Civilinė byla Nr. e2-548-910/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01414-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1; 3.3.2.6.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridinio asmens „Statum“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridinio asmens „Statum“ EOOD prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ bankroto byloje ir sandoris ex officio (teismo iniciatyva) pripažintas negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kardos“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą, 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nemokumo administratore paskyrė UAB „Ultima optio“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Kardos“ neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, o ginčijamus finansinius reikalavimus, tarp jų – ir Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „Statum“ EOOD (toliau – ir pareiškėjas, „Statum“ EOOD) finansinį reikalavimą, išskyrė nagrinėti atskirose bylose.
3. Nemokumo administratorė nurodė, kad pareiškėjo pateiktame prašyme patvirtinti jo finansinį reikalavimą teigiama, jog „Statum“ EOOD finansinis reikalavimas susideda iš 2 280 000 Eur skolos ir 728 225,75 Eur palūkanų. Šis reikalavimas yra grindžiamas 2 280 000 Eur sumos vekseliu, kuris buvo išrašytas 2019 m. kovo 7 d. Nemokumo administratorė nenustatė, kad pareiškėjas būtų pervedęs nurodytą sumą BUAB „Kardos“. Prie reikalavimo nepridėta sutarties ar susitarimo, kokiu pagrindu buvo pasirašytas šis vekselis. Buvęs bendrovės vadovas V. D. nurodė, kad 2019 m. kovo 7 d. paprastasis vekselis dėl 2 280 000 Eur (toliau – ir Vekselis) buvo išrašytas užtikrinant UAB „Kardos“ perleistą reikalavimą į UAB „Sorita“ dėl tokios pačios sumos. UAB „Kardos“ į UAB „Sorita“ buvo įgijusi reikalavimą, užtikrintą dviem paprastaisiais vekseliais, išrašytais 2019 m. sausio 18 d. dėl 1 680 000 Eur ir dėl 600 000 Eur. Pagal šiuos vekselius UAB „Sorita“ iš dalies atsiskaitė su UAB „Kardos“, 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimis perleisdama UAB „Kardos“ nekilnojamąjį turtą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 šios sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ir pagal jas įgytas turtas, taikant restituciją, grąžintas BUAB „Finiens“, o UAB „Kardos“ buvo grąžinta reikalavimo teisė į UAB „Sorita“ dėl 1 197 210 Eur. Kartu su 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. kovo 7 d. vekseliais buvo pasirašytos skolos perkėlimo arba reikalavimų perleidimo sutartys, tačiau jų egzemplioriai UAB „Kardos“ nebuvo perduoti. Nemokumo administratorės nuomone, susijusių asmenų ir įmonių buvo sukurti galimai fiktyvūs tarpusavio teisiniai santykiai, turint kitus tikslus.
4. Pareiškėjas 2025 m. sausio 16 d. pateikė paaiškinimus, patikslino prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Kardos“ bankroto byloje ir prašė patvirtinti „Statum“ EOOD 1 844 643,20 Eur finansinį reikalavimą, kuris susideda iš 1 397 573 Eur skolos ir 447 070,20 Eur palūkanų. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo 2 245 190,50 Eur (nepriskaičiavus palūkanų) finansinį reikalavimą į UAB „Sorita“, kurį perleido UAB „Kardos“. Už tai UAB „Kardos“ įsipareigojo pagal Vekselį sumokėti pareiškėjui 2 280 000 Eur. Pareiškėjo žiniomis, UAB „Kardos“ ir UAB „Sorita“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „Kardos“ atsiskaitė su UAB „Sorita“ jos vekseliu, kylančiu iš „Statum“ EOOD perleisto finansinio reikalavimo. UAB „Kardos“ pagal Vekselį nesumokėjo „Statum“ EOOD 2 280 000 Eur, todėl notaras atliko vykdomą įrašą iš UAB „Kardos“ priverstinai išieškoti 2 286 063,25 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. UAB „Kardos“ vykdė dalinius atsiskaitymus su „Statum“ EOOD, likusi negrąžinta skola yra 1 844 643,2 Eur (1 397 573 Eur skola, 447 070,20 Eur palūkanos). Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kardos“ buvo siekiama iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, todėl kreditoriams ir teismui pateiktame UAB „Kardos“ restruktūrizavimo plane nurodyta, kad UAB „Kardos“ skola „Statum“ EOOD yra 1 397 573 Eur. Taigi, pati UAB „Kardos“ pripažino, kad yra skolinga „Statum“ EOOD 1 397 573 Eur pagrindinės skolos.
5. Nemokumo administratorė 2025 m. sausio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais papildomai prašė teismo ex officio (pagal pareigas) pripažinti, kad Vekselis yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento). Nemokumo administratorė nurodė, kad išanalizavusi jai perduotus UAB „Kardos“ veiklos dokumentus nenustatė konkrečių sandorių ar ūkinių operacijų, kurie UAB „Kardos“ būtų suteikę teisėtą pagrindą išduoti pareiškėjui „Statum“ EOOD Vekselį, o pareiškėjas „Statum“ EOOD, paprašytas pateikti informaciją, neatsakė, kokio teisinio santykio pagrindu buvo išrašytas Vekselis. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog UAB „Kardos“ vykdė mokėjimus pagal Vekselį (nei grynaisiais pinigais, nei tarpusavio prievolių įskaitymu, nei pinigų pervedimais ir pan.), tai neatspindėta UAB „Kardos“ buhalterinėje apskaitoje. Be to, pareiškėjas beveik 5 metus iki pat bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tai padarė pati skolininkė UAB „Kardos“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostę santykiai galėjo būti fiktyvūs. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad prievolė pagal Vekselį nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors tai turėjo būti padaryta, taip pat ji nėra atspindėta ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 metais atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje. Nemokumo administratorės nuomone, Vekselis buvo naudojamas kaip priemonė, skirta nekilnojamojo turto (ar jo vertės) kontrolei išlaikyti susijusių asmenų grupėje, todėl taip buvo fiktyviai sukurtas pareiškėjos „Statum“ EOOD reikalavimas į UAB „Kardos“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi ex officio pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Kardos“ 2019 m. kovo 7 d. išrašytą pareiškėjui „Statum“ EOOD vekselį dėl 2 280 000 Eur; atmetė pareiškėjo „Statum“ EOOD prašymą patvirtinti 1 844 643,20 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kardos“ bankroto byloje; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Kardos“ 2019 m. kovo 7 d. išrašė „Statum“ EOOD paprastą neprotestuotiną vekselį dėl 2 280 000 Eur, kurio apmokėjimo terminas – 2019 m. liepos 1 d. Šio vekselio pagrindu notarė 2022 m. birželio 17 d. išdavė vykdomąjį įrašą iš UAB „Kardos“ išieškoti 2 286 063,25 Eur su priklausančiomis 6 procentų dydžio metinėmis palūkanomis už vekselio sumą, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pabaigos (notarinio reg. Nr. 4225).
8. Teismas pažymėjo, kad „Statum“ EOOD pretenziją dėl prievolių pagal 2019 m. kovo 7 d. Vekselį vykdymo UAB „Kardos“ pareiškė tik 2024 m. spalio 17 d., pateikdamas pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bendrovės bankroto byloje, t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po mokėjimo termino pabaigos (2019 m. liepos 1 d.) ir daugiau kaip 2 metams po vykdomojo įrašo išdavimo dienos (2022 m. birželio 17 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal 2019 m. kovo 7 d. Vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis; (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 587 straipsnio 8 punktas). Atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad Vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio įrodomosios reikšmės turi būti sprendžiama pagal pareiškėją „Statum“ EOOD ir BUAB „Kardos“ siejusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
9. Įvertinęs bylos duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog bylai aktuali situacija klostėsi ne taip, kaip nurodo pareiškėjas. Teismas nustatė, kad UAB „Sorita“ 2019 m. sausio 18 d. išrašė UAB „Kardos“ du paprastuosius neprotestuotinus vekselius (dėl 1 680 000 Eur ir 600 000 Eur), kurių bendra suma – 2 280 000 Eur. Vekselio dėl 1 680 000 Eur apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 1 d., vekselio dėl 600 000 Eur – 2019 m. balandžio 30 d. Tik 2019 m. kovo 7 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams, UAB „Kardos“ išrašė Vekselį pareiškėjui „Statum“ EOOD dėl analogiškos 2 280 000 Eur sumos, jo apmokėjimo terminas – 2019 m. liepos 1 d. Teismo įvertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo „Statum“ EOOD nurodytas aplinkybes dėl 2 280 000 Eur finansinio reikalavimo UAB „Kardos“ perleidimo, t. y. kad „Statum“ EOOD turėtas 2 280 000 Eur finansinis reikalavimas į UAB „Sorita“ buvo perleistas UAB „Kardos“ tam, jog UAB „Kardos“ atsiskaitytų su UAB „Sorita“ už šios parduotus nekilnojamuosius daiktus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Kardos“ išrašė jam ginčo Vekselį (CPK 12, 178 straipsnis). Liudydamas teisme buvęs BUAB „Kardos“ vadovas V. D. nurodė, kad „Statum“ EOOD išrašytas ginčo Vekselis buvo tik kaip užtikrinimo priemonė, jog UAB „Kardos“ atsiskaitys su UAB „Sorita“, todėl nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą. Pareiškėjas „Statum“ EOOD bylos nagrinėjimo procese atkakliai tvirtino, kad UAB „Kardos“ prisiėmė įsipareigojimą, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, koks yra šio įsipareigojimo teisinis pagrindas.
10. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Sorita“ dalį iš UAB „Finiens“ įgyto turto 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (notarinio reg. Nr. AR-1792 ir Nr. AR-2038) perleido turto pirkėjai UAB „Kardos“ už bendrą 1 197 210 Eur kainą. UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ 2019 m. balandžio 25 d. sudarė sutartinės hipotekos sutartį (notarinio reg. Nr. AR-1816), pagal kurią UAB „Sorita“, užtikrindama savo 1 680 000 Eur finansinės prievolės pagal 2019 m. sausio 18 d. vekselį įvykdymą, įkeitė UAB „Kardos“ iš UAB „Finiens“ įgytą nekilnojamąjį turtą. Taip UAB „Kardos“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu atsiskaitė su UAB „Sorita“ už įgytą nekilnojamąjį turtą, į sutartinę turto kainą įskaitydama vekselio davėjos UAB „Sorita“ prievoles pagal vekselį, ir eliminavo UAB „Kardos“ skolą už įsigytą turtą, iki 1 082 790 Eur sumažindama vekselio davėjos UAB „Sorita“ skolą pagal išrašytą vekselį jo gavėjai UAB „Kardos“.
11. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 pripažintos negaliojančiomis UAB „Finiens“ turto perleidimo sutartys ir UAB „Sorita“ bei UAB „Kardos“ 2019 m. balandžio 25 d. sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, tačiau paliktos galioti sąžiningo hipotekos kreditoriaus (UAB „Kardos“) teisės į reikalavimo pagal UAB „Sorita“ išduotą vekselį užtikrinimą. Reikalavimo teisių perleidimo 2023 m. vasario 22 d. sutartimi teismo paliktas galioti hipotekos kreditoriaus teises UAB „Kardos“ perleido „Statum“ EOO, kuri yra BUAB „Finiens“ kreditorė bankroto byloje Nr. B2-1-794/2025 su 2 459 900 Eur finansiniu reikalavimu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2025). Pareiškėjas su Reikalavimo teisių perleidimo 2023 m. vasario 22 d. sutartimi į bylą taip pat pateikė kopiją UAB „Kardos“ ir „Statum“ EOO 2023 m. vasario 22 d. atskiro susitarimo dėl atsiskaitymo vykdymo tvarkos, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Kardos“ yra skolinga „Statum“ EOOD (skolos pagrindas nenurodytas), reikalavimo teisės perleidimo kaina yra 882 427 Eur, ir vadovaujantis tuo, jog yra skola pagal 2019 m. kovo 7 d. vekselį – 2 280 000 Eur, neskaitant palūkanų, susitaria, kad galutinė reikalavimo suma sumažinama 882 427 Eur. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. vasario 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi „Statum“ EOOD buvo perleistos tik bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus reikalavimo teisės, t. y. tik procesinės teisės, su atitinkamu procesiniu reikalavimu susijusios materialiosios teisės pagal pradinius sandorius nebuvo perleistos (CPK 179 straipsnio 3 dalis): „Statum“ EOOD nėra perleisti reikalavimai pagal 2019 m. sausio 18 d. UAB „Sorita“ išrašytus UAB „Kardos“ du vekselius, kurių bendra suma – 2 280 000 Eur (1 680 000 Eur + 600 000 Eur); „Statum“ EOOD nėra perėmusi hipotekos, kuria buvo užtikrintas reikalavimų pagal bendrovės UAB „Sorita” išduotą vekselį dėl 1 680 000 Eur įvykdymas, kreditoriaus teisių.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir duomenis, kuriais pareiškėjas siekia juos įrodyti, nemokumo administratorės atsikirtimus į pareiškėjo prašymą BUAB „Kardos“ bankroto byloje patvirtinti Statum“ EOOD 1 844 643,20 Eur finansinį reikalavimą pagal UAB „Kardos“ išrašytą ginčo Vekselį dėl 2 280 000 Eur, grindžiamą tuo, kad UAB „Kardos“ vykdė dalinius mokėjimus, todėl 2024 m. liepos 3 d. bendrovės skolos likutis „Statum“ EOOD yra 1 397 573 Eur skolos, pagrįstos UAB „Kardos“ restruktūrizavimo planu (jo kopija), 2023 m. vasario 22 d. reikalavimų perleidimo sutartimi, tos pačios dienos reikalavimo perleidimo sutarties priedu (jo kopija), ir 447 070,20 Eur (6 procentų) palūkanų, apskaičiuotų nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2024 m. liepos 3 d., priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl jo netenkino dėl toliau nurodytų motyvų.
13. Pirma, pareiškėjas neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Kardos“ 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjui „Statum“ EOOD išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį dėl 2 280 000 Eur. Teismui nepateikta duomenų (tokių duomenų nėra ir BUAB „Kardos“ bankroto byloje Nr. eB2-582-981/2025), kad tarp UAB „Kardos“ ir „Statum“ EOOD buvo susiklostę realūs prievoliniai (skoliniai) santykiai: UAB „Kardos“ banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, jog UAB „Kardos“ ir (ar) „Statum“ EOOD vienas kitam būtų atlikę mokėjimus; UAB „Kardos“ buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, kad bendrovė su pareiškėju „Statum“ EOOD būtų atsiskaitinėjusi kitais būdais (grynaisiais pinigais, tarpusavio prievolių įskaitymo ar kitais būdais); teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas buvęs UAB „Kardos“ vadovas V. D. patvirtino, jog UAB „Statum“ EOOD išrašytas ginčo Vekselis buvo tik užtikrinimo priemonė (garantas), todėl, Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 pripažinus negaliojančia UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ 2019 m. balandžio 25 d. sudarytą sutartinę hipoteką, toks užtikrinimas (garantas) pagal ginčo Vekselį tapo neaktualus. Teismas pažymėjo, kad už 2022 m. birželio 17 d. vykdomojo įrašo išdavimą notarei J. Š. sumokėta 6 063,25 Eur iš UAB „Kardos“, t. y. skolininkės pagal ginčo Vekselį, sąskaitos, o pretenzijas dėl prievolių pagal ginčo Vekselį vykdymo pareiškėjas UAB „Kardos“ pareiškė tik pateikdamas pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Kardos“ bankroto byloje (2024 m. spalio 17 d.), t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po mokėjimo termino pabaigos ir daugiau kaip 2 metams po vykdomojo įrašo išdavimo. Teismo įvertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad tarp UAB „Kardos“ ir „Statum“ EOOD nebuvo susiklostę prievoliniai (skoliniai) santykiai, šalys viena kitai neturėjo jokių teisių ir pareigų. Remdamasis tuo, kad realiai šalis siejusių santykių apibrėžtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl pateiktų prielaidų, susijusių su UAB „Kardos“ ir „Statum“ EOOD faktiškai siejusiais santykiais, teismas nepasisakė.
14. Antra, UAB „Kardos“ prievolė pagal Vekselį nebuvo apskaityta bendrovės buhalterijoje taip, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai. Pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį; 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 17 punktą) įsipareigojimas pagal išrašytą ginčo Vekselį turėjo būti įregistruotas UAB „Kardos“ buhalterinėje apskaitoje ne vėliau, nei notarė 2022 m. birželio 17 d. išdavė vykdomąjį įrašą, taip pat turėjo būti apskaitytos palūkanos už laiku neįvykdytą prievolę pagal Vekselį, tačiau UAB „Kardos“ prievolė pagal Vekselį nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą nei suėjus Vekselyje nurodytam prievolės įvykdymo terminui (2019 m. liepos 1 d.), nei po notarės vykdomo įrašo (2022 m. birželio 17 d.), kai prievolė tapo priverstinai vykdytina. Aplinkybę, kad UAB „Kardos“ finansinis įsipareigojimas pagal ginčo Vekselį nebuvo įregistruotas UAB „Kardos“ apskaitoje, patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. atlikto operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje, be kita ko, nustatyta kad: UAB „Kardos“ 2022 m. gruodžio 31 d. balanse įsipareigojimų suma – 1 311 173 Eur, iš jų – 1 253 737 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos; UAB „Kardos“ tarpiniame (2023 m. sausio 1 d.–2023 m. liepos 31 d.) balanse bendrovės įsipareigojimai – 2 848 768 Eur, o didžiausi kreditoriai – UAB „NT Paslaugos“ – 397 250,40 Eur, UAB „Elektrum Lietuva“ – 286 486,74 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 91 231,51 Eur. Teisme liudijęs buvęs UAB „Kardos“ vadovas V. D. paaiškino, kad ginčo Vekselis nebuvo įtrauktas į UAB „Kardos“ buhalterinę apskaitą, nes neatspindėjo realiai egzistuojančios bendrovės prievolės, jis buvo tik kaip užtikrinimo priemonė (garantas), o UAB „Kardos“ apskaitą tvarkiusi buhalterė G. C. nurodė, jog nėra girdėjusi apie „Statum“ EOOD, apie ginčo Vekselį nieko nežino. Teismo įvertinimu, aplinkybė, kad UAB „FINDEP“, rengusios UAB „Kardos“ restruktūrizavimo planą, teismo įpareigojimu pateiktame UAB „Kardos“ 2024 m. sausio 17 d. kreditorių sąraše yra nurodytas UAB „Kardos“ 976 537,12 Eur įsipareigojimas „Statum“ EOOD, visų pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo išvadai, jog tarp UAB „Kardos“ ir „Statum“ EOOD buvo susiklostę prievoliniai (skoliniai) teisiniai santykiai, nes: viena vertus, UAB „FINDEP“ pateikti dokumentai (2019 m. kovo 7 d. vekselis, 2023 m. vasario 22 d. reikalavimų perleidimo sutartis ir jos priedas (susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos), 2024 m. sausio 17 d. kreditorių sąrašas) neatitinka įrodymų patikimumo kriterijaus (CPK 185 straipsnis), iš jų nėra galimybės nustatyti juos pateikusių asmenų, jie skiriasi nuo buvusio UAB „Kardos“ direktoriaus V. D. teismui pateiktų UAB „FINDEP“ siųstų dokumentų; kita vertus, UAB „FINDEP“ pateiktame UAB „Kardos“ 2024 m. sausio 17 d. kreditorių sąraše nurodyto 976 537,12 Eur įsipareigojimo „Statum“ EOOD nepatvirtina byloje esantys įrodymai, nes pagal 2023 m. kovo 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo kopiją ir UAB „FINDEP“ parengtą restruktūrizavimo planą šis įsipareigojimas siekė 1 397 573 Eur.
15. Trečia, UAB „Kardos“ teismui pateikti „Statum“ EOOD finansiniai dokumentai, oficialūs „Statum“ EOOD pareiškimai, kad 2017–2019 metais įmonė nevykdė veiklos, Bulgarijos Respublikos įmonių registro bei Bulgarijos advokatų kontoros A. D. & Partners – Eurolex Bulgaria (https://www.eurolexbg.com/) partnerio advokato D. D. pagal BUAB „Kardos“ atstovės byloje kreipimąsi pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 metais, t. y. tuo metu, kai buvo išduotas ginčo Vekselis (2019 m. kovo 7 d.) ir suėjus jo mokėjimo terminui (2019 m. liepos 1 d.), taip pat ir 2020 metais, kai „Statum“ EOOD nustojo teikti duomenis Bulgarijos įmonių registrui, „Statum“ EOOD į savo apskaitą nebuvo įtraukusi iš ginčo Vekselio kylančio reikalavimo, nes nevykdė ūkinės finansinės veiklos. Nurodytų aplinkybių pareiškėja „Statum“ EOOD nepaneigė (CPK 12, 178 straipsnis).
16. Teismas, spręsdamas dėl ginčo Vekselio pripažinimo niekiniu, pažymėjo, kad BUAB „Kardos“ nemokumo administratorei pareiškus prašymą ginčo Vekselį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės pareikšti savo reikalavimus bei atsikirtimus, juos pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi išaiškino proceso dalyviams dėl reikalavimo šioje byloje nagrinėjimo ribų ir teismo teisės ex officio sandorius pripažinti negaliojančiais tik esant akivaizdiems sandorio negaliojimo pagrindams.
17. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų (dokumentų, paaiškinimų ir liudytojų parodymų) nustatyta, jog pareiškėjas „Statum“ EOOD nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kokiu teisiniu pagrindu (sandorio, finansinės operacijos) ginčo Vekselis buvo išrašytas, todėl, neįrodžius, kad UAB „Kardos“ yra skolinga pareiškėjui „Statum“ EOOD pagal ginčo Vekselį, konstatuotina, jog pareiškėjas „Statum“ EOOD nebuvo realiai įgijęs reikalavimo teisės pagal ginčo Vekselį, nes šalių finansinėje apskaitoje reikalavimai (įsipareigojimai) pagal ginčo Vekselį ir kitus į bylą pateiktus sutartinius dokumentus (2023 m. kovo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir atskirą susitarimą) neatsispindi. Įvertinus tai, kad pareiškėjas „Statum“ EOOD ginčo laikotarpiu (nuo 2017 metų) visiškai nevykdė realios veiklos ir realus atsiskaitymas pagal 2023 m. kovo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pareiškėjui neturint reikalavimo teisės pagal ginčo Vekselį, negalėjo būti vykdomas, juolab jog 2023 m. vasario 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir papildomu susitarimu „Statum“ EOOD buvo perleistos tik bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus reikalavimo teisės.
18. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad UAB „Kardos“ pareiškėjui „Statum“ EOOD išduotas ginčo Vekselis, nesant tam teisinio pagrindo, patvirtina, jog tikroji šalių valia, UAB „Kardos“ išduodant Vekselį, buvo paslėpta, ji nebuvo atskleista teisme, todėl ginčo vienašalio sandorio – Vekselio – niekinis pobūdis yra akivaizdus, nes jo teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai neatsirado, o jų dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui ex officio konstatuoti akivaizdų ginčo Vekselio tariamumo faktą ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnyje bei 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas pasekmes.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Pareiškėjas „Statum“ EOOD (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą patvirtinti 1 844 643,20 Eur (1 397 573,00 Eur skola ir 447 070,20 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą BUAB „Kardos“ bankroto byloje patenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, ex officio ginčo Vekselį pripažindamas niekiniu ir negaliojančiu, priėmė siurprizinį sprendimą. Pats teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindų ginčo Vekselį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ex officio, tačiau skundžiamoje nutartyje padarė priešingas išvadas, nors naujų aplinkybių ir duomenų byloje po 2025 m. vasario 5 d. nutarties priėmimo byloje nepaaiškėjo.
19.2. Teismo išvados dėl ginčo Vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu yra nepagrįstos, jos padarytos neatsižvelgiant į esmines byloje nustatytas aplinkybes. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad 2023 m. vasario 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią buvo atsiskaityta Vekseliu (jo dalimi), buvo atlygintinė; jog pareiškėjas Vekseliu iš dalies atsiskaitė su bendrove už reikalavimą į UAB „Finiens“.
19.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė ne tik į pirminius tiesioginius rašytinius įrodymus, tarp jų – ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais (nutartimis) nustatytas aplinkybes, tačiau ir byloje surinktus papildomus antrinius (išvestinius) įrodymus, kurių visuma neleidžia suabejoti pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumu.
19.4. Teismas iš esmės paneigė ginčo Vekselio, kaip savarankiško civilinių teisių objekto, piniginio vertybinio popieriaus, koncepciją, visiškai be pagrindo konstatavo, kad ginčo Vekselis buvo neva tik bendrovės prievolės užtikrinimo priemonė, užtikrinanti, jog UAB „Kardos“ atsiskaitys su UAB „Sorita“ už šios bendrovei parduotą nekilnojamąjį turtą. Kodėl užtikrinimas nėra prievolė, teismas neatskleidė.
19.5. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad: pareiškėjas turėjo 2 245 190,50 Eur (plius palūkanos) finansinį reikalavimą į UAB „Sorita“; į pareiškėją kreipėsi UAB „Kardos“ su prašymu perleisti šį finansinį reikalavimą į UAB „Sorita“, nes atsakovė derėjosi su UAB „Sorita“ dėl nekilnojamojo turto objektų įsigijimo ir šio reikalavimo pagrindu atsakovė ketino atsiskaityti su UAB „Sorita“ už jos parduodamus nekilnojamuosius daiktus; pareiškėjas ir UAB „Kardos“ susitarė ir pareiškėjas perleido bendrovei finansinį reikalavimą į UAB „Sorita“, už tai bendrovė įsipareigojo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį sumokėti pareiškėjui 2 280 000 Eur.
19.6. Teismas suteikė prioritetą nepagrįstiems BUAB „Kardos“ pateiktiems paaiškinimams ir argumentams, neatsižvelgė į tai, kad bendrovė su pareiškėju pagal 2023 m. vasario 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsiskaitė atliktu 882 427 Eur įskaitymu pagal Vekselį (jo dalį), dėl to bendrovės skola pareiškėjui sumažėjo iki 1 397 573 Eur. Būtent tokia skola buvo patvirtinta pačios UAB „Kardos“ restruktūrizavimo plane. Šias aplinkybės teismas ignoravo, dėl to nepasisakė.
19.7. Aplinkybė, kad dalis finansinio reikalavimo, kylančio iš ginčo Vekselio, buvo įvykdyta, neginčijamai paneigia bet kokias prielaidas ir spekuliacijas apie tai, jog ginčo Vekselis neva nebuvo savarankiškas vertybinis popierius, suteikiantis teisę pareiškėjui gauti jame nurodytą pinigų sumą, o tik prievolės užtikrinimo priemonė.
19.8. Byloje nėra duomenų, kad ginčo Vekselis turėtų kokių nors trūkumų (tai patvirtina ir Vekselio pagrindu notarės atliktas vykdomasis įrašas); jog jam išduoti nebuvo pagrindo ar kad įgydamas vekselį pareiškėjas buvo nesąžiningas. Dėl to teismas, panaikindamas ginčo Vekselį ex officio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
19.9. Aplinkybę, kad pareiškėjas yra neva veiklos nevykdantis subjektas, kuris Bulgarijos Respublikos juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas nepagrįstai pripažino kaip sudarančią pagrindą pripažinti Vekselį niekiniu ir negaliojančiu.
19.10. Teismas ex officio pripažino ginčo vekselį niekiniu ir negaliojančiu visiškai be motyvų.
2. BUAB „Kardos“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš bylos medžiagos yra aišku ir akivaizdu, kad Vekselio galiojimo klausimas buvo pagrindinis ir nuosekliai nagrinėjamas šios bylos dalykas nuo proceso pradžios, o apeliantas realiai turėjo galimybę pasisakyti šiuo klausimu. Teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis buvo aiškiai procedūrinio pobūdžio – šia nutartimi buvo išspręstas trečiojo asmens BUAB „Sorita“ įtraukimo į bylą klausimas. Iš nurodytos nutarties turinio matyti, kad teismas joje neapibrėžė ir nepatikslino nei įrodinėtinų aplinkybių, nei įrodinėjimo ribų dėl apelianto prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo. Apelianto procesinių dokumentų turinys neabejotinai paneigia jo bandymus apeliacinės instancijos teismui įteigti, kad Vekselio teisėtumo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ar kad Vekselis neturėjo akivaizdžių negaliojimo požymių.
20.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratorė, įvertinusi BUAB „Kardos“ veiklos dokumentus, nenustatė nė vieno teisėto pagrindo (sandorio, piniginės operacijos, kt.) ginčo Vekseliu fiksuotai prievolei atsirasti. Ši aplinkybė buvo nagrinėjama ir tikslinama viso bylos proceso metu, o papildomai surinkti įrodymai tik patvirtino, kad Vekselis buvo surašytas neegzistuojančio sandorio pagrindu, nesiekiant sukurti realių civilinių teisių ir pareigų. Byloje nėra nė vieno patikimo įrodymo, kuris leistų manyti, kad ginčo Vekselis buvo išrašytas realiai bei teisėtai egzistuojančio teisinio santykio pagrindu. Taip pat nėra patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad prievolės pagal Vekselį būtų kada nors realiai vykdomos.
20.3. Atskirąjį skundą apeliantas nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose priimtomis nutartimis Nr. 3K-7-216/2007 ir 3K-3-311/2008, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
20.4. Apeliantas akivaizdžiai ir sąmoningai vengė vykdyti jam tenkančią procesinę pareigą atskleisti tikrąsias Vekselio išdavimo aplinkybes, t. y. jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų teisinio santykio, iš kurio būtų galėjusi kilti Vekseliu fiksuota prievolė, realų buvimą. Tokias aplinkybes atskleisti šioje byloje reikalavo ne tik bankroto procese egzistuojantis viešasis interesas, bet ir iš jo kylanti būtinybė užtikrinti, kad BUAB „Kardos“ kreditoriais būtų pripažinti tik teisėtą reikalavimo teisę turintys subjektai.
20.5. Teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog vyko atsiskaitymai pagal Vekselį.
20.6. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų bendrovės pateiktus oficialius dokumentus apie „Statum“ EOOD ūkinės finansinės veiklos nuo 2013 metų nevykdymą. Apeliantas taip pat nepaaiškino, kodėl tiek ginčo Vekselis, tiek tariami jo pagrindu vykdyti finansiniai veiksmai apskritai neatsispindėjo šios įmonės apskaitoje. Faktai, kad reikalavimas pagal Vekselį net neišviešintas „Statum“ EOOD finansiniuose dokumentuose, neginčijamai patvirtina, jog apelianto reikalavimas Vekselio pagrindu objektyviai neegzistavo. UAB „Kardos“ finansinėse ataskaitose (balansuose) taip pat nebuvo apskaitytas įsipareigojimas šiam tariamam kreditoriui ir, analogiškai, šis įsipareigojimas nebuvo išviešintas tretiesiems asmenims, tarp jų – Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2023 metais vykdė operatyvų UAB „Kardos“ patikrinimą. Tai, kad daugiau kaip 2 mln. Eur dydžio įsipareigojimas nebuvo atspindėtas nei apelianto, nei UAB „Kardos“ apskaitoje ir, atitinkamai, – finansinėse ataskaitose, vienareikšmiškai paneigia bet kokį tariamo kreditoriaus reikalavimo buvimą ir patvirtina teismo išvadą, jog Vekselis buvo formalus dokumentas, neturėjęs realaus teisinio bei ekonominio pagrindo. Kreditoriaus reikalavimų pagal Vekselį buvimą paneigia ir faktas, kad apeliantas šio Vekselio vykdymo realiai pareikalavo tik pradėjus BUAB „Kardos“ bankroto bylą.
20.7. Byloje surinkti duomenys aiškiai atskleidžia, kad UAB „Kardos“ restruktūrizavimo planas buvo parengtas remiantis prieštaringais ir nepatikimais pirminiais duomenimis, todėl jo įrodomoji galia šioje byloje yra abejotina.
20.8. Apeliantas į bylą net ir per papildomai teismo suteiktus terminus nepateikė 2023 m. vasario 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo (atskiro susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos) originalo ir neišsklaidė abejonių dėl šio dokumento tikrumo bei įrodomosios galios. Vertindamas 2023 m. vasario 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir jos priedo įrodomąją galią šioje byloje, teismas pagrįstai konstatavo, kad aptariama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi apeliantas iš UAB „Kardos“ perėmė tik formalią procesinę reikalavimo teisę, tačiau materialiosios teisės pagal 2019 m. sausio 18 d. UAB „Sorita“ išduotą vekselį ir šio vekselio reikalavimus užtikrinusi hipoteka apeliantui nebuvo perleistos.
20.9. Apelianto bandymas skunde remtis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2023 ir ja grįsti skundžiamos nutarties neteisėtumą yra visiškai nepagrįstas. Nurodytoje civilinėje byloje buvo išspręstas tik procesinis kreditoriaus pakeitimo klausimas, tikėtina, nevertinant atsiskaitymo realumo, juo labiau netikrinant ginčo Vekselio pagrįstumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
5. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo „Statum“ EOOD finansinį reikalavimą BUAB „Kardos“ bankroto byloje ir patenkintas BUAB „Kardos“ nemokumo administratorės prašymas pripažinti ex officio niekiniu BUAB „Kardos“ 2023 m. kovo 7 d. pareiškėjui „Statum“ EOOD išduotą vekselį dėl 2 280 000 Eur. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas finansinio reikalavimo, grindžiamo vekseliu ir jo pagrindu išduotu notaro vykdomuoju įrašu, patvirtintinas juridinio asmens nemokumo (šiuo atveju – bankroto) byloje.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakyta iškelti UAB „Kardos“ restruktūrizavimo bylą ir bendrovei iškelta bankroto byla; nemokumo administratoriumi paskirtas Žilvinas Bliznikas.; nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 147–153; 186–193). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovės nemokumo administratore paskirta UAB „Ultima ratio“ (6 t., b. l. 2–4).
7. Nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriuo, be kita ko, prašė netvirtinti pareiškėjo „Statum“ EOOD pareikšto 3 008 225,75 Eur (2 280 000 Eur skola ir 728 225,75 Eur palūkanos) finansinio reikalavimo (8 t., b. l. 35–38).
8. Iš byloje esančio 2024 m. spalio 17 d. pareiškėjo prašymo matyti, kad jis reikalavimą grindė notaro 2022 m. birželio 17 d. vykdomuoju įrašu, atliktu 2019 m. kovo 7 d. išduoto paprastojo vekselio pagrindu (8 t., b. l. 66).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto 20–ojo notarų biuro notarė J. Š. 2019 m. kovo 7 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu 2022 m. birželio 17 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo nurodė išieškoti iš UAB „Kardos“ 2 280 000 Eur pareiškėjai „Statum“ EOOD; taip pat pareikalavimo išieškoti iš UAB „Kardos“ notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą – 6 063,25 Eur (8 t., b. l. 68). Sąskaitos išrašas patvirtina, kad už šio vykdomojo įrašo atlikimą 6 063,25 Eur atlyginimą notarui UAB „Kardos“ sumokėjo 2022 m. birželio 17 d., t. y. vykdomojo išrašo išdavimo dieną (10 t., b. l. 11).
10. UAB „Kardos“ 2019 m. kovo 7 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2019 m. liepos 1 d. sumokėti 2 280 000 Eur pareiškėjui „Statum“ EOOD (8 t., b. l. 69).
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtino neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus BUAB „Kardos“ bankroto byloje; kita tos pačios dienos nutartimi teismas nutarė nemokumo administratorės ginčijamus finansinius reikalavimus, tarp jų – ir pareiškėjo „Statum“ EOOD finansinį reikalavimą, išskirti nagrinėti atskirose bylose. Šios nutarties pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-3248-981/2024 (8 t., b. l. 106–107; 110; 117–118).
12. Pareiškėjas 2025 m. sausio 15 d. pateikė paaiškinimą dėl finansinio reikalavimo, kuriuo patikslino prašymą dėl finansinio reikalavimo ir prašė patvirtinti 1 844 643,20 Eur (1 397 573 skola ir 447 070,20 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą BUAB „Kardos“ bankroto byloje (9 t., b. l. 52–53).
13. Nemokumo administratorė 2025 m. sausio 15 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl „Statum“ EOOD prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, kuriuose pareiškė prašymą, kad teismas ex officio pripažintų niekiniu ir negaliojančiu ab initio UAB „Kardos“ 2019 m. kovo 7 d. išduotą pareiškėjui „Statum“ EOOD vekselį dėl 2 280 000 Eur ir netvirtintų pareiškėjo finansinio reikalavimo (10 t., b. l. 1–9).
14. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo „Statum“ EOOD prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti BUAB „Sorita“. Nutartyje teismas pažymėjo, kad šioje byloje yra nagrinėjamas pareiškėjo „Statum“ EOOD finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimas, o 2019 m. kovo 7 d. išrašyto vekselio dėl 2 280 000 Eur teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors teismas ex officio ir turi teisę sandorius pripažinti negaliojančiais, tačiau tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų (16 t., b. l. 7–8).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo „Statum“ EOOD finansinį reikalavimą BUAB „Kardos“ bankroto byloje, kartu patenkino bendrovės nemokumo administratorės prašymą ir Vekselį ex officio pripažino niekiniu bei negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad: 1) pareiškėjas praleido ĮPVĮ įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, todėl Vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio įrodomosios reikšmės turi būti sprendžiama pagal pareiškėją ir bendrovę siejusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas; 2) pareiškėjas neįrodė Vekselio išdavimo teisinio pagrindo; 3) prievolė pagal Vekselį neapskaityta bendrovės buhalterijoje; 4) pareiškėjas 2017–2019 metais faktiškai nevykdė veiklos, į savo apskaitą nebuvo įtraukęs iš Vekselio kylančio reikalavimo; 5) tai, jog UAB „Kardos“ pareiškėjui „Statum“ EOOD Vekselis išduotas nesant tam teisinio pagrindo, patvirtina, kad tikroji šalių valia UAB „Kardos“ išduodant ginčo Vekselį liko paslėpta, nebuvo atskleista teisme, todėl ginčo vienašalio sandorio – Vekselio – niekinis pobūdis yra akivaizdus, nes jo teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai neatsirado, o jų dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų.
16. Pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, remdamasis tuo, kad teismas: 1) pripažindamas Vekselį ex officio niekiniu, priėmė siurprizinį sprendimą; 2) neįvertino aplinkybės, jog Vekselis iš dalies buvo apmokėtas įskaitymu, todėl negali būti laikomas tariamu sandoriu; 3) netaikė teisės normų, reglamentuojančių vekselį, kaip savarankišką vertybinį popierių, sukuriantį abstrakčią prievolę, ir nepagrįstai pripažino Vekselį niekiniu; 4) neįvertino svarbių įrodymų: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties bankroto byloje Nr. B2-1-794/2023, rašysenos ekspertizės, liudytojų parodymų, bendrovės restruktūrizavimo plano; 5) nutartis nėra tinkamai motyvuota.
Dėl „Statum“ EOOD finansinio reikalavimo, kildinamo iš vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo, tvirtinimo
17. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Taigi pagal bendrąją JANĮ įtvirtintą taisyklę bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai, siekdami patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, turi pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus perduoda tvirtinti teismui, kartu pareikšdamas savo nuomonę dėl reikalavimų pagrįstumo.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius pagal kreditoriaus bei juridinio asmens pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
19. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nemokumo byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai – kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai – kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant nemokumo bylą. Tokiu atveju nemokumą bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai – nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki nemokumo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, atsakovės nemokumo administratoriaus prašymu, ex officio pripažino Vekselį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei atsisakė patvirtinti pareiškėjo 1 844 643,20 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą nurodytu Vekseliu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju įrašu.
21. Teisėjų kolegijos įvertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta šiuo konkrečiu atveju neįvertinus to, kad Vekselis, iš kurio kildinamas prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, buvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka – gautas notaro vykdomasis įrašas, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis; CPK 587 straipsnio 8 punktas), priskiriamas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. Vykdomuoju dokumentu grindžiamas finansinis reikalavimas pagal šios nutarties 37 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus priskirtinas pirmajai kreditorių reikalavimų grupei.
22. BUAB „Kardos“ nemokumo administratorė 2025 m. sausio 15 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose paprašė, kad teismas ex officio pripažintų Vekselį niekiniu ir negaliojančiu ab initio ir netvirtintų pareiškėjo finansinio reikalavimo (nutarties 27 punktas). Bendrovės nemokumo administratorė įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimų dėl Vekselio ir jo pagrindu notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
23. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vekselis yra savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis; ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė.
24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021, 19 punktas).
26. Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsiradus reikalavimo teisei (vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas), vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis).
27. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipiantis į notarą ir šiam išduodant vykdomąjį įrašą. Notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal ĮPVĮ 82 straipsnio nuostatas vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka.
28. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Kardos“ 2019 m. liepos 1 d. išrašė Vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo pareiškėjui „Statum“ EOOD sumokėti 2 280 000 Eur iki 2019 m. liepos 1 d. Vekselį pasirašė UAB „Kardos“ direktorius V. D. (8 t., b. l. 69). Vekselio pagrindu Vilniaus miesto 20–ojo notarų biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4225), kuriuo pareikalavo išieškoti iš UAB „Kardos“ vekselio turėtojui „Statum“ EOOD per Vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą Vekselio sumą – 2 280 000 Eur su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo, taip pat išieškoti iš UAB „Kardos“ notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą – 6 063,25 Eur (8 t., b. l. 68). Byloje nėra duomenų, kad nurodytas notaro atliktas vykdomasis įrašas būtų nuginčytas ieškinio teisenos tvarka.
29. Aptarti bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Vekselis, iš kurio pareiškėjas kildina prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl prarado vertybinio popieriaus teisinį statusą. Aplinkybė, kad Vekselio pagrindu notaras yra išdavęs vykdomąjį įrašą, t. y. vykdomąjį dokumentą, vykdytiną CPK nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, jog notaras nenustatė kliūčių realizuoti Vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ nustatyta tvarka. Kai įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas negaliojančiu Vekselio pagrindu notaro atliktas vykdomasis įrašas, nėra teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti finansinį reikalavimą, grindžiamą valstybės įgalioto asmens – notaro, vykdant jam skirtas funkcijas, išduotu vykdomuoju dokumentu, nes toks finansinis reikalavimas pagal šios nutarties 37 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus patenka į pirmąją grupę kreditorių finansinių reikalavimų, kurie tvirtinami netikrinant jų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ex officio
30. Pirmosios instancijos teismas Vekselį ex officio pripažino niekiniu kaip tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis), konstatavęs, kad pareiškėjas „Statum“ EOOD nebuvo realiai įgijęs reikalavimo teisės pagal ginčo Vekselį, nes šalių finansinėje apskaitoje reikalavimai (įsipareigojimai) pagal ginčo Vekselį ir kitus į bylą pateiktus sutartinius dokumentus (2023 m. kovo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir atskirą susitarimą) neatsispindi, be to, pareiškėjas „Statum“ EOOD ginčo laikotarpiu (nuo 2017 metų) nevykdė realios veiklos. Teismo nuomone, pareiškėjui neturint reikalavimo teisės pagal ginčo Vekselį, negalėjo vykti realus atsiskaitymas pagal 2023 m. kovo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, juolab kad nurodyta sutartimi ir papildomu susitarimu „Statum“ EOOD buvo perleistos tik bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus procesinės reikalavimo teisės, materialiosios teisės nebuvo perleistos.
31. Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo dėl Vekselio negaliojimo spręsti ex officio, nesant įstatymo nustatyta tvarka vekselio davėjo (šiuo atveju – BUAB „Kardos“, atstovaujamos nemokumo administratorės) pareikšto reikalavimo dėl Vekselio, taip pat jo pagrindu notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
32. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar jis pareikštas žodžiu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Kartu kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tam, jog ex officio pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad: pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis); antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024).
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad teismas ex officio turi teisę sandorius pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas be pagrindo nukrypo nuo pacituotos teismų praktikos.
36. Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo „Statum“ EOOD finansinio reikalavimo, grindžiamo ne tik Vekseliu, bet ir jo pagrindu notaro atliktu vykdomuoju įrašu, patvirtinimo BUAB „Kardos“ bankroto byloje klausimą. BUAB „Kardos“ nemokumo administratorė prašė teismo netvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, remdamasi tuo, kad jai neperduoti dokumentai, kokiu pagrindu buvo išrašytas Vekselis. Nemokumo administratorės nuomone, susijusių įmonių galėjo būti sukurti fiktyvūs tarpusavio teisiniai santykiai.
37. Apskųstos teismo nutarties turinio analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėjo, tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su Vekselio išdavimu, aiškinosi, ar buvo konkretus pagrindas jį išduoti, nustatinėjo ir vertino šalių elgesį po Vekselio išrašymo, notaro vykdomojo įrašo atlikimo, ir priėjo prie išvados, jog Vekselis buvo tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar sandoris yra tariamas, turi būti tiriamas ne tik sandorio tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai).
39. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad sandorio tariamumo faktas gali būti konstatuotas tik esant nustatytoms konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Tam, kad teismas ex officio galėtų sandorį pripažinti niekiniu dėl tariamumo, aplinkybės, rodančios jo tariamą pobūdį, turi būti akivaizdžios ir nenustatinėtinos laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Jeigu šios aplinkybės nėra akivaizdžios, tariamumo faktas gali būti nustatytas tik išsiaiškinus konkrečias faktines aplinkybes ir teismas negali imtis tirti tokių aplinkybių, jeigu byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo tariamuoju, nes tokios aplinkybės nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024).
40. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad Vekselio pagrindu yra išduotas notaro vykdomasis įrašas, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus teisinį statusą ir pareiškėjas turi įrodyti jo išdavimo pagrįstumą. Kita vertus, teismas, nesant Vekselį išdavusio asmens įstatymo nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo dėl Vekselio ir jo pagrindu atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, nustatinėjo ir vertino daug faktinių aplinkybių, susijusių su Vekselio išrašymu, jo pagrįstumu, o išvadą dėl Vekselio negaliojimo padarė tik pripažinęs, jog pareiškėjas neįrodė Vekselio išdavimo pagrindo. Apskųstoje nutartyje išdėstyti argumentai, susiję su Vekselio pripažinimu negaliojančiu, patvirtina, kad Vekselio tariamas pobūdis nagrinėjamu atveju nebuvo akivaizdus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį pripažinti niekiniu ex officio, nesant CPK nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo dėl Vekselio, be to, jo pagrindu notaro atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo „Statum“ EOOD finansinio reikalavimo, grindžiamo Vekseliu ir jo pagrindu notaro atliktu vykdomuoju įrašu, patvirtinimo, neatsižvelgė į vekselio, kaip savarankiško civilinių teisių objekto, ypatumus, vekselio pagrindu notaro atlikto vykdomojo įrašo teisinę reikšmę, vykdomuoju dokumentu grindžiamo finansinio reikalavimo tvirtinimo specifiką, be to, ex officio pripažino negaliojančiu sandorį, kurio niekinis pobūdis nėra akivaizdus, konstatuoja, jog apskųsta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
42. Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes, nusprendžia, kad, nors notaro atliktu vykdomuoju įrašu grindžiamas finansinis reikalavimas patenka į kreditorių finansinių reikalavimų, kurie tvirtinami netikrinant jų pagrįstumo iš esmės, kategoriją, šiuo konkrečiu atveju, kai yra kilęs akivaizdus ginčas dėl Vekselio, kurio pagrindu yra atliktas vykdomasis įrašas, galiojimo, į bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, panaikinus apskųstą nutartį yra pagrindas pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista nagrinėjamo klausimo esmė, o reikalavimai dėl Vekselio ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais negali būti pareikšti bei išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridinio asmens „Statum“ EOOD prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Neringa Švedienė
Tomas Venckus