`                                Civilinės bylos numeris e2S-1188-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-39732-2018-4

             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 

n u s t a t ė:

I.       Proceso esmė

1.       Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. T. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atsakovė L. P. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonę – areštuoti A. T. P. vardu registruotą turtą. Prašyme nurodoma, jog A. T. P. pareiškime dėl santuokos nutraukimo formaliai nurodė, kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta ikivedybinė 2013 m. kovo 29 d. sutartis, pagal kurią kiekvieno turto teisinis statusas įgijus turtą iki santuokos sudarymo ir po santuokos sudarymo traktuojamas kaip atskiras asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas. Atsakovė nesutinka, jog santuokos metu įgytas turtas ir prievolės šioje byloje nedalintinos. Atsakovė pažymi, jog tik išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs turto ir prievolių įsigijimo aplinkybes, teismas gali spręsti, asmeninis ar bendras yra sutuoktinių turtas ir prievolės. Atsakovė nurodė, jog ieškovo vardu yra įregistruotas turtas, įsigytas santuokos metu, ir šį turtą ieškovas žada parduoti. Byloje bus teikiamas priešieškinis dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, šalių asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pardavus turtą teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas, įvertinęs atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį ir kartu su juo pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad būsimo priešieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, t. y. reikalavimas dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, šalių asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti reiškiamas teisme ir, nustačius turto pripažinimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priešieškinis dėl tokio turto padalijimo galėtų būti tenkinamas. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi 2019 m. gegužės 20 d. išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, antstolis Dalius Traigys vykdo iš ieškovo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0241/18/02015 kreditoriaus UAB „Įmoka lengvai“ naudai, ieškovui priklausantis nekilnojamas turtas yra areštuotas. Be to, atsakovės pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas ketina parduoti santuokos metu įgytą turtą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovas A. T. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį. Apeliantas savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1.       Atsakovė įkėlė ne visą skelbimo dėl turto pardavimo tekstą, pagal minėtą skelbimą matyti, kad parduodama tik 3 butai iš keturių. Be to dalis namo – du butai priklauso ne ieškovui, o trečiam asmeniui, kur ir yra kaip projekto dalis skelbime įdėta, kad būtent minėti butai parduodami bei nurodyta jų kaina.

3.2.       Iš turto pardavimo gautos lėšos bus skiriamos kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui.   

3.3.       Teismas ieškovo turtui areštą taikė motyvuodamas, jog turtas yra pardavinėjamas ir areštuotas, tačiau kaip nurodyta pateiktuose įrodymuose, ieškovas savo turto nepardavinėja, o taip pat pritaikytas areštas yra panaikintas.  

2.       Atsakovė L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Teismui yra pateiktas priešieškinys, kuriuo prašomą sudarytą ikivedybinę sutartį pripažinti negaliojančia, įgytą turtą pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

4.2.       Nekilnojamojo turto rinkos prognozės jokios įtakos nagrinėjamai bylai neturi ir negali turėti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

4.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

5.       Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos trys sąlygos. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimą, kuriam užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi egzistuoti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizika. Trečia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti prašomą taikyti suvaržymą ar ribojimą. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.

6.       Kaip jau nurodyta apeliantas siekdamas jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo privalėjo prima facie pagrįsti savo reikalavimus, pagrįsti grėsmę galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui, bei pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą pareikštiems reikalavimams. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tikėtinai atsakovė pareikš byloje priešieškinį ir jis bus preliminariai pagrįstas, o nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. 

7.       Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Be to, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). 

8.       Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pateikimo atsakovė nurodė, jog 2013 m. kovo 29 d. sudaryta ikivedybinė sutartis sudaryta dėl suklydimo, o pateiktu priešieškiniu bus prašoma pripažinti ją negaliojančia. Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, jog šalys siekė vykdyti verslą, jai buvo žinoma, jog ikivedybinė sutartis, kuria bus nustatytas atskiro turto režimas santuokos metu apsaugos jos iki santuokos sudarymo turėtą turtą verslo nesėkmės atveju. Iš nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro preliminarią išvadą, jog atsakovė žinojo apie esmines jos sudarytos ikivedybinės sutarties aplinkybes bei sąlygas, sutarties dalykas jai buvo žinomas aiškus ir suprantamas. Be to, ieškinys atsakovės 2019-06-05 pareikštas ne dėl ikivedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, o dėl šios sutarties nutraukimo, nenurodant, nuo kurio momento prašoma nutraukti sutartį, todėl turi būti laikoma, kad prašoma ją nutraukti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktas priešieškinys ne tik nėra preliminariai pagrįstas, bet ir prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinamas, todėl nėra sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9.       Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas siekiant užtikrinti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, nes apelianto turtui taikomas areštas, jis yra viešai paskelbęs apie turto pardavimą. Tačiau kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė teismui duomenis, jog areštas, kuris buvo taikytas jo turtui jau yra panaikintas. Apeliantas taip pat nurodo, jog iš turto pardavimo gautos pajamos būtų naudojamos kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net jei atsakovės priešieškinys būtų patenkintas ir apelianto sutarties nutraukimo momentu asmeninės nuosavybės teise turimas turtas būtų pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o apeliantas šį turtą būtų pardavęs, atsakovė turėtų galimybę prisiteisti iš apelianto dalį pajamų gautų iš turto pardavimo. Kartu taip būtų užtikrinti kreditorių interesai. Svarbu ir tai, kad atsakovė nenurodo, kad neigia turinti bendras su apeliantu prievoles nurodomiems kreditoriams. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog grėsmės galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymui šiuo metu nėra, todėl ir šios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10.       Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo normas, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovė neįrodė įstatyme numatytų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r ė:

        atskirąjį skundą tenkinti.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:

        prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

        Teisėjas                                                                          Vytautas Zelianka