Administracinė byla Nr. eA-2701-1188/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03853-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. (M. Y.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Y. (M. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Y. (M. Y.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 25S153942 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Baltarusiją iki 2025 m. liepos 21 d. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta grąžinti jį užsienio valstybę, įpareigoti savanoriškai išvykti, nes jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą
Nr. 25S136956 panaikinti leidimą laikinai gyventi (nutraukta santuoka). Pareiškėjas santuoką su A. Y. nutraukė 2024 m. lapkričio 20 d., tačiau 2025 m. birželio 21 d. jis sudarė santuoka su Lietuvos Respublikos piliete A. V. ir kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo.
3. Pareiškėjas nuo 2022 m. užsiima informacinių technologijų, kompiuterinių paslaugų ir kompiuterių konsultavimu, yra baigęs ekonomikos kibernetikos bakalauro ir matematikos magistro studijas Gomelio Francisko Skorinos valstybiniame universitete. Jis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos teisės aktų, visuomet buvo lojalus Lietuvos Respublikai ir jos valdžios institucijoms, leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas be jokių pastabų.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad įvertino pareiškėjo individualią situaciją (jo buvimą Lietuvoje, turėtus dokumentus, patvirtinančius jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, šeimyninius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.). Pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant ginčijamą Sprendimą ar aplinkybių, kurios buvo neįvertintos. Pareiškėjas nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas iki 2025 m. liepos 3 d. neįteisino savo buvimo Lietuvos Respublikoje.
6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas (šeimos susijungimo atvejis) yra vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo pagrindų, tačiau tokio pagrindo buvimas savaime neįteisina užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 2 straipsnį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinė viza suteikia teisę būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos (2025 m. liepos 3 d.) minėtų dokumentų negavo, todėl neįteisino savo buvimo Lietuvos Respublikoje.
7. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu
Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 57 punktas numato, kad Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 56(1) punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi MIGRIS užpildė 2025 m. birželio 26 d., tačiau asmuo Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl prašymas buvo atmestas. Net jei pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi būtų pateikęs Lietuvos Respublikoje būdamas teisėtai, jis negalėtų turėti teisėto lūkesčio likti Lietuvos Respublikoje, kol jo prašymas būtų nagrinėjamas (pareiškėjui neturint dokumento leidžiančio jam būti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamento priimtų sprendimų apskundimas (2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S136956 dėl panaikinimo leidimo laikinai gyventi bei Sprendimo) neįteisina pareiškėjo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi negalioja nuo 2025 m. liepos 3 d., jis iki minėtos dienos negavo kito dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo pareiga išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatas atsirado 2025 m. liepos 3 d. ir pareiškėjas šios pareigos nevykdė. Įstatymas nenumato, kad pareiškėjas šios pareigos galėtų nevykdyti dėl jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.
8. Ginčijamu Sprendimu nėra neigiami pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra užkertamas kelias teisėtai sugrįžus į Lietuvos Respubliką pateikti prašymą dėl leidimo gyventi ar būnant užsienyje pateikti prašymą dėl leidimo gyventi per išorės paslaugų tiekėją. Pareiškėjo argumentai, kad jis neturi jokių galimybių vykti į Baltarusiją yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais duomenimis, pareiškėjas su 2025 m. birželio 26 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad 2024 m. lankėsi Baltarusijoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas periodiškai keliauja į Baltarusiją.
9. Įstatymas numato aiškią pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo ar bevizio režimo pabaigos išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas esant imperatyviems pagrindams, pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Lietuvoje. Todėl atsakovas, priešingai nei teigė pareiškėjas, pagrįstai taikė Įstatymo normas ir priėmė ginčijamą Sprendimą.
II.
10. Regionų administracinio teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo M. Y. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Jam 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 (kaip ne Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui), galiojęs iki 2025 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 25S136956, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863, nes pareiškėjas nutraukė santuoką. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. 25S153942 (Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Baltarusiją per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos (2025 m. liepos 7 d.), t. y. iki 2025 m. liepos 21 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis tuo pagrindu, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
12. Taip pat teismas nustatė, kad pagal 2024 m. lapkričio 20 d. Santuokos nutraukimo liudijimą I-BH Nr. 0212280, pareiškėjo ir A. V. Y. santuoka buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 20 d. Pagal 2025 m. birželio 21 d. Santuokos sudarymo įrašą Nr. 1960, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) ir A. V. (Lietuvos Respublikos pilietė) 2025 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Į bylą pateikta 2022 m. lapkričio 14 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 1194805, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvoje nuo 2022 m. lapkričio 9 d. vykdo individualią veiklą (kompiuterių konsultacinė veikla, taip pat kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla). Pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. V. gyvenamoji vieta 2025 m. birželio 18 d. deklaruota Vilniuje. Pareiškėjas 2025 m. birželio 26 d. asmeniškai pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog 2025 m. birželio 21 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V. Atsakovas į bylą pateikė 2025 m. liepos 3 d. duomenis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas vieną kartą 2022 m. spalio mėnesį, vieną kartą 2023 m. sausio mėnesį ir vieną kartą 2024 m. liepos mėnesį buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 šeimos susijungimo pagrindu (nes Lietuvos Respublikoje gyveno pareiškėjo pirmoji sutuoktinė A. Y., kuri turėjo leidimą gyventi Lietuvoje). Su A. Y. pareiškėjo santuoka buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 20 d. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ir A. Y. 2019 m. rugsėjo 20 d. sudaryta santuoka nutraukta 2024 m. lapkričio 20 d., 2025 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 25S136956, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14544-1102/2025 pareiškėjo skundas buvo atmestas.
14. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas nekilo dėl to, kad pareiškėjo santuoka su A. Y. buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 20 d. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalie 4 punktą bei 5 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka, o santuokos sudarymas buvo pagrindas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kad iki Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo
Nr. 25S136956 priėmimo informavo Migracijos departamentą, jog nutraukė santuoką su A. Y. ir kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, lėmusios leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 pareiškėjui išdavimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki pastarojo Migracijos departamento sprendimo priėmimo kreipėsi dėl leidimo išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam netrukus po santuokos nutraukimo (o ne praėjus daugiau nei 7 mėn.), pateikti Migracijos departamentui informaciją, kad jis nutraukė santuoką su A. Y., nes pareiškėjui pakako tik pranešti Migracijos departamentui, kad santuoka nutraukta ir pateikti santuokos nutraukimą patvirtinantį dokumentą. Taigi pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos.
15. Byloje nekilo ginčas dėl ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės, kad Migracijos departamentui priėmus 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25S136956 (panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863, nes nutraukta pareiškėjo santuoka), pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negaliojančiu paskelbtas 2025 m. liepos 3 d. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 25S136956 nėra panaikintas, nėra sustabdytas jo galiojimas. Taigi pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (Įstatymo 39 str. 2, 3 p.).
16. Po to, kai Migracijos departamentas priėmė 2025 m. birželio 12 d. sprendimą (panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), pareiškėjas 2025 m. birželio 21 d. sudarė antrą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V. Tačiau antros santuokos sudarymas 2025 m. birželio 21 d. nereiškia, kad pareiškėjas gali teisėtai būti, gyventi Lietuvos Respublikoje su leidimu laikinai gyventi, kuris yra panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymo faktas pats savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.
17. Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią pareiškėjas turėjo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (t. y. iki 2025 m. liepos 3 d.), tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių iki 2025 m. liepos 3 d. negalėjo išvykti iš Lietuvos. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad jis Baltarusijoje neturi kur gyventi, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo mama ir tėvas gyvena Baltarusijoje, turi butą, kuriame priimtų gyventi ir pareiškėją. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjo turtas Baltarusijoje parduotas, bet byloje nėra duomenų, kad gyvendamas Baltarusijoje pareiškėjas apskritai turėjo kokio nors nekilnojamojo turto, kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą pareiškėjas Baltarusijoje pardavė, jeigu iš tikrųjų pardavė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas Baltarusijoje neturi darbo. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats pareiškėjas dėl savo darbo pagal individualios veiklos liudijimą tai, ar pareiškėjas dirba nuotoliniu būdu ar ne, priklauso nuo užsakovo; pagrinde dirba nuotoliniu būdu, dėl kai kurių projektų turi vykti į Latviją, nes įmonė, kuriai pareiškėjas dirba, kuri suteikia pareiškėjui darbų, yra registruota Latvijoje; užsakovai neleis pareiškėjui dirbti iš Baltarusijos, nes yra tam tikrų apribojimų. Taigi, pareiškėjas daugiausia dirba nuotoliu, jis tik deklaratyviai nurodė, kad iš Baltarusijos negalėtų dirbti dėl tam tikrų apribojimų, nenurodydamas konkrečiai kokių.
18. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis dalyvavo protestuose, rėmė kai kurias žmogaus teises ginančias organizacijas, o kadangi tai darė per savo asmeninę banko sąskaitą, buvo pagrindas nerimauti dėl savo saugumo, todėl 2021 metais išvyko į Ukrainą; karo pradžią sutiko Kijeve, tai Baltarusijos specialiosioms tarnyboms dar viena priežastis įtartinai žiūrėti į pareiškėją. Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip deklaratyvius, abstraktaus pobūdžio, nepateikiant jokių konkrečių, tikslių detalių (kaip antai, kokiuose protestuose ir kada pareiškėjas dalyvavo, kaip pasireiškė jo dalyvavimas protestuose, kokias konkrečiai žmogaus teises ginančias organizacijas jis rėmė ir pan.).
III.
19. Pareiškėjas M. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis ne tik nutraukė santuoką, bet sudarė kitą. Teismas vertino tik santuokos nutraukimo faktą, bet nevertino sudarytos santuokos (šeimos susijungimo pagrindu) bei to, kad MIGRIS atsisako priimti iš jo dokumentus bei nenurodo pagrindo dėl ko tai daroma.
21. Pareiškėjas 2025 m. birželio 21 d. sudarė santuoką su A. V. Jis nuo 2022 m. užsiima informacinių technologijų ir kompiuterinių paslaugų konsultacine individualia veikla. Jis yra baigęs ekonomikos kibernetikos bakalauro ir matematikos magistro studijas Gomelio Francisko Skorinos valstybiniame universitete, jis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos teisės aktų, visuomet buvo lojalus Lietuvos Respublikai ir jos valdžios institucijoms, leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas be jokių pastabų. Tiek pareiškėjui, tiek jo sutuoktinei nėra jokių galimybių vykti Baltarusiją. Pareiškėjas, įregistravęs santuoką, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo.
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2022 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S120340 išduoti leidimą laikinai gyventi, išduodant dokumentą galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 5 d. 2025 m. birželio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes 2024 m. lapkričio 20 d. buvo nutraukta santuoka. Pareiškėjas iki paskelbiant leidimą gyventi negaliojančiu, iš Lietuvos neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalį, kuri įpareigoja užsieniečius išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Pareiškėjas jokio galiojančio dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi šalyje šiuo metu neturi, todėl pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 3 punktą. Pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
24. Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią pareiškėjas turėjo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (t. y. iki 2025 m. liepos 3 d.), tačiau to nepadarė. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinta leidimas laikinai gyventi. Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (Įstatymo 125 str. 1 d. 4 p.). Taigi Migracijos departamentas pagrįstai priėmė 2025 m. liepos 7 d. Sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 25S153942, kuriuo M. Y. (M. Y.) įpareigotas savanoriškai išvykti į jo kilmės valstybe esančią Baltarusiją iki 2025 m. liepos 21 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad skundžiamas atsakovo 2025 m. liepos 7 d. Sprendimas nepagrįstas ir neteisingas dėl to, kad dar iki šio sprendimo pareiškėjas 2025 m. birželio 21 d. sudarė naują santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir tai įvyko jam 2024 m. lapkričio 20 d. nutraukus pirmąją teisiškai analogišką santuoką, kurios pagrindu atsakovas buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokioje susidariusioje situacijoje atsakovas turėjo netaikyti pareiškėjui įpareigojimo savanoriškai išvykti į jo kilmės valstybę ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitos santuokos pagrindu.
27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje, kai 2025 m. birželio 26 d. užpildė MIGRIS prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl toks jo prašymas buvo atmestas. Net pareiškėjui teisėtai būnant Lietuvos Respublikoje minėto prašymo pateikimo dieną, negali kilti asmens teisėtas lūkestis likti Lietuvos Respublikoje iki tokio prašymo išnagrinėjimo, jei asmuo iki tol neturi dokumento, leidžiančio jam būti Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovo priimtų sprendimų apskundimas neįteisina pareiškėjo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kai pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalioja nuo 2025 m. liepos 3 d. ir jis iki tol negavo kito dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje. Todėl 2025 m. liepos 3 d. atsirado Įstatyme numatyta pareiškėjo pareiga išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau pareiškėjas šios pareigos nevykdė.
28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas pareiškėjo santuokos su A. Y. nutraukimui 2024 m. lapkričio 20 d. taikytinas Įstatymo, be kita ko, 50 straipsnio 1 dalie 4 punkto bei 5 dalies, nuostatas, kurios lemia, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kaip tai įgyvendinta atsakovo 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25S136956, jeigu nutraukiama santuoka, kurios sudarymas buvo pagrindas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Teismas akcentavo: 1) pareiškėjo į bylą nepateikus duomenis, galinčius patvirtinti, kad jis iki atsakovo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S136956 priėmimo: a) informavo atsakovą apie nutrauktą santuoką su A. Y. ir aplinkybių, nulėmusių leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 išdavimą pareiškėjui, esmingą pasikeitimą; b) kreipėsi į atsakovą dėl leidimo išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu; 2) pareiškėjo nenurodytas objektyvias priežastis, sutrukdžiusias jam netrukus po minėtos pirmosios santuokos nutraukimo, bet ne praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, pateikti atsakovui informaciją apie šios santuokos nutraukimą ir tuo įvykdyti Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą užsieniečio pareigą. Teismas sprendė, kad antros santuokos sudarymas 2025 m. birželio 21 d., viena vertus, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ir nenulemia pareiškėjo galimybės teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje, esant panaikintam ir negaliojančiam leidimui laikinai gyventi, kita vertus, nulemia pareiškėjo teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinamas ankstesnės pareiškėjo santuokos nutraukimas ir naujos santuokos sudarymas, sureikšminant tik pirmosios santuokos nutraukimą. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinamas pareiškėjo užsiėmimas informacinių technologijų ir kompiuterinių paslaugų konsultacine individualia veikla, taip pat ekonomikos kibernetikos bakalauro ir matematikos magistro studijų Gomelio Francisko Skorinos valstybiniame universitete pabaigimas, taip pat nesamas pareiškėjo atliktas Lietuvos Respublikos teisės akto pažeidimas ir esamas jo lojalumas Lietuvos Respublikai ir jos valdžios institucijoms, taip pat nesamos pareiškėjo ir jo sutuoktinės galimybės išvykti Baltarusiją.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
31. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 20 d. nutraukė su A. Y. sudarytą santuoką, kurios pagrindu jis buvo gavęs atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25S136956, kuris galioja ir nėra šios bylos dalykas, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179863 būtent dėl jo nutrauktos santuokos su A. Y. Panaikintas leidimas negaliojančiu paskelbtas 2025 m. liepos 3 d. Pareiškėjo ginčijamas atsakovo 2025 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 25S153942, kuris yra šios bylos dalykas ir kuriuo pareiškėjas įpareigojamas savanoriškai išvykti į jo kilmės valstybę iki 2025 m. liepos 21 d., yra minėto atsakovo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S136956 procedūrinis padarinys. Jis diskutuotinas pareiškėjo su A. V. 2025 m. birželio 21 d. sudarytos santuokos aspektu.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jog jų nėra.
34. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 20 d. nutraukdamas su A. Y. sudarytą santuoką, kurios pagrindu jis buvo gavęs atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prisiėmė negatyvių administracinių padarinių atsiradimo riziką ir sudarė faktines bei teisines prielaidas atsakovui priimti pareiškėjo ginčijamą Sprendimą. Jis yra nulemtas atsakovo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S136956, nesančio šios bylos dalyku ir panaikinusio pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl ginčijamo 2025 m. liepos 7 d. Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo savaime nepaneigia pareiškėjo su A. V. 2025 m. birželio 21 d. sudaryta santuoka. Ji neabejotinai svarbi kitų galimų administracinių teisinių santykių atsiradimui pagal nustatyta tvarka pareiškėjo prašomą ir atsakovo išduodamą naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje santuokos su A. V. pagrindu. Nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovas priimdamas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą ir kurios tinkamai atskleistos bei įvertintos pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, yra imperatyvios ir nesuteikiančios atsakovui diskrecijos vertinti ginčo atvejį taip, kaip jį vertina pareiškėjas. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas ne abstrakčiai akcentuojant jo sudarytą antrąją santuoką su Lietuvos Respublikos piliete dar prieš atsakovui priimat 2025 m. liepos 7 d. Sprendimą, bet argumentuotai paneigiant: 1) iki tokios santuokos sudarymo neadekvačiai ilgai ir būtent dėl pareiškėjo atsakovui nepranešto pirmosios santuokos su A. Y. nutraukimo užsitęsusios faktinės ir teisinės pareiškėjo padėties prieštaravimą Įstatyme nustatytiems reikalavimams; 2) pareiškėjo laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje nelegalumą neturint galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) Įstatyme nustatytą pareiškėjo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi joje galiojimo pabaigos, kaip to reikalauja Įstatymo 124 straipsnio 1 dalis. To pareiškėjui nepaneigus ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertinus atsakovo pateiktus pareiškėjo apsilankymo jo kilmės valstybėje (išvykimo į ją ir grįžimo į Lietuvos Respubliką) pastaraisiais metais duomenis, nėra pakankamo teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinamas ankstesnės pareiškėjo santuokos nutraukimas ir naujos santuokos sudarymas, sureikšminant tik pirmosios santuokos nutraukimą, pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojamas antrosios jo santuokos sudarymas neabejotinai turėtų būti sureikšminamas, jei būtent jos pagrindu atsakovas būtų išdavęs pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisėtas ir neteisėtas buvimas bei laikinas gyvenimas Lietuvos Respublikoje vertintinas pagal jo pagrindu buvusios pirmosios santuokos nutraukimą, atliktą su pareiškėjo prisiimtų negatyvių administracinių padarinių atsiradimo rizika, ir po tokios santuokos nutraukimo ilgiau negu 7 mėnesius, pagrįstai pažymėtus pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl pareiškėjo ydingo neveikimo užsitęsusią atsakovo neinformavimo situaciją, kurią atsakovas pagrįstai įvertino pagal imperatyvias Įstatymo nuostatas, neturėdamas diskrecijos jų netaikyti. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.
36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinamas pareiškėjo užsiėmimas informacinių technologijų ir kompiuterinių paslaugų konsultacine individualia veikla, taip pat ekonomikos kibernetikos bakalauro ir matematikos magistro studijų Gomelio Francisko Skorinos valstybiniame universitete pabaigimas, taip pat taip pat nesamas pareiškėjo atliktas Lietuvos Respublikos teisės akto pažeidimas ir esamas jo lojalumas Lietuvos Respublikai ir jos valdžios institucijoms, pažymėtina, kad pareiškėjo užsiėmimas ir įgytas aukštasis išsilavinimas ar nekeliama grėsmė viešajai tvarkai arba lojalumas Lietuvos Respublikai ir jos institucijoms nėra ginčijamo atsakovo Sprendimo ir jo prielaidą sudariusio atsakovo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S136956 faktinis bei teisinis pagrindas ar teisminio vertinimo kriterijus. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.
37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertintos pareiškėjo ir jo sutuoktinės nesamos galimybės išvykti į Baltarusiją, pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas atsakovo Sprendimas: 1) sukelia pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, kildintinus iš jo nutrauktos santuokos su A. Y., tačiau nesukuria jo naujos sutuoktinės pareigos vykti į jos sutuoktinio užsieniečio, neturinčio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kilmės valstybę; 2) neužkerta kelio pareiškėjo ir jo naujos sutuoktinės šeimyniniam gyvenimui Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka pareiškėjui paprašius ir gavus naują atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje naujos santuokos pagrindu. Be to, pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėtas ir įvertintas tiek pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad jis 2024 metų liepą buvo išvykęs į Baltarusiją, nes buvo pasibaigęs jo paso galiojimas ir jam reikėjo pasikeisti asmens dokumentą, tiek atsakovo užtikrintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos IS 2025 m. liepos 3 d. duomenų pateikimas, leidžiantis matyti pareiškėjo išvykimą į Baltarusijos Respubliką 2022 m. spalio mėnesį, 2023 m. sausio mėnesį, 2024 m. liepos mėnesį. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.
38. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 25S153942 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.
39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Y. (M. Y.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis