Civilinė byla Nr. e2-8249-925/2024
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00764-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;
2.6.29.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Aniutai Vasilevskai,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,
atsakovės atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. (A. Z.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ausonta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas A. Z. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Ausonta“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 14 695,30 Eur skolos, 527,58 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio buvo atsakovės akcininkas ir laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2023 m. kovo 6 d. užėmė atsakovės direktoriaus pareigas. Ieškovas, siekdamas atsakovei padėti plėstis ir sėkmingai vykdyti veiklą, su atsakove sudarė šias paskolos sutartis: 1) 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 1 ieškovas atsakovei suteikė paskolą 48 279,59 Eur sumai; 2) 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 2 ieškovas atsakovei suteikė paskolą 20 215,80 Eur sumai; 3) 2021 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 3 ieškovas atsakovei suteikė paskolą 50 000 Eur sumai; 4) 2022 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartimi Nr. 4 ieškovas atsakovei suteikė paskolą 10 000 Eur sumai; 5) 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi Nr. 5 ieškovas atsakovei suteikė paskolą 14 000 Eur sumai; 6) 2023 m. sausio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 6 ieškovas atsakovei suteikė paskolą 5 000 Eur sumai. 2023 m. kovo 3 d. pardavėjai - ieškovas ir ieškovo sutuoktinė E. Z. - bei pirkėjas - atsakovės dabartinis direktorius D. Š. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu D. Š. perėjo 50 vnt. ieškovui ir jo sutuoktinei priklausiusių atsakovės akcijų. 2023 m. kovo 6 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, jog 2023 m. kovo 6 d. ji yra skolinga ieškovui 14 695,39 Eur. Ieškovas atsakovei elektroniniu paštu 2023 m. gegužės 26 d. išsiuntė raginimą, kuriuo pareikalavo anksčiau nustatyto termino grąžinti 14 695,39 Eur, tai yra iki 2023 m. birželio 2 d. Kadangi atsakovė negrąžino nurodytos sumos, ieškovas nusprendė ją susigrąžinti kreipdamasis į teismą.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovo reikalaujama iš atsakovės įvykdyti piniginė prievolė yra pasibaigusi įskaitymu. Nurodė, kad ieškovas, kuomet buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, perdavė atsakovei, jos naujam direktoriui ir tapusiam vieninteliu akcininku D. Š. įmonės kasą be pinigų, nors pagal buhalterinius dokumentus kasoje turėjo būti 116 319,79 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad šį faktą sužinojo tik po sandorio įvykimo, kadangi iki tol bendrovėje dirbo buhalterė, pasamdyta ieškovo, kuri netinkamai vedė bendrovės apskaitą ir buhalteriją (šią aplinkybę sužinojo tik pasamdę naują buhalterę bei pasidarę auditą). Atsakovės teigimu, pridedame atsiliepimo priede yra matoma, jog 2023-01-01 kasoje turėjo būti 115 780,99 Eur, o 2023-07-31 kasoje turėjo būti 116 319,79 Eur, kadangi pats ieškovas 2023-01-31 įnešė papildomus 538,80 Eur. Todėl išvadoje nurodyta, kad akcijų pardavimo metu kasoje turėjo būti ta pati suma – 116 319,79 Eur, kurios ieškovas iki šios dienos nėra perdavęs atsakovei. Dėl to pagrįstai taiko ieškovo reikalavimui įskaitą. Kadangi ieškovo pareikštu ieškiniu iš atsakovės reikalaujamai 14 695,30 Eur sumai, įskaitant palūkanų sumokėjimą, buvo taikomas įskaitymas, ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir turi būti atmestas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas jokio pranešimo apie atliktą įskaitymą iš atsakovės nėra gavęs, tuo tarpu atsiliepimas nėra tinkamas procesinis dokumentas reikalavimui įskaityti. Ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovas yra iš atsakovės gavęs kelias pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos faktas nėra įrodytas, ieškovas su pretenzijomis nesutiko ir nesutinka, be to, gautose pretenzijose nėra nurodoma apie šiuo ieškiniu reikalaujamos skolos sumos įskaitymą į atsakovės reikalaujamos atlyginti žalos dydį.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė ieškovą apie įskaitymą informavo atsakovės procesiniame dokumente (atsiliepime), todėl laiko, kad ieškovą apie įskaitymą atsakovė informavo tinkamu būdu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškovo reikalavimo neginčijo, todėl CK 6.131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas įskaitymui netaikytinas. Pažymėjo, kad atsakovė su reikalavimu ieškovui dėl žalos atlyginimo ketina kreiptis į teismą, ieškinys kol kas teismui nepateiktas. Nurodė, kad ieškovui dėl žalos atlyginimo atsakovė buvo išsiuntusi kelias pretenzijas, paskutinė pretenzija buvo išsiųsta 2024-05-06, paaiškino, kad šioje paskutinėje pretenzijoje nurodyta iš ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos suma nėra sumažinta šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo dydžiu.
Ieškinys tenkintinas
6. Byloje nustatyta, kad ieškovas reikalavimus atsakovei kildina iš ieškovo ir atsakovės sudarytų paskolos sutarčių, t. y.: 1) 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė paskolą 48 279,59 Eur sumai; 2) 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 2, kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė paskolą 20 215,80 Eur sumai; 3) 2021 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 3, kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė paskolą 50 000 Eur sumai; 4) 2022 m. gruodžio 14 d. paskolos sutarties Nr. 4, kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė paskolą 10 000 Eur sumai; 5) 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutarties Nr. 5, kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė paskolą 14 000 Eur sumai; 6) 2023 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6, kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė paskolą 5 000 Eur sumai. 2023 m. kovo 6 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, jog 2023 m. kovo 6 d. ji yra skolinga ieškovui 14 695,39 Eur.
7. Pažymėtina, kad byloje atsakovė skolos ieškovui susidarymo pagrindo ir dydžio (14 695,30 Eur skola ir 527,58 Eur palūkanos) kreipimosi į teismą dienai neginčijo ir jį patvirtino, tačiau teigė, kad ieškiniu reikalaujamo dydžio atsakovės piniginė prievolė ieškovui yra pasibaigusi įskaitymu, apie kurį atsakovė ieškovą informavo atsiliepimu į ieškinį. Atsižvelgdamas į tokią atsakovės poziciją ir vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 5 punktu, teismas detaliau nepasisako dėl ieškiniu reikalaujamos piniginės prievolės atsiradimo pagrindo ir dydžio (dėl to nėra ginčo tarp šalių) ir toliau vertina tik tai, ar ši prievolė vis dar egzistuoja, ar yra pasibaigusi įskaitymu.
8. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taip pat matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.).
9. Tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip aukščiau nurodyta, įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Taigi prievolė gali pasibaigti dėl įskaitymo, jeigu nustatytas įskaitymo pagrindas ir laikytasi įskaitymo tvarkos. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų, tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis).
10. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie įskaitymą pareiškė prasidėjus teismo procesui šioje byloje (pareiškimas apie įskaitymą išdėstytas atsiliepime). Tačiau šiuo atveju atsakovo pareiškimas apie įskaitymą iš esmės reiškia ieškovo pareikštų reikalavimų pripažinimą ir jų įskaitymą, atsakovės vertinimu, atsakovės turimiems turtinio pobūdžio reikalavimams (dėl žalos atlyginimo) ieškovo atžvilgiu. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai negali būti vertinami kaip patenkantys į CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau ieškovo reikalavimų įskaitymui konstatuoti būtina nustatyti aiškų atsakovės priešpriešinių reikalavimų pagrindą ir dydį.
11. Ieškovas, palaikydamas pareikštą ieškinį ir reikalaudamas įvykdyti prievolę, kuri, atsakovės teigimu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė pasibaigusi įskaitymu, t. y. ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) bei ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).
12. Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje 3K-3-502/2012). Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis). Tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).
13. Teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, nenustatė CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos konstatuoti, jog atsakovės prievolė ieškovui pagal pareikštą ieškinį pasibaigė įskaitymu. Tai yra teismas nenustatė, kad ieškovas turėtų aiškiai apibrėžtą, akivaizdžią ir galiojančią priešpriešinę prievolę atsakovei. Pažymėtina, kad atsakovė laiko, jog ieškovas turi atsakovei prievolę atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovė ieškovo prievolę atlyginti žalą grindžia tik pateiktais atsakovės kasos knygos duomenimis, kurių tyrimas ir įvertinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. teismas neturi jokio pagrindo šioje byloje vertinti, ar kasos knygoje nurodytos sumos yra teisingos, ar šios sumos buvo (turėjo būti) įmonės (atsakovės) kasoje ieškovui sudarant įmonės akcijų pardavimo sandorį. Be to, nors atsakovė teigia, jog ieškovo reikalavimo įskaitymą atliko atsiliepimu (teismo vertinimu, pareiškimas apie įskaitymą tokia forma, atsakovei neginčijant ieškovo reikalavimo, iš esmės būtų galimas, jeigu būtų nustatyta, jog ieškovas turi galiojančią ir aiškiai apibrėžtą priešpriešinę prievolę atsakovei), tačiau visgi teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog 2024-04-11 teismui pateiktame atsiliepime nurodyta iš ieškovo atsakovės reikalaujama žalos suma ir pagrindas buvo sukonkretinti 2024-05-06 ieškovui pateiktoje pretenzijoje, kurioje nėra nurodyta, jog iš ieškovo reikalaujamos žalos suma yra sumažinta šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo dydžiu; be to, atsakovės atstovas nurodė, kad dėl žalos atlyginimo prievolės patvirtinimo dar kreipsis į teismą. Taigi šios atsakovės atstovo teisme duotais paaiškinimais nustatytos aplinkybės (atsakovės ketinimas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš ieškovo priteisimo, po atsiliepimo į šią bylą pateikimo naujai ieškovui pateiktoje pretenzijoje (2024-05-06) reikalaujamos žalos sumos nesumažinimas šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo suma) leidžia daryti išvadą, kad įskaitymo ieškiniu reikalaujamai sumai atsakovė pagal įstatymo nustatytus reikalavimus neatliko, be to, ir negalėjo atlikti, nes atsakovės nurodytos kaip ieškovo turimos prievolės atsakovei negalima laikyti nei galiojančia, nei vykdytina, nei apibrėžta. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad ieškovo prievolę atlyginti žalą atsakovė iš esmės grindžia atsakovės atlikto audito duomenimis (išvada), kurie į bylą nėra pateikti, be to, neaišku, iš kokių konkrečių ieškovo veiksmų atsakovė kildina žalą, kokie konkretūs įrodymai patvirtina žalos atsiradimo pagrindą ir dydį. Taigi teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas ieškovui dėl žalos atlyginimo nėra aiškiai apibrėžtas ir pagal į bylą pateiktus duomenis teismas negali konstatuoti tokio reikalavimo akivaizdumo ir galiojimo, todėl kartu nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė turi priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovui.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovės prievolė, kurios vykdymo ieškovas reikalauja pareikštu ieškiniu, pasibaigė įskaitymu. Nenustačius prievolės pasibaigimo, atsakovės turima prievolė ieškovui turi būti vykdoma (CK 6.59 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 14 695,30 Eur skola ir 527,58 Eur sutartinių palūkanų (CK 6.870, 6.872, 6.873, 6.874 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).
15. Teismas atskirai pažymi, jog yra vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė teismo sprendimu, tačiau ji reiškia tik šalių patenkintų vienarūšių reikalavimų vykdymo procedūrų supaprastinimą, vykdymo išlaidų sumažinimą bei proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą. Tačiau šalių patenkintų reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu nėra įskaitymas CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antrojo skirsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012). Visgi nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimo ieškovui atlyginti žalą pagrįstumas šiai dienai nėra išnagrinėtas ir teismo nėra patvirtintinas, tuo tarpu ieškovas neigia turintis turtinę prievolę atsakovei, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė ketina kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo į teismą neturi įtakos šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimui.
Dėl procesinių palūkanų
16. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, nepagrįstai rėmėsi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas yra fizinis asmuo, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu ieškovas sudarant paskolos sutartis su atsakove galėtų būti vertinamas kaip verslininkas, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 6 procentų metinių palūkanų dydžio. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, šis ieškovo procesinio pobūdžio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovui atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (15 222,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-06-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, ieškovo ieškinį iš esmės patenkinus (materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai patenkinti visiškai), ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 343 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 328,11 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą, atskirojo skundo, ieškinio parengimą, atstovavimą ieškovui teisme – pagal šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius dokumentus, iš viso 2 671,11 Eur.
Teismas, vadovaudamasis CPK 270-271 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Ausonta“, j. a. k. 304743011, 14 695,30 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 30 ct) skolos, 527,58 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 58 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (15 222,97 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 671,11 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė