Civilinė byla Nr. 2-282-876/2016
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00141-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.3.; 3.4.1.4.; 3.2.6.1. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 19 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovams S. M. ir D. S., byloje teikiančios išvadą Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J. , teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
n u s t a t ė:
ieškovė A. M. pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad jos dukra L. M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji jau buvo nutraukusi santuoką su atsakovu S. M. (duomenys neskelbtini), tačiau dukra gimė nepraėjus devyneriems mėnesiams nuo santuokos nutraukimo, todėl dukros tėvu buvo įregistruotas buvęs sutuoktinis, kuris nėra dukros biologinis tėvas. Nurodė, kad dar nebuvo nutraukusi santuokos, bet jau draugavo su D. S., kitų vyrų neturėjo, todėl gimusi dukra L. M. yra jo dukra. Nurodė, kad vieno atsakovo atžvilgiu nuginčijus tėvystę, o kito atžvilgiu ją nustačius, būtina nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, nes tik ji augina dukrą ir ja rūpinasi. Nurodė, kad būtina priteisti išlaikymą dukrai iš vaiko tėvo D. S.. Kadangi ji nedirba, nes augina dukrą, tai iš D. S. būtina priteisti bent po 100 eurų kas mėnesį dukros išlaikymui. Nurodė, kad tai atitiktų vaiko poreikius ir atsakovo galimybes.
Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo: nustatyti, kad S. M. nėra vaiko L. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti, kad D. S. yra dukros L. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti dukros L. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. M., priteisti iš D. S. dukros L. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo jos gimimo iki pilnametystės po 100 eurų kas mėnesį, piniginių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti A. M. bei priteisti bylos vedimo išlaidas.
Atsakovas S. M. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jis nėra L. M. M. biologinis tėvas. Sutinka ir neprieštarauja, kad jos tėvu būtų pripažintas D. S..
Atsakovas D. S. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jam nekyla abejonių, jog yra L. M. M. biologinis tėvas. Sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų pripažintas dukros tėvu ir taip pat sutinka dėl prašomo išlaikymo dydžio priteisimo nuo dukros gimimo iki jos pilnametystės.
Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad A. M. turi tris nepilnamečius vaikus: K. M., gimusią (duomenys neskelbtini), S. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir L. M. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Tėvas nurodytas visų vaikų gimimo liudijimuose: S. M.. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-01 įsakymu Nr. AT-364 A. ir S. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šakių rajono apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-415-443/2015, buvo nutraukta santuoka tarp A. ir S. M., nepilnamečių vaikų: Karolinos ir Svajūno gyvenamoji vieta nustatyta su motina, priteistas iš tėvo išlaikymas vaikams iki jų pilnametystės. Skyrius nurodė, kad A. M. su nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu D. S. gyvena vieno kambario name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra su daliniais patogumais. Namuose sudarytos sąlygos gyventi vaikams, švara ir tvarka patenkinama. Namas nuosavybės teise priklauso A. M.. Ieškovė nurodė, kad gyvena šiuose namuose nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio ir namo savininkei nuomos mokesčio mokėti nereikia. Ieškovė šiuo metu augina mažametę dukrą. Moteris gauna išmokas už vaikus: Svajūną ir Karoliną 30,40 Eur, už L. M. 28,50 Eur. Ieškovė teigė, kad šeimą išlaiko D. S.. D. S. šiuo metu gyvena su ieškove. Vyras turi sutuoktinę O. S. ir du nepilnamečius vaikus: A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir I. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Vyras dirbo, tačiau šiuo metu nedirba yra registruotas darbo biržoje. Vyras teigė, kad L. M. yra jo dukra ir nori, kad būtų nustatyta tėvystė. Vyras rūpinasi mergaite nuo jos gimimo. Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad S. M. ar D. S. galėtų būti biologinis L. M. M., gimusios 2015-07-02, tėvas. Nustačius, kad D. S. yra nepilnametės L. M. M. biologinis tėvas, iš tėvo priteistinas dukrai išlaikymas iki jos pilnametystės. Nepilnametės gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi sudarytos sąlygos mergaitei gyventi, motina rūpinasi vaiku.
Gelgaudiškio seniūnijos duomenimis, A. M. su S. M. nebegyvena kartu nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio. Kadangi šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, nedarbo ir finansinių sunkumų yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, su šeima yra nuolat dirbamas socialinis darbas bei teikiamos socialinės paslaugos. Per pirmąjį 2015 metų pusmetį A. šeimoje įvyko pasikeitimai. 2015 m. sausio mėnesį moteris patvirtino, kad laukiasi vaikelio. Jų šeimos namus papildė A. sugyventinis ir būsimo vaikelio tėvas D. S.. Vyras dažnai būna išvykęs į komandiruotes, grįžta tik savaitgaliais. D. S. yra neišsiskyręs, dalinai išlaiko savo nepilnamečius vaikus, gyvenančius kartu su motina. Šiuo metu A. šeimoje padėtis yra pagerėjusi, namuose randama švara ir tvarka.
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, remdamasis ieškovės A. M. ieškiniu bei jos parodymais, taip pat atsakovų S. M. ir D. S. paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – tuo, kad ieškovės dukra L. M. gimė (duomenys neskelbtini), tai yra po santuokos nutraukimo su S. M., tuo, kad jos tėvu tik dėl to, jog po santuokos nutraukimo iki L. M. gimimo nepraėjo trys šimtai dienų, buvo įrašytas S. M.; tuo kad ieškovė A. M. ir D. S. pripažįsta, kad kartu gyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio ir veda bendrą ūkį, o su S. M. ieškovė negyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, tuo, kad D. S. neabejoja, jog L. M. yra jo dukra, rūpinasi ja ir dabar, ją augina, išlaiko, palaiko artimą ryšį, taip pat į tai, kad atsakovai S. M. ir D. S. sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, prieštaravimų ieškovės ieškiniui nereiškia, ieškinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinu visiškai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.142 str., 3.146 – 3.148 str., 3.150 str.). Lietuvos Respublikos CPK 376 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas D. S. yra L. M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, 2015 m. liepos 16 d. gimimo liudijime, akto įrašo Nr. 172 įrašyti duomenys apie L. M. M. tėvą naikintini bei išduotinas kitas gimimo liudijimas, nurodant, kad L. M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra D. S..
Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo
Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovų bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS paaiškinimais, kad nepilnametė L. M. M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis nepilnametei dukrai bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė noro jog dukra L. M. gyventų su juo, teismas sprendžia, jog nepilnametės L. M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove A. M., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su tokia prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma sutiko ir dėl to neprieštaravo. Laikytina, jog prašomas priteisti 100 Eur per mėnesį išlaikymo dydis vaikui atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros L. M. M. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo L. M. M. gimimo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. M..
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų. Iš atsakovo S. M. priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už tėvystės nuginčijimą ir iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už tėvystės nustatymą bei 36 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo vaikui priteisimo (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur – 3 proc. = 36 Eur) nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista. (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 83 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d., 93 str., 96 str. 1 d.).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 387 – 389 str., 392 str., 394 - 399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.146 - 3.148 str., 3.149-3.153 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, įrašo Nr. 172 (gimimo liudijimas AB Nr. 045260, išduotas 2015 m. liepos 16 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje) nurodytus duomenis apie vaiko tėvą.
Pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
Ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametės dukros L. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuorašą vykdymui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Teisėja Judita Sungailaitė