Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-02][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1745-554-2019].docx
Bylos nr.: I-1745-554/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 125817744 atsakovas
Kategorijos:
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Atsisakymas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Kiti su valstybės garantuojama teisine pagalba susiję klausimai
Kiti su pasiruošimu nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimu teisme susiję klausimai
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I-1745-554/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02783-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5;  55.1.1

 (S)

 

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 30 d.

Kaunas

 

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, 

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

nedalyvaujant pareiškėjui – A. V., 

atsakovo – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, 

            rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas  2019 m. sausio 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-3752-19596 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skirti pareiškėjui A. V. advokatą, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą paruošiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir atstovauti teismo posėdyje.

 

Pareiškėjas skunde (b. l. 22),  2019 m. vasario 25 d. prašyme (b. l. 82) nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius skundžiamu Sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl antstolio K. K. veiksmų. Antstolis pareiškėjo atžvilgiu vykdė 4 vykdomąsias bylas: Nr. 0118/11/00332 dėl 86,89 Eur išieškojimo; Nr. 0118/11/00608 dėl 150,60 Eur išieškojimo (pradėta vykdyti 2011 m. gegužės 27 d., nutraukta 2015 m. gegužės 5 d.); Nr. 0118/12/00180 dėl 150,60 Eur išieškojimo (pradėta vykdyti 2012 m. vasario 23 d., baigta vykdyti 2015 m. gruodžio 16 d. grąžinus dokumentą su turto neradimo aktu); Nr. 0118/15/00658 dėl 150,60 Eur išieškojimo (pradėta vykdyti 2015 m. liepos 27 d., pilnai įvykdyta ir baigta vykdyti 2016 m. balandžio 29 d.).

Pabrėžė, kad bylos Nr. 0118/11/00608; Nr. 0118/12/00180 ir Nr. 0118/15/00658 yra viena ir ta pati byla, pagal tą pačią paskirtą baudą. Ši paskirta bauda vėliau buvo bendrinama su kitais nuosprendžiais ir subendrinus vėl buvo siunčiami antstoliams dokumentai šią baudą išieškoti. Nors šią baudą jau yra išieškojęs antstolis K. K., ją neseniai, vėl subendrinus nuosprendžius, iš pareiškėjo bandė išsireikalauti antstolė E. R. (baudžiamoji byla Nr. I-777-668/2016). Visos šios 3 bylos buvo vykdomos vienu metu. Dėl šių bylų pareiškėjui buvo neteisėtai skaičiuojami delspinigiai. Nuo vykdomųjų bylų pradžios iki pilno išieškojimo antstolis surašė 95 vnt. dokumentų kopijų, kas kainavo 59,07 Eur. Tačiau, net jei ir buvo surašyti kažkokie dokumentai, jie buvo neaktualūs, nes vykdomoji byla jau seniai turėjo būti nutraukta. Taip pat antstolis nurodė, jog iki skolos pilno išieškojimo pareiškėjo duomenis tikrino 81 kartą, kas kainavo 75,42 Eur, nors pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 7 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neaišku, ką antstolis turėjo tikrinti 81 kartą, kai pareiškėjas yra izoliuotas nuo visuomenės. Šioje byloje aiškiai matosi antstolio pažeidimai ir žymiai per didelė išieškota suma, todėl pareiškėjui reikalingas advokatas, kuris surašytų ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 27 – 31) nurodė, kad Tarnybos Kauno skyriuje 2018 m. rugpjūčio 6 d. gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nuostolių padarytų antstolio K. K. veiksmais atlyginimo (reg. Nr. (2.1)NTP-l-3752). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-3752-19596, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodė, kad antstolis K. K. iš pareiškėjo išieškojo sumą, viršijančią pareiškėjo skolą (pareiškėjas nurodė, kad vietoje 240 Eur skolos buvo išieškota 660 Eur), todėl pareiškėjas pageidavo kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių iš antstolio K. K. priteisimo. Susipažinusi su pareiškėjo ir antstolio K. K. pateikta informacija, Tarnyba nustatė, kad antstolio K. K. kontoroje buvo vykdomos 4 vykdomosios bylos dėl skolos iš pareiškėjo išieškojimo: 1) Nr. 0118/15/00332 dėl 86,89 Eur (300 Lt) skolos išieškojimo iš pareiškėjo Tauragės apskrities VMI naudai; 2) Nr. 0118/11/00608 dėl 150,60 Eur (520 Lt) skolos išieškojimo iš pareiškėjo LR VMI naudai;3) Nr. 0118/12/00180 dėl 150,60 Eur (520 Lt) skolos išieškojimo iš pareiškėjo LR VMI naudai; 4) Nr. 0118/15/00658 dėl 150,60 Eur (520 Lt) skolos išieškojimo iš pareiškėjo LR VMI naudai.

Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0118/15/00332 baigta vykdyti 2016 m. balandžio 29 d., pilnai išieškojus iš pareiškėjo 86,89 Eur skolą, Vykdomoji byla Nr. 0118/11/00608 nutraukta 2015 m. gegužės 5 d., panaikinus vykdomąjį dokumentą, kadangi bauda buvo subendrinta ir išduotas naujas vykdomasis dokumentas. Vykdomoji byla Nr. 0118/12/00180 baigta vykdyti 2015 m. gruodžio 16 d., grąžinus vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu. Vykdomoji byla Nr. 0118/15/00658 baigta vykdyti 2016 m. balandžio 29 d., pilnai išieškojus iš pareiškėjo 150,60 Eur skolą. 2018 m. lapkričio 6 d. Tarnyboje gautame paaiškinime antstolis K. K. nurodė, jog vadovaujantis ekonomiškumo principu ir siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, vykdymo veiksmai buvo atlikti ne kiekvienoje pareiškėjo atžvilgiu vykdytoje vykdomojoje byloje, o vienoje iš bylų, t. y., jeigu pareiškėjo atžvilgiu vykdant vykdomąją bylą buvo užvesta nauja vykdomoji byla, nauji vykdymo veiksmai buvo atliekami naujausioje pareiškėjo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o senosios bylos buvo prijungiamos prie naujos bylos.

Pažymėjo, kad antstolio vykdymo veiksmų išlaidų dydžiai yra numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.lR-352 patvirtintoje sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija), kuria privalo vadovautis išieškojimo veiksmus vykdantys antstoliai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje, galiojusioje pradėjus vykdyti vykdomąsias bylas Nr. 0118/15/00332, Nr. 0118/11/00608, Nr. 0118/12/00180, numatyta, kad būtinosios vykdymo išlaidos, kai išieškotina suma yra nuo 200 iki 1000 litų sudaro 60 litų (17,38 Eur). Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0118/15/00332, Nr. 0118/11/00608, Nr. 0118/12/00180 iš pareiškėjo išieškojo po 17,38 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00658 būtinosios vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. išieškotos būtinosios vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų būtinųjų vykdymo išlaidų dydžio. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje, galiojusioje pradėjus vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0118/15/00332, numatyta, kad atlygis antstoliui, kai išieškotina suma yra nuo 200 iki 1000 litų, sudaro 200 litų (58 Eur). Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje, galiojusioje pradėjus vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0118/15/00658, numatyta, kad atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai išieškotina suma yra nuo 57,92 Eur iki 289,62 Eur, sudaro 79,99 Eur. Iš antstolio        K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad antstolis už vykdymo veiksmų atlikimą vykdomosiose bylose Nr. 0118/15/00332, Nr. 0118/15/00658 išieškojo bendrą 79,99 Eur antstolio atlyginimo sumą, tuo tarpu už vykdymo veiksmų atlikimą vykdomosiose bylose Nr. 0118/11/00608,                           Nr. 0118/12/00180 atlygis antstoliui nebuvo išieškomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. išieškotas atlygis neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto atlygio antstoliui dydžio.

Pabrėžė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje iki 2015 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimas įkainotas 3 Lt (0,87 Eur), tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d., numatyta, kad antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimas įkainotas 1,2 Eur. Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2015 m. sausio 1 d. antstolis išdavė 21 vnt. antstolio surašytų dokumentų patvirtintų kopijų bendrai 18,27 Eur sumai (21x0,87 = 18,27 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. antstolis išdavė 34 vnt. antstolio surašytų dokumentų patvirtintų kopijų bendrai 40,80 Eur sumai (34x1,2=40,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. išieškotų surašytų dokumentų patvirtintų kopijų išdavimo suma neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje iki 2015 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimas įkainotas 3 Lt (0,87 Eur), tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d., numatyta, kad skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimas įkainotas 1,2 Eur. Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2015 m. sausio 1 d. skolininko asmens ir kiti duomenys buvo tikrinti 66 kartus, kas sudaro 57,42 Eur sumą (66x0,87=57,42 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. skolininko asmens ir kiti duomenys buvo tikrinti 15 kartų, kas sudaro 18 Eur sumą (15x1,2=18 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. skolininko asmens ir kitų duomenų tikrinimo išlaidų suma neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje iki 2015 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad antstolio akto arba patvarkymo parengimas yra įkainotas 5 Lt (1,45 Eur) suma, tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d., numatyta, kad antstolio akto arba patvarkymo parengimas yra įkainotas 2 Eur sumai. Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2015 m. sausio 1 d. antstolis parengė 9 vienetus patvarkymų ir aktų. Pažymėjo, kad pareiškėjui už šių patvarkymų ir aktų parengimą buvo skaičiuojamas ne 5 Lt, o 4 Lt mokestis ir bendroje sumoje sudaro 10,44 Eur sumą (9x1,16=10,44 Eur). Nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo parengta 15 vnt.  aktų ir patvarkymų, kas sudaro 30 Eur sumą (2x15 = 30 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. išieškotos aktų arba patvarkymų parengimo išlaidų sumos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje  iki 2015 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas ar patvarkymo areštuoti lėšas parengimas įkainotas 5 Lt, tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d., numatyta, kad nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas ar patvarkymo areštuoti lėšas parengimas įkainotas 2 Eur. Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2015 m. sausio 1 d. buvo parengti 6 antstolio nurodymai priverstinai nurašyti piniginės lėšas ar patvarkymai areštuoti lėšas. Pareiškėjui už šių nurodymų ar patvarkymų parengimą buvo skaičiuojamas ne 5 Lt, o 4 Lt mokestis ir bendroje sumoje sudaro 6,96 Eur sumą (6x1,16=6,96 Eur). Nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo parengti 2 vnt. antstolio nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas ar patvarkymai areštuoti lėšas ir sudaro 4 Eur sumą (2x2=4 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. išieškota nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas ar patvarkymų areštuoti lėšas parengimo išlaidų suma neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje iki 2015 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo parengimas įkainotas 5 Lt, tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d., numatyta, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo parengimas įkainotas 2 Eur. Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2015 m. sausio 1 d. buvo parengtas 1 vnt. tokio pobūdžio patvarkymas. Pareiškėjui už šio patvarkymo parengimą buvo skaičiuojamas ne 5 Lt, o 4 Lt mokestis ir bendroje sumoje sudaro 1,16 Eur sumą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo parengta 3 vnt. tokio tipo patvarkymų ir sudaro 6 Eur sumą (3x2 = 6 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio K. K. iš pareiškėjo išieškota išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų parengimo suma neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių.

Nurodė, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktu, vykdymo išlaidos taip pat indeksuotos taikant apskaičiavimo metu galiojusių ketvirčio vartotojų indeksą: taikant 38,1 procentų dydžio indeksą 0,88 Eur, taikant 37,7 procentų dydžio indeksą 38,53 Eur, taikant 33,4 Eur procentų dydžio indeksą 6,66 Eur, taikant 29 procentų dydžio indeksą 15,06 Eur. Iš antstolio K. K. pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad iš pareiškėjo buvo išieškota 4 vnt. A4 formato lapo kopijų užmokesčio dydis 0,80 Eur sumoje bei pašto išlaidų ir banko pavedimų išlaidų sumos bendrai 36,54 Eur sumai. Taigi,  antstolis K. K. vykdymo išlaidas iš pareiškėjo išieškojo nenukrypdamas nuo Sprendimų instrukcijoje nustatytų vykdymo veiksmų taisyklių bei neviršydamas nustatytų išlaidų dydžių (remdamasis ekonomiškumo principu antstolis iš pareiškėjo išieškojo mažesnes vykdymo išlaidas). Nesant neteisėtų antstolio K. K. veiksmų, nėra ir vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų - neteisėtų veiksmų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl nuostolių iš antstolio K. K. priteisimo laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.

Pareiškėjo skundas patenkintinas  iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-3752-19596, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3752), kuriuo jis prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į teismą dėl antstolio K. K. veiksmų (b. l. 32-37). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu kreipėsi į antstolį, prašydamas pateikti patvarkymo išieškoti pareiškėjo skolą kopiją, taip pat nurodyti kokio dydžio skolos suma buvo išieškoma iš pareiškėjo bei kokio dydžio vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos pareiškėjui ir pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus (b. l. 43). 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. S18-14688 antstolis informavo Tarnybos Kauno skyrių, jog paskutinė vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu baigta vykdyti 2016 metais ir šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu vykdomųjų bylų nevykdoma (b. l. 44). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. NO-2-6494 nurodė pareiškėjui patikslinti prašymą, nurodant laikotarpį, kada iš pareiškėjo buvo vykdomi antstolio atskaitymai, nurodyti, kada atliktą ir kokį antstolio veiksmą pareiškėjas pageidauja skųsti bei pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus (b. l. 45-46). 2018 m. rugsėjo 24 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. (2.1)NTP-9-4500), kuriame jis nurodė papildomas aplinkybes bei prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paruošti skundą pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (b. l. 47). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.1.)NO-2-7481 įpareigojo pareiškėją pateikti papildomą informaciją ir dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 48-49). Taip pat 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-7482 (b. l. 50-51), 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-7933 (b. l. 62) antstolio prašė pateikti duomenis apie išieškotas iš pareiškėjo skolos ir vykdymo išlaidų sumas. Antstoliui minėtus duomenis pateikus, Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl to, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus (b. l. 77-79).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas

, kurio 11 – 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 ir kt.).

Skundžiamo Sprendimo turinys patvirtina, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą Sprendimą analizavo antstolio K. K. pateiktus duomenis apie išieškotas iš pareiškėjo baudas ir vykdymo išlaidų sumas remdamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje  numatytais įkainiais ir konstatavo, jog antstolis vykdymo išlaidas iš pareiškėjo išieškojo nenukrypdamas nuo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo veiksmų taisyklių bei neviršydamas nustatytų išlaidų dydžių, todėl pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl nuostolių iš antstolio K. K. priteisimo, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b. l. 77–79). Teismo vertinimu, priimant Sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus, buvo atliktas antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimas ir pasisakoma ne dėl prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo, o dėl galimos bylos baigties teisme. Nagrinėjamu atveju tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą), gali nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, o ne Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą (ABTĮ 56 str.).

Konkrečiu atveju nėra akivaizdžių požymių (prielaidų, sąlygų) dėl bylos teisme iškėlimo negalimumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu antstolio kontoroje buvo vykdytos 4 vykdomosios bylos, kurios šiuo metu yra baigtos (vykdymo pabaiga – 2016 m. balandžio 29 d.)(b. l. 52). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (LAT 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje   Nr. 3K-3-225/2009). Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašyme (b. l. 32–37) nurodo, jog antrinė teisinė pagalba jam reikalinga parengiant ieškinį ginčo teisenos tvarka bei atstovaujant byloje dėl antstolio K. K. išieškotų per didelių sumų. Atsakovas nagrinėjamu atveju neanalizavo ir skundžiamame Sprendime nenurodė jokių argumentų, ar pagal pareiškėjo pateiktą prašymą yra sąlygos pareiškėjo nurodyto turinio reikalavimui parengti ir pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Pagal administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą ir konstatuodama, jog pareiškėjo prašymas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, akivaizdžiai peržengė kompetencijos ribas, nes vertino, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, pasisakydama dėl tų klausimų, kuriuos pavesta spręsti teismui. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir argumentų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-3752-19596 laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui advokatą, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą paruošiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir atstovauti teismo posėdyje. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui advokatą, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą paruošiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir atstovauti teismo posėdyje, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra išimtinai viešojo administravimo subjekto (atsakovo) prerogatyva. Dėl šios priežasties atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymą (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3752) iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.) ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).  

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo A. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-)-18-NT-3752-19596 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, reg. Nr.(2.1)NTP-1-3752, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                     Algis Markevičius

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-225/2009