Administracinė byla Nr. eA-1864-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04512-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo: V. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-83653/16 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. prašymą „Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į daugiabutį, atliekant rekonstrukciją projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ bei priimti dėl jo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir V. D. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esantis gyvenamasis namas (toliau – ir Namas). Jie siekia rekonstruoti Namą į daugiabutį, nekeičiant esamo intensyvumo, kuris yra 0,5. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas užkerta kelią tolimesniam jo 2016 m. spalio 17 d. prašymo nagrinėjimui ir sprendimo dėl jo priėmimui. Atsakovo nurodyti trūkumai yra teisiškai nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas elektroniniu parašu pasirašė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ne tik elektroniniais, bet ir fiziniais parašais. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nurodytais prašymo pateikimo būdo ir formos trūkumais. Pareiškėjas teigė dar neturintis suderintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, tačiau atsakovas jau iš anksto reikalauja pateikti projektinių pasiūlymų, kuriuos numatoma parengti 2018 m., dalį – toks reikalavimas yra neteisėtas. Nežinant tikslių parametrų, neįmanoma pateikti atsakovo reikalaujamos vaizdinės informacijos. Pareiškėjas neprašė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes dar neturi projekto, šis klausimas yra projektavimo užduoties derinimo stadijoje. Pareiškėjas atsakovo reikalavimą pateikti žemės sklypo sutvarkymo planą su parodytu automobilių parkavimu, vaikų žaidimų aikštele ir buitinių atliekų konteineriais taip pat laikė nepagrįstu, pertekliniu ir ankstyvu. Pareiškėjas nesutiko ir su reikalavimu pateikti bendraturčių sutikimą. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, nes jame išdėstyti reikalavimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir užkerta tolimesnį pareiškėjo keliamų klausimų svarstymą.

3.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra informacinis pranešimas, kuriuo nesukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjo atžvilgiu, todėl jis negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas dokumentus jam teikė netinkama forma elektroniniu paštu, tačiau atsakovas juos priėmė ir nagrinėjo, todėl skundo argumentai, kad dėl prašymo pateikimo būdo ir formos buvo pažeistos pareiškėjo teisės, yra atmestini. Pareiškėjas nepateikė Namo projektinių pasiūlymų vaizdinės informacijos, kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – ir STR 1.05.06:2010), 13 priedo
10.5 punkte. Projektinių pasiūlymų užduoties forma patvirtinta Administracijos direktoriaus
2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 30-2610. Atsakovas manė Sprendime pagrįstai nurodęs, kad pareiškėjas turi pateikti numatomo pastato projektinių pasiūlymų vaizdinę informaciją – projektinių pasiūlymų eskizą. Taip pat turi būti pateiktas žemės sklypų sutvarkymo planas su parodyta automobilių parkavimo vieta, vaikų žaidimų aikštele bei buitinių atliekų konteineriais. Būtent statytojui tenka pareiga parengti projektinių pasiūlymų užduotį, pateikti informaciją apie sumanytą statinį. Pastato rekonstrukcijai būtinas visų bendraturčių sutikimas, nesant jo, projektinių pasiūlymų užduotis negali būti derinama. Atsakovo vertinimu, jis išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir motyvuotai į jį atsakė. Pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų, todėl jo skundas yra atmestinas.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į skundą sutiko su pareiškėjo reikalavimais ir prašė jo skundą tenkinti.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo T. O. skundą tenkino, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-83653/16 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ ir įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. prašymą bei priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7.       Teismas nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjui ir V. D. priklauso po 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio jiems priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

8.       Pareiškėjas 2016 m. spalio 17 d. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriui pateikė prašymą (gautas elektroniniu paštu 2016 m. spalio 18 d.), prašydamas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurios pagrindu galėtų parengti projektinius Namo rekonstrukcijos pasiūlymus, o jų pagrindu – Namo rekonstrukcijos projektą.

9.       Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius ginčijamame 2016 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. A51-83653/16(2.15.2.31-MP8) pareiškėją informavo, kad jo
2016 m. spalio 18 d. pateiktas prašymas išnagrinėtas, ir pareikalavo, kad: 1) prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį būtų pateiktas popierine forma; 2) būtų pateikti du popieriniai projektinių pasiūlymų rengimo užduoties egzemplioriai; 3) pateiktas projektinių pasiūlymų eskizas; 4) pateiktas bendraturčio raštiškas sutikimas dėl statybos leidimo išdavimo vieno asmens vardu; 5) pateiktas žemės sklypo sutvarkymo planas.

10.       Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-96-575/2017 padarė išvadą, kad Sprendimas pareiškėjui sukelia materialinio pobūdžio pasekmes, kadangi Statybos dokumentų skyrius akivaizdžiai neketina jokių kitų sprendimų priimti, kol nebus pateikti dokumentai, o pareiškėjas jų neketina pateikti, manydamas, kad reikalavimai neteisėti. Tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėtinas teisme.

11.       Teismas akcentavo, kad Sprendimas yra laikytinas administracinės procedūros pagal pareiškėjo pateiktą prašymą metu priimtu sprendimu ir jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad šis sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų normomis. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks sprendimas, kuris sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises. Tai suponuoja objektyvumo ir teisėtumo principų, principo, kad valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus. Atsakovas pateikė vienintelę nuorodą, kad, vadovaujantis galiojančia tvarka, pareiškėjas turi pateikti prašymą ir priedus popierine forma, dėl išvardytų dokumentų pateikimo nurodė į Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje paskelbtą informaciją. Atsakovas jokio teisinio pagrindo nustatytiems pareiškėjo prašymo trūkumams nenurodė, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Atsakovo pareigą priimti motyvuotą sprendimą patvirtina ir STR 1.05.06:2010 14 punkto nuostatos.

12.       Teismas nurodė, kad, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, tai šiuo atveju pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas prašymas, vertinant jo pateikimo formą, yra teisiškai nereikšmingas.

13.       Teismas priėjo išvadą, kad Sprendimas yra naikintinas, o atsakovas – įpareigotinas teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymą, t. y. atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus arba motyvuotai atsisakyti tai daryti, priimti sprendimą, atitinkantį VAI 8 straipsnio reikalavimus.

14.       Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjo prašytą atlyginimo dydį – 1 000 Eur – sumažindamas iki 500 Eur bei priteisdamas sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo prašoma suma išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimaliai priteistinų sumų, tokia suma yra aiškiai per didelė, neproporcinga nagrinėtos bylos dalykui bei teiktų paslaugų sudėtingumui. Byloje buvo sprendžiamas teisės taikymo požiūriu nesudėtingas klausimas, skundas grindžiamas VAĮ nuostatų aiškinimu. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra labai plati ir seniai suformuota. Jokie nauji ar specialių žinių reikalaujantys teisės aktų aiškinimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami.

III.

15.       Pareiškėjas T. O. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir jo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimą.

16.       Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai identifikavo teisinį santykį, skundo pagrindą ir taikytinus teisės aktus sprendžiant ginčą. VAĮ yra bendro pobūdžio teisės aktas, o viešojo administravimo institucija, konkrečiu atveju priimdama sprendimą, turi vadovautis tai situacijai tinkamu teisės aktu. Sprendime atsakovas aiškiai nurodė, kokias pareigas jis nustato pareiškėjui, siekiant, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl jo būtų priimtas sprendimas, tai, pareiškėjo nuomone, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tačiau ginčo sritis yra specifinė, ginčas kilo dėl statinio projektavimo procedūrų, kurias reglamentuoja specialūs teisės aktai, turintys prioritetą prieš bendro pobūdžio taisykles, įtvirtintas VAĮ. Taigi, ginčas kilo ne dėl to, ar Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, o dėl to, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino specialiuosius teisės aktus – STR 1.05.06:2010 13 priedo nuostatas, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas plečiamai aiškino minėtus teisės aktus ir jam nustatė tokias pareigas, kokių šie teisės aktai nenumato. Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos STR 1.05.06:2010 13 priedo nuostatų taikymo klausimu nėra, tai – visiškai naujas klausimas, todėl pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Teismas skundą išnagrinėjo ne tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėtas klausimas nėra naujas, ir sumažino pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Be to, nagrinėjamas ginčas buvo pakankamai sudėtingas teisės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikymo aspektu, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, išnagrinėta byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad prašyta priteisti suma yra 1,9 karto mažesnė nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali suma, didelę jos dalį sudaro mokesčiai valstybei (37,5 proc. – Valstybinio socialinio draudimo fondui, 15 proc. – gyventojų pajamų mokestis), pareiškėjas prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį laiko pagrįstu.

17.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas netinkamai identifikavo teisinį santykį, skundo pagrindą ir taikytinus teisės aktus sprendžiant ginčą, neteisingai įvertino bylos sudėtingumą ir keliamų teisinių klausimų naujumą. Teismas pagrįstai Sprendimą laikė administracinės procedūros pagal pareiškėjo prašymą metu priimtu sprendimu, kuris turi atitikti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, ir padarė išvadą, kad Sprendimas šių reikalavimų neatitinka, tai sudarė pakankamą pagrindą Sprendimą panaikinti. Todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje buvo sprendžiamas teisės taikymo požiūriu nesudėtingas klausimas, skundas grindžiamas VAĮ nuostatų aiškinimu, šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra labai plati ir seniai suformuota, byloje jokie nauji ar specialių žinių reikalaujantys teisės aktų aiškinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, šiuo atveju teismas turėjo pagrindą pareiškėjo prašomą sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumažinti 50 procentų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminiai ginčai tarp jo ir pareiškėjo dėl daugiabučių gyvenamųjų namų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektavimo vyko anksčiau (administracinės bylos Nr. eI-7221-811/2016, Nr. eI-6410-5561/2016) ir tebevyksta (administracinė byla Nr. eI-1872-208/2017), visose šiose bylose pareiškėjui atstovauja tas pats advokatas kaip ir nagrinėjamoje byloje – A. S.. Ankstesnis šio advokato dalyvavimas minėtose bylose reiškia, kad jam buvo žinomos iš esmės visos aplinkybės, susijusios su ginču, sprendžiamų klausimų pobūdis nebuvo naujas. Skundo parengimas nepareikalavo specialiųjų žinių ar ypatingų darbo laiko sąnaudų, daug ir sudėtingos teisės aktų analizės, skunde nebuvo remiamasi ir analizuojama teismų praktika, advokatui nereikėjo išvykti į kitą vietovę nei yra registruota jo darbo vieta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Byloje administracinis ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. rašto 
Nr. A51-83653/16 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. prašymą „Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į daugiabutį, atliekant rekonstrukciją projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ bei priimti dėl jo sprendimą.

20.       Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo T. O. skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-83653/16 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“, taip pat įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. prašymą bei priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad šis sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų – sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų normomis, iš ginčijamo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks sprendimas, kuris sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises.

21.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka tik su sprendimo dalimi dėl atstovavimo išlaidų, kurioje teismas jo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė 50 procentų realiai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas patyrė 1 000 Eur realių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro apie pusę priteistinos maksimalios sumos už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį.

24.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nelaikytina sudėtinga, atsižvelgia į prašomos priteisti sumos dydį bei aplinkybę, kad byloje buvo teikiamas to paties atstovo surašytas atskirasis skundas, tačiau konstatuoja, kad nebuvo pagrindo mažinti pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos.

25.       Dėl paminėto apeliacinis skundas tenkinamas keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Taip pat pareiškėjui priteisiamos žyminio mokesčio
(11,25 Eur) ir atstovavimo (250 Eur) išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui T. O. (T. O.) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinti iki 1 022,50 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt dviejų eurų penkiasdešimties centų).

T. O. (T. O.) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 261,25 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro dvidešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė