Civilinė byla Nr. 2S-229-796/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03056-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. E. (A. E.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. E., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016 numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) pačiai nugriauti savavališkai pastatytą rastinį pastatą su medinių konstrukcijų terasomis, esantį (duomenys neskelbtini) A. E. lėšomis. Taip pat prašė nubausti A. E. bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad skolininkas iki šios dienos teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl taikytinos teismo sprendime numatytos pasekmės.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Nurodė, kad teismo sprendimas nėra vykdomas ir nėra jokių duomenų, kad A. E. būtų bandęs išspręsti neteisėtai pastatyto statinio įteisinimą, prašymas atidėti sprendimo vykdymą taip pat nepateiktas. Nurodė, kad kadangi teismo sprendimas nėra vykdomas, todėl yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pačiai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir skirti suinteresuotam asmeniui A. E. baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, tokiu būdu skatinant suinteresuotą asmenį kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą.
3. Suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ėmėsi priemonių projektinei dokumentacijai gauti, atliko kadastrinius matavimus. Nurodė, kad 6 mėnesių termino įteisinti pastatą nepakako, todėl projektinė dokumentacija nėra iki galo suderinta, kadangi institucijos nesutinka suderinti dokumentus. Teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti sprendimo vykdymą 30 kalendorinių dienų, suteikiant galimybę pačiam nusigriauti pastatą, o, jam to neatlikus, leisti statinį nugriauti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Pažymėjo, kad A. E. yra pradėjęs pastato vidaus griovimo darbus. Sprendžiant dėl baudos skyrimo prašė atsižvelgti į A. E. gaunamas pajamas ir paskirti minimalią baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą tenkino iš dalies. Leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą rastinį pastatą (ilgis apie 10,2 m, plotis apie 6,2 m, aukštis apie 7 m) su medinių konstrukcijų terasomis (ilgis 6,2 m, plotis 1,7 m; ilgis 5,2 m, plotis 1,5 m; ilgis 5 m, plotis 3 m), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išieškant visas patirtas išlaidas iš A. E.. Skyrė A. E. 200,00 Eur baudą už Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016 neįvykdymą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai. Atmetė suinteresuoto asmens A. E. atstovo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
5. Nurodė, kad antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė atlieka vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016, kuriuo A. E. įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. kovo 19 d. savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o, per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. E. įpareigotas savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą rąstinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. A. E. neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, minėtu teismo sprendimu leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą rąstinį pastatą su medinių konstrukcijų terasomis, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš A. E..
6. Iš vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas per nustatytą įvykdymo terminą, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., nebuvo įvykdytas.
7. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 8 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad A. E. neįvykdė 2016 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016. 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) antstolė įpareigojo suinteresuotą asmenį A. E. per 7 darbo dienas pateikti rašytinius įrodymus, ar minėtas teismo sprendimas yra įvykdytas.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie tinkamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu suinteresuotam asmeniui A. E. skirtų įpareigojimų įvykdymą vykdomojoje byloje nėra, konstatavo, kad nurodytas teismo sprendimas nėra įvykdytas. Suinteresuoto asmens A. E. atstovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 30 dienų buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad nuo termino teismo sprendimui įvykdyti pasibaigimo jau praėjo beveik metai, o konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad per papildomą terminą teismo sprendimas būtų įvykdytas, teismui nepateikta.
9. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie nedideles suinteresuoto asmens A. E. pajamas ir tą aplinkybę, kad statinys bus griaunamas A. E. lėšomis, paisydamas proporcingumo principo, skyrė suinteresuotam asmeniui vienkartinę 200,00 Eur dydžio baudą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. E. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: netenkinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymo dėl leidimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos griauti rastinį statinį, nurodytą Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016. A. E. skirtos piniginės baudos dydį sumažinti iki 50,00 eurų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nėra pagrindo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti nutartyje nurodytą statinį, kadangi statinį suinteresuotas asmuo A. E. išardys pats.
10.2. Teismas skyrė nepagrįstai didelę piniginę baudą, kuri neproporcinga jo gaunamoms pajamoms bei padaryto pažeidimo sunkumui.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo A. E. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5900-1030/2018 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apelianto teiginiai, kad nėra pagrindo suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, nes statinį išardys pats A. E., laikytini niekiniais, neturinčiais jokios reikšmės skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Pritaikytos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo neįvykdymo pasekmės nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkui principo ir nėra laikomos jokia teisine ar faktine kliūtimi skolininkui savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą.
11.2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą.
11.3. Pažymi, jog teismui leidus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą.
11.4. Teismas, nustatydamas terminą, per kurį atsakovas A. E. turėjo atlikti neteisėtos statybos įteisinimo procedūrą, sudarė galimybę pašalinti statybos pažeidimus statinio nenugriaunant.
11.5. Teismas, skirdamas 200,00 Eur baudą, įvertino A. E. pateiktus duomenis apie jo pajamas ir skyrė proporcingą poveikio priemonę.
11.6. Pažymi, jog suinteresuotas asmuo, remdamasis savo turtine padėtimi ir kitomis, jo manymu, svarbiomis aplinkybėmis, turėjo galimybę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus, prašyti atidėti 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šia teise nesinaudojo.
12. Antstolė Astos Rimaitė Žičkuvienė atsiliepimo į apelianto A. E. atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
T e i s m a s
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
15. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leista nugriauti savavališkai pastatytą rastinį pastatą su medinių konstrukcijų terasomis ir kuria suinteresuotam asmeniui A. E. skirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinio teismo yra suformuota nuosekli praktika aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
18. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m sausio 24 d., iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, apeliantas pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – tris fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja, kad ginčo statinys yra pašalintas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl apelianto pateikti įrodymai pridėtini prie bylos.
19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę susipažinti su kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais prašymais, paaiškinimais ir įrodymais, apelianto pateikti papildomi paaiškinimai buvo išsiųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įpareigojant pateikti nuomonę dėl ginčo statinio, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, suteikiant teisę pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis).
20. 2019 m. vasario 4 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė atsiliepimą dėl byloje pateiktų naujų įrodymų. Nurodo, jog suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų dėl 2016-12-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016 įvykdymo, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus, t. y. fotonuotraukas, akivaizdu, kad ginčo statinio statybvietė nėra sutvarkyta. Taip pat atsižvelgiant į oro sąlygas (įšalas, sniegas) nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi suinteresuotas asmuo yra įvykdęs 2016-12-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016. Kadangi šie rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jie priimami į bylą ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl sprendimo vykdymo
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, jog nėra pagrindo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti teismo nutartyje nurodytą statinį, nes savavališkai pastatytą statinį išardys pats. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016 pritaikytos neįvykdymo pasekmės nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkui principo ir nėra laikomos jokia teisine ar faktine kliūtimi skolininkui savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Net ir leidus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininką atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkui nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tą patvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, kurios 23 punkte įtvirtinta, kad teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją.
22. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016).
23. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).
24. Pagal įpareigojimų pobūdį priverstinai vykdytini teismo sprendimai gali būti tokie, kuriuos gali įvykdyti (atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus) tik pats skolininkas, arba gali būti įvykdomi ir kitų asmenų. Priklausomai nuo to skiriasi ir antstolio bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų veiksmai bei neįvykdymo padariniai. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis. Toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
25. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu A. E. buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. sausio 21 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. kovo 19 d. savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o, per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. E. įpareigotas savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą rąstinį pastatą (ilgis apie 10,2 m, plotis apie 6,2 m, aukštis apie 7 m) su medinių konstrukcijų terasomis (ilgis 6,2 m, plotis 1,7 m; ilgis 5,2 m, plotis 1,5 m; ilgis 5 m, plotis 3 m) žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, minėtu teismo sprendimu leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą rąstinį pastatą su medinių konstrukcijų terasomis, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš A. E.. Vykdymo veiksmus pavesta atlikti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei. Vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016 per teismo sprendimo įvykdymo terminą, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., nebuvo įvykdytas. Su šiuo patikrinimo aktu A. E. buvo supažindintas. 2017 m. lapkričio 8 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad A. E. neįvykdė 2016 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016. 2017 m. lapkričio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo A. E. per septynias dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad teismo sprendimas įvykdytas. Šis patvarkymas A. E. buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 9 d. registruotu paštu. Vykdomojoje byloje jokie A. E. paaiškinimai ar įrodymai, kad suinteresuotas asmuo atlieka veiksmus siekdamas įsiteisinti statybą ar kad teismo sprendimas yra įvykdytas arba pradėti griovimo darbai, nėra pateikta. Pažymėtina, jog teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime nustatė terminą, per kurį suinteresuotas asmuo A. E. turėjo galimybę įteisinti neteisėtos statybos statinį, šio statinio nenugriaudamas, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų kreipęsis į teismą dėl nustatyto termino pratęsimo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.
26. Apeliantas nurodo, jog nėra pagrindo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti teismo nutartyje nurodytą statinį, nes savavališkai pastatytą statinį išardys pats. Atskirajame skunde teigia, jog statinio ardymo darbai vyksta pagal visus aplinkosauginius reikalavimus, tačiau jokių šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2019 m sausio 24 d., iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, apeliantas pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – tris fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja, kad ginčo statinys yra pašalintas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė atsiliepimą dėl byloje pateiktų naujų įrodymų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų dėl 2016 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016 įvykdymo, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus, t. y. fotonuotraukas, akivaizdu, kad ginčo statinio statybvietė nėra sutvarkyta. Taip pat atsižvelgiant į oro sąlygas (įšalas, sniegas) nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi suinteresuotas asmuo yra įvykdęs 2016 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimą. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5900-1030/2018 priėmimo metu suinteresuotas asmuo A. E. nebuvo įvykdęs 2016 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo. Taip pat laikotarpiu nuo atskirojo skundo pateikimo iki paskirto atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokių duomenų apie 2016 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo įvykdymą nebuvo gavusi.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas turėjo pakankamai laiko (beveik dvejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo) teismo sprendimui įvykdyti, tačiau įrodymus pateikė, kad ėmėsi konkrečių veiksmų sprendimui įvykdyti, tik 2019 m sausio 24 d., tai yra jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu suinteresuotas asmuo A. E. buvo įpareigotas ne tik nugriauti savavališkai pastatytą rąstinį pastatą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bet ir sutvarkyti statybvietę, iš apelianto papildomai pateiktų įrodymų – fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi suinteresuotas asmuo yra įvykdęs 2016-12-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-774-586/2016.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto byloje pateiktus įrodymus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas buvo įvykdytas laiku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog suinteresuotas asmuo A. E. gera valia per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo sprendimo, sprendime esant nurodytoms sprendimo neįvykdymo pasekmėms, pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės prašymą, skundžiama nutartimi pagrįstai leido sprendimą įvykdyti išieškotojai, reikiamas lėšas išieškant iš suinteresuoto asmens A. E., ir taikė šiame sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kurias nurodė apeliantas, t. y. jog jis pradėjo vykdyti 2016 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimą, yra natūrali už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą, pritaikytos neįvykdymo pasekmės nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkui principo ir nėra laikomos jokia teisine ar faktine kliūtimi skolininkui savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą.
Dėl baudos skyrimo
29. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas skyrė nepagrįstai didelę piniginę baudą, kuri neproporcinga jo gaunamos pajamoms bei padaryto pažeidimo sunkumui. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
30. CPK 273 straipsnyje reglamentuojami tam tikri teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 273 straipsnio 3 dalies redakcijoje tuo atveju, jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, numatyta galimybė teismo sprendime atsakovui nustatyti skirtiną baudą, jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
31. Iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektų aiškinamojo rašto turinio matyti, kad inicijuotu CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama kelių tikslų, tarp jų – nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Minėtame įstatymų projektų aiškinamajame rašte dėl CPK nuostatų pakeitimo projekto kartu pažymėta, kad toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo.
32. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog atsakovui A. E. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų 2014 m. kovo 19 d. savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini), t. y. neįteisinus savavališkai pastatyto rąstinio pastato su medinių konstrukcijų terasomis, ir po šio termino pabaigos per 1 mėnesį šio ginčo pastato nenugriovus ir nesutvarkius statybvietės teisė nugriauti ginčo pastatą ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Taigi, šiuo atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu įpareigojo atsakovą A. E. pašalinti savavališkos statybos padarinius (įteisinti statybą arba nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę), o šiam įpareigojimų neįvykdžius leido nurodytus veiksmus atlikti išieškotojai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai A. E. lėšomis. Taigi teismas nustatė pareigą A. E. vykdyti teismo sprendimą, o išieškotojai suteikė teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
33. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, ginčo byloje, jog A. E. sprendimo neįvykdė, nėra.
34. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie suinteresuoto asmens A. E. pajamas (byloje pateiktą pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį) ir tą aplinkybę, kad statinys bus griaunamas A. E. lėšomis, paisydamas proporcingumo principo, padarė teisingą išvadą skirdamas suinteresuotam asmeniui vienkartinę 200,00 Eur dydžio baudą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją (6 dalies pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
36. Apeliantas 2019 m sausio 24 d. pateikdamas teismui naujus įrodymus teigia, kad ginčo statinys yra pašalintas, ir prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, svarstant klausimą dėl baudos skyrimo.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje (6 dalyje pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
38. Aplinkybė, kad apeliantas nėra pasyvus ir aktyviai siekia atlikti visus veiksmus, kad pašalintų savavališką statybą, negali būti pagrindas neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų. Skolininkų atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininkus atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą. Reikšminga aplinkybė, kad savavališkos statybos faktas buvo nustatytas 2014 m. kovo 19 d., 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu suinteresuotas asmuo A. E. buvo įpareigotas ne tik nugriauti savavališkai pastatytą rastinį pastatą, bet ir sutvarkyti statybvietę, t. y prieš daugiau nei dvejus metus. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, atsižvelgęs į nedideles suinteresuoto asmens pajamas, sprendimo neįvykdymo terminą, paskyrė apeliantui vienkartinio dydžio baudą, t. y. 200,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei dvejus metus sprendimas nebuvo įvykdytas, o paskirta bauda yra vienkartinio dydžio ir gerokai mažesnė nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis (300,00 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), spręstina, jog apeliantui paskirta bauda yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo tinkamo įvykdymo.
39. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Domarkienė