Civilinė byla Nr. e2A-362-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01188-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solet Technics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. galutinio sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solet Technics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KG Constructions“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Solet Technics“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,KG Constructions“ (toliau – atsakovė) dėl netesybų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 3484,39 Eur netesybas (delspinigius), 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad reikalavimą grindžia 2018 m. liepos 2 d. šalių sudaryta prekių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. S-2018-054 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovės užsakymu pagamino ir pardavė pastarajam saulės modulius, jų įrengimui reikalingas dalis ir suteikė jų sumontavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už saulės modulius bei jų įrengimo paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

3.       Pažymėjo, jog sutarties 26 punktas nustatė, kad dalį kainos (20000,00 Eur) atsakovė privalėjo sumokėti avansu iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau to laiku nepadarė ir dalis avanso (10000,00 Eur) buvo sumokėta tik 2018 m. rugpjūčio 29 d. po nuolatinių ieškovės priminimų, o kita avanso dalis (10000,00 Eur) tik 2018 m. gruodžio 4 d., jau išrašius ir pateikus atsakovei 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą-faktūrą 47297,09 Eur sumai.

4.       Teigė, jog nors atsakovė nuo pat sutartinių santykių pradžios nesilaikė sutarties sąlygų, ieškovė, laikydamasi sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įgyvendino tinkamai, pristatė atsakovei sutartyje numatytus modulius laiku, įrengė juos tinkamai atsakovės objekte ir prekės bei darbai buvo atsakovės priimti be jokių pastabų. Tuo tarpu, atsakovė už pristatytas prekes bei jų įrengimo paslaugas atsiskaitinėjo nuolat reikšmingai praleidusi sutartyje numatytus atsiskaitymo terminus, dėl ko atsakovei kilo pareiga ne tik sumokėti už pristatytas prekes bei suteiktas paslaugas, bet ir sumokėti ieškovei sutarties 31 punkte numatytas netesybas (delspinigius).

5.       Nurodė, jog kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, tarp jų buvo sudarytas komercinis sandoris, procesinių palūkanų dydžiui nustatyti buvo prašoma taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurio 2 straipsnio 5 dalyje yra numatytas 8 procentų metinių palūkanų dydis.

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4886-494/2020 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3484,39 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3484,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 339,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad yra sumokėjusi ieškovei visą sutarties kainą, t. y. visiškai įvykdžiusi pagrindinę prievolę. Beveik visos sąskaitos yra apmokėtos jau daugiau kaip prieš 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos.

9.       Pažymėjo, kad delspinigiams taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė ir prašo taikyti. Vykdant sutartį, ieškovė išrašė kelias sąskaitas, todėl delspinigiai, pavėlavus apmokėti konkrečią sąskaitą, anot atsakovės, skaičiuojami kiekvienai sąskaitai atskirai, o ieškinio senaties termino pradžia taip pat turi būti skaičiuojama atskirai kiekvienai sąskaitai.

10.       Atsakovės tvirtinimu, delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už tiek dienų, kiek vėluojama sumokėti konkrečią sumą. Apmokėjus konkrečią sąskaitą, delspinigiai jau negali būti skaičiuojami, kadangi prievolė laikoma įvykdyta. Atsakovės vertinimu, po sąskaitos apmokėjimo (nors ir pažeidus apmokėjimo terminą) praėjus 6 mėnesiams, pasibaigia ieškinio senaties terminas ir tiems delspinigiams, kurie buvo paskaičiuoti už dieną iki sąskaitos apmokėjimo.

11.       Atsakovė nurodė, jog ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs visoms ieškovės išrašytoms sąskaitoms, išskyrus 2 paskutines, tačiau delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik už tas dienas, kurioms dar nesuėjo senaties terminas, t. y. 2019 m. birželio 19 d. sąskaitos (2353,45 Eur suma) atveju už 108 dienas, t. y. nuo 6 mėnesių laikotarpio iki ieškinio padavimo (nuo 2019 m. spalio 20 d. iki galutinio atsiskaitymo dienos (2020 m. vasario 5 d.)). Tokiu atveju delspinigių suma negali būti didesnė kaip 127,09 Eur. Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos (1694 Eur) atveju delspinigiai galėtų būti skaičiuojami už 67 dienas (56,79 Eur). Atsakovė apie tai, kad jos reikalavimams dėl delspinigių yra taikomas senaties terminas buvo informuota ir raštu.

12.       Ieškovė atsiliepimu nesutiko su prieštaravimais. Nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, kad visas ieškovės pagal sutartį pateikiamas sąskaitas-faktūras nuolat vėlavo apmokėti, tačiau prašo teismo taikyti ieškinio senatį delspinigiams, paskaičiuotiems nuo 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. sausio 31 d. išrašytų sąskaitų-faktūrų.

13.       Teigė, jog atsakovė savo prieštaravimuose pati pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas bet kokiu atveju laikomas nesuėjusiu 2019 m. birželio 19 d. sąskaitai-faktūrai Nr. SOL 20190266 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitai-faktūrai Nr. SOL 20190563, tačiau niekaip neargumentuoja, kodėl delspinigiai pagal minėtas sąskaitas yra ieškovei nemokėtini.

14.       Pažymėjo, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

15.       Pažymėjo, kad atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį būtų pagrįstas, jei ieškovė būtų pateikusi reikalavimą priteisti delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį (pvz. 2018 m. lapkričio 16 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą buvo vėluojama apmokėti 197 dienas), tačiau nurodė, jog šiuo atveju, toks reikalavimas nėra reiškiamas.

16.       Atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas, jeigu skolininkas neprašo taikyti ieškinio senaties termino, taip pat jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį, tačiau šiuo atveju ieškinys yra pareikštas būtent neviršijant delspinigių paskaičiavimo senaties terminų.

17.       Teigė, jog atsakovė savo prieštaravimuose taip pat nurodo, kad yra sumokėjusi ieškovei visą sutarties kainą, visiškai apmokėjusi visas sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas. Tačiau, ieškovė atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, jei sutarties šalys nesusitaria dėl įmokų paskirstymo (šiuo atveju, šalys to nebuvo padariusios), yra taikomos CK 6.54 straipsnyje numatytos įmokų paskirstymo taisyklės, kas reiškia, jog ieškovė ir neprivalo įrodinėti įmokos skaičiavimo tvarkos, nes ji turi vadovautis minėtomis taisyklėmis: pirmąja eile skiriamos įmokos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

18.       Nurodė, jog šiuo atveju, jokios kitokios įmokų paskirstymo tvarkos atlikdama įmokas atsakovė nenurodydavo, todėl ieškovė turėjo visišką teisę skirstyti įmokas pagal CK numatytą eiliškumą.

19.       Ieškovės manymu, netgi teismui nustačius, kad ieškovės reikalavimui pagal kelias pateiktas sąskaitas iš tikrųjų suėjo 6 mėnesių terminas, toks praleistas terminas yra atnaujintinas dėl atsakovės veiksmų. Nurodė, jog pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminas laikytinas nutrauktu. 

20.       Teigė, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė nuolat reiškė atsakovei reikalavimus apmokėti ne tik pradelstas sąskaitas, bet paskaičiuoti ir sumokėti pagal sutarties sąlygas mokėtinas netesybas. Kadangi atsakovė tą delsė daryti pati, pastarajai 2020 m. vasario 7 d. buvo ieškovės paskaičiuoti delspinigiai ir pateikta 2020 m. vasario 7 d. sąskaita-faktūra 3599,48 Eur sumai.

21.       Nurodė, jog tik gavusi šią sąskaitą atsakovė pateikė savo rašytinį atsakymą dėl paskaičiuotų delspinigių, tačiau atsakovė sąmoningai nutyli, kad šalys tuomet susitarė, jog delspinigiai bus perskaičiuoti už ne ilgesnį kaip 180 dienų terminą ir tuomet atsakovei buvo pateikta nauja 2020 m. vasario 28 d. išrašyta sąskaita dėl delspinigių, kurios atsakovė raštu neginčijo ir pati pakartotinai prašė persiųsti buhalterijai.

22.       Atsakovė nuolat sąmoningai vilkino atsiskaitymo su ieškove procesą, nes tai ginčijo, tai pripažino delspinigių įsiskolinimą ieškovei tikėdamasi, kad taip pastaroji praleis ieškinio senatį, todėl teismui nusprendus, jog sutrumpintas ieškinio senaties terminas daliai ieškovės paskaičiuotų delspinigių yra praleistas – prašė teismo terminą atnaujinti kaip praleistą dėl atsakovės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 257,97 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (257,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 36,19 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovės naudai.

24.       Teismas pažymėjo, jog prievolė mokėti delspinigius lieka išvestine prievole ir netampa pagrindine prievole dėl to, kad išrašoma delspinigių sąskaita, todėl sprendė, jog reikalavimui dėl delspinigių, nurodytų 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. SOL 20200057, taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

25.       Dėl delspinigių pagal kitas sąskaitas-faktūras pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog reikalavimams dėl delspinigių pareikšti ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

26.       Teismas pažymėjo, jog dėl delspinigių pagal 2019 m. birželio 19 d. pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20190266 2353,45 Eur sumai ir dėl delspinigių pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20190563 1694,00 Eur sumai, ieškovės ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl sprendė, jog ieškinys dalyje dėl 257,97 Eur, yra pagrįstas.

27.       Teismas sprendė, kad šalių sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, kuris surašytas kitų pirminių duomenų pagrindu, kuriame užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje esamas prievolių balansas tam tikrai datai, skolos dydis. Jokių įsipareigojimų šiuo aktu šalys neprisiėmė, todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip dokumentas, kuriuo atsakovė pripažįsta pareigą sumokėti ieškovei 4047,45 Eur dydžio (vėliau sumažintus iki 3484,39 Eur) delspinigius.

28.       Teismo vertinimu, byloje nėra įrodyta, jog atsakovė pripažino pareigą sumokėti ieškovei nurodyto dydžio delspinigius. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė ir jai tenkančios pareigos įrodyti ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbą. Teismas pažymėjo, jog byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog atsakovė sumokės delspinigius, nes tokie mokėjimai realiai niekada nebuvo vykdomi, nei vienoje vėlesnėje sąskaitoje nėra nurodoma, kad sąskaitos sumos dalį sudaro delspinigiai už ankstesnės sąskaitos pavėluotą apmokėjimą.

29.       Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė teigia, kad jos netenkino nuolatinis atsakovės vėlavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas, teismo vertinimu, tai tik patvirtina aplinkybę, jog pati ieškovė laisva valia pasirinko pasyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą. Taigi, teismas atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinio dalyje dėl 3226,42 Eur delspinigių netenkino.

30.       Teismo vertinimu, ginčo šalys sutarties pagrindu nebuvo susitariusios (raštu) dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Tačiau, teismo įsitikinimu, vien šis faktas nesudaro prielaidų taikyti ieškovės pageidaujamo įmokų paskirstymo teisinio reguliavimo, numatyto CK 6.54 straipsnyje. Teismas pažymėjo, jog nors byloje šalys nepateikė įrodymų apie mokėjimo dokumentuose nurodytą įmokos paskirtį, tačiau matyti, kad esant šalių sutartiniams santykiams, ieškovė nesinaudodavo įstatyme numatyta teise atsisakyti priimti įmokas.

31.       Be to, sprendė, jog analizuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius matyti, kad ieškovė neinformuodavo atsakovės apie įmokų paskirstymo tvarką, t. y. kad buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie jai atlikus mokėjimus buvo įskaitomi pirmiausiai ir tik po to dengiama pagrindinė atsakovės skola, nors šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus.

32.       Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tarp šalių egzistavo kiti abipusiai susitarimai, kurių laikėsi abi šalys. Atitinkamai tarp ginčo šalių nesant susitarimų dėl delspinigių, ieškovės iš atsakovės gaunamos įmokos nebuvo skirstomos ieškovės nurodoma tvarka, t. y. pirmiausia įmokas paskirstant netesyboms mokėti, o tik tada pagrindinei prievolei padengti.

33.       Pažymėjo ir tai, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti būtent delspinigius, o ne pagrindinę skolą, likusią pirmiau įskaičius delspinigius, ir tik atsiliepime į prieštaravimus pateikė versiją dėl kitokio įmokų paskirstymo.

34.       Pažymėjo, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkanas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

35.       Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Solet Technics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. galutinio sprendimo dalį, kuria nebuvo priteista 3 226,42 Eur netesybų (delspinigių) suma ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36.       Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė netesybų skaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nesivadovavo aktualia ginčui aukštesnės instancijos teismų praktika.

37.       Teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu dokumentinio proceso tvarka pateiktą ieškinį tenkino visiškai, tačiau atsakovei pateikus prašymą taikyti ieškinio senatį, pastarąją pritaikė eilei ieškovės išrašytų sąskaitų-faktūrų ir netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių nepagrįstai.

38.       Pažymi, kad civilinėje byloje net nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas praleisdama pagal sutartį ieškovės pateikiamų sąskaitų-faktūrų apmokėjimų terminus. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

39.       Atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog praleistą ieškinio senaties terminą galima atnaujinti dėl svarbių priežasčių, ieškinio senatis netaikoma, jeigu skolininkas neprašo taikyti ieškinio senaties termino, taip pat jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį.

40.       Nurodo, jog atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčius santykius, ieškovės bei atsakovės veiksmus tiek sutarties vykdymo metu, tiek po sutartinių teisinių santykių pabaigos – yra pagrindas konstatuoti svarbių aplinkybių buvimą ir atnaujinti praleistą ieškinį senatį, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuos ją esant praleistą.

41.       Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš atsakovės „<...> 2020 m. vasario 21 d. pranešimo ieškovei, kaip tik matyti, jog atsakovė delspinigių nepripažino, nurodydama, jog 2020 m. vasario 28 d. (pranešime klaidingai nurodoma 2020 m. vasario 7 d.) sąskaita Nr. SOL 20200057 išrašyta neteisėtai, nepagrįstai ir ji nebus apmokėta, nes delspinigiams yra taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas“.

42.       Atkreipia dėmesį, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai įvertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes, kadangi atsakovės pranešime visiškai teisingai nurodoma pirmosios išrašytos delspinigių sąskaitos 3599,48 Eur sumai data, t. y. 2020 m. vasario 7 d., o vėliau ginčo šalys susitarė, jog delspinigiai bus perskaičiuoti už ne ilgesnį kaip 180 dienų terminą ir tuomet atsakovei buvo pateikta nauja 2020 m. vasario 28 d. išrašyta sąskaita dėl delspinigių, kurios atsakovė jau raštu neginčijo ir pati pakartotinai prašė persiųsti buhalterijai.

43.       Taip pat atkreipia dėmesį, kad po 2020 m. vasario 28 d. sąskaitos-faktūros išrašymo ir pateikimo atsakovei, pastarajai toliau vengiant atsiskaitymo, ieškovė vėl siuntė eilę priminimų, tačiau į juos atsakovė rašytinio atsakymo nepateikė, o bendravo su ieškove tik žodžiu ir skolos neginčijo, bet prašė atidėti mokėjimą, t. y. sąmoningai vilkino atsiskaitymo procesą.

44.       Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog pati sutartis buvo vykdoma metus laiko, t. y. ieškovė laikydamasi sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, siekdama sutarties įgyvendinimo, o ne jos nutraukimo, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovė atlikdavo dalinius mokėjimus pagal sutartį – objektyviai neturėjo pagrindo sutarties vykdymui tik įpusėjus (per 6 mėnesius nuo termino pirmajai sąskaitai apmokėti pabaigos) jau kreiptis dėl delspinigių priteisimo, dar esant nesuėjus kitų sąskaitų apmokėjimo terminams bei šalims toliau vykdant sutartį.

45.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „KG Constructions“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei teisingai ir pagrįstai pritaikė teisės aktų nuostatas.

47.       Teigia, jog ieškovė iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia pakartotinai nurodydama tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išdėstytos šalių procesiniuose dokumentuose ir kurios buvo išsamiai išnagrinėtos teismo posėdžių metu žodine tvarka.

48.       Atsakovės vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia nė vieno teisinio argumento, paneigiančio ieškinio senaties termino taikymo pagrįstumą. Nurodo, jog ieškinio senaties termino taikymui aplinkybė, ar atsakovė ginčija pagrindinės prievolės (sąskaitų-faktūrų) įvykdymo pažeidimo faktą (tai, kad apmokėjo vėluodama) ar neginčija, yra teisiškai nereikšminga ir nuo jos nepriklauso, ar yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ar ne.

49.       Teigia, kad ieškovė kasacinio teismo jurisprudencija taiko nagrinėjamai situacijai netinkamai, nes neatsižvelgia į faktą, jog ieškinio pateikimo metu pažeista prievolė jau buvo įvykdyta daugiau kaip prieš šešis mėnesius. Tuo tarpu, teismų praktikoje suformuota taisyklė, taikoma reikalavimams, kurie ieškinio pateikimo metu nėra įvykdyti ir ieškinio senaties terminas skaičiuojamas kiekvienai praleistai dienai atskirai, ieškinio senaties termino skaičiavimui kiekvieną dieną prasidedant iš naujo.

50.       Anot atsakovės, ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių kitų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui. Nurodo, jog ieškovė melagingai teigia, kad atsakovė buvo sutikusi sumokėti delspinigius ar tariamai buvo sudarytas susitarimas, tačiau to nepagrindžia rašytiniais ar kitais teisėtais įrodymais. Teigia, jog priešingai atsakovė yra išreiškusi aiškią poziciją, jog su delspinigių mokėjimu nesutinka, kadangi juos mokėti nėra pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

52.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

53.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo byloje dėl netesybų (delspinigių) priteisimo pagrįstumo klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

54.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 2 d. tarp ieškovės UAB „Solet Technics“ ir atsakovės UAB „KG Constructions“ buvo sudaryta Prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S-2018-054 (iki tol ir toliau vadinama – sutartis). Pagal sutartį ieškovė (pardavėja) įsipareigojo perduoti atsakovei (pirkėjai) saulės modulius bei jų įrengimui reikalingas sudėtines dalis bei paslaugas, o atsakovė (pirkėja) įsipareigojo atsiskaityti su ieškove (pardavėja) sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.

55.       Nustatyta, ir šalys neginčijo aplinkybės, jog sutartis yra įvykdyta, ieškovė prekes pristatė bei darbus atliko, atsakovė juos priėmė, kokybės neginčijo. Minėtos aplinkybės patvirtinamos 2019 m. rugsėjo 30 d. galutiniu priėmimo-perdavimo aktu, minima, jog atsakovė už darbus visiškai atsiskaitė.

56.       Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė vėliau nei buvo nustatyti terminai ieškovės išrašytose sąskaitose-faktūrose. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė delspinigius pagal 2019 m. birželio 19 d. pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20190266 2353,45 Eur sumai ir pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20190563 1694,00 Eur sumai, nustatydamas, jog šiuo atveju sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Dėl šio klausimo nagrinėjamoje byloje ginčas nekilo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

57.       Apeliaciniu skundu ieškovė reikalauja, kad jos naudai iš atsakovės būtų priteista likusi delspinigių dalis pagal kitas sąskaitas-faktūras, t. y. 2018 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20180198 išrašytą dėl 47 297,09 ?ur sumos, 2018 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20180245 išrašytą dėl 139,43 Eur sumos, 2018 m. gruodžio 28 d.  PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20180295 išrašytą dėl 9 664,88 Eur sumos ir pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SOL 20190036 išrašytą dėl 5 021,50 Eur. Ginčija ieškinio senaties termino praleidimą, o teismui sprendžiant, jog ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą visiška apimtimi, su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia bankinio mokėjimo nurodymą, atsiskaitymą pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei.

Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo

58.       Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

59.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

60.       Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

61.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus, vadovaudamasi aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal šios nutarties 57 punkte išvardintas sąskaitas-faktūras paskaičiuotoms delspinigių sumoms priteisti yra suėjęs sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pažymi, jog toliau pasisakytina dėl tokio ieškinio senaties termino nutraukimo ir atnaujinimo aplinkybių.

Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino nutraukimo

62.       Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. sausio 21 d. raštą dėl skolų suderinimo, kuriame nurodoma 4047,45 Eur atsakovės skola ieškovei 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – skolų suderinimo aktas). Ieškovė (apeliantė) nurodo, jog šiuo skolų suderinimo aktu atsakovė pripažino savo skolą (delspinigių forma), todėl ieškinio senaties terminas nutrūko. Atsakovė neigia pripažinusi savo skolą ieškovei. Nustatyta, jog minėtą skolų suderinimo aktą pasirašė ieškovės ir atsakovės vyr. finansininkai.

63.       CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.

64.       Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

65.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog skolininko darbuotojo, kuris nėra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas, atlikti veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, ieškinio senaties terminą nutraukia tik tuo atveju, jei tokius veiksmus asmuo atliko neperžengdamas jam suteiktų darbo įgaliojimų ribų ar remdamasis įgaliojimu arba jei tokių teisių turėjimas yra suprantamas iš aplinkybių, kurioms egzistuojant toks asmuo veikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

66.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės ir atsakovės vyr. finansininkai nėra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas, taip pat byloje nėra duomenų, jog vyr. finansininkai buvo šalių įgalioti pripažinti bendrovių skolas, todėl toks skolų suderinimo akto pasirašymas negali būti vertinama kaip veiksmai, kuriais atsakovė pripažino skolą. Vertintina, jog vyr. finansininkas pasirašydamas skolų suderinimo aktą, tik patvirtino, kad į buhalterinę apskaitą įtrauktos ieškovės pateiktos sąskaitos dėl akte nurodomų sumų, o nesprendė dėl delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, nesprendė, ar nepraleistas ieškinio senaties terminas delspinigiams reikalauti. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nagrinėjamu atveju, nelaikytinas nutrūkusiu.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

68.       Kaip minėta, ieškovė, ginčydama ieškinio senaties termino praleidimą, teigia, jog teismui sprendžiant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino sutarties vykdymo tęstinumo, ieškovės pastangų laikantis sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, siekimo išsaugoti sutartį, taip pat dalinio atsakovės sutarties vykdymo, praleidžiant šalių sulygtus atsiskaitymo terminus.

69.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodo atsakovės skolos pripažinimo, o taip pat neįrodo svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą, egzistavimo, kuris reikalingas ieškinio senaties termino atnaujinimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendžia, kad bylos duomenimis ieškovės netenkino nuolatinis atsakovės vėlavimas atsiskaityti pagal sutartį, tačiau ieškovė nesiimdama priemonių užkirsti kelią tokiam netinkamam sutarties vykdymui, toleravo atsakovės elgesį ir pasirinko pasyvų savo pažeistų teisių gynimą.

Dėl procesinės bylos baigties

70.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

71.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai. Nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nėra paskirstomos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solet Technics“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.