Baudžiamoji byla Nr. 1-2865-1058/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37497-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
n u s t a t ė :
J. T. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.24 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu nustatytas 2,01 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis J. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai vyksta į kitas Europos šalis dėl antikvariatų, daiktų mainų, mainai vyksta tarp kolekcininkų. 2018 m. rugpjūčio 4 d. buvo atvykęs į prie „Compensa“ arenos esantį senovinių daiktų turgelį. 2018 m. rugpjūčio 4 d., 16 val. jis atvažiavo prie prekybos centro „Akropolis“, ten nakvojo. Iš ryto prie „Akropolio“ irgi vyko sendaikčių turgelis. Iš šeštadienio į sekmadienį alkoholio nevartojo. Vykstant turgui, jis gavo dovanų degtinės butelį „Zielona Marka“. Alkoholį vartojo vienas vakare apie 17 val., kiek išgėrė, tiksliai nežino, į butelį nežiūrėjo. Pasibaigus turgui jis norėjo perstatyti automobilį nuo pastato, kad šis netrukdytų kitiems dalyviams, norėjo perstatyti automobilį toliau nuo žmonių. Atsisėdo už automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, užvedė jį ir pradėjo važiuoti toliau nuo parduotuvės. Bevažiuojant užkabino stovintį tamsios spalvos automobilį, markės neatsimena. Jis iškart po įvykio nesustojo, nes smūgio nepajuto, todėl ir nuvažiavo toliau. Už jo važiavo kitas automobilis, kuris jį sustabdė užvažiuodamas jam iš priekio, jis iš aikštelės išvažiavęs dar nebuvo. Jį sustabdę žmonės jam kažką sakė, tačiau jis nesuprato. Žmonės minėjo žodį „policija“, suprato, jog reikės laukti policijos. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Atvykę pareigūnai su juo bandė kalbėtis lietuviškai, angliškai ir rusiškai, tačiau jis nieko nesuprato. Rusiškai suprato tik pora žodžių, bet ne viską. Pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 2,01 promilės girtumą, parodė jam prietaisą, kuriame buvo šie skaičiai. Toliau jį nuvežė pas gydytoją. Kam jį ten pristatė, jis nesuprato, ką jam sakė gydytojas, irgi nesuprato. Gydytoja darkart patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,83 promilių girtumą. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai Z. K.. Automobilis priklauso tik žmonai, jie yra notariškai atskyrę turtą (b. l. 56-57).
Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. T. parodė, kad jam visi daiktai grąžinti. Pinigai, kurie buvo iš jo paimti - 1540 EUR, jam grąžinti ne visi, o tik 410 EUR. Jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismui paskyrus turto konfiskavimą, sutinka, jog būtų konfiskuota suma, kuri yra laikinai apribota (b. l. 59-60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo atvažiavęs automobiliu „Audi“ prie prekybos centro „Akropolis“, Vilniuje. Apie 18.20 val. išėjęs iš parduotuvės pastebėjo besiparkuojantį automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, įvažiuodamas į stovėjimo vietą, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“. Po susidūrimo automobilio vairuotojas išvažiavo iš stovėjimo vietos atbulas ir nuvažiavo link išvažiavimo. Jis iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį bei kad vairuotojas bando šalintis. Paskambinęs jis sėdo už savo automobilio vairo ir važiavo paskui automobilį „Fiat“. Privažiavęs pastarajam iš šono jis atidarė langą ir parodė vairuotojui sustoti. „Fiat“ vairuotojas sustojo. Jis pasistatė tolėliau savo vairuojamą automobilį ir atėjo prie „Fiat“ automobilio. Už vairo sėdėjo vyras, kuris automobilyje buvo vienas. Jis bandė su pastaruoju kalbėtis lietuviškai, angliškai bei rusiškai, tačiau vairuotojas bumbėjo ir valgė obuolius. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus. Pasakė, jog iškvietė policijos pareigūnus. Vairuotojas apsisuko ir vėl pradėjo važiuoti, apvažiavo visą stovėjimo aikštelę, jis važiavo iš paskos. „Fiat“ vairuotojas, išvažiavo link Ozo gatvės, po kurio laiko „Fiat“ automobilį apvažiavo „Toyota“ automobilis ir privertė pastarąjį sustoti. Kai automobilis „Fiat“ sustojo jis vėl priėjo prie vairuotojo, paprašė užgesinti automobilį, vairuotojas variklį užgesino. Maždaug po 2-3 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Iki atvykstant pareigūnams vairuotojas iš jo akiračio pasitraukęs nebuvo, jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, tik valgė obuolius. Atvykę policijos pareigūnai patikrino blaivumą „Fiat“ vairuotojui (b. l. 36-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. parodė, kad apie 18.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Ozo g. 25 pranešėjas matė, kaip automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat“ automobilio vairuotojas bando šalintis. Atvykus minėtu adresu, ties išvažiavimu iš prekybos centro „Akropolis“ pastebėjo minėtą automobilį „Fiat“, kurį buvo sustabdę kiti žmonės. Bandė bendrauti su „Fiat“ vairuotoju lietuviškai, angliškai bei rusiškai, tačiau vairuotojas su jais nekalbėjo, bandė bendrauti tik savo kalba, kurios jie nesuprato. Nuo „Fiat“ vairuotojo J. T. (asmenybė nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo), sklido alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi. Vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam nustatytas 2,01 promilių girtumas. Po patikros „Fiat“ vairuotojas J. T. buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą, kur jam gydytoja tikrino koordinaciją bei dar kartą patikrino alkoholio matuokliu ir nustatė 1,83 promilių girtumą. Priklausomybės ligų centre su vairuotoju buvo bendrauta lenkiškai, pastarasis daug ką suprato ir vykdė reikalavimus. Medikė kraujo iš J. T., nepaėmė, nes vairuotojas nesutiko duoti (b. l. 32-33).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ozo g. 25 pranešėjas ką tik matė kaip aikštelėje prie „Akropolio“ automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Fiat“ vairuotojas bandė šalintis. Atvykus minėtu adresu ties išvažiavimu iš „Akropolio“ pastebėjo minėtą automobilį, kurį buvo sustabdę kiti žmonės. Visą įvykį matė ir gali paliudyti D. P., kuris parašė paaiškinimą, taip pat E. V. ir M. P.. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padarytas eismo įvykis vairavo Čekijos Respublikos pilietis J. T.. Už automobilio vairavo jis buvo vienas, salone kitų asmenų nebuvo. Alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas. Į įvykio vietą atvyko ekipažas V1731, kuris liko prie „Fiat“ automobilio, o jie nuvežė J. T. į priklausomybės ligų centrą atlikti reikiamus tyrimus (b. l. 6). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).
Liudytojo D. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.15 val., prie „Akropolio“ stovėjimo aikštelėje jis matė kaip automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į raudonos spalvos automobilio „Toyota“ keleivio pusę ir pasišalino iš įvykio vietos. Tai pastebėjęs iškvietė policiją ir važiavo paskui automobilį (b. l. 34).
Liudytojo I. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.30 val. paliko savo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos stovėjimo aikštelėje prie PC „Akropolis“. Apie 19 val. išvažiavo iš aikštelės. Už kelių minučių jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jo automobilis stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas, liepė grįžti į stovėjimo aikštelę. Atvažiavęs į aikštelę ir išlipęs pamatė, kad apgadinta dešinė automobilio pusė – abi durelės įlenktos ir subraižytos (b. l. 38).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.19 val. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino pranešėjas D. P., kuris nurodė, kad ką tik matė, kaip automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prie „Akropolio“ esančioje aikštelėje stovintį automobilį. „Fiat“ automobilio vairuotojas bandė šalintis (b. l. 5).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK0139 rodmenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., 18:47:29 val. J. T. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 39). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 40). Alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad alkotesteris Alcotest 7510 gali pateikti apskaičiuotą alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis taikant numatytą koeficientą (etilo alkoholio masė kraujo tūryje arba kraujo masėje, esant 20° C ir 1013 hPa. Pateikiant šiuos duomenis, alkoholio koncentracija kraujyje perskaičiuojama iš alkoholio koncentracijos iškvėptame ore taikant koeficientą 2100) (b. l. 40, 70-91).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 209 matyti, kad biologinės terpės bandinį J. T. duoti atsisakė, todėl išvada negali būti pateikta. Akte taip pat užfiksuota, kad medicinos įstaigoje 19.35 val. patikrinus J. T. alkotesteriu jam nustatytas 1,83 promilių girtumas, nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Analizuojant kaltinamojo eiseną ir judesius nustatyta, kad J. T. eina svyruodamas į šalis, atlikdamas posūkį svyruoja, jo judesiai yra nekoordinuoti (b. l. 42).
Transporto priemonės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra Z. K. (b. l. 10, 11).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Fiat Doblo“ (1999 m.) vertė yra 1 130 EUR (su PVM) (b. l. 12).
Nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., 18.19 val., Vilniuje, Ozo g. 25, būdamas neblaivus vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino (b. l. 66).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką BK 281 straipsnio 7 dalies formuluotė, kurioje nurodoma konkreti organizmo terpė, kurioje nustatomas alkoholio kiekis, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu. Taigi medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).
Kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. J. T. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. T. vairavo automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0139 nustatytas 2,01 promilių neblaivumas). Nors kaltinamasis atsisakė duoti kraują laboratoriniam tyrimui, įvertinus tai, kad alkotesterio, kurį naudojo policijos pareigūnai nustatyti asmens girtumą, techninės galimybės leidžia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, byloje esančius liudytojų parodymus, kad J. T. buvo akivaizdžiai neblaivus, kaltinamojo medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę būklę, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma, net ir nenustačius alkoholio koncentracijos kraujyje, yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu J. T. nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promilės alkoholio, ko užtenka kilti baudžiamajai atsakomybei. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad J. T. veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis J. T. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, dydžiu bei galimu baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu sutiko. Nurodė, kad atvyks į Lietuvą atlikti arešto bausmės. Sutinka, kad būtų konfiskuota pinigų suma, kuriai paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 67-68, 69).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. T. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. T. neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (baustas 2015 m., jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 65-66), niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 30 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
J. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. T. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jam yra taikytas specialiosios teisės atėmimas, vis tik dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš transporto priemonės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke-valdytoja yra Z. K., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė. Byloje nėra duomenų, kad minėta transporto priemonė yra bendras sutuoktinių turtas, priešingai, kaltinamasis nurodė, kad jo ir žmonos turtas yra atskirtas. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas numato galimybę konfiskuoti ir kaltininko šeimos nariui priklausantį turtą. Vis tik nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nedrausdama J. T. pasinaudoti automobiliu, jo sutuoktinė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t. y. kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. J. T. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo ir praėjus pakankamai mažam laiko tarpui sėdo už vairo, dėl jo neteisėtų veiksmų kilo realus padariniai – buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, iš įvykio vietos bandė šalintis, be to, ne pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos, t. y. 1 130 EUR, konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į sulaikymo metu iš kaltinamojo paimtus 1 130 EUR (b. l. 24-25), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu J. T. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d., 20.31 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., 14.48 val., t. y. dvi dienas (b. l. 46, 47), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Čekijoje) paėmimas (b. l. 61-62) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. T. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d., 20.31 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., 14.48 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. T. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d.
Išieškoti iš J. T. valstybės naudai 1 130 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1 130 EUR sumai, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
J. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
Išaiškinti J. T., kad:
- Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Giedrė Telksnienė