Teismingumo byla Nr. T-55/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01142-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. liepos 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo primininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovams E. S. (E. S.) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) pripažinti negaliojančiais 2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo, priklausančio pareiškėjai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir žemės sklypo kadastro duomenis, 2014 m. gegužės 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 4182 ir pripažinti galiojančiu 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Tiksli riba“ parengtą plano projektą;

2) pripažinti negaliojančiais 2012 m. spalio 29 d. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. S., planą, 2010 m. liepos 14 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2, 2010 m. birželio 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2;

3) skirti rašysenos ekspertizę tam, kad nustatyti, ar 2010 m. birželio 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2 nėra suklastotas pareiškėjos parašas.

Pareiškėja paaiškino, kad jai priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus raj. sav., Rukainių šen., (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau atliekant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, individuali S. B. įmonė „Matininkai“ pareiškėjai priklausantį sklypą padidino iki 0,1770 kv. m, nes atliekant kadastrinius matavimus nebuvo laikytasi abriso. Pareiškėjos teigimu, atliekant kadastrinius matavimus į apskaičiuojamą sklypo plotą buvo nepagrįstai įtraukti kelių apsaugos zonai priklausantys lauko keliai, o pareiškėjai priklausančio sklypo dalis priskirta kaimyniniam E. S. nuosavybės teise priklausančiam sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymu UAB „Tiksli riba“ pagal abrisą parengė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo planą ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime pateikė išvadą, kad pagal abrisą pareiškėjai suformuotas žemės sklypas patenka į VĮ Regisrų centre įregistruoto E. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Minėta bendrovė nustatė, kad VĮ Registrų centre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio E. S., kraštinių linijų ilgiai neatitinka abriso linijų ilgiams, taip pat nustatė, kad pareiškėjai suformuotame žemės sklype esantis rūsys yra žemės sklypo dalyje, kuri patenka į E. S. suformuoto žemės sklypo ribas. Pareiškėjos manymu, matininkas nepagrįstai į pareiškėjos sklypo plotą įskaitė prie jos žemės sklypo esančius kelius. Todėl, pareiškėjos teigimu, turi būti panaikinti tiek jai suformuoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek E. S. suformuoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planai, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai bei įregistruoti neteisingi kadastro duomenys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad šiame su privačių asmenų sklypų ribų nustatymu susijusiame ginče vyrauja civilinio teisinio pobūdžio santykiai, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.). Reikalavimai dėl žemės sklypų planų, ribų paženklinimo parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nepriskirtini ginčams dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtini administracinio proceso tvarka. Tuo tarpu reikalavimai panaikinti įregistruotus ginčo sklypų kadastro duomenis laikytini išvestiniais reikalavimais, kurių išsprendimas tiesiogiai priklausys nuo reikalavimų pripažinti negaliojančiais ginčo žemės sklypų planus bei sklypų ribų paženklinimo parodymo aktus, išsprendimo. Teismo nuomone, byla turėti būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiais minėtus žemės sklypų planus bei žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui, bei nurodė, kad pareiškėja su skundu gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį Nr. T-40/2016, priimtą byloje I. V. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius, D. Č.; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. T-146/2015, priimtą byloje A. R. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. spalio 15 d. nutartį Nr. T-121/2015, priimtą byloje B. Ž. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. vasario 18 d. nutartį Nr. T-32/2013, priimtą byloje J. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. K., S. Z.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, ginčydama jai nuosavybės teise priklausančio žemės klypo bei kaimyninio žemės sklypo planus, kadastro duomenis ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, iš esmės kelia ginčą dėl žemės sklypų ribų. Minėti pareiškėjos reikalavimai grindžiami tuo, kad atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei sudarius žemės sklypų planus, į pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas buvo nepagrįstai įtraukti kelių apsaugos zonai priklausantys lauko keliai, taip pat kad pareiškėjai priklausančio sklypo dalis priskirta gretimam žemės sklypui. Taigi pareiškėja kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Kadangi reikalavimas panaikinti žemės sklypų kadastro duomenis yra išvestinis, priklausantis nuo ginčo dėl žemės sklypo ribų išsprendimo, todėl aptariamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovams E. S. (E. S.) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.