Civilinė byla Nr. 2A-106-230/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22356-2016-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.;  3.1.14.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės R. L. įmonės 10 000 Eur skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė R. L. įmonė vykdo prekybos automobiliais veiklą. Atsakovės savininkė R. L. nurodė ieškovui, kad jai trūksta apyvartinių lėšų ir prašė paskolinti pinigų. Ieškovas 2016 m. kovo 7 d. bankiniais pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą 10 000 Eur ir 5 000 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas už automobilį“. Šalys nei dėl automobilio modelio, nei dėl kainos nesusitarė, nei preliminari, nei automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudarytos. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 20 d. bankiniu pavedimu grąžino dalį paskolos – 5 000 Eur, o likusios paskolos negrąžino.

2.       Atsakovė R. L. įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė automobilio pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovas pervedė atsakovei 15 000 Eur sumą, nes ketino už šią sumą įsigyti atsakovei priklausantį automobilį 1975 Rolls Royce Corniche (coupe). Kadangi šio automobilio salonas buvo sudegęs, šalys sutarė, kad atsakovė šį automobilį suremontuos ir parduos už 15 000 Eur. Vėliau ieškovas persigalvojo, nutarė automobilį susiremontuoti pats, paprašė atsakovės grąžinti 5 000 Eur ir šalys susitarė, kad automobilis bus parduodamas už 10 000 Eur. Tą pačią dieną buvo surašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, bet ieškovas liko jos nepasirašęs, nes buvo atsakovės savininkės dukters sugyventinis. Jiems konfliktiškai išsiskyrus, ieškovas pradėjo keršyti tiek savo buvusiai sugyventinei, tiek jos šeimos nariams, reikšdamas nepagrįstus ieškinius ir reikalaudamas grąžinti jo už automobilį sumokėtas pinigų sumas. Automobilis nebuvo perduotas ieškovui tik dėl ieškovo kaltės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. S. valstybei 19,92 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 4 d. 16:18:45 ieškovas atliko 10 000 Eur sumos mokėjimą atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra avansas už automobilį. Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 m. kovo 7 d. į jos sąskaitą banke Swedbank, AB pateko ieškovo sumokėti 10 000 Eur ir 5 000 Eur, abiejų mokėjimų pavedimuose nurodyta paskirtis - avansas už automobilį. 2016 m. kovo 7 d. atsakovė išrašė avansinę PVM sąskaitą faktūrą ieškovui dėl 15 000 Eur avanso už automobilį. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 3 matyti, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą 5 000 Eur ir nurodė mokėjimo paskirtį  „Grąžinamas avansas“. 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo, prašydamas priteisti iš skolininkės R. L. įmonės 10 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime faktiniu reikalavimo pagrindu nurodė tokias aplinkybes: „V. S. bankiniu pavedimu 2016-03-04 sumokėjo R. L. įmonei 10 000 Eur avansą už automobilį; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau R. L. įmonė avanso negrąžino“.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovas leistinais įrodymais pagrindė pinigų perdavimo faktą, t. y. vieną būtiną paskolos sutarties elementą, tačiau ginčas kilo dėl minėtų pinigų sumų perdavimo atsakovei pagrindo ir kito būtino paskolos elemento – įsipareigojimo grąžinti paskolą – buvimo. Šiuo atveju rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Mokėjimo pavedimuose esantys duomenys nepatvirtina paskolos santykių egzistavimo tarp šalių, nes juose nėra vieno iš būtinųjų paskolos sutarties elementų – įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą. Abiejuose mokėjimo pavedimuose yra nurodytas pinigų perdavimo pagrindas - „avansas už automobilį“, ir šie duomenys rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskolos, o kitokie (galimai pirkimo–pardavimo) teisiniai santykiai. Nors ieškovas įrodinėjo, kad neketino įsigyti automobilio, kad atsakovė buvo prašiusi paskolos ir kad mokėjimo nurodymuose jo paties atliktas įrašas „avansas už automobilį“ yra fiktyvus, tačiau teismas šiuos ieškovo paaiškinimus vertino kaip nepakankamus ir neleistinus įrodymus paskolos santykiams pagrįsti (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad kreipdamasis dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas buvo nurodęs, jog negrąžinta 10 000 Eur suma yra avansas už automobilį, o atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas ieškinyje nurodė, jog tai yra paskola. Ieškovas, neigdamas savo paties nurodytą pirminį (prašymo dėl teismo įsakymo priėmimo) reikalavimo pagrindą – avanso grąžinimą, ir ieškinyje nurodydamas naują reikalavimo pagrindą – skolos grąžinimą, paskolos santykių buvimo fakto tuo neįrodė. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovas nurodė 10 000 Eur mokėjimo pavedimo paskirtyje, jog tai yra avansas už automobilį ir kad kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavo išieškoti negrąžintą 10 000 Eur avansą iš atsakovės, paneigia, jog atsakovė buvo pasiskolinusi pinigus, įsipareigodama grąžinti pervestą pinigų sumą kaip paskolą.

7.       Kadangi teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, todėl šioje byloje teismas neanalizavo ir nevertino, ar šalis siejo, kaip nurodė atsakovė, automobilio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir ar šis sandoris buvo sudarytas dėl akių.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė paskolos santykių egzistavimo tarp šalių ir tuo pagrindu atmesdamas ieškinį, nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių ginčo teisinių santykių. Teismui neatlikus nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, nebuvo apgintos ieškovo pažeistos teisės. Tokiu sprendimu teismas neišsprendė šalių ginčo ir neužkirto tolimesnio kelio šalių bylinėjimuisi dėl bankiniu pavedimu pervestų pinigų likimo.

1.2.       Ieškovo vertinimu, jis pinigus atsakovei pervedė kaip paskolą, kurią atsakovė privalo grąžinti, o atsakovės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli, t. y. iš pradžių atsakovė nurodė, kad tai yra avansas už automobilį, vėliau, kad tai yra sumokėta kaina už automobilį.

1.3.       Atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, t. y. atsakovei tenka pareiga įrodyti savo teiginį, kad ieškovo bankiniu pavedimu jai į banko sąskaitą pervesta ginčo suma yra negrąžintina.

1.4.       Nors ieškovas pervesdamas atsakovei 10 000 Eur mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė, kad mokamas „avansas už automobilį“, vis dėlto šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę kokie nors ikisutartiniai teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad tarp šalių jokia rašytinė preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta. Be to, vien byloje esančių įrodymų (bankinio pavedimo ir avansinės PVM sąskaitos faktūros) nepakanka nustatyti, dėl kokio konkretaus automobilio šalys tarėsi. Taip pat neaiškus ir tariamas šalių susitarimas dėl automobilio kainos, nes iš pradžių atsakovė nurodė, kad 15 000 Eur buvo mokamas kaip avansas už automobilį, vėliau nurodė, kad tai yra visa automobilio kaina.

1.5.       Šalių nesiejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Be to, tam, kad būtų galima laikyti, jog buvo sudaryta daikto pirkimo–pardavimo sutartis, būtina konstatuoti du elementus: daikto perdavimą ir kainos už jį sumokėjimą. Šiuo atveju automobilis ieškovui nebuvo perduotas, jis yra atsakovės nuosavybė.

1.6.       Šalių nesiejo neatlygintiniai paramos teisiniai santykiai. Šalys nesudarė jokios rašytinės dovanojimo sutarties, be to, nei viena iš šalių neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovo atsakovei pervesti pinigai yra dovana ar parama.

9.       Atsakovė R. L. įmonė atsiliepimu į ieškovo V. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog teismas šalių teisinius santykius gali kvalifikuoti tik pagal šalių nurodomas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą, t. y. nurodė, kad atsakovei buvo suteikta paskola. Todėl pagal nurodytą faktinį ieškinio pagrindą teismas ir sprendė ginčą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė automobilio pirkimo–pardavimo santykiai. Jos gauta pinigų suma už automobilį laikytina jo kaina. Tačiau ieškovui tokių aplinkybių nenurodžius ir netgi jas neigus, teismas negalėjo išeiti iš pareikšto reikalavimo ir faktinių aplinkybių ribų ir spręsti klausimą dėl avanso priteisimo, nes tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur skolą, grįsdamas ieškinį nurodė, kad šie pinigai atsakovei buvo paskolinti, nors pervesdamas pinigus jai nurodė, kad tai avansas už automobilį. Atsakovė atsikirsdama ieškiniui nurodė, kad tai pagal šalių sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį gauti pinigai.

12.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė paskolos santykių buvimo fakto, su kuo nesutinka ieškovas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, kadangi nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Teigia, kad nors, ieškovo vertinimu, jis pinigus pervedė kaip paskolą, tačiau šalių nesiejo nei ikisutartiniai, nei sutartiniai automobilio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o atsakovė neįrodė, kad pinigai buvo pervesti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi nebuvo sudaryta ir dovanojimo ar paramos sutartis, todėl pinigai atsakovės yra įgyti be teisėto pagrindo.       

      Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo ir ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

13.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad ieškovas neįrodė reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių dėl paskolos atsakovei suteikimo, o teismui neleistina peržengti byloje pareikštų reikalavimų, t. y. kad ieškovas neįrodė paskolos santykių buvimo fakto, o teismas negali nustatyti kitokių aplinkybių, nei ieškovas nurodė reikšdamas reikalavimą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir nustatęs, kokie tai teisiniai santykiai, ginčą išspręsti iš esmės.  

14.       Tačiau pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Šį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia ginčo pobūdis. Ieškovo reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

15.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16.       Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

17.       Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

18.       Ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovė  buvo nurodžiusi ieškovui, jog įmonei trūksta apyvartinių lėšų ir prašė jų paskolinti, todėl ieškovas pervedė atsakovei į banko sąskaitą 10 000 Eur. Tame pačiame ieškinyje ieškovas ,neigė, kad būtų taręsis su atsakove dėl automobilio pirkimo t. y. jo modelio, kainos ir nei preliminarios, nei pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Toks faktinio ieškinio pagrindo nurodymas labai aiškiai patvirtina, kad ieškovas savo reikalavimą grindė būtent šalių paskoliniais santykiais, ir neigė automobilio pirkimo–pardavimo santykius, nors pervesdamas pinigus atsakovei pats nurodė, kad tai avansas už automobilį. Tokios pačios pozicijos ieškovas laikėsi ir dublike, ją nurodo ir apeliaciniame skunde.

19.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su paskolos santykių buvimu, nes toks buvo faktinis ieškinio pagrindas, ir negalėjo nustatyti kitokių faktų, kuriais ieškovas nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. neturėjo jokio pagrindo išplėsti reikalavimo ribų apimties.

20.       Nors atsakovė, atsikirsdama ieškiniui, nurodė, kad šalis siejo automobilio pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių nustatymas, bet ieškovo paskolos atsakovei suteikimo aplinkybės. Šiuo atveju atsakovės atsikirtimo argumentai reiškė tai, kad ji neigė, jog ieškovas suteikė atsakovei paskolą, o ieškovas savo reikalavimų negrindė sumokėto už automobilį avanso grąžinimu.

21.       Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo ir jokio kito pagrindo (pvz. dovanojimo, paramos santykių) ieškovui pervesti pinigus atsakovei, o pastaroji neįrodžiusi, jog nėra pagrindo grąžinti ieškovo sumokėtą ginčo sumą, tačiau pats ieškovas neįrodinėjo ir neteigė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, neįrodinėjo CK 6.237 straipsnyje įtvirtintų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nors apie tai užsimena apeliaciniame skunde.

22.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Todėl ieškovas reikšdamas reikalavimą privalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokiu pagrindu buvo pervestos lėšos, pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir ieškinyje tai nurodęs, kaip paskolos suteikimą, tokiu būdu apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Teismas negali pats savo iniciatyva nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias šalių santykių pobūdį, kai jų nenurodo pats ieškovas, nes tai pažeistų priešingos šalies teisę teikti atsikirtimus į pareikštą ieškinį.

23.       Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo, remdamasis ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir jų nenustatęs ieškovo reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, t. y. tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius pagal ieškinyje nurodytą faktinį reikalavimo pagrindą. Apeliantas nors ir laikosi pozicijos, kad tarp šalių buvo paskolos santykiai, apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, jog teismas nepagrįstai nekonstatavo paskolinių santykių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 11 dalies 1 punktas). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

                                                                                                            Virginija Lozoraitytė

Tomas Romeika