Administracinė byla Nr. A-1610-822/2023
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00097-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant užsieniečiui G. K., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjai Olgai Vostenkovai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) URC trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
2. URC teikimo argumentai:
2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini), turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 12 d. gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-409 (toliau – ir VSD raštas), kuriame nurodoma, kad atsižvelgus į tai, jog pildydamas Migracijos departamento klausimyną, Užsienietis nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir įvertinus šiandieninę geopolitinę situaciją, nustatyta, kad Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.2. Atsižvelgdamas į tai, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė 2023 m. sausio 23 d. sprendimą atsisakyti išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. sausio 23 d. sprendimą dėl Užsieniečio Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos panaikinimo ir 2023 m. sausio 25 d. sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis tą pačią dieną VSAT pareigūno sprendimu buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., nes Užsienietis nuo 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
2.3. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio grąžinimo į (duomenys neskelbtini), jis turi galiojantį asmens dokumentą, o apklausos metu pareiškė norą grįžti į (duomenys neskelbtini). Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, dėl to alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra galimas. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nėra pateikęs prieglobsčio prašymo. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, Užsieniečio išsiuntimo procedūros vykdymas įmanomas tik jį sulaikius (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2 ir 7 p., 2 d., 5 d. 3–5 p.).
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 24 d. sprendimu teikimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo, nes nors priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl nacionalinės vizos panaikinimo, šis sprendimas yra apskųstas teismui ir galutinis sprendimas nėra priimtas, dėl to kol nėra priimtas galutinis sprendimas, nėra pagrindo spręsti, jog nurodytas Migracijos departamento sprendimas yra galiojantis ir Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
5. Teismas, vertindamas pagrindą sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėjo, jog byloje pateiktas VSD raštas, kuriame nurodyta, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinus, jog pildydamas klausimyną, jis nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad atsakydamas į šį klausimą jis padarė klaidą, nes pažymėjo ne tą langelį. Be to, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog VSD rašte išvada padaryta tik iš vieno klausimyno atsakymo, nepatikslinus, neapklausus Užsieniečio, nesurinkus jokių kitų galimą grėsmę patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo iš vieno klausimyno atsakymo spręsti apie Užsieniečio grėsmę valstybės saugumui ir tuo pagrindu jį sulaikyti, nes priešingu atveju būtų paneigiami demokratinės valstybės principai, todėl byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto sulaikymo pagrindo egzistavimą.
III.
6. URC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės tesimo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą tenkinti.
7. URC apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Migracijos departamento sprendimo panaikinti Užsieniečio Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, atsižvelgus į VSD raštą, pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriame taip pat bus vertinama ir VSD rašto išvada. Visgi šiuo atveju VSD rašto išvada nebuvo ginčo dalykas, jos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes URC kreipėsi į teismą dėl Užsieniečio apgyvendinimo klausimo, kol sprendžiami su jo teisinės padėties nustatymu Lietuvos Respublikoje susiję klausimai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu, be kita ko, atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nesprendė Užsieniečio apgyvendinimo klausimo, konstatuodamas, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra laikytinas neteisėtu, kadangi Užsienietis ginčijo Migracijos departamento sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Vykdydamas teisingumą ir vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas turi užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams laisvai judėti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas paliko neišspręstą Užsieniečio apgyvendinimo klausimą, šiuo atveju Užsienietis turi būti sulaikomas, nes valstybės saugumui pavojingų asmenų atžvilgiu negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, o sulaikymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams iki atsiras galimybė įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
8. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
9. Užsieniečio atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Visi Migracijos departamento sprendimai, susiję su leidimo laikinai gyventi išdavimo atsisakymu, nacionalinės vizos panaikinimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir Užsieniečio išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos priimti tuo pačiu pagrindu ir pirminis Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi lėmė visų kitų Migracijos departamento sprendimų priėmimą. Visi sprendimai grindžiami tuo pačiu faktiniu bei teisiniu pagrindu, t. y. klausimyne pateikto atsakymo vertinimu, VSD raštu bei grindžiant Užsieniečio keliama grėsme valstybės saugumui.
9.2. Užsienietis apskundė nurodytus sprendimus ir būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas spręs, ar pagrįstai buvo konstatuota užsieniečio grėsmė valstybės saugumui, nors jo biografija Užsienietį charakterizuoja priešingai (duomenys neskelbtini).
9.3. Nagrinėjamu atveju URC nenurodė pagrindo, kuriuo būtų grindžiamas Užsieniečio sulaikymo poreikis, t. y., nėra nurodyti jokie Užsieniečio veiksmai, kuriais būtų grindžiamas jo pasislėpimo pavojus, vengimas ar trukdymas jo išsiuntimo procesui. Užsienietis yra pateikęs savo duomenis Migracijos departamentui, jie žinomi ir išsiuntimo sprendimą vykdančiam VSAT, be to, nors Užsieniečio atžvilgiu neigiami sprendimai priimti dar nuo 2023 m. sausio 23 d., jis toliau bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, gyvena nurodytos gyvenamosios vietos adresu, nesipriešino būti sulaikomas, nesislapstė ir savo elgesiu neparodė jokio trukdymo procedūrai ar pasipriešinimo išsiuntimui.
9.4. Įvertinus aplinkybę, kad Migracijos departamento sprendimu konstatuota, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Įstatymu, Užsienietis gali, bet ne privalo būti sulaikomas ir turi būti vadovaujamasi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie Užsienietį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jog šiuo konkrečiu atveju vien tai, kad asmuo Migracijos departamento sprendimais pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nereiškia, kad dėl jo keliamos grėsmės užsienietis iki jo išsiuntimo turėtų būti sulaikytas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
11. URC su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti Užsienietį trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus įvykdyta jo išsiuntimo procedūra, nes Migracijos departamentui panaikinus Užsieniečio Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.) ir atsižvelgus į VSD raštą, jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 113 str. 1 d. 7 p.).
12. Pirmosios instancijos teismas URC teikimo netenkino, konstatuodamas, jog šiuo atveju Migracijos departamento sprendimas dėl nacionalinės vizos panaikinimo yra apskųstas teismui ir galutinis sprendimas nėra priimtas, dėl to nėra pagrindo spręsti, jog šis sprendimas yra galiojantis ir Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, be to, šiuo atveju nėra pagrindo iš vieno klausimyno atsakymo, vadovaujantis tik VSD raštu, spręsti apie Užsieniečio grėsmę valstybės saugumui ir tuo pagrindu jį sulaikyti. URC apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas VSD rašto ar Migracijos departamento sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o įvertinus tai, jog Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo sulaikymas yra proporcingas siekiamiems tikslams – Užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi ir nagrinėjamoje byloje nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
14. Taigi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija patikrina, ar byloje nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. URC prašė pirmosios instancijos teismo sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais, atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 3–5 punktus.
Dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą
15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.
16. URC nurodo, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 23S7942 nusprendė panaikinti Užsieniečio nacionalinę vizą, taip pat 2023 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 23S8826 nusprendė uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus).
17. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 9 punktus, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą kelionės leidimą ar vizą (3 p.); yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu (9 p.).
18. Byloje nustatyta, jog Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendime Nr. 23S7942 nurodoma, jog Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) išdavė Užsieniečiui Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. sausio 12 d. gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, jog Užsienietis, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, todėl remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
19. Taigi, Migracijos departamentui priimant sprendimą panaikinti Užsieniečio nacionalinę vizą, šio sprendimo faktinis pagrindas buvo VSD raštas. Byloje taip pat nustatyta, jog VSD raštu kaip faktiniu pagrindu Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 23S8826, kuriuo nuspręsta uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. URC nurodo, jog atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kad Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, siekiant įvykdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 23S18866, kuriuo nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jo sulaikymas yra būtinas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau remdamasis VSD raštu, Migracijos departamentas priėmė sprendimus, kuriais Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kompetentingų institucijų laikomas neteisėtu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimti nagrinėti skundai, kuriais Užsienietis prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimus dėl nacionalinės vizos panaikinimo ir uždraudimo atvykti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-4142-561/2023, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-4528-331/2023), taip pat Migracijos departamento sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-5833-484/2023).
21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį punktą, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.).
22. Todėl, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, sprendžiant Užsieniečio sulaikymo klausimą, turi būti nustatyta, jog sulaikymas yra būtinas URC nurodomam tikslui – Užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos ir įvertintas šios priemonės proporcingumas. Kartu primintina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį, asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
23. Byloje nustatyta, jog Užsieniečio tapatybė byloje yra nustatyta ((duomenys neskelbtini) asmens pasai), jis teikė duomenis Migracijos departamentui, bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų priešinęsis ar trukdęs kompetentingoms institucijoms vykdyti jo atžvilgiu priimtus sprendimus, be kita ko, Užsienietį 2023 m. vasario 22 d. sulaikant, jis nesislapstė ir netrukdė institucijoms. Atsižvelgus į tai, kaip teisingai nurodė Užsienietis, šiuo atveju URC nenurodo Užsieniečio veiksmų, kuriais būtų grindžiamas jo pasislėpimo pavojus, vengimas ar trukdymas išsiuntimo procesui.
24. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju URC nepagrindė Užsieniečio sulaikymo būtinumo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, remiantis pagrindu, jog Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, atsižvelgus į tai, jog Užsienietis skundė teismui Migracijos departamento sprendimus ir šiuo atveju jo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybė yra betarpiškai susijusi su VSD rašto išvada, kuria Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, spręstina, kad šios išskirtinę reikšmę Užsieniečio teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje turinčios aplinkybės yra visų pirma nutarties 20 punkte nurodytų administracinių bylų ginčo dalykas ir nepriėmus baigiamųjų teismo aktų, patvirtinančių Migracijos departamento sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo sulaikyti Užsienietį.
25. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad URC nenurodė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo atveju Užsieniečio sulaikymas pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra būtinas dėl Užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, siekiant įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą
26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
27. URC, remdamasis VSD raštu, nurodo, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Byloje nustatyta, jog atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, VSD rašte konstatavo, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
28. Vertinant pagrindą sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir sprendžiant dėl Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią įrodymais administracinėje byloje yra laikomi visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).
30. Dėl to šiuo atveju sprendžiant Užsieniečio sulaikymo, URC nurodomas pagrindas, t. y. jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir sulaikymas būtinas siekiant išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus. URC šį pagrindą grindžia VSD raštu ir kaip nustatyta, kompetentingos institucijos sprendė apie Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę valstybės saugumui vadovaujantis faktu, jog Užsienietis 2022 m. gruodžio 20 d. užpildytame klausimyne į klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijai“.
31. Visgi URC nurodomos išvados, grindžiamos šiuo vieninteliu faktu, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta (duomenys neskelbtini).
32. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad atsakydamas į klausimą padarė klaidą, nes pažymėjo ne tą langelį. Šią aplinkybę Užsienietis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių kompetentingos institucijos padarytą išvadą, taip pat nėra duomenų, kad institucijos siekė išsiaiškinti tikrąją Užsieniečio poziciją, atsižvelgiant į Užsieniečio atsakymų klausimyne prieštaringumą.
33. Taigi, šiuo atveju URC prašymą sulaikyti Užsienietį grindžia atskiru vieninteliu įrodymu, nurodytu šios nutarties 30 punkte, kuris, sprendžiant Užsieniečio sulaikymo klausimą, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad byloje nustatytas pagrindas, jog siekiant įvykdyti URC nurodomą tikslą, Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jo sulaikymas yra būtinas pagal Įstatymo 113 straipsnio dalies 7 punktą.
34. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino URC teikimo, kuriuo prašyta sulaikyti Užsienietį. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė