VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) G. Š.-V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š.-V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Antra piniginė“, L. V..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. Š.-V. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą Nr. S-25-179-38532 „Dėl areštuoto turto saugojimo ir administravimo“ bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antra piniginė“ 2025 m. rugpjūčio 2 d. prašymą dėl skolininkei G. Š.-V. priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), valdymo ir naudojimo teisių apribojimo ir turto saugotojo pakeitimo, atmesti. Skunde nurodoma:
1.1. Pakeisti turto saugotoją antstolis gali tik tuo atveju, jei turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai, tačiau šiuo atveju tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Nėra jokių įrodymų, kad Butas yra saugomas netinkamai, jo vertė tariamai yra mažinama. Vien tai, jog pareiškėjos leidimu butu naudojasi jos artimi giminaičiai, nesudaro pagrindo pakeisti Buto saugotoją. Buto saugotojo pakeitimas pažeidžia pareiškėjos interesus, nes nepagrįstai didina vykdymo išlaidas.
1.2. Butas nėra nuomojamas. Butu neatlygintinai naudojasi pareiškėjos brolis su sutuoktine. Pareiškėjos brolio sutuoktinei nebuvo žinoma, kokia nuomos ar panaudos teise Butas yra valdomas, nes pasirūpinti Butu tam, kad Butas būtų prižiūrėtas, veiktų visos komunikacijos bei radiatoriai žiemą ir nekristų jo vertė, pareiškėja paprašė būtent savo brolio.
1.3. Aplinkybė, kad pareiškėja dar nėra padengusi skolos išieškotojui, nesudaro pagrindo pakeisti Buto saugotoją. Buto perdavimo saugojimui išieškotojui iš esmės pažeidžia pareiškėjos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Faktiškai eliminuota galimybė jai ar jos brolio šeimai naudotis Butu.
1.4. Egzistuoja pagrindas teigti, jog paskirtas Buto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ neužtikrins tinkamos Buto apsaugos ir jo vertės išsaugojimo. UAB „Bankroto administravimo partneriai“ vadovas yra pažeidęs vieną pagrindinių administratoriaus principų ir ne kartą atlikęs kitus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pažeidimus, pagrįsta teigti, jog UAB „Bankroto administravimo partneriai“ negali būti skiriamas pareiškėjos priklausančio Buto administratoriumi, nes egzistuoja reali grėsmė, jog Buto administravimo funkcijos bus vykdomas nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo. E. S. šiuo metu vadovauja penkioms įmonėms ir tuo pačiu metu administruoja net 21 juridinio asmens nemokumo procesą, todėl akivaizdu, jog jo užimtumas yra itin didelis. Atitinkamai, UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ neturi objektyvios galimybės ir laiko resursų tinkamai vykdyti Buto administravimo funkcijų, nes tinkamas Buto administravimas neabejotinai apima ne tik jo priežiūrą, bet ir operatyvų reagavimą į su juo susijusias rizikas, atsakomybę už saugumą, bendravimą su antstoliu ir kitais proceso dalyviais.
2. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2025 m. spalio 24 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį kartu su patvarkymu bei vykdomosios bylos kopija teismui. Antstolio patvarkymas, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Turto arešto aktu areštuotas skolininkei G. Š.-V. priklausantis Butas. 2025 m. rugpjūčio 2 d. išieškotoja UAB „Antra piniginė“ pateikė prašymą, kuriuo prašė: taikyti skolininkei G. Š.-V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto papildomą areštą, apribojant skolininkės G. Š.-V. valdymo ir naudojimo teises šiuo turtu; pakeisti nuo patvarkymo priėmimo dienos saugotoją, juo paskiriant kreditorę (išieškotoją) UAB „Antra piniginė“ ar jos įgaliotą asmenį; skirti nuo patvarkymo priėmimo dienos turto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Antstolis 2025 m. rugsėjo 25 d. Patvarkymu dėl areštuoto turto saugojimo ir administravimo Nr. S-25-179-38532 pakeitė areštuoto turto saugotoją į išieškotoją UAB „Antra piniginė“. Nustatė, kad išieškotoja už areštuotą turtą atsako nuo to momento, kai minėtas turtas faktiškai bus perduotas išieškotojui; įpareigojo skolininkę G. Š.-V. areštuotą turtą nedelsiant perduoti saugoti išieškotojai UAB „Antra piniginė“; informavo skolininkę G. Š.-V., jog iš skolininkės išieškomos turto saugojimo išlaidos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnio 1 dalies 1 punktu; paskyrė areštuoto turto administratore UAB „Bankroto administravimo partneriai“.
2.2. Vykdant vykdomąją bylą nustatyta, jog skolininkė G. Š.-V., deklaravusi išvykimą į Jungtinius Arabų Emyratus nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvoje niekur nedirba, skolos ir vykdymo išlaidų geranoriškai nemoka, vienintelis turimas turtas – Butas, kuris įkeistas hipoteka. Hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ 2025 m. birželio 12 d. pranešimu nesutiko prisijungti prie išieškojimo iš bankui įkeisto turto, nes nekilnojamuoju turtu hipoteka užtikrinta prievolė vykdoma tinkamai, todėl išieškojimas iš įkeisto turto jį parduodant varžytynėse nėra galimas. Skolininkė su antstoliu nebendradarbiauja, nesusisiekia, nesiima veiksmų, siekiant padengti išieškomą skolą ir vykdomosios bylos vykdymo išlaidas.
2.3. Siekdama nustatyti, kas faktiškai naudojasi aptariamu butu, išieškotoja UAB „Antra piniginė“ kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Po atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo paaiškėjo, jog butu faktiškai naudojasi tretieji asmenys S. Š. ir B. Š., kurie nurodė, kad nuomojasi šį butą.
2.4. Antstolis 2025 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą dėl turtinių teisių į skolininkui trečiųjų asmenų mokėtinas lėšas arešto ir informacijos pateikimo. Skolininkė G. Š.-V. apie tai, kad aptariamą butą yra perdavusi faktiškai naudotis kitiems asmenims nuomos pagrindais, antstolio neinformavo, galimai iš nuomos gaunamų lėšų nenukreipė į vykdymo procesą išieškomoms skoloms dengti. Atsižvelgiant į visą tai, antstolis laikė, kad skolininkė G. Š.-V. asmeniškai nesinaudoja areštuotu nekilnojamuoju turtu.
2.5. CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta priverstinio vykdymo priemonė – skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti. Laikoma, kad tai nepažeidžia skolininkės G. Š.-V. teisių ir teisėtų interesų, nes ji pati faktiškai valdymo ir naudojimo teisių neįgyvendina, jomis nesinaudoja, aptariamas būstas neužtikrina jos poreikio gyvenamajai vietai. Antstolio 2025 m. rugpjūčio 2 d. išieškotojos prašymo tenkinimas užtikrina išieškotojos interesus, nes jai perėmus saugoti turtą bus galimybės realiai jį administruoti ir iš administruojamo turto išieškotoja turės galimybę atgauti dalį skolininkės atžvilgiu išieškomos skolos nuomojant nekilnojamąjį turtą.
2.6. Kadangi skolininkė geranoriškai nemoka skolos, antstolis turi imtis priemonių siekiant išieškoti skolą. Skolininkė geranoriškai nemokėdama skolos patiria neigiamas pasekmes vykdymo procese ir privalo apmokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstoliui ir tretiesiems asmenims. Nėra pateikta jokių susitarimų, sudarytų su bute gyvenančiais asmenimis, kurie apibrėžtų šių asmenų pareigą saugoti ir rūpintis skolininkei priklausančiu turtu, jų atsakomybę už turto saugojimą, būklės pabloginimą ir pan. Taigi nėra pateikta jokių įrodymų, kad areštuotas Butas apskritai yra saugomas skolininkei negyvenant Lietuvoje. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad skolininkė grįžta į Lietuvą ir čia būna, nėra įrodyta, kad nuo deklaruoto išvykimo gyventi į užsienio šalį ji nors kartą yra grįžusi į Lietuvą.
2.7. Išieškotoja yra labiausiai suinteresuota turto būklės išsaugojimu, nes skolininkei priklausantis butas yra vienintelis turtas, iš kurio galima bent dalinai išieškoti skolą, todėl skolininkės nenaudojamo turto perdavimas saugoti išieškotojai yra pagrįstas ir užtikrina išieškotojos teisių apsaugą vykdymo procese ir sudaro sąlygas ateityje tinkamai administruoti skolininkės turtą ir iš administravimo gautų lėšų dengti skolininkės skolą, o skolininkės interesų nepažeidžia, nes ji bute negyvena. Skolininkė pati pripažįsta, kad yra perdavusi saugoti butą savo broliui pasirūpinti juo tam, kad butas būtų prižiūrėtas, veiktų visos komunikacijos bei radiatoriai žiemą ir nekristų jo vertė. Taigi saugotojo pakeitimas vykdymo procese iš esmės neįtakoja pačios skolininkės valdymo ir naudojimosi butu kitaip nei faktiškai yra šiuo metu. Be to, įstatymo nuostatos leidžia antstoliui apriboti skolininko teises į turtą. Tuo remiantis nesutiktina su skundo argumentu, kad patvarkymu antstolis neteisėtai eliminavo klientės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu.
2.8. Dėl skunde pateikiamos abejonės dėl skirto išieškotojos pasiūlyto skolininkei priklausančio turto administratoriaus tinkamumo, antstolio vertinimu, šiuo metu išreikštos abejonės nesudaro pagrindo teigti, kad paskirtas administratorius savo pareigas vykdys netinkamai, todėl šiuo metu nėra pagrindo jo keisti. Antstolis kontroliuoja išieškojimo proceso eigą, todėl jeigu ateityje paaiškėtų, kad administratorius administruoja turtą netinkamai, būtų sprendžiama dėl jo pakeitimo. Antstoliui nėra žinomos aplinkybės, kad paskirtas ekspertas tariamai reikalavo butą aprodžiusio asmens kažkokį dokumentą pasirašyti neperskaičius teksto. Antstolis kategoriškai atmeta bet kokius kaltinimus, kad yra asmeniškai susijęs su išieškotoja bei tariamai siekia asmeninės finansinės naudos iš šios vykdomosios bylos.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Antra piniginė“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos 2025 m. spalio 13 d. skundą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Antstolis pagrįstai priėmė 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą, nes G. Š.-V. tiek kaip skolininkė, tiek kaip turto saugotoja pažeidė savo pareigas, kadangi nesilaikė taikyto arešto ir įgyvendino disponavimo turtu teisę, jį perduodama naudotis kitiems asmenims. Skolininkė negyvena L. R. ir Bute, pati juo faktiškai nesinaudoja. Kadangi skolininkė neturi poreikio valdyti ir naudoti aptariamo Buto savo kasdieniams būtiniausiems asmens poreikiams tenkinti, atitinkamai atsirado galimybė taikyti priverstinio vykdymo priemonę – turto administravimą, kurio metu galima gauti pajamas ir tokiu būdu dengti išieškomus įsipareigojimus.
3.2. Žodinis susitarimas tarp skolininkės ir brolio (jei toks buvo) ir atsikėlimas gyventi įvyko tik apytiksliai 2024 m. rugsėjo mėn., nors areštas, kuris draudė įgyvendinti disponavimą Butu ir jį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti kitiems asmenims galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Todėl joks žodinis susitarimas negalėjo būti sudarytas, o jeigu jis ir buvo sudarytas jis yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms areštų taikymą.
3.3. G. Š.-V., kaip turto saugotoja, faktiškai neįgyvendina turto saugotojo pareigų. Skolininkė yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, kurioje su šeima gyvena, kas atitinkamai reiškia, jog aptariamame Bute negyvena, valdymo ir naudojimo teisių neįgyvendina, todėl egzistuoja poreikis nustatyti atsakingą asmenį, kuris vykdytų saugotojo pareigas.
3.4. Skolininkė brolio šeima gyvena Bute, kas lemia nusidėvėjimą, kas atitinkamai mažina jo vertę, nes atsiranda poreikis remontui. Nėra jokio teisėto pagrindo, kuriuo remiantis S. Š. ir B. Š. turėtų teisę gyventi Bute.
3.5. Buto naudojimas mažina jo vertę, tačiau iš jo naudojimo nėra gaunama pajamų, kurios galėtų būti nukreiptos išieškomoms sumos padengti, o tai neatitinka vykdymo proceso tikslų ir išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos vykdymo procese. Buto valdymo ir naudojimo teisių areštas, saugotojo pakeitimas ir administratoriaus paskyrimas niekaip nepažeidžia nei G. Š.-V., nei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
3.6. Teisinis reguliavimas numato galimybę pasikeitus aplinkybėms ir esant poreikiui pakeisti turto saugotoją, administratorių. Šiuo atveju skolininkė pažeidė saugotojo pareigas, skolos nemoka, išvykusi į užsienį, tinkamai neįgyvendina turto saugotojo pareigų, Bute gyvenantys asmenys jame gyvena neteisėtai, jie neturi įsipareigojimų dėl turto saugojimo, todėl antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą.
3.7. Nėra pagrindo laikyti, kad Buto administratorius neužtikrins Buto apsaugos, pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Taip pat teiginiai apie galimas antstolio sąsajas, asmenines naudas ir pan. yra nepagrįsti ir neįrodyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos G. Š.-V. skundą atmetė.
4.1. Teisinis reguliavimas numato galimybę pasikeitus aplinkybėms ir esant poreikiui pakeisti turto saugotoją, administratorių. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos Nr. 0179/23/22844, šiuo atveju antstolio sprendimą pakeisti areštuoto turto saugotoją sąlygojo iš esmės nuosekliai vykdomojoje byloje formuota procesinė situacija: turtas, pareiškėjai nevykdant skolinių įsipareigojimų kreditorei, buvo areštuotas dar 2020 m. rugpjūčio 28 d., jis paliktas saugoti skolininkei. Skolininkė turtu nesinaudoja. Turto arešto akte nurodyta skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinė Karalystė. Byloje pateikti duomenys, kad skolininkė nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. yra deklaravusi išvykimą į Monaką, o nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. į Jungtinius Arabų Emyratus. Todėl teismas sprendė, kad skolininkė faktiškai neatlieka areštuoto turto saugojimo.
4.2. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-62-2025K konstatuota, jog areštuotu butu faktiškai naudojasi tretieji asmenys B. Š. ir S. Š., kurie yra skolininkės giminaičiai. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų oficialiai paskirti areštuoto turto saugotojais, tai reiškia, bute gyvenantys asmenys neturi jokių įsipareigojimų dėl buto būklės užtikrinimo. Trečiųjų asmenų pozicija, kokiu pagrindu naudojasi areštuotu butu, yra nenuosekli. Antstoliui konstatuojančiam faktines aplinkybes buvo nurodyta, kad butas nuomojamas, vėliau antstoliui pateikti 2025 m. birželio 12 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad butu naudojamasi neatlygintinai, žodiniu šeimos susitarimu, t. y. panaudos pagrindais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tretiesiems asmenims teisę gyventi areštuotame bute – nėra galiojančios sutarties ar kitų rašytinių susitarimų dėl buto naudojimo. Įstatymas įtvirtina nuostatą areštuotą turtą palikti valdyti skolininkui, tačiau nėra nustatyta teisė skolininkui perleisti valdymą tretiesiems asmenims. Skolininkė perdavus butą tretiesiems asmenims antstolio neinformavo, tai pagrindžia jos pasyvumą vykdymo procese ir siekį nebendradarbiauti.
4.3. Buto perleidimas naudojimuisi neatlygintinai neužtikrina išieškotojos interesų, siekiant išsiieškoti skolą kuo operatyviau, taip pat butą nuolat eksploatuojant kyla jo nusidėvėjimo grėsmė, ir dėl jo neatlygintino naudojimosi nėra gaunamos pajamos.
4.4. Nėra pagrindo sutikti su skolininkės argumentu, kad pakeitus turto saugotoją bus didinamos vykdymo išlaidos ir pažeidžiamas jos nuosavybės neliečiamumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė Lietuvoje negyvena ir nedirba, su antstoliu nebendradarbiauja bei padengti skolos geranoriškai nesiekia.
4.5. Pakeitus turto saugotoją ir nustačius jo atlyginimą, šios lėšos būtų paskirstomos skolos dengimui, taip užtikrinant išieškotojos interesus. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad vykdymo procese skolininkei G. Š.-V. perdavus neatlygintinai butą naudoti tretiesiems asmenims neieškoma būdo, kaip padengti skolą, taip pat pačiai skolininkei nesant poreikio naudoti buto savo reikmėms, yra galimybės perduoti administruoti butą bei jį išnuomoti, tokiu būdu vykdymo procese gaunant pajamas, iš kurių būtų dengiama skolininkės skola, o tai atitiktų tiek vykdymo proceso tikslus, tiek skolininkės ir ieškotojos teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
4.6. Tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie neteisėtus turto saugotojo ar kitų asmenų veiksmus, kuriais būtų bloginama areštuoto turto būklė, teismo vertinimu, nepakankama paneigti vykdytino dokumento dėl skolos privalomumą ir išieškotojos interesą apginti savo pažeistas teises.
4.7. Aplinkybės, kad UAB „Bankroto administravimo partneriai“ anksčiau buvo taikytos nuobaudos, nereiškia, kad skolininkės turtas bus netinkamai saugomas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolio paskirtas turto saugotojas netinkamai atliks savo pareigas ar kad sieks pabloginti skolininkei priklausančio turto būklę. Aplinkybės, kad UAB „Bankroto administravimo partneriai“ šiuo metu administruoja ne vieną juridinio asmens nemokumo procedūrą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad saugotojas dėl didelio krūvio netinkamai atliks savo pareigas. Be to, UAB „Bankroto administravimo partneriai“ užimtumas pats savaime nėra pakankamas kriterijus daryti išvadą dėl UAB „Bankroto administravimo partneriai“ tinkamumo, kadangi tik jis pats gali geriausiai įvertinti savo užimtumą.
4.8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą Patvarkymą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Pareiškėja G. Š.-V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantė nesirūpina Butu, daro jam žalą ir pan. Vien tai, jog apeliantė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinius Arabų Emyratus nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė nevykdo savo kaip Buto saugotojos funkcijų. Turi egzistuoti įrodymai, kad skolininkui priklausantis ir antstolio areštuotas turtas nesaugomas, neprižiūrimas, jo būklė blogėja ir todėl krinta šio turto vertė, ir tik tuomet galima pakeisti turto administratorių (saugotoją). Šiuo atveju nei antstolis, nei kreditorius tokių aplinkybių neįrodė. Įvertinus tai, jog jokio įsiskolinimo už Butą nėra, jokie tretieji asmenys nekelia pretenzijų dėl Buto, jo būklės, nei antstolis, nei kreditorius nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad apeliantė, kaip Buto saugotoja, neva nevykdo pareigų, mažina Buto vertę, nesirūpina Butu ir pan., neegzistuoja pagrindas Buto saugotoją pakeisti.
5.2. Nors apeliantės fiziškai nėra Lietuvoje, tačiau ji turi būdų, kuriais užtikrina Buto apsaugą, jo vertės išsaugojimą ir tinkamą priežiūrą. Butas yra perduotas valdyti ir naudotis panaudos teisės pagrindu apeliantės broliui ir jo sutuoktinei. Taigi Butas yra tinkamai saugomas ir juo yra rūpinamasi. Apeliantės brolis kartu su sutuoktine Butą valdo panaudos teisės pagrindu, vien tai, kad nėra rašytinės sutarties, kadangi įstatymai to ir nereikalauja, tai nepaneigia tokio fakto egzistavimo. Aplinkybė, kad apeliantės leidimu Butu naudojasi neatlygintinai ir juo rūpinasi jos šeimos nariai, nesudaro pagrįsto ir teisėto pagrindo pakeisti Buto saugotoją, kadangi tai nėra vienas iš pagrindų pakeisti turto saugotoją. Vien tai, jog Butas nėra nuomojamas ir iš nuomos gautos pajamos nėra naudojamos išieškotojos reikalavimams dengti, nesudaro pagrindo pakeisti Buto saugotoją.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos, kad turto saugotojas gali būti pakeistas tik tuo atveju, jeigu byloje yra realių įrodymų, kad turto vertė gali žymiai sumažėti, turtas yra neprižiūrimas, nesaugomas, jo būklė blogėja. Kaip minėta, šiuo atveju tokių įrodymų nėra.
5.4. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, egzistuoja pagrįstas pagrindas teigti, jog pakeitus Buto saugotoją bus didinamos vykdymo išlaidos ir pažeidžiamas apeliantės nuosavybės neliečiamumas. S. P. nustatytas turto administravimo įkainis, kas rodo, kad nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos, tokią išvadą pagrindžia ir teismų praktika.
5.5. Perdavus Butą saugoti kreditoriui, apeliantė iš esmės netenka realios galimybės patekti į Butą ir juo naudotis. Tuo pačiu pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, nes prireikus apeliantė su vaiku negalėtų pasinaudoti savo nuosavybe. Atkreiptas dėmesys, kad hipotekos kreditorius nesutiko, kad iš buto būtų išieškota, tačiau antstolis imasi veiksmų, kad apeliantė visai negrįžtų į Lietuvą. Kreditorius, būdamas Buto saugotoju, turės teisę riboti ir net uždrausti apeliantei patekti į Butą, naudotis juo, nepaisant to, kad nuosavybės teisė į Butą priklauso išimtinai apeliantei. Buto saugojimas neturi pažeisti apeliantės teisės į jos nuosavybę, tai yra vienintelis gyvenamasis būstas, kito būsto nei Lietuvoje, nei užsienyje ji neturi.
5.6. Tai, kad apeliantė gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nereiškia, jog ji turi daug lėšų ir turi galimybę padengti skolą išieškotojai. Apeliantė moka AB „Swedbank“ paskolą, kad nebūtų realizuotas Butas, ir papildomų lėšų mokėti išieškotojai neturi.
5.7. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje yra pakankamai duomenų, jog paskirtas Buto saugotojas netinkamai atliks savo pareigas. UAB „Bankroto administravimo partneriai“ vadovas yra pažeidęs vieną pagrindinių administratoriaus principų ir ne kartą atlikęs kitus JANĮ pažeidimus, pagrįsta teigti, jog UAB „Bankroto administravimo partneriai“ negali būti skiriamas apeliantei priklausančio Buto administratoriumi, nes egzistuoja reali grėsmė, jog Buto administravimo funkcijos bus vykdomas nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo. E. S. administruoja net 21 juridinio asmens nemokumo procesus, todėl akivaizdu, jog jo užimtumas yra itin didelis. Atitinkamai, darytina išvada, jog UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ neturi objektyvios galimybės ir laiko resursų tinkamai vykdyti Buto administravimo funkcijų.
6. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Antra piniginė“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. G. Š.-V. tiek kaip skolininkė, tiek kaip turto saugotoja pažeidė savo pareigas, nes nesilaikė taikyto arešto ir įgyvendino disponavimo turtu teisę, jį perduodama neteisėtai valdyti ir naudoti kitiems asmenims. Nors nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. ji neturėjo teisės disponuoti Butu, tačiau faktiškai jame gyvena ir jį valdo, juo naudojasi S. Š. ir B. Š.. Skolininkė pažeidė taikytą areštą ir tai yra akivaizdus skolininko ir turto saugotojo pareigų pažeidimas.
6.2. S. Š. ir B. Š. Butu jau naudojasi daugiau nei vienerius metus laiko, nesant jokios rašytinės nuomos ar panaudos sutarties, kuri būtų išviešinta registre, todėl jos negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, t. y. antstolį, išieškotoją, teismą. Kita vertus, joks žodinis susitarimas negalėjo būti sudarytas, o jeigu jis ir buvo sudarytas jis yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms areštų taikymą ir jų vykdymą.
6.3. Apeliantė yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, kurioje su šeima gyvena, kas atitinkamai reiškia, jog Bute negyvena, valdymo ir naudojimo teisių neįgyvendina, o duomenų, kad nuolat parvyktų nėra, todėl faktinių galimybių užtikrinti turto saugojimą ji neturi. Galima daryti išvadą, kad ji savo pareigų apskritai nebeatlieka ir yra poreikis, jog būtų atsakingas asmuo, kuris jas faktiškai vykdytų. Vien faktas, jog Butas perduotas neteisėtai valdyti ir naudoti kitiems asmenims, nors to negalėjo būti, ir nesiimama jokių veiksmų šiems pažeidimams pašalinti, įrodo, kad pareigos faktiškai nėra vykdomos Net jeigu G. Š.-V. būtų paprašiusi B. Š. tik prižiūrėti Butą, kad jame veiktų komunikacijos, „nekristų jo vertė“, tai nėra tas pats, kas perduoti Butą valdyti ir juo naudotis, t. y. apsigyventi jame. S. Š. ir B. Š. aptariamame Bute gyvena, o ne jį saugo, todėl šiuo atveju nėra jokio sutartinio ar įstatyminio įpareigojimo, kuris juos įpareigotų saugoti Butą ir jie negali būti atsakingi už jo saugojimą.
6.4. Ginčo atveju egzistavo pagrindas pakeisti Buto saugotoją ir paskirti administratorių. Buto valdymo ir naudojimo teisių areštas, saugotojo pakeitimas ir administratoriaus paskyrimas niekaip nepažeidžia nei G. Š.-V., nei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nėra pagrindo laikyti, kad Buto administratorius neužtikrins saugaus Buto administravimo.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl turto saugotojo pakeitimo
10. CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog įprastai areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą (CPK 683 straipsnio 3–4 dalys).
11. Teismų praktikoje laikomasi išaiškinimo, kad antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. CPK 683 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra detalizuotos, todėl kiekvienu atveju teismas turi diskrecijos teisę vertinti konkretaus vykdymo proceso ypatumus, tačiau poreikis pakeisti areštuoto turto saugotoją turėtų būti sietinas tik su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, su objektyviais įrodymais, patvirtinančiais esamo turto saugotojo siekį bloginti areštuoto turto būklę bei netinkamą turto priežiūrą, kuri gali turėti tiesioginės įtakos tam, jog areštuoto turto gali nelikti arba jo vertė gali sumažėti (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1047-343/2024, 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-620-587/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1636-643/2023, 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2021, 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-213-430/2018, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-370-544/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-210-618/2022 ir kt.).
12. Byloje nustatyta, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 28 d. turto arešto aktu areštavo G. Š.-V. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant disponavimo teisės apribojimą (teises pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teises turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas). Turto saugotojas nenurodytas, iš ko galima spręsti, kad turto saugotoja buvo palikta skolininkė, kuri jau surašant turto arešto aktą gyveno Jungtinėje Karalystėje. Vėliau, t. y. nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. apeliantė deklaravo išvykimą į Monaką, o nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. – į Jungtinius Arabų Emyratus.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skolininkė faktiškai negyvena Lietuvoje, sprendė, kad ji neatlieka areštuoto turto saugojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada, kadangi antstolis turto saugotoja paliko apeliantę jau nuo pat turto arešto akto taikymo, nors žinojo, kad ji fiziškai nuolatos Lietuvoje nebūna, vėliau, keičiantis skolininkės deklaruotiems duomenims, kad ji išvyko į Monaką, Jungtinius Arabų Emyratas, antstolis nelaikė tokių aplinkybių kaip areštuoto turto nesaugojimo, t. y. tokia aplinkybė nebuvo kliūtimi palikti apeliantę Buto saugotoja. Taip pat apeliantė pateikė įrodymus, kad nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2026 m. sausio 26 d. buvo apdraudusį Butą gyventojų turto draudimu, kas šiuo atveju, atsižvelgiant į turto specifiką, buvo pakankamas turto saugojimas. Byloje nėra įrodymų, kad vien dėl aplinkybės, jog apeliantė gyvena užsienyje, blogėtų Buto būklė (CPK 178 straipsnis). Tokią aplinkybę turėjo įrodyti antstolis, tačiau įrodymų nepateikė.
14. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliantė netinkamai atliko turto saugojimą. Antstolis 2025 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-62-2025K konstatavo, jog areštuotu Butu faktiškai naudojasi tretieji asmenys B. Š. ir S. Š., kurie yra skolininkės giminaičiai. Kaip minėta, apeliantei buvo apribota Buto disponavimo teisė, t. y. teisė perduoti naudotis Butu kitiems asmenims. Pati apeliantė nurodė, kad leido broliui ir žmonai gyventi Bute nuo 2024 metų (tikslios datos nenurodė). Taigi nepaisant to, kokiu teisiniu pagrindu (nuoma ar panauda) apeliantė leido gyventi Bute kitiems asmenims, tokia sutartis sudaryta pažeidžiant 2020 m. rugpjūčio 28 d. turto arešto aktą. Paminėtina, kad apeliantei buvo neapribotos Buto naudojimo ir valdymo teisės, tačiau tokiomis teisėmis gali naudotis tik ji pati, t. y. jų negali perleisti kitiems asmenims.
15. Darytina išvada, kad apeliantė, perduodama naudotis Butu savo broliui ir jo sutuoktinei, netinkamai atliko turto saugojimą, kas gali turėti tiesioginės įtakos tam, jog areštuoto turto vertė gali sumažėti. Byloje matyti, kad apeliantės brolis su sutuoktine Bute gyvena nuolatos, nors nėra įrodymų, kad šie asmenys darytų žalą butui (antstolis tokių įrodymų nepateikė), tačiau neabejotina, kad ir dėl natūralaus nusidėvėjimo Buto vertė gali sumažėti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti asmenys neturi jokių įsipareigojimų dėl Buto kokybės užtikrinimo. Nors apeliantė teigia, kad paliko saugoti butą broliui, tačiau kaip minėta, ji negalėjo tokių sutarčių sudaryti, o vykdymo procese saugotojas pakeičiamas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 683 straipsnis), antstolis nebuvo priėmęs patvarkymų, kad šie asmenys yra areštuoto turto saugotojai. Nustatytas netinkamas turto saugojimas leidžia konstatuoti, jog antstolis turėjo pagrindą areštuoto turto saugotoją pakeisti.
16. Kaip minėta, CPK 683 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Taigi įstatyme nustatyta teisė turto saugotojui gauti atlyginimą, todėl negali būti laikoma, kad tokiu būdu neproporcingai pažeidžiamos skolininko teisės ar nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikindamas skundžiamo Patvarkymo dalies, kuria areštuoto turto (Buto) saugotoja pakeista į išieškotoją UAB „Antra piniginė“, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Antstolis, pakeitęs turto saugotoją, neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja skunde pateikia naujų faktų, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, dėl didesnio gyvenamojo ploto poreikio, kadangi reikės prižiūrėti motiną, kurių apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, kadangi atskirasis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto administratoriaus paskyrimo
18. Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).
20. Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia, t. y. skolininko turto paieška ir arešto taikymas, turto realizavimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ir kt. Kitaip tariant, tai yra procesas, kurio metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
21. Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, kurioje kaip viena iš priverstinio vykdymo priemonių nurodoma skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti (CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
22. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato patvarkymu. Šio patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims (CPK 744 straipsnio 1 dalis). Antstolis skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę (CPK 744 straipsnio 2–3 dalys), todėl antstolis prieš taikydamas priverstinio pobūdžio priemones turi įvertinti jų proporcingumą, ar taikoma priemonė nėra per griežta, t. y. ar nevaržo skolininko daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
23. Paminėtina, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).
24. Teisė į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje – savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime išaiškino, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, inter alia, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
26. CPK 677 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 1-2 dalys).
27. Paminėtina, kad antstolio turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodyti turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui (CPK 680 straipsnio 1 dalis). Jei turto arešto aktas keičiamas, apie tai turi būti pranešama turto arešto aktų registrui (CPK 680 straipsnio 3 dalis).
28. Byloje nustatyta, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 28 d. turto arešto aktu areštavo G. Š.-V. priklausantį Butą, nustatant disponavimo teisės apribojimą, tačiau skolininkei palikta teisė valdyti ir naudotis Butu. Antstolis skundžiamame patvarkyme tik paminėjo, kad faktiškai šiuo metu skolininkė nesinaudoja valdymo ir naudojimosi teisėmis, tačiau nepakeitė arešto masto ir faktiškai valdymo ir naudojimo teises, nesant tam teisinio pagrindo, t. y. neapribojus tokių skolininkės teisių turto arešto aktu, perleido jas išieškotojos pasiūlytam turto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidarė teisiškai ydinga situacija, kuomet skolininkė bet kada gali pasinaudoti neapribotomis Buto valdymo ir naudojimo teisėmis, tačiau faktiškai tokių teisių negalėtų įgyvendinti, nes turto administratorius yra jas perėmęs (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šiuo metu apeliantė faktiškai valdymo ir naudojimo teisių neįgyvendina, tačiau nepakeitus turto arešto akto, ji turi teisę tokias teises įgyvendinti bet kada. Kaip minėta, tik įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisė gali būti ribojama, o šiuo atveju Buto valdymo ir naudojimo teisės nėra apribotos, todėl nesant teisinio pagrindo, pažeidžiamos apeliantės Buto nuosavybės teisės, konkrečiai valdymo ir naudojimo teisės. Taigi antstolis, nesilaikydamas įstatyme nustatytų reikalavimų, nepakeitęs turto arešto apimties (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimo), neteisėtai paskyrė išieškotojos pasiūlytą administratorių.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK nustatytas išieškojimo taisykles ir turto administratoriaus skyrimą ir jam suteikiamas teises reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina, priimant naują nutartį – skolininkės skundą tenkinant iš dalies, t. y. panaikinant antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo dėl areštuoto turto saugojimo ir administravimo Nr. S-25-179-38532 dalį, kuria antstolis paskyrė areštuoto turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Bankroto administravimo partneriai“.
30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
33. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023).
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
35. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė iš dalies tenkinti apeliantės atskirąjį skundą, todėl perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų bylinėjimo išlaidos. Kadangi skundžiamu Patvarkymu iš esmės buvo spręsti du klausimai, t. y. saugotojo pakeitimas ir administratoriaus paskyrimas, todėl laikytina, kad skolininkės skundas tenkintas 50 proc.
36. Byloje pareiškėja turėjo 2 625,70 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 1 815 Eur už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą, 641,30 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 169,40 Eur už pašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Antstolis nepateikė duomenų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Antra piniginė“ pateikė įrodymus, kad už advokato padėjėjo teisinę pagalbą turėjo 1500 Eur išlaidų.
37. Kadangi skolininkės ir suinteresuotų asmenų antstolio bei išieškotojos UAB „Antra piniginė“ (šis suinteresuotas asmuo palaikė antstolio poziciją) suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų dalį iš antstolio ir UAB „Antra piniginė“ lygiomis dalimis pareiškėjai priteistina 1312,85 Eur (2625,70 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Antra piniginė“ priteistina 750 Eur (1500 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrįstai atmetė skundo dalį dėl saugotojo pakeitimo, tačiau netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, susijusias su administratoriaus paskyrimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo dėl areštuoto turto saugojimo ir administravimo Nr. S-25-179-38532 dalį, kuria antstolis paskyrė areštuoto turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Bankroto administravimo partneriai“, priteisti iš antstolio ir UAB „Antra piniginė“ lygiomis dalimis pareiškėjai 1 312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Antra piniginė“ 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
40. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., todėl šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliantė pateikė įrodymus apie 2202,20 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Šios apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo surašymą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, todėl yra mažintinos iki 1010,72 Eur (Rekomendacijų 8.15 p.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų atskirojo skundo reikalavimų dalį, iš antstolio ir UAB „Antra piniginė“ lygiomis dalimis apeliantei priteistina 505,36 Eur (1010,72 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Byloje suinteresuotas asmuo UAB „Antra piniginė“ už advokato teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo 606,21 Eur išlaidų, todėl iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Antra piniginė“ priteistina 303,11 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio R. V. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo dėl areštuoto turto saugojimo ir administravimo Nr. S-25-179-38532 dalį, kuria antstolis paskyrė areštuoto turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Bankroto administravimo partneriai“.
Kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjai G. Š.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotų asmenų antstolio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Antra piniginė“, juridinio asmens kodas 304541216, lygiomis dalimis 1 312,85 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Antra piniginė“, juridinio asmens kodas 304541216, iš pareiškėjos G. Š.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai G. Š.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotų asmenų antstolio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Antra piniginė“, juridinio asmens kodas 304541216, lygiomis dalimis 505,36 Eur (penkis šimtus penkis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Antra piniginė“, juridinio asmens kodas 304541216, iš pareiškėjos G. Š.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 303,11 Eur (tris šimtus tris eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė