Civilinė byla Nr. e2-134-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00493-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ atstovas advokatas E. S.,

trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso mišriu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės R. P., ieškinį atsakovui T. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K., (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. P., S. V. T., E. M. ir V. M..

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė LUAB „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės R. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašydama pripažinti negaliojančia tarp ieškovės LUAB „Drustila“ ir atsakovo T. R. 2019 m. kovo 21 d. sudarytą garažo pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 88 100,00 Eur, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2019 m. kovo 21 d. tarp šalių buvo sudaryta garažo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria (duomenys neskelbtini) esančios 289,45 kv. m. ploto ieškovei priklausiusios patalpos (registruota paskirtis – garažų) parduotos atsakovui už 10 500,00 Eur. Ieškovė teigia, kad pardavimo kaina 36,28 Eur už 1 kv. m. yra labai žema, nes tokios kainos (duomenys neskelbtini) mieste neegzistuoja. Viešai skelbiama informacija apie realias turto kainas (duomenys neskelbtini) bei teismo paskirtos Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta, kad 2019 m. kovo 21 d. ginčo patalpų rinkos vertė buvo 88 100 Eur. Taigi patalpos parduotos už 8,39 karto mažesnę nei rinkos kainą arba už 77 600 Eur mažesnę kainą nei rinkos kainą. Ieškovė taip pat teigia, kad yra visos būtinos sąlygos, ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 d. pagrindu. Sutartis prieštarauja ieškovės kaip juridinio asmens teisnumui ir tikslams, nes yra ieškovei nuostolinga. Sudarydamas sutartį, atsakovas buvo nesąžiningas, nes ginčo turtą įsigydamas už kainą, kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina, turėjo suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų. Ginčo sandoriu buvo pažeisti ieškovės kreditorių teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą turtą pardavus už nepagrįstai mažą kainą. Ieškovė nurodo, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu. Ieškovės nemokumo administratorius turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę, nes reikalavimą reiškia visų kreditorių interesais, taip pat nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes apie ginčijamą sandorį administratorius sužinojo 2020 m. spalio 1 d., jam priėmimo–perdavimo aktu perėmus ieškovės dokumentus. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų skolų ir, pardavus ginčo turtą už labai mažą kainą, sumažino galimybes ieškovei atsiskaityti su kreditoriais. Byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo itin sunki, įmonė faktiškai buvo nemoki, įmonė turėjo pradelstų skolų, iš kurių 197 314,71 Eur suma liko nepadengta iki bankroto bylos iškėlimo ir šie reikalavimai buvo patvirtinti UAB „Drustila“ bankroto byloje. Ieškovė (kaip skolininkė) objektyviai negalėjo turėti ir faktiškai neturėjo teisinės pareigos parduoti nuostolingai įmonės turtą. Nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovė būtų įpareigota parduoti atsakovui patalpas ne už rinkos kainą – 88 100 Eur, o už 10 500 Eur. Nors prieš parduodant patalpas, UAB „Drustila“ akcininkai 2019 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo, siekiant gauti papildomų apyvartinių lėšų ir atstatyti įmonės mokumą, buvo nuspręsta patalpas parduoti už ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą, tačiau minėtas UAB „Drustila“ akcininkų nutarimas, ieškovės vertinimu, nereiškia, kad patalpos galėjo būti parduotos už 10 000 Eur (buhalterinę likutinę vertę). Patalpos turėjo būti parduotos už rinkos kainą, o ne už buhalterinę likutinę vertę. Nesąžiningos buvo abi sandorio šalys – tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Ieškovė žinojo, kad kiliems kreditoriams turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo apie sunkią savo finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą įsigijo už kainą, kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina. Byloje nėra jokių duomenų, kad turtas buvo pardavinėjamas viešai per skelbimus ar per nekilnojamojo turto brokerius. Taigi nebuvo siekiama turtą parduoti už rinkos kainą. Įvertinus tai, kad turto pardavimui dar reikėjo gauti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sutikimą, kuris gautas tik sandorio sudarymo dieną – 2019 m. kovo 21 d., taip pat ir tai, kad dar reikėjo suderinti sandorio sudarymo laiką pas notarą, pateikti notarui sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, yra akivaizdu, kad sandoris buvo sudarytas skubos tvarka, bijant kreditorių turto areštų. Atsakovas nėra sąžiningas pirkėjas, kuris būtų pirkęs turtą per viešus skelbimus ir už rinkos kainą.

3.       Atsakovas T. R. prašo taikyti ieškinio senatį, o netenkinus šio prašymo – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad atsakovo nei su ieškove, nei su jo dalyviais, nei su asmenimis, kuriems atsakovas vėliau pardavė ginčo sutartimi įsigytą garažą, jokie santykiai, įskaitant sutartinius, nesiejo. Atsakovas, veikdamas kaip atidus ir rūpestingas verslo dalyvis, kiek buvo įmanoma protingomis ir prieinamomis priemonėmis sudarant atitinkamus sandorius, pasidomėjo ieškovės mokumu ir nenustatė, kad jai būtų inicijuota restruktūrizavimo ar bankroto byla, jokių teismo pranešimų apie tai skelbiama nebuvo. Ginčijamos sutarties sudarymo metu, pardavėjas, t. y. ieškovė, buvo faktinis ir teisinis turto savininkas, todėl galėjo ir turėjo teisę parduoti turtą pirkėjui, t. y. atsakovui. Atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad sutartis yra teisėta, kadangi sutartis buvo sudaroma šį sandorį patvirtinant notarui, be to, ieškovė pateikė notarui 2019 m. kovo 7 d, ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo ieškovės akcininkai D. K. ir S. V. T. vienbalsiai nusprendė parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 10 000 Eur sumą. 2019 m. kovo 21 d. viešoje erdvėje nebuvo jokių pranešimų apie sunkią ieškovės finansinę padėtį ir / ar ieškovės pradelstas skolas. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo teismui buvo pateiktas po sutarties sudarymo 2019 m. balandžio 8 d. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties egzistavimą, t. y. jog savininkas (ieškovė) turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Turtas atsakovui buvo perleistas atlygintinai. Ieškovė nepagrindė argumentų, jog neva atsakovui buvo žinoma, kad sutartimi galėjo būti pažeistos kažkieno teisės ir teisėti interesai. Ieškovė nesiremia nei viena CK 6.67 str. nurodyta nesąžiningumo prezumpcija, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti nesąžiningumo faktą. Ieškovės argumentai apie turto pardavimą už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą yra deklaratyvūs, paremti tik ieškovės subjektyvia nuomone ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai remiasi byloje atliktos ekspertizės aktu, kadangi išvada padaryta neįvertinus, kokios būklės buvo turtas jo pardavimo dieną, neatsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys E. ir V. M. remontavo turtą, pritaikė jį veiklai vykdyti ir kt. Atsakovas kartu su sutuoktine 2019 m. lapkričio 7 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi garažą, įsigytą iš ieškovės, pardavė E. M. už tą pačią kainą, už kurią ir įgijo turtą iš ieškovės, t. y. už 10 500 Eur sumą, kas patvirtina ne tik faktą, jog turtas buvo parduotas už rinkos kainą, bet ir tai, jog atsakovas buvo sąžiningas, nesiekė pasipelnyti trečiųjų asmenų sąskaita, o tik norėjo atgauti investuotus pinigus, kadangi tokioms investicijoms, kurios paaiškėjo įsigijus turtą, atsakovas neturėjo pakankamai lėšų. Ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovė konkrečiai nenurodo datos, nuo kurios turėtų būti pradedamas skaičiuoti senaties terminas, tik deklaratyviai nurodo, jog dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2019 m. spalio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2019 m. kovo 21 d. notarine forma bei išviešinta VĮ Registrų centro, todėl ieškovės atstovui bei ieškovės kreditoriams sutarties sudarymo faktas turėjo ir galėjo būti žinomas nuo pat sutarties sudarymo momento. Jei visi įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2019 m. spalio 1 d., tai ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams bankroto administratorius privalėjo pateikti per 6 mėn., t. y. iki 2019 n. balandžio 1 d. Tačiau ieškinys pateiktas praėjus beveik metams po dokumentų gavimo.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. K. prašo taikyti ieškinio senatį, o netenkinus šio prašymo – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo nemoki. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nėra konstatuotas ieškovės nemokumas, pardavus ginčo turtą buvo gauta suma, kuri sudaro daugiau nei pusę į 2018 m. ieškovės balanse įrašyto materialinio turto vertės. Parduotas turtas nebuvo naudojamas ieškovės veikloje. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sutarties sudarymo metu buvo sąžiningi, jie nėra susiję jokiais ryšiais, iki sutarties sudarymo nebuvo pažįstami. Teismo ekspertės parengtu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad 2019 m. kovo 21 d. patalpų rinkos vertė buvo 88 100 Eur, pagrindo remtis nėra, kadangi į bylą pateikti vieši skelbimai tokio turto, kuris yra pilnai pritaikytas savo paskirčiai ir tinkamas veiklai vykdyti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju parduoto turto kokybė buvo ženkliai prastesnė – buvo būtina atlikti eilę kitų būtinų statybos darbų tam, jog turtas būtų tinkamas naudojimui, o dar daugiau investicijų reikalavo turto pritaikymas veiklai vykdyti. Šiuo metu ieškovės nurodyta padidinta ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrįsta ir tiksli, kadangi nustatant ieškinio sumą vadovaujamasi išimtinai teismo ekspertės parengtu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuris yra netikslus, prieštaringas, ekspertė išvadas padarė nevertinusi visos bylos medžiagos, t. y. kaip nurodo pati ekspertė, pastarajai buvo pateikta tik Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje bei prieiga prie civilinės bylos kortelės, tačiau ekspertė nematė ir neanalizavo šalių su atsiliepimais, prašymais pateiktų įrodymų, argumentų susijusių su turto būkle, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (iki bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme), ekspertė negalėjo fiziškai įvertinti kokios būklės buvo turtas jo pardavimo dieną, tačiau padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad turtas apžiūros dieną, t. y. 2022 m. liepos- rugpjūčio mėn., buvo panašios būklės į buvusią vertės nustatymo dienai, t. y. 2019 m. kovo 21 d., nepaisant to, kad būtent tretieji asmenys E. ir V. M. pritaikė neremontuotą, netinkamą veiklai vykdyti turtą, veiklai vykdyti.

5.       Tretieji asmenys E. ir V. M. nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ar tretieji asmenys buvo nesąžiningi, priešingai, nurodo, kad tretieji asmenys įsigijo minėtą turtą pamatę skelbimą interneto svetainėje, patikrinę pardavėjo pateiktus duomenis, įsitikinę, kad turtui neuždėtas areštas, jis nėra įkeistas, pardavėjas neturi kreditorių ir kt. Ieškovė neįrodė, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą, kad turto pardavimo metu jo rinkos vertė buvo 88 100 Eur. Tretieji asmenys pirko ginčo turtą už tą pačią kainą už kurią turtą nusipirko ir atsakovas, t. y. už 10 500 Eur. Ši kaina buvo nustatyta atsižvelgus į byloje esančią UAB „Cre pro“ 2019 m. kovo 12 d. konsultaciją, kurioje nurodyta, kad galima turto rinkos kaina yra 11 300 Eur, bei 2019 m. kovo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, bei į tai, kad turto kokybė buvo tikrai prasta, buvo būtina atlikti statybos / apdailos darbus tam, jog turtas būtų tinkamas naudojimui. Atkreipia dėmesį, kad ekspertė parengė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, kuriame nustatė, kad 2019 m. kovo 21 d. patalpų rinkos vertė buvo 88 100 Eur, nemačiusi turto jo pardavimo dieną, neatsižvelgusi į esmines aplinkybes, t. y., į tai, kad turtas buvo prastos būklės, kad buvo būtina atlikti statybos / apdailos darbus tam, jog turtas būtų tinkamas naudojimui, kad už tokią kainą, t. y. 88 100 Eur, tretieji asmenys tokios būklės, nepritaikyto veiklai turto, tikrai nebūtų pirkę (manytina, kad už tokią kainą šio turto nepirktų joks protingas asmuo).

6.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. P. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinio tenkinimo klausimą sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui taikytiną materialiąją ir procesinę teisę, atsižvelgiant į jo atsiliepime išdėstytus motyvus. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutartis buvo patvirtinta teisėtai, nėra abejonių dėl sutarties šalių valios ir ketinimų sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

7.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1970-221/2019 (dabartinis Nr. B2-42-924/2024) UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 10 d. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „TOP CONSULT“. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi UAB "TOP CONSULT" atstatydinta iš UAB „Drustila“ nemokumo administratorės pareigų, UAB „Drustila“ nemokumo administratore paskirta R. P., nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 13 d.

8.       2019 m. kovo 21 d. tarp ieškovės UAB „Drustila“ ir atsakovo T. R. buvo sudaryta garažo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria (duomenys neskelbtini) esančios 289,45 kv. m. ploto ieškovei priklausiusios patalpos (registruota paskirtis – garažų) parduotos atsakovui už 10 500,00 Eur (Sutartyje nurodyta turto vidutinė rinkos vertė 14 500 Eur). Ieškovės įrodinėja, kad pardavimo kaina 36,28 Eur už 1 kv. m. yra labai žema, turtas parduotas už kelis kartus mažesnę nei reali kaina. Ieškovė teigia, kad ginčo patalpų bendras plotas 289,45 kv. m., iš jų pirmo aukšto patalpos sudaro 172,52 kv. m. ir yra garažo paskirties, o antro aukšto patalpos sudaro 116,93 kv. m. ir buvo įrengtos / naudojamos administracinei paskirčiai. Antro aukšto patalpose buvo įrengtas UAB „Drustila“ ofisas. Pagal teismo ekspertės I. K. parengtą Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. IK-12/2022 nustatyta, kad 2019 m. kovo 21 d. ginčo patalpų rinkos vertė buvo 88 100 Eur. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo abejoti ekspertės nustatyta turto rinkos verte. Jos parengtas ekspertizės aktas atitinka turinio ir formos reikalavimus, yra išsamus, aprašyta vertinimo metodika, nurodyti lyginamieji objektai. 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu ji paaiškino turto vertinimo metodiką, eigą, argumentuotai atsakė į visus teismo ir proceso dalyvių užduotus klausimus.

9.       Šioje byloje ieškinį pareiškė nemokumo administratorius, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą privalantis ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus. Pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorius, gindamas bankroto byloje visų ieškovės kreditorių interesus, teikia ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme, nurodydamas, kad ginčijama ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta parduoto ginčo turto kaina, pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus. Ieškovė įrodinėja, kad ieškovė ir atsakovas T. R. neprivalėjo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto sandorio, be to, abi sutarties šalys žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeis UAB „Drustila“ kreditorių teises bei interesus, o turtą įsigijęs asmuo nėra sąžiningas, todėl sandoris turi būti panaikintas actio Pauliana pagrindu. Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB „Drustila“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 10 d. Įmonės dokumentai administratoriui perduoti 2019 m. spalio 1 d. Nagrinėjamojoje byloje ieškinio pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

10.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

11.       Iš byloje esančių duomenų teismas taip pat nustatė, kad iškėlus UAB „Drustila“ bankroto bylą, 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. sausio 26 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir vėlesnėmis nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai, iš kurių 197 314,71 Eur sumai buvo pradelsti ginčijamo sandorio sudarymo metu. Byloje ginčas, kad UAB „Drustila“ bankroto proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, nekyla, atsakovas neginčija šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė yra įrodžiusi, kad jos skolininkų bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 197 314,71 Eur sumai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo.

12.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-262/2008).

13.       Šio sprendimo 11 punkte minėta, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Drustila“ nėra įvykdžiusi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodinėjimo priemonių, kad ginčo sandorio sudarymu ieškovės mokumas nesumažėjo (nepakito), ar, kad ieškovės kreditoriai po ginčo sandorio sudarymo turėjo galimybę nukreipti reikalavimo patenkinimą į kitą ieškovei priklausantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės bankroto proceso metu nėra patenkinti kreditorių reikalavimai, taip pat byloje nepateikus duomenų, jog po ginčo sandorio sudarymo ieškovė turėjo kitą turtą, į kurį ieškovės kreditoriai galėjo nukreipti išieškojimą, yra pagrindas išvadai, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

14.       Ieškovė, įrodinėdama faktą, kad sudarant ginčijamus sandorius UAB „Drustila“ buvo faktiškai nemoki, remiasi įsiteisėjusiu teismo 2023 m. birželio 27 d procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eB2-590-924/2023. Ieškovės teigimu, bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl UAB „Drustila“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo procesiniuose sprendimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2‑793‑881/2023) konstatuota, kad LUAB „Drustila“ nemokia tapo vėliausiai nuo 2019 m. kovo 31 d., po 2019 m. kovo 21 d. įvykusių buto ir ginčo patalpų pardavimo sandorių už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, kuomet nekilnojamasis turtas buvo parduotas net 120 200 Eur mažesne kaina (156 700 Eur – 36 500 Eur), todėl šie sandoriai bendrovei buvo nuostolingi, nes praradimai buvo ženklūs ir siekė iš esmės daugiau nei pusę LUAB „Drustila“ pradelstų įsipareigojimų. Be to, procesiniuose teismų sprendimuose konstatuota, kad LUAB „Drustila“ buvęs vadovas D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį mažindamas bendrovės turtą ir didindamas įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais nustačius, jog sudarius ginčo sandorį buvo eliminuota galimybė nukreipti išieškojimą į ieškovei priklausantį turtą, darytina išvada, kad ginčo turto perleidimu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teises nukreipti išieškojimą į ginčo turtą.

15.       Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

16.       Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

17.       Sutiktina su ieškovės argumentais, jog ieškovė (kaip skolininkė) objektyviai negalėjo turėti ir faktiškai neturėjo teisinės pareigos parduoti nuostolingai įmonės turtą. Nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovė būtų įpareigota parduoti atsakovui ginčo patalpas ne už rinkos kainą – 88 100 Eur, o už 10 500 Eur. Byloje nustatyta aplinkybė, jog prieš parduodant patalpas, UAB „Drustila“ akcininkai 2019 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo, siekiant gauti papildomų apyvartinių lėšų ir atstatyti įmonės mokumą, buvo nuspręsta patalpas parduoti už ne mažesnę nei 10 000,00 Eur sumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas už buhalterinę likutinę vertę, t. y. vertę, neatitinkančią rinkos vertės.

18.       Nuostolingas turto pardavimas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą neatitinka nei UAB „Drustila“ ir jos kreditorių interesų, nei UAB „Drustila“ akcininkų nustatyto tikslo gauti papildomų apyvartinių lėšų ir atstatyti įmonės mokumą, o, priešingai, tai sukėlė įmonės nemokumą, kas yra konstatuota UAB „Drustila“ bankroto byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Siekis gauti papildomų apyvartinių lėšų yra įmanomas keliais būdais, gali būti vykdomas įvairiomis formomis. Kaip tai bus atliekama konkrečiu atveju, paliekama šalių nuožiūrai, todėl turto pardavimas, kaip lėšų gavimo šaltinis, nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne būtinumo. Dėl to tokio actio Pauliana pagrindu ginčijamo turto perleidimo sandorio sudarymas neprivalomas ir yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001).

19.       Atsakovai ir tretieji asmenys nesutinka su ieškovės argumentais dėl ginčo turto vertės. Atsakovo ir trečiųjų asmenų teigimu, ekspertė, pateikdama turto vertinimą, neatsižvelgė į ginčo turto būklę jo perleidimo metu, neįvertino aplinkybės, jog tretieji asmenys E. ir V. M. įsigiję ginčo turtą jį pritaikė savo poreikiams. Nagrinėjamoje byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriomis grindžiama ginčo turto vertė – ginčo sandorio sudarymo metu parengta UAB „Cre pro“ 2019 m. kovo 12 d. konsultacija ir teismo paskyrimu atlikta turto vertinimo ekspertizė. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis).

20.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 48 punktas).

21.       Atlikus ekspertizę, atsakovas ir tretieji asmenys iš esmės išsakė tuos pačius argumentus, kuriais nesutiko su teismo ekspertės parengtu ekspertizės aktu: neįvertinta ginčo turto būklė jo perleidimo metu bei pastatą įsigijusių asmenų investicijos, siekiant pritaikyti ginčo turtą savo poreikiams. Išnagrinėjus ekspertizės aktą matyti, kad teismo ekspertė parinko lyginamuosius pavyzdžius, kurie yra artimiausi vietovės ir laiko atžvilgiu vertinamam objektui. Iš tiriamosios ekspertizės akto dalies matyti, kad ekspertė ekspertinio tyrimo metu apžiūrėjo turtą, fiksavo jo būklę, rinko duomenis apie pastate atliktus remonto darbus, jame esančius baldus, pateikdama išvadą atsižvelgė į faktinį patalpų bei juose esančių baldų nusidėvėjimą. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kadangi dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, taikyto metodo šalims abejonių nekilo, ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami turto perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Be to, teismas atsižvelgia ir į ekspertės teismo posėdžio metu ekspertizės akto išaiškinimą, kad antrame aukšte ofiso patalpos jau yra senai įrengtos, jos yra susidėvėjusios, nėra požymių, kad ofiso patalpos buvo naujai įrengtos. Be to, teismas sutinka ir su ieškovės argumentais, jog byloje nėra jokių patikimų ir leistinų įrodymų, kad patalpų antrame aukšte ofiso patalpos buvo įrengtos jau po ginčo sutarties sudarymo, trečiųjų asmenų E. M. ir V. M. pateikti pranešimai, nepateikus rangos sutarčių, medžiagų įsigijimo dokumentų, projektinės dokumentacijos ar kitų duomenų, kuriuose būtų fiksuoti atlikti darbai, teismo vertinimu, nėra leistina įrodinėjimo priemonė, sudaranti pagrindą išvadai, kad po ginčo sandorio sudarymo ginčo turto būklę buvo pagerinta.

22.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

23.       Kaip minėta, ginčo turtas buvo perleistas už 10 500,00 Eur, tačiau ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ginčo turto pardavimo metu rinkos vertė buvo 88 100,00 Eur. Taigi turtas buvo parduotas už 77 600,00 Eur mažesnę sumą nei rinkos kaina. Be to, ginčo sandorio sudarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina abiejų sutarties sandorio šalių nesąžiningumą, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, parduodamas nekilnojamąjį turtą, turėjo ir privalėjo pasidomėti bendra padėtimi rinkoje ir siūlomų analogiško turto kainomis, sandoriui keliamais reikalavimais, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių prekė pagal sandorį turtas įsigyjamas už žymiai mažesnę negu rinkos kainą, bei suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.

24.       Atsakovas byloje pripažino, kad jam buvo žinomas UAB „Drustila“ akcininkų 2019 m. kovo 7 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkai priėmė nutarimą parduoti turtą siekiant gauti papildomų apyvartinių lėšų ir atstatyti įmonės mokumą. Teismo vertinimu, atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, aiškintis ieškovės finansinę padėtį, tačiau to nedarė. Jo nerūpestingumas ir neveikimas taip pat patvirtina jo nesąžiningumą. Ženklus kainų skirtumas, taip pat sandorių sudarymo seka, kada už neįprastai mažą kainą turtą įsigijęs asmuo jį perleidžia fiziniams asmenims, kurie už trumpo laiko tarpo jį išnuomoja juridiniam asmeniui į kurį buvo perkelta ieškovės (pradinės turto savininkės) veikla ir kurio dalyvis yra ieškovės buvęs vadovas, sudaro pagrindą taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019). Taigi, preziumuojama, kad ginčo sutarties sudarymo metu jos šalys, t. y. ieškovė UAB „Drustila“ ir atsakovas T. R., buvo nesąžiningi. Procesinė pareiga paneigti preziumuojamą nesąžiningumą tenka atsakovui T. R..

26.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas ginčijamą turto prikimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

27.       Ieškovė sutartį prašo pripažinti negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovės nuomone, sutartis prieštarauja ieškovės kaip juridinio asmens teisnumui ir tikslams, sutartis ieškovei yra nuostolinga. Sudarydamas ginčo sutartį, ieškovės vertinimu, atsakovas buvo nesąžiningas, nes ginčo turtą įsigydamas už kainą, kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina, turėjo suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.

28.       CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai sudaryti privataus asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys yra laisvos sudaryti įstatymams neprieštaraujančius sandorius. Nereikalingo įmonės veikloje turto realizavimas už rinkos kainą galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartas.

29.       Įvertinus byloje surinktus įrodymus apie sandorio sudarymo eigą, jo rezultatą, t. y., kad ginčo turtą naudoja juridinis asmuo, į kurį buvo perkelta ieškovės veikla, sandorio nuostolingumą, yra pagrindas išvadai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina abiejų sutarties sandorio šalių nesąžiningumą. Pardavus ginčo turtą buvo sumažinta ieškovės nuosavo turto vertė ir taip sumažintos ieškovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovės turto masės. Tuo tarpu, atsakovas, turėjęs ir privalėjęs pasidomėti bendra padėtimi rinkoje ir siūlomų analogiškų prekių kainomis, sandoriui keliamais reikalavimais, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių prekė pagal sandorį turtas įsigyjamas už žymiai mažesnę negu rinkos kainą, bei suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų, didelės vertės turtą įsigijo už akivaizdžiai nepagrįstai mažą kainą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos, ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 d. pagrindu.

30.       Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

31.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovo T. R. ieškovės LUAB „Drustila“ naudai 88 100,00 Eur sumą. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

32.       CK 6.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Kadangi atsakovas jau yra perleidęs patalpas ir restitucija natūra yra negalima, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas yra nesąžiningas, ieškovei iš atsakovo priteistinas piniginis ekvivalentas, apskaičiuotas pagal ginčo turto vertę 88 100,00 Eur, buvusią sutarties sudarymo metu, t. y. sumą, išskaitant iš šios sumos atsakovo ieškovei sumokėtą pagal sutartį sumokėtą 10 500,00 Eur sumą, viso 77 600 Eur (88 100 Eur – 10 500 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl jos naudai, kaip laimėjusiai bylą šaliai, yra pagrindas priteisti jos bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad ji bylos nagrinėjimo metu iš viso turėjo 4 539,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimas – 272,25 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. gegužės 4 d. parengiamajame teismo posėdyje – 762,30 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje – 326,70 Eur, prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo – 108,90 Eur, ieškinio reikalavimų patikslinimo parengimas – 871,20 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje – 653,40 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje – 544,50 Eur, o taip pat 1 000 Eur paskirtos teismo ekspertizės išlaidų (reg. Nr. DOK-25751; DOK-28137).

34.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

35.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

36.       Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018 41 punktas).

37.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus ieškovės turėtų išlaidų dydį ir jų pagrindimą, teismas sprendžia, kad jos yra nepagrįstai didelės ir viršija nustatytus Rekomendacijose dydžius. Pažymėtina, kad ieškovės atstovui dalyvaujant teismo posėdžiuose ir atstovaujant ieškovę, iš viso įvyko aštuoni teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė iki 6 val., o 2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdis, už kurį yra prašoma priteisti išlaidas, išvis neįvyko. Be to, ieškovės atstovas į bylą įstojo tik po to, kai byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. joje nerengė bylą inicijuojančių procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, apeliacinio skundo ir pan.). Taigi iš esmės visos ieškovės atstovo išlaidos yra susidariusios už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (kaip nurodyta ataskaitose tai sudarė 21 val.). Teismas, įvertinęs ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad šios išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius: ieškinio reikalavimų patikslinimo parengimas maksimalus dydis būtų 712,20 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas, 2022 m. II ketvirtis), prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimo maksimalus dydis būtų 167,93 Eur (Rekomendacijų 8.17 punktas, 2021 m. IV ketvirtis), pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, sumažinus per pusę nurodytų atstovaujamų valandų skaičių, maksimalus dydis būtų už 2022 m. spalio 24 d. – 534,15 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas, 9 punktas, 2022 m. II ketvirtis, 3 val.), už 2022 m. gegužės 4 d. – 671,72 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas, 9 punktas, 2021 m. IV ketvirtis, 4 val.), už 2023 m. lapkričio 20 d. neįvykusį teismo posėdį teismo išlaidų nepriteisiant, kitos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Taigi iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 3 521,60 Eur (712,20 Eur + 108,90 Eur + 534,15 Eur + 167,93 Eur +671,72 Eur + 326,70 Eur + 1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

38.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 54,88 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia tarp ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 21 d. sudarytą pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 77 600,00 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 77 600,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 521,60 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 54,88 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas