Civilinė byla Nr. e2-6409-793/2019
Proceso Nr. 2-06-3-03680-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,
rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui H. A. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 1 329,03 Eur žalos atlyginimą dėl patirtų nuostolių išmokėjus nukentėjusiajam pareigūnui J. K. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
3. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-936-718/2018 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvadoje „D. J. traumos“ Nr. 30-IS3-38 pažymėta, kad 2018 m. liepos 17 d. nukentėjusiojo J. K. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir jo sužalojimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažymoje nustatyta, kad padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. liepos 17 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl sužalojimo, patirto tarnybos metu, ieškovas pareigūnui J. K. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 329,03 Eur dydžio kompensaciją.
4. Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2009-04-02 Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.1 punkte nustatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai padaryti nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.
5. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai).
6. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigūną, šiam pareigūnui ieškovas išmokėjo 1 329,03 Eur (1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Pagal asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtus nuostolius, atsakovas nėra pateikęs prieštaravimų dėl ieškovo patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo 1 329,03 Eur žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus kompensaciją.
7. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybei priteistina 30,00 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 329,03 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis Eur 03 ct) žalos atlyginimo ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008577.
Priteisti iš atsakovo H. A. 30,00 Eur (trisdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis