Civilinė byla Nr. 2YT-909-452/2025

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05596-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.20.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas         

nustatė:

1.       Pareiškėjas S. G. pateikė skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, kuriuo prašė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0181/20/01591 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir kreiptis į teismą, informuojant apie tai, kad sprendimas dėl paskirtos baudos yra neįvykdytas, nes yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.  

2.       Nurodė, kad antstolis vykdo 2020 m. gruodžio 28 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-865-844/2018 dėl 1500 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko), išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/015. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikoma, nes įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK nenumatė administracinės baudos vykdymo senaties terminų. Nors ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nebuvo nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnis).

3.       Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. rugpjūčio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „a“ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „a“ numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad įvertinus tai, jog nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojo dokumento Nr. 1-865-844/2018 pateikimo vykdyti praėjo 4 metai, sprendimas skirti baudą neturi būti vykdomas, todėl sprendimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

5.       Antstolis E. S. 2024 m. gruodžio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo  skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0181/20/01591 kartu su skundu persiuntė teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).

6.       Antstolis nurodė, kad vykdė Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2020 m. gruodžio 16 d.6 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-865-844/2018 dėl 30 MGL – 1500,00 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko S. G.. Bauda skolininkui paskirta jį pripažinus kaltu baudžiamojoje byloje. Vykdymo proceso metu nustačius, kad skolininkas piniginių lėšų ir turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, 2023 m. vasario 9 d. surašytas teikimas dėl baudos pakeitimo, kuriuo teismui teikiama skolininkui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-865-844/2018 skirtą išieškoti 1500,00 Eur baudą pakeisti laisvės apribojimu. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai antstolio teikimą 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi Nr. T-60-1147/2023 tenkino. S. G. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-865-844/2018, paskirtą ir neišieškotą 30 MGL (1500,00 Eur) baudą pakeitė į laisvės apribojimą 30 dienų, paskiriant S. G. intensyvią priežiūrą – jo buvimo gyvenamojoje vietoje laiku nuo 22.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Remiantis tai vykdytas teismo vykdomasis raštas 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymu grąžintas jį išdavusiai institucijai Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Antstolis E. S. pagal vykdytą teismo vykdomąjį raštą skolos neišieško, skolininko skundas neturi būti tenkinamas.

7.       Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje iš skolininko yra išieškomos 183,49 Eur vykdymo išlaidos antstoliui, kurios apskaičiuotos 2023 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Išieškomas vykdymo išlaidas sudaro 72,53 Eur vykdomosios bylos administravimo vykdymo išlaidos; 108,79 Eur – ½ dalis – 36,26 Eur administravimo vykdymo išlaidų skolininkui nesumokėjus skolos per šešis mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, ½ dalis - 36,26 Eur administravimo vykdymo išlaidų skolininkui nesumokėjus skolos per vienerius metus nuo vykdomosios bylos užvedimo ir ½  – 36,26 Eur administravimo vykdymo išlaidų skolininkui nesumokėjus skolos per dvejus metus nuo vykdomosios bylos užvedimo; 2,18 Eur pašto išlaidos. Vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos išieškomos vadovaujantis CPK 609, 610, 611 straipsniais ir Sprendimų vykdymo instrukcijos VII skyriumi. CPK 610, 611 straipsniuose nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. CPK 611 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

8.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

   Skundas netenkinamas.

9.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Antstolio veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami ir jo įgalinimai numatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 510 straipsnį teismas nagrinėja skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis E. S. vykdo 2020 m. gruodžio 28 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-865-844/2018 dėl 1500,00 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš pareiškėjo S. G. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/015. Bauda paskirta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-865-844/2018. Vykdymo proceso metu antstoliui nustačius, kad skolininkas (pareiškėjas) neturi piniginių lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 2023 m. vasario 9 d. teikimu dėl baudos pakeitimo kreipėsi į teismą, prašydamas 2018 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-865-844/2018 paskirtą 1500,00 Eur baudą skolininkui pakeisti laisvės apribojimu. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai antstolio teikimą 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi Nr. T-60-1147/2023 tenkino bei baudą pakeitė į laisvės apribojimą 30 dienų, paskiriant S. G. intensyvią priežiūrą – jo buvimo gyvenamojoje vietoje laiku nuo 22.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaudamasis minėta nutartimi antstolis vykdytą teismo 2020 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymu grąžino jį išdavusiai institucijai – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.

11.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad antstolis privalo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0181/20/01591, grąžinti vykdomąjį dokumentą, informuojant, jog sprendimas dėl baudos neįvykdytas, nes yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

12.       Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši nuostata reiškia, kad tam tikrų rūšių išieškojimams atskiru įstatymu gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus išieškojimas nebegali būti vykdomas.

13.       Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tuo metu galiojusios straipsnio nuostatos nenustatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 yra nurodęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi BK nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis.

14.       BK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

15.       Taigi, pareiškėjo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Ginčo byloje dėl to nėra. Tačiau, kaip minėta, pats antstolis 2023 m. vasario 9 d. teikimu dėl baudos pakeitimo kreipėsi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą, prašydamas 2018 m. lapkričio 16 d. paskirtą 1500,00 Eur baudą S. G. pakeisti laisvės apribojimu. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai antstolio teikimą 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkino ir baudą pakeitė į laisvės apribojimą 30 dienų, paskiriant pareiškėjui intensyvią priežiūrą. Todėl antstolis vykdytą teismo 2020 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymu, priešingai nei teigia pareiškėjas (reikalaudamas priimti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),  grąžino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Grąžinęs vykdomąjį dokumentą, vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/00387 antstolis 2023 m. gegužės 5 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios iki nurodytos datos visiškai neišieškotos, jų suma – 748,73 Eur. Antstolis nurodė, kad šiuo metu iš skolininko yra išieškomos 183,49 Eur vykdymo išlaidos, jas sudaro: 72,53 Eur vykdomosios bylos administravimo vykdymo išlaidos; 108,79 Eur – ½ dalis – 36,26 Eur administravimo vykdymo išlaidų skolininkui nesumokėjus skolos per šešis mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, ½ dalis - 36,26 Eur administravimo vykdymo išlaidų skolininkui nesumokėjus skolos per vienerius metus nuo vykdomosios bylos užvedimo ir ½ – 36,26 Eur administravimo vykdymo išlaidų skolininkui nesumokėjus skolos per dvejus metus nuo vykdomosios bylos užvedimo; 2,18 Eur pašto išlaidos.  

16.       Pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos CPK nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas.

17.       Teismas atkreipia dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 172 punkte nurodyta, jog vykdomąją bylą nutraukus dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Taip pat iš skolininko išieškomos ir kitos Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos vykdymo išlaidos, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą. Vykdymo išlaidų išieškojimui vykdomojoje byloje taikomas CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytas dešimties metų senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-216-1075/2018).

18.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007, Nr. 3K-7-5/2007).

19.       Nagrinėjamu atveju antstolis konstatavo esant teisinį pagrindą grąžinti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, teismui pakeitus išieškomą baudą laisvės apribojimu. Grąžinęs vykdomąjį dokumentą, antstolis vykdomosios bylos nenutraukė, nes joje liko neišieškotos vykdymo išlaidos, susidariusios iki vykdomojo dokumento grąžinimo. Pažymėtina ir tai, kad apskaičiuotų vykdymo išlaidų pareiškėjas neginčijo. Toks antstolio procesinis elgesys atitinka proceso įstatymo reikalavimus (CPK 611 straipsnio 4 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sistemiškai aiškinant normas, vykdomoji byla negali būti baigta, jeigu nėra sumokėtos visos pagrįstos vykdymo išlaidos (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-124/2014).

20.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pripažinti antstolio E. S. veiksmus neteisėtais nėra pagrindo, pareiškėjo skundas laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas (CPK 510 straipsnis).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 512, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

   pareiškėjo S. G. skundo dėl antstolio E. S. veiksmų netenkinti.

   Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0181/20/01591 grąžinti antstoliui E. S..

   Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                                                     Virginija Breskienė