Teismingumo byla Nr. T-76/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00252-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Novian Systems“) patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2410-525/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu UAB „Novian Systems“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu UAB „Novian Systems“) skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Pareiškėjas UAB „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu UAB „Novian Systems“) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti UAB „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu UAB „Novian Systems“) naudai iš Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos solidariai 98 000 Eur žalos atlyginimą; 2) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šiuo metu likviduota, toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo administracija) 2018 m. sausio 16 d. raštą Nr. (1.5)D2-101.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis ir Vaikų išlaikymo fondo administracija 2015 m. lapkričio 2 d. sudarė Informacinės sistemos projektavimo, programavimo, kūrimo ir diegimo, bandomosios eksploatacijos ir apmokymo paslaugų sutartį Nr. AS 15-09/S3-34. Dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių nepavyko sutartyje nustatytais terminais suteikti visas reikiamas paslaugas. Šios priežastys buvo susijusios iš esmės su tuo, kad pareiškėjas neturėjo visos reikalingos informacijos paslaugoms teikti. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštu paprašė atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Neatsiskaičius, pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. rašte nurodė pranešantis, kad nuo 2017 m. spalio 19 d. vienašališkai nutraukia sutartį. 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 1-17/262 pareiškėjas pateikė prašymą Vaikų išlaikymo fondo administracijai atsiskaityti pagal visą sutartį. Pastarajai atsisakius, tarp sutarties šalių vyko derybos, tačiau Vaikų išlaikymo fondo administracija 2018 m. sausio 16 d. rašte Nr. (1.5)D2-101 informavo, kad sutartį nutraukia.

Pasak pareiškėjo, Vaikų išlaikymo fondo administracija, neatsiskaitydama su pareiškėju už faktiškai suteiktas paslaugas, pažeidė sutarties 2.3.2 punktą, o vėliau nesuteikdama pareiškėjui būtinos informacijos paslaugoms teikti bei atsisakiusi tolesnio paslaugų teikimo, pažeidė sutarties 2.3.1 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnį. Taigi pareiškėjui buvo padaryta žala, lygi sutarties kainai (98 000 Eur). Vaikų išlaikymo fondo administracija buvo likviduota, todėl šios įstaigos teises ir pareigas perėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublika. Už biudžetinių įstaigų prievoles atsako biudžetinių įstaigų savininkas, šiuo atveju – Lietuvos Respublika. Po civilinės bylos dėl atsiskaitymo pagal paslaugų sutartį Vilniaus apygardos teisme iškėlimo buvo pradėtos Vaikų išlaikymo fondo administracijos likvidavimo procedūros. Pasak pareiškėjo, šios procedūros nebuvo atliktos tinkamai, kadangi Vaikų išlaikymo fondo administracija galėjo būti likviduota tik dviem būdais: turėjo būti sulaukta, kol Vaikų išlaikymo fondo administracija įvykdys visas prievoles kreditoriui (pareiškėjui); arba Vaikų išlaikymo fondo administracijos prievolės, kylančios iš sutarties, turėjo būti perduotos trečiajai šaliai, ir tik tuomet Vaikų išlaikymo fondo administracija galėjo būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vykdant likvidavimo procedūrą, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 15 str. 9 d. ir 16 str. 2 d. 3 p.). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlikdama biudžetinės įstaigos likvidavimo procedūrą, padarė žalą kreditoriui (pareiškėjui). Lietuvos Respublika ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu neužtikrino, jog biudžetinės įstaigos likvidavimo procedūros vyktų įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė, kadangi negalima išskirti konkrečių žalos dalių, kurios būtų padarytos kiekvieno iš atsakovų neteisėtais veiksmais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Algoritmų sistemos“ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 81 nusprendė likviduoti biudžetinę įstaigą Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. nutraukti jos veiklą. Tuo pačiu nutarimu buvo sudaryta Vaikų išlaikymo fondo administracijos likvidacinė komisija. 2018 m. liepos 19 d. likvidavimo aktu Nr. D5-276 įstaiga likviduota. Šiame akte konstatuota, jog įstaiga skolininkų ir kreditorių neturi. 2018 m. liepos 26 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija buvo išregistruoja iš Juridinių asmenų registro. Teismas pažymėjo, jog pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, likviduotos biudžetinės įstaigos prievolės privalo būti toliau vykdomos biudžetinės įstaigos savininko (valstybės ar savivaldybės) biudžeto lėšomis. Todėl ta aplinkybė, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija 2018 m. liepos 19 d. buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nepaneigia pareiškėjo teisės dėl žalos atlyginimo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl reikalavimų tenkinimo iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas, likvidavus Vaikų išlaikymo fondo administraciją, pagrįstai pagal byloje pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį kreipėsi į teismą. Tačiau, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, teismas nei Vaikų išlaikymo fondo administracijos atsakomybės, nei galimybės pareiškėją laikyti Vaikų išlaikymo fondo administracijos kreditoriumi, nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą atmetė.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas jo naudai iš Lietuvos valstybės (atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti žalos atlyginimą, panaikinti likviduotos Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2018 m. sausio 16 d. raštą Nr. (1.5)D2-101.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su atsakovų veiksmais netinkamai vykdžius biudžetinės įstaigos Vaikų išlaikymo fondo administracijos likvidavimo procedūrą. Pareiškėjo vertinimu, Vaikų išlaikymo fondo administracijos likvidavimo procedūra buvo užbaigta, nebaigus vykdyti likviduojamos biudžetinės įstaigos prievolių – neatsiskaičius su pareiškėju, kaip biudžetinės įstaigos kreditoriumi pagal anksčiau su šia įstaiga sudarytą paslaugų sutartį. Pareiškėjas siekia, kad pagal pareikštą reikalavimą atsakytų likviduotos biudžetinės įstaigos savininkė (Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir šios įstaigos savininkės teises bei pareigas įgyvendinanti institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip subjektai, atsakingi už tinkamą biudžetinės įstaigos likvidavimo procedūros vykdymą.

Biudžetinės įstaigos likvidavimo pagrindus, sąlygas, likvidavimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priėmusi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba teismas privalo paskirti likvidatorių arba sudaryti likvidacinę komisiją. Likvidatorius arba likvidacinė komisija be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų privalo baigti vykdyti biudžetinės įstaigos prievoles, atsiskaityti su kreditoriais, sudaryti biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą (Biudžetinių įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 3 p., 6 p.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 19 d. likvidavimo akte Nr. D5-276 likvidacinės komisijos pirmininkė patvirtino, kad įstaiga visiškai nutraukė veiklą ir gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro, įstaiga skolininkų ir kreditorių bei turto neturi. Vadinasi, byloje iš esmės keliamas civilinio teisinio pobūdžio klausimas, ar biudžetinės įstaigos likvidavimo metu pareiškėjas pagrįstai nelaikytas Vaikų išlaikymo fondo administracijos kreditoriumi pagal su Vaikų išlaikymo fondo administracija sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Likvidacinės komisijos, už kurios veiksmus, kaip nurodo pareiškėjas, turi atsakyti atsakovai, veikla, susijusi su likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimų pagal sutartis tenkinimu, nepriskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl keliamas ginčas dėl tokiais veiksmais galbūt padarytos žalos atlyginimo nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas. 

Civilinio kodekso 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi ginčas dėl to, ar likviduotos biudžetinės įstaigos prievoles, kylančias iš paslaugų sutarties, turėjo perimti kiti subjektai inter alia atsakovai, spręstinas pagal civilinės teisės normas. Šis klausimas aktualus, siekiant nustatyti, kas turi atsakyti pagal likviduojamos įstaigos prievoles. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą ne dėl skolos priteisimo iš atsakovų, kaip subjektų, perėmusių ar turinčių perimti likviduotos biudžetinės įstaigos prievoles pagal paslaugų sutartį, o dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, kaip subjektų, atsakingų už tinkamą biudžetinės įstaigos likvidavimo procedūros vykdymą.

 Likviduotos Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2018 m. sausio 16 d. rašte Nr. (1.5)D2-101, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, Vaikų išlaikymo fondo administracija pranešė nutraukianti paslaugų sutartį su pareiškėju. Santykiai dėl sutartinių santykių nutraukimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl dėl jų kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Darytina išvada, kad byloje kilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau specialioji teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo perduota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo patikslinto ieškinio dalis dėl 98 000 Eur skolos priteisimo iš Lietuvos valstybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesta, o bylos dalis dėl rašto pripažinimo neteisėtu nutraukta.

Nuo ieškinio pateikimo 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismui jau yra praėję beveik treji metai, todėl dabartinėje bylos stadijoje proceso bendrosios kompetencijos teisme pradėjimas iš naujo būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 str., Civilinio proceso kodekso 7 str.). Vertindama tai, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ši konkreti byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme, todėl grąžinama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu UAB „Novian Systems“) patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.