Civilinė byla Nr. B2-2127-273/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00763-2019-4;
2-56-3-00675-2019-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.4; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.4.2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ direktoriaus V. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“ ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
nustatė :
Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi priimtas UAB „Vilnos apdaila“ direktoriaus V. V. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vilnos apdaila“, kuriame prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Vilnos apdaila“, administratoriumi paskirti G. M., nustatyti UAB „Vilnos apdaila“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1) restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 363,00 Eur/mėn.; 2) restruktūrizavimo plano parengimas 975,00 Eur; 3) visos nenumatytos patirtos teisminės ir administravimo išlaidos bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka; leisti UAB „Vilnos apdaila“ einamuosius mokėjimus ir įmokas vykdyti iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 34 695,00 Eur. Pareiškime ir prie jo pridėtuose UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog UAB „Vilnos apdaila“ komercinę veiklą pradėjo vykdyti nuo 2011 m. lapkričio 25 d. ir pagrindinės bendrovės veiklos sritys yra lininių audinių ir vilnonių pledų pramoninis audimas, moteriškų ir vyriškų viršutinių drabužių siuvimas ir aukščiau nurodytų produktų didmeninė prekyba. Nuo bendrovės įkūrimo jos finansinė padėtis buvo gera, vykdoma veikla buvo pelninga, tačiau UAB „Vilnos apdaila“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, nes vėluoja atsiskaityti su kreditoriais. Pagrindinės priežastys, dėl kurių UAB „Vilnos apdaila“ turi finansinių sunkumų yra šios: 1) 2016 m. pradėjo didėti Europos Sąjungoje pagamintų lininių verpalų kainos, todėl UAB „Vilnos apdaila“ susidūrė su žymiai išaugusia gaminių savikaina, dėl ko sumažėjo bendrovės pelningumas ir atsirado apyvartinių lėšų trūkumas; 2) padidėjus Europos Sąjungoje pagamintų lininių verpalų kainai, UAB „Vilnos apdaila“ turėjo rasti naujus tiekėjus žaliavai tiekti. Persiorientavimas nebuvo sklandus ir greitas, todėl UAB „Vilnos apdaila“ turėjo pirkti žaliavas iš Europos Sąjungos tiekėjų, kas sąlygojo didėjančias sąnaudas, sumažėjusias apyvartines lėšas ir patirtus nuostolius; 3) padidintas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. minimalus mėnesinis darbo užmokestis lėmė padidėjusias bendrovės išlaidas darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems privalomiems mokėjimams; 4) UAB „Vilnos apdaila“ nereklamavo savo gaminių, todėl nepritraukė naujų klientų; 5) sumažėjus įmonės apyvartinėms lėšoms, atsirado pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Nurodoma, kad UAB „Vilnos apdaila“ yra moki, turi tvaraus ir likvidaus turto, įmonės restruktūrizavimui pritaria daugiau kaip 81 procentas visų įmonės kreditorių, įmonė atitinka restruktūrizavimo taikymo sąlygas.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilnos apdaila“. Pareiškime nurodoma, jog UAB „Vilnos apdaila“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė 25 556,84 Eur, iš jų 24 399,42 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 263,55 Eur palūkanų ir 893,87 Eur delspinigių. Ieškovas, siekdamas išsiieškoti skolą, taikė UAB „Vilnos apdaila“ priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose bei raginimus atsakovei skolą sumokėti geruoju. 2018 m. rugpjūčio 27 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. VIA_SP2E-66 siekiant užtikrinti esamos ir būsimos skolos išieškojimą, buvo įkeistas UAB „Vilnos apdaila“ turtas (audimo staklės Nr. TPS 6/S D16). VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr.(8.1)VIA_SP1-12 nuspręsta 21 880,87 Eur skolos išieškojimą vykdyti iš atsakovės įkeisto turto ir išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui V. Z. priverstine tvarka. Atsakovės skola neišieškota. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra pateikusi už 2017 m. Remiantis viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka 2019 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis sudaro 26 430,07 Eur. Atsakovė yra nemoki, nes jos turto vertė sudaro 439 250 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams 371 404 Eur. Mokėtinos sumos viršija pusė atsakovės turimo turto vertės, atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka privalomų įmokų.
Atsiliepime į VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnos apdaila“ vadovas V. V. prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Vilnos apdaila“ nėra nemoki, jos turto vertė yra 499 947 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 69 445,95 Eur. UAB „Vilnos apdaila“ būklė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokumo sąvokos.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašyme dėl VMI įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimu prašė atsisakyti iškelti UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylą. Prašyme nurodoma, kad UAB „Vilnos apdaila“ iki 2019 m. spalio 24 d. turi 27 594,03 Eur mokestinę nepriemoką valstybei. Pagal preliminarų UAB „Vilnos apdaila“ pateiktą balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavas bendrovės kapitalas yra neigiamas - 36 987,00 Eur, bendrovė turėjo turto už 578 137,00 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas sudarė 148 654,00 Eur, trumpalaikis 429 483,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 544 775,00 Eur. VMI nuomone bendrovė 2018 m. balanso duomenimis yra nemoki ir neturi objektyvių aplinkybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu.
Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilnos apdaila“ ir ieškovo UAB „Vilnos apdaila“ vadovo V. V. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vilnos apdaila“ sujungti į vieną bylą, bylos numeriu paliekant Nr. B2-2127-273/2019.
Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkinamas, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
Tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesai skirti spręsti įmonių nemokumo problemoms. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tuo tarpu įmonės bankroto procesu pirmiausia siekiama ne išsaugoti įmonę, o patenkinti kreditorių reikalavimus iš nemokios įmonės turto, apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio atsiskaitymų uždelsimo (ĮBĮ 2 str. 1 d., 27, 32 ir kiti straipsniai).
Restruktūrizavimo bylai iškelti turi būti nustatytos materialaus (ĮRĮ 4 str.) ir procesinio pobūdžio sąlygos (ĮRĮ 5, 6 str.) bei nebūti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).
ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas prieina pagrįstos išvados, kad įmonė yra nemoki.
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013 ir kt.). Mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 9 str.1 d.).
Iš paskutinio teismui pateikto 2019 m. rugsėjo 19 d. sudaryto balanso duomenų (b. l. 11) matyti, kad UAB „Vilnos apdaila“ priklausančio turto vertė iš viso yra 338 917 Eur, kur ilgalaikio turto vertė sudaro 138 635 Eur, kurį sudaro 138 635 Eur vertės materialus turtas, ir 200 282 Eur yra trumpalaikio turto vertė, kur 31 810 Eur yra atsargos ir išankstiniai mokėjimai bei nebaigtos vykdyti sutartys, 166 800 Eur yra per vienerius metus gautinos sumos, 166 Eur kitas trumpalaikis turtas bei 1 505 Eur pinigai arba jų ekvivalentai. Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai minėto balanso duomenimis aptariamuoju laikotarpiu sudarė 404 145 Eur, iš jų 73 307 Eur po vienerių metų mokėtina suma ir 330 838 Eur per vienerius metus mokėtina suma. Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 12) matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. patyrė 14 131 Eur nuostolį. Atsakovės veikla buvo nuostolinga ir 2018 metais, atitinkamai patirtas 67 514 Eur nuostolis (b. l. 10). 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Vilnos apdaila“ kreditorių sąraše (b. l. 13-14) nurodyta, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 69 445,95 Eur. Didžiausios pradelstos skolos yra VSDFV – 27 151,07 Eur ir VMI – 27 102,88 Eur, kitos pradelstos skolos yra darbo užmokesčio įsiskolinimas įmonės darbuotojams. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „Vilnos apdaila“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo iki 31 305,02 Eur, įmonėje yra 6 asmenys apdrausti socialiniu draudimu. VMI nurodė, kad iki 2019 m. spalio 24 d. atsakovė turi 27 594,03 Eur mokestinę nepriemoką valstybei. 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Vilnos apdaila“ kreditorių sąraše (b. l. 13-14) yra nurodyta, kad iš viso 6 966,12 Eur skolos 13-ai fizinių asmenų mokėjimo terminas yra 2019 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nurodyta skola minėtiems kreditoriams buvo sumokėta, todėl 6 966,12 Eur skola priskirtina prie įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Įvertinus tai, kad atsakovės skola VSDFV ir VMI padidėjo, laikytina, kad bendra pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 81 057,17 Eur(31 305,02+27 594,03+6 966,12+15 192,00). 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Vilnos apdaila“ kreditorių sąraše (b. l. 13-14) nurodytos 27 114,23 Eur ir 250 924,14 Eur skolos UAB „Lincasa“ ir 41 547,25 Eur skola G. B. negali būti laikomos pradelstomis skolomis, kadangi iš 2019 m. rugsėjo 9 d. susitarimų tarp minėtų kreditorių su UAB „Vilnos apdaila“ matyti, kad G. B. ir UAB „Lincasa“ patvirtina, jog nurodytos skolos nėra pradelstos ir kreditoriai sutinka jas atgauti įmonės restruktūrizavimo metu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Lincasa“ ir UAB „Vilnos apdaila“ vadovas yra tas pats V. V.. UAB „Vilnos apdaila“ yra laiduotojas pagal UAB „Lincasa“ 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0341007125841-72 sudarytą su AB SEB banku, kurios pagrindu UAB „Lincasa“ yra suteiktas iš viso 267 013,39 Eur kreditas (b. l. 21-24). Byloje nėra pateikta duomenų apie UAB „Lincasa“ netinkamą prievolių pagal 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0341007125841-72 AB SEB bankui vykdymą. Iš byloje pateikto UAB „Vilnos apdaila“ ilgalaikio turto sąrašo 2019 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad įmonės turtą sudaro automobilis Ford galaxy ir pramoninės audimo staklės, siuvimo mašinos, kurių bendra likutinė vertė yra 138 635,75 Eur (b. l. 15-16). Iš byloje pateikto UAB „Vilnos apdaila“ debitorių sąrašo matyti, kad įmonė turi vieną debitorių UAB „Tessuti naturali“, kurio įsiskolinimas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 179 036,40 Eur (b. l. 136). 2019 m. rugsėjo 12 d. UAB „Vilnos apdaila“ ir UAB „Tessuti naturali“ sudarė taikos sutartį, kuria debitorius UAB „Tessuti naturali“ įsipareigojo 179 036,40 Eur skolą padengti dalimis kas mėnesį mokant po 2 500 Eur (b. l. 137). Iš 2019 m. lapkričio 1 d. UAB „Vilnos apdaila“ ir UAB „Tessuti naturali“ sudaryto tarpusavio atsiskaitymų akto matyti, kad UAB „Tessuti naturali“ skola sumažėjo iki 132 926,67 Eur. UAB „Vilnos apdaila“ galimybės išieškoti iš UAB „Tessuti naturali“ debitorinę skolą yra realios. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Vilnos apdaila“ savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes sprendžiama, kad reali, įrodymais pagrįsta UAB „Vilnos apdaila“ turimo turto vertė yra 317 672,15 Eur (138635,75+179036,40), pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma sudaro 81 057,17 Eur, kuri neviršija pusės 158 836,08 Eur (317672,15/2) turto vertės, todėl darytina išvada, kad UAB „Vilnos apdaila“ formaliai neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotos nemokios įmonės būklės. Kartu byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad nors UAB „Vilnos apdaila“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri šiuo metu negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti, tačiau šie sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio (ĮRĮ 2 str. 1 d., 4 str. 1 p.).
ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Vilnos apdaila“ deda pastangas ir ieško naujų įmonės žaliavos, reikalingos jos produkcijai gaminti, tiekėjų. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad atsakovė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus: UAB „Vilnos apdaila“ įsteigta 2011 metais, turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, jai nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovė pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, įvykdė ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus. Teismui pateiktas UAB „Vilnos apdaila“ 2019 m. rugsėjo 19 d. vienintelės akcininkės G. B. sprendimas patvirtinti UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarti restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai, pavesti įmonės direktoriui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Pažymėtina, jog ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
Byloje nustatyta, jog Juridinių asmenų registre UAB „Vilnos apdaila“ įregistruota 2011 m. lapkričio 25 d. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis – tekstilės audimas ir drabužių siuvimas bei didmeninė prekyba minėtais gaminiais. Įmonė veikos nėra nutraukusi, įmonėje yra 6 asmenys apdrausti socialiniu draudimu. Atsakovė stengiasi išsaugoti darbo vietas tolimesnės veiklos vykdymui. Taigi, atsakovei iškėlus bankroto bylą, nesant tam pakankamo pagrindo, darbo vietas prarastų net 6 darbuotojai, sustotų įmonės darbai, dėl ko atsakovė, jos darbuotojai ir kreditoriai patirtų didelių nuostolių.
Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas, susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui. Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.).
Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse (b. l. 49-61) nurodytos šios priemonės įmonės veiklai pertvarkyti: vykdyti įmonės veiklą, tęsti bendradarbiavimą su lino žaliavos ir audinių tiekėju iš Baltarusijos kombinatu Orsha Linen Mill, vykdyti įmonės reorganizaciją, atsisakant nepelningų įmonės padalinių, atsisakant neefektyviai dirbančių darbuotojų ir paliekant tik aukštos kvalifikacijos darbuotojus, plėsti savo gaminių asortimentą bei vykdyti pagamintos produkcijos prekybą internetinėse prekybos platformose. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.). Metmenyse nurodyta, kad atsakovė per 4 metus tikisi gauti 1 670 000 Eur pajamų, nurodyta, kad preliminari sąnaudų suma per vienerius metus suma yra 170 000 Eur. Iš atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų turinio darytina išvada, kad atsakovės nurodytos ekonominės priemonės, tikslai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, jog teismas galėtų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovės restruktūrizavimo perspektyvas bei jų atitikimą.
Pažymėtina ir tai, kad restruktūrizavimo plano parengimui, kuriame jau nustatomos konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui, nustatytas 6 mėnesius terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti trumpai apibūdintus plano metmenų atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime vaidina esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę, kuomet bus svarstomas jo patvirtinimo klausimas, pateikdami konkrečius su plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius argumentus, ir tik jie lems, ar tęsis toliau įmonės restruktūrizavimo procesas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, todėl, siekiant rinkoje išsaugoti ūkio subjektą, kuris sukuria darbo vietas, bei atkurti įmonės mokumą, UAB „Vilnos apdaila“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 4 d.), atsisakytina iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 2 p.).
Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalį, įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vilnos apdaila“ iškėlimo pasiūlyta administratoriumi skirti G. M.. Šiai administratoriaus kandidatūrai pritarė UAB „Vilnos apdaila“ vienintelė akcininkė G. B.. Siūlomas administratorius sutinka teikti įmonės restruktūrizavimo paslaugas ir turi tai patvirtinantį leidimą (Pažymėjimo Nr. 130), yra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pateikė deklaraciją, kad atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus (b. l. 39-42), todėl UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo administratoriumi skirtinas G. M. (ĮRĮ 7 str. 8 d., 15 str.).
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 4 punktą nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodoma administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta atlyginimo restruktūrizavimo administratoriui suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atsakovės prašoma restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1) restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 363,00 Eur/mėn.; 2) restruktūrizavimo plano parengimas 975,00 Eur; 3) visos nenumatytos patirtos teisminės ir administravimo išlaidos bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka.
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktą nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali būti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata bei atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie atsakovės kas mėnesį patiriamas išlaidas, leistina mokėti UAB „Vilnos apdaila“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas ir mokėjimus iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 34 695,00 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 8 dalimi, 11 dalimi, 13 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
n u t a r i a :
Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“ (juridinio asmens kodas 302690923, registracijos adresas: Kauno r. sav. Samylų k.).
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“ specialioje interneto svetainėje.
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“ (juridinio asmens kodas 302690923, registracijos adresas: Kauno r. sav. Samylų k.) restruktūrizavimo bylą.
Uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti G. M. (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo Nr. 130).
Nustatyti 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
Nustatyti restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1) restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 363,00 Eur/mėn.; 2) restruktūrizavimo plano parengimas 975,00 Eur; 3) visos nenumatytos patirtos teisminės ir administravimo išlaidos bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka.
Leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ (juridinio asmens kodas 302690923, registracijos adresas: Kauno r. sav. Samylų k.) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 34 695,00 Eur.
UAB „Vilnos apdaila“ vadovui V. V. išaiškinti, kad už tinkamą bendrovės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas.
Nustatyti šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.
Įpareigoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo administratorių atlikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus bei kitus, šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintas kopijas išsiųsti restruktūrizavimo administratoriui G. M., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams V. Z. ir S. V..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė