Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-2386-656-2011].doc
Bylos nr.: 2A-2386-656/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-2386-656/2011

Teisminio proceso Nr.2-01-3-17847-2009-4



               Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4., 14.7.,121.21.

(S)

 

 

 

 

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

dalyvaujant atsakovo 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ atstovams advokatei Laurai Timinskaitei ir A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui 243-ajai DNSB „Gedvydžiai“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovui J. J. dėl nurodytos sumos už be pagrindo įgytą turtą priteisimo.

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :             

I.Ginčo esmė

 

Ieškovas J. J. kreipėsi su ieškiniu, kurį byloje keletą kartų tikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 243–osios DNSB „Gedvydžiai” 8178,94 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas (t.I, b.l. 172, 173). Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslino teismo posėdžio metu, prašydamas iš ieškovo priteisti permokėtą 4594,13 Lt (neatskaičius mokesčių) skirtumą tarp išmokėtų ir priklausiusių išmokėti atostoginių (t.I, b.l. 172, 173). Ieškovas su atsakovo priešieškiniu sutiko iš dalies, todėl prašė taikyti priešpriešinių reikalavimų užskaitymą, 3819,81 Lt sumą atimant iš jo prašomos priteisti sumos. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovo bendrijoje dirbo nuo 1990-09-18 iki 2009-06-22. Atleidžiant iš darbo atsakovas ieškovui sumokėjo kompensaciją už 57 kalendorines nepanaudotas atostogų dienas, nors privalėjo sumokėti kompensaciją už 260 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų.

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta nuo 2009-06-22 darbuotojo iniciatyva, išmokant jam kompensaciją už 57 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai priskaičiuoja 260 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 1990-09-18 iki 1999 m. (imtinai), kadangi šiuo laikotarpiu jam atostogos buvo suteiktos atsižvelgiant į ieškovo prašymus, taip pat suėjo 10 m. bendrasis ieškinio senaties terminas. Dėl buhalterines paslaugas teikusios įmonės UAB „FIN centras“ klaidos, ieškovui neteisingai priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už pilną darbo dieną (8 val.), nors ieškovas dirbo ne pilną darbo dieną (4 val.), todėl jam nepagrįstai permokėta 3967,66 Lt suma. Atėmus priklausančią kompensaciją, atsakovui turi būti grąžinama 3354,93 Lt (atskaičius mokesčius) ieškovui permokėtos kompensacijos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 4824,01 Lt už nepanaudotas atostogas, 4824,01 Lt už uždelsimo laiką nuo atleidimo dienos 2009-06-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2011-05-03 bei 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 22,51 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas priešieškinį atmetė nurodydamas, jog CK 6.241 str. 1d. 4p.  reglamentuoja, kad negali būti išreikalautos sumos, be pagrindo išmokėtos ,,kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos“, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovas buvo nesąžiningas, gaudamas paminėtą kompensaciją, be to neįrodė, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida, nes atostogų dienų netinkamas paskaičiavimas nėra sąskaitybos klaida, o fakto klausimas, be to  UAB ,,FIN centras“ atstovo paaiškinimas nelaikytinas tinkamu įrodymu pagrįsti šias aplinkybes (klaidos), nes šiuo atveju galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 str. 2d.). Teismas konstatavo, jog atsakovui permokėjus 3354,93 Lt, ieškovo prašoma priteisti suma mažintina 3354,93 Lt suma  ir priteistina 4824,01 Lt.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

 

Atsakovas 243-oji DNSB „Gedvydžiai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti (b.l.182-191). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

1. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kokiais įrodymais remiantis ieškovas įrodė jo prašomos priteisti 8178,94 Lt sumos pagrįstumą.

2.  Teismas nevertino atsakovo pateiktų dokumentų - įsakymų dėl J. J. kasmetinių atostogų suteikimo, ieškovo prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, buhalterinės apskaitos dokumentų dėl atsiskaitymo su ieškovu.

3. Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 1.125 str. 1 d. įtvirtintą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui priteisti kompensaciją.

4. Teismas nemotyvavo savo sprendimo atmesti atsakovo priešieškinį. Teismas nenurodė, kodėl jis atsakovo nurodytus argumentus ir paaiškinimus nepripažino esant sąskaitybos klaida.

5. Teismas nevertino atsakovo argumento taikyti DK 298 str. normą, nurodančią, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

6. Teismas nevertino ir kitų atsakovo nurodytų atsikirtimų ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtino, jog ieškovui kasmetinės atostogos nuo 1990 metų iki 2000 metų buvo suteiktos.

 

Ieškovas J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:  

1. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nevertino atsakovo pateiktų dokumentų. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl apelianto pateiktų dokumentų, tačiau rėmėsi paskaičiavimais pagal atsakovo pateiktus dokumentus. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių prieštaravimų ieškovo pateiktiems skaičiavimams, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo.

2. Ieškovo manymu, nepagrįstas apelianto argumentas dėl 10 metų ieškinio senaties termino taikymo. CK 1.127 str. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Senaties termino skaičiavimas reikalavimui priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas prasideda teisės į kompensaciją atsiradimo dieną, t.y. darbo sutarties nutraukimo dieną. Be to, CK 1.125 str. 1 d. nustatytas senaties terminas darbo santykiams apskritai netaikytinas, nes DK numato trumpesnį 3 metų bendrą senaties terminą darbo santykiuose.

3. Nesutiko su argumentu, jog byloje turėjo būti taikoma DK 298 str. norma, kaip specialioji norma. Ieškovo nuomone, DK 298 str. norma yra bendroji, o nagrinėjamiems santykiams specialioji ir taikytina DK 177 str. 2 d. norma, numatanti išimtį su darbo santykiais susijusių išmokų atveju – kompensacijai už nepanaudotas atostogas.

4. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, neva ieškovas sąmoningai nuslėpė sumokėtų didesnių negu faktiškai priklausė atostogų išmokų faktą.

5. Nesutiko, jog teismas nevertino priešieškinio argumentų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu atmetė atsakovo priešieškinį, tačiau visas šiuo priešieškiniu prašytas priteisti permokas įskaitė į ieškovo reikalavimą atitinkamai jį sumažindamas, t.y. pirmosios instancijos teismas pilna apimtimi apgynė pažeistas atsakovo teises.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Šioje byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovui išmokėtos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nepilnai išaiškino darbo santykių teisinį reglamentavimą, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę bei prioritetą suteikė vieniems įrodymams ir netyrė kitų, nors byloje esantys duomenys turėtų būti analizuojami kaip visuma, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, o vertinami remiantis įrodymų tikėtinumo taisykle. Dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų netenkinimo. Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškovo reikalavimus atmetant, atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkinant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas atsakovo bendrijoje dirbo nuo 1990-09-18 iki 2009-06-22, iš darbo atleistas DK 127 str. pagrindu, t.y. darbuotojo pareiškimu. Atleidžiant iš darbo ieškovui buvo išmokėta kompensacija už 57 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų, viso 4753,18 Lt suma (t. I, b.l. 5, 6). Ieškovo tvirtinimu, jam priklausė kompensacija už 260 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų už visą dirbtą laiką.

 

Dėl senaties terminų taikymo

 

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) prašymo taikyti CK 1.125 str. 1 d. įtvirtintą dešimties metų ieškinio senaties terminą, tačiau šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą. CK normos taikomos tuo atveju, jei darbo teisinių santykių nereglamentuoja Darbo kodekso, kaip specialaus įstatymo, normos. Bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui teisė į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsirado atleidimo iš darbo momentu, laikytina, jog ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju taikytinas DK 298 straipsnis, nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Darbuotojo iš darbo atleidimo metu galiojusio DK 177 straipsnio 2 dalis nustatė, kad darbuotojui kasmetinių atostogų nesuteikus daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Kolegija sutinka su ieškovo pozicija, jog DK 298 straipsnio norma yra bendroji DK 177 straipsnio kaip specialiosios normos atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina.

 

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

 

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus. Teisėjų kolegija ieškovo nurodytus argumentus dėl 287 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų laiko nepagrįstu ir neįrodytu.

Bylos įrodymais nustatyta, kad nuo darbo pradžios (nuo 1990-09-18 iki 2009-06-22) atsakovas buvo įgijęs teisę į 547 kalendorines dienas kasmetinių atostogų. Ieškovo tvirtinimu, laikotarpiu nuo 1990-09-18 iki 2002 metų jis šia teise nepasinaudojo, o nuo 2002 metų jam faktiškai suteikta 255 kalendorinės dienos atostogų. Į bylą pateikti įrodymai - ieškovo prašymai bei darbdavio įsakymai dėl atostogų suteikimo (t.I, b.l. 23-29, 51-52, 60-64) patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2000 metų iki 2009-06-22 ieškovui buvo suteikta 255 dienos kasmetinių atostogų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog nors ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodyta, jog ieškovas iki 2000 metų buvo išnaudojęs atostogas. Tai patvirtina ieškovo prašymų dėl atostogų turinys: 2002 metų prašymu ieškovas prašo suteikti kasmetines neišnaudotas atostogas už 2000 metus (t. I, b.l. 53, 64), o ne už ankstesnius metus, 2002-10-14 prašymu suteikti kasmetines atostogas už 2001 metus (t. I, b.l. 52), 2003-05-27 prašymu suteikti kasmetines atostogas už 2002 metus (t.I, b.l. 51). Todėl nėra pagrindo tvirtinimui, jog neišnaudojęs atostogų už eilę ankstesnių metų, ieškovas pateikė prašymus dėl atostogų suteikimo už vėlesnius metus. Negalima sutikti su ieškovo tvirtinimu, jog atsakovas nepateikęs tiesioginių įrodymų dėl ieškovui suteiktų kasmetinių atostogų iki 2000 metų (įsakymų dėl atostogų suteikimo), nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl neišnaudotų atostogų. Atsakovas, būdamas darbdaviu, privalėjo vesti ieškovui suteiktų atostogų laiko apskaitą ir teikti teisumui įrodymus bei paskaičiavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tokių įrodymų pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių - buvusių bendrijos valdymo organų (tame tarpe ir ieškovo) veiksmų. Ieškovas atsakovo bendrijoje dirbo valdybos pirmininko pavaduotoju ir pats buvo atsakingas už darbo laiko, įskaitant atostogų, apskaitą bei šių dokumentų perdavimą naujai išrinktam pavaduotojui (t.II, b.l. 16-19). Bylos dokumentais įrodyta, kad naujai išrinktiems atsakovo valdymo organams nebuvo perduota eilė dokumentų už 1990 -2008 metus, tame tarpe ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių. Preziumuojama, kad ieškovas kaip buvęs atsakovo vadovo pavaduotojas, pateikdamas ieškinį, gerai žinojo, kad dėl neperduotų dokumentų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (kuris vėliau nutrauktas). Ieškovas ieškinį pateikė praėjus keturiems mėnesiams po jo atleidimo, o iš karto po atleidimo, gaudamas išeitinę išmoką, pretenzijų dėl netinkamo neišnaudotų atostogų dienų paskaičiavimo nereiškė. Todėl pripažinti ieškovo veiksmus sąžiningais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių  ieškovo argumentai dėl neišnaudotų atostogų iki 2000 metų atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2000 metų iki atleidimo iš darbovietės ieškovui priklausė 290 kasmetinių atostogų dienų, liko neišnaudotos 35 kalendorinės dienos (t.1 b.l.171). Kadangi darbdavys ieškovui išmokėjo kompensaciją už 57 dienas nepanaudotų atostogų, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, jog darbdavys nepilnai atsiskaitė su ieškovu. Taip pat byloje nenustatyta, jog darbdavys vėlavo atsiskaityti su ieškovu. Konstatavus minėtas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su juo laiką atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

 

           Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo

 

           Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį tuo pagrindu, kad atsakovo padaryta klaida nelaikytina sąskaitybos klaida.

           Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė UAB „FIN centras“, su kuria buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis (t. II, b.l.20-22). Atsakovas nurodė bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad tvarkant apskaitą buvo padaryta skaičiavimo klaida - ieškovas dirbo ne pilną darbo dieną (keturias valandas), tuo tarpu kompiuterinė programa ieškovo atostogų išmokas paskaičiavo pagal pilną darbo dieną (t. I, b.l. 58). Kolegijos vertinimu, atsakovo padaryta klaida yra sąskaitybos (skaičiavimo) klaida, todėl yra galimas atsakovo permokėtų sumų išieškojimas iš ieškovo pagal DK 224 straipsnio 3 dalį. Dėl padarytos skaičiavimo klaidos ieškovui  yra išmokėta daugiau negu priklausė. Ieškovas šio fakto neginčija. Kadangi atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti jam 3354,93 Lt (atskaičius mokesčius), o ieškovas iš esmės sutinka, jog jam permokėta 3819,81 Lt suma, todėl priešieškinys tenkintinas, o permokėta 3354,93 Lt (atskaičius mokesčius) suma priteistina iš ieškovo (DK 224 str. 3 d.).

          

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

            Patenkinus priešieškinį pilnai, remiantis LR CPK 93 str. iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, protingumo ir teisingumo kriterijus bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą, atsakovo prašomą 3000 Lt sumą advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti sumažina iki 800 Lt. Todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 219 Lt žyminio mokesčio (t. I., b.l. 31, 192), 800 Lt advokato pagalbai apmokėti (už susipažinimą su civiline byla teisme, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje 2011-10-12) (t. II., b.l. 2, 33-38).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš ieškovo J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui 243-ajai DNSB „Gedvydžiai“ (į.k. 124781512, buveinės adresas: Gedvydžių g. 29-4, Vilnius) 3354,93 Lt (atskaičius mokesčius) sumą.

Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovui 243-ajai DNSB „Gedvydžiai“ bylinėjimosi išlaidas: 219 Lt  žyminio mokesčio, 800 Lt advokato pagalbai apmokėti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andrius Ignotas

 

 

Kolegijos teisėjos                                                                         Asta Radzevičienė

 

 

                                                                               Vilija Mikuckienė