apie finansinę padėtį, kuri būtų ne tik sunki, bet ir nuolatinio bei ilgalaikio pobūdžio, nepateikė. Atsakovė prašė skolą išdėstyti dalimis, tačiau net nenurodė, per kiek laiko ir kokio dydžio įmokomis ji įsiskolinimą ieškovei padengtų. Todėl esant tokiai situacijai net nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės finansinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, ar ji tik siekia pavilkinti skolos išieškojimą. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovė turės realią galimybę sumokėti dalines įmokas, jei teismo sprendimas būtų išdėstytas dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad skola susidarė nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, byloje nėra duomenų apie atsakovės bendradarbiavimą su ieškove dėl skolos padengimo. Nors atsakovė nurodė, kad skolą pripažįsta ir sutinka ją sumokėti dalimis, tačiau iki šios dienos, t. y. 2020 m. balandžio 29 d., byloje nėra duomenų apie nors vienos įmokos sumokėjimą. Todėl vertintina, kad iš esmės atsakovė nepadarė jokių realių žingsnių, kurie patvirtintų jos realius ketinimus sumokėti skolą kuo greičiau gera valia ir neįrodė, kad jos finansinė padėtis jai neleistų tai padaryti. 

8.2.Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas mano, kad byloje nėra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu priteistos sumos išdėstymui. Teismo vertinimu, išdėsčius priteistą sumą, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė nustatytas įmokas sumokėtu, tuo tarpu ieškovės, kaip kreditorės teisės, būtų pažeistos. Tuo iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi ieškovės galimybės atgauti priteistą sumą nusitęstų neproporcingai ilgai. Teismui patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditoriaus interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Be to, teismas sprendžia, kad priteista skola atsakovei, kaip veikiančiam juridiniam asmeniui, nelaikytina didele.

8.3.Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis atmeta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

8.4.Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jai vykdymo procese prašyti teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, taip pat kreiptis į kreditorių ir geranoriškai susitarti su kreditoriumi dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 405,47 Eur (keturių šimtų penkių eurų 47 ct) skolą, 121,64 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 64 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (527,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,23 Eur (septynių eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                Vida Agurkienė