Civilinė byla Nr. e2-951-638/2023

  Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00461-2023-8

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1.;

 (S)

  2.6.18.3.; 2.6.18.6

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 10 d.

Kaunas

 

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovei advokatei L. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SDG grupė“  atstovui advokatui M. L.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SDG grupė“ dėl statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

 

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai (toliau – ieškovas)  pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „SDG grupė“ (toliau – atsakovė) 15 242,81 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje,  dublike nurodė, kad 2020 m. m. birželio 23 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr.T.27 (toliau tekste - Rangos sutartis) pagal kurią atsakovė įsipareigojo Rangos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais atlikti, perduoti ir užbaigti vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos darbus pagal techninį darbo projektą, atlikti būtinas inžinerines paslaugas bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, kaip tai numatyta rangos sutarties 2 punkte. Atsakovė 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr.SG-025 informavo ieškovą, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. nutraukia 2020 m. birželio 23 d. rangos sutartį Nr.T.27. Šalys 2021 m. liepos 28 d. sudarė darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01, kuriuo nutraukus rangos sutartį atsakovė perdavė ieškovui iki 2021 m. birželio 1 d. atliktus darbus bei grąžino statybvietę ieškovui. Darbų perdavimo priėmimo datai nutraukiant rangos sutartį atsakovė buvo įvykdžiusi 57,96 proc. konstruktyvinės dalies darbų, 37,48 proc. architektūrinės dalies, 34,13 proc. vandentiekio ir nuotekų darbų, 25,03 proc. šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo darbų bei 1,01 proc. gerbūvio darbų, kaip tai numatyta suvestinėje atliktų darbų, kuri sudaryta 2021 m. birželio mėnesį už darbus atliktus 2021 m. gegužės mėnesį.

Ieškovė nurodė, kad atsakovei nutraukus Rangos sutartį ir ieškovui įvykdžius viešąjį pirkimą buvo atrinktas naujas rangovas - UAB „Versiculus“ statybos užbaigimo darbams atlikti, su kuriuo 2021 m. lapkričio 4 d. sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.T.93. Naujajam rangovui pradėjus statybos užbaigimo darbus, ieškovas buvo informuotas dėl pastato stogo apšiltinimo darbų kokybės. Ieškovas kreipėsi į nepriklausomus techninės priežiūros specialistus, konkrečiu atveju į statybos inžinierę A. M., kuriai pavedė atlikti pastato stogo techninės būklės įvertinimą ir pateikti išvadas. Pagal statinio dalies techninės būklės įvertinimo akto Nr.1 išvadas nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),stogo konstrukcijų techninę būklę lėmė aplinkybės, kad pažeidžiant Statybos įstatymą, statybos taisykles bei technologinį projektą, sustabdžius naujo statinio statybą statinio konstrukcijos nebuvo apsaugotos nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, sudėtos medžiagos nebuvo užkonservuotos, panaudotos medžiagos turi eilę konstrukcinių defektų, todėl pastato stogo apšiltinimas turi būti keičiamas naujomis izoliacijos plokštėmis pagal patvirtintą darbo projektą. Ieškovas ir rangovas UAB „Versiculus“ sudarė susitarimą dėl papildomų darbų įsigijimo, kuriuo įsigijo papildomus darbus – nustatytų defektų pašalinimo, o tiksliau konstrukcinės dalies - stogo šiltinimo darbus. Defektų šalinimo išlaidos sudarė 7831,84 Eur pagal UAB „Versiculus“ pateiktas lokalines sąmatas Nr.1 ir Nr.2

Ieškovas nurodė, kad tęsiant statybos užbaigimo darbus ir nustačius buvusio rangovo, šioje byloje – atsakovės, atliktų darbų trūkumus, 2022 m. balandžio 11 d. sudarytas defektinis aktas. Nustatyta, kad langų angokraščiai užsandarinti netinkamai, nėra suklijuotos garo izoliacinės bei difuzinės juostos, nėra įrengta lauko vitrinų apdaila; reikalinga užsakyti lauko vitrinų apdailinius profilius, jų prispaudėjus bei atlikti montavimo darbus; pastato rūsyje grindys yra išbetonuotos 17 cm žemiau, nei numatyta projekte, todėl yra būtina jas paaukštinti įrengiant papildomą 10 cm apšiltinimo sluoksnį ir išbetonuojant 7 cm storio išlyginamąjį smėlbetonio sluoksnį; laiptai, esantys pastato viduje, pastatyti ne pagal techninio projekto sprendinius, kadangi projekte numatyti surenkamo gelžbetonio laiptai, o sumontuotos tik surenkamos pakopos ant laikančių metalinių profilių, laiptų pakopos nestabilios, kliba, yra paremtos ant medinių bruselių, todėl būtina permontuoti pakopas, išbetonuoti laiptų tarpinę aikštelę ir aptaisyti laiptasiją gipsokartonu; sumontuotų stogo perdangos plokščių galai buvusio rangovo nebuvo užbetonuoti, dėl ko pastatas lieka nesandarus, nes per perdangos plokščių kiaurymes oras laisvai patenka į lauką, todėl būtina užsandarinti perdangos plokštes iš pastato vidaus, užtikrinant pastato sandarumo reikalavimus A+ energinei klasei, kaip to reikalauja projektas; netinkamai, o tiksliau kitoje, nei projekte nurodytoje vietoje, sumūryta rūsio laiptų pertvara įtakoja tęsiamus darbus pirmajame pastato aukšte, o tiksliau - apipavidalinus esamą rūsio laiptų pertvarą susiaurėja koridoriaus plotas 20 cm, dėl ko neatitinka nei projekto sprendinių, nei reikalavimų, keliamų pastato pritaikymui žmonių su negalia poreikiams. Nustatytų defektų šalinimui ieškovas sudarė papildomą Susitarimą Nr.2. Minėtų defektų šalinimo išlaidas sudarė 7410,97 Eur pagal UAB „Versiculus“ 2022 m. balandžio 11 d.  pateiktas lokalines sąmatas. 

Ieškovė nurodė, kad Sutarties vykdymo metu pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento pavedimą atlikus Investicinio projekto įgyvendinimo vertinimą, pagal 2021 m. kovo 3 d. ataskaitą Nr.PV1-8 buvo nustatyta eilė trūkumų - pateiktos net 26 pastabos dėl atliktų darbų vertinimo. Visos Rangos sutarties šalys bei statybos ir projekto priežiūrą vykdantys asmenys bendradarbiavo, kad būtų tinkamai įgyvendintas projektas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai nustatyti tęsiant atsakovo nebaigtus statybos rangos darbus ir per garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jo šalinimo išlaidas. Atsakovė nutraukė Rangos sutartį jos neįgyvendinusi, ieškovui tęsiant statybos darbus, garantiniu laikotarpiu paaiškėjusieji atsakovės atliktų darbų defektai buvo pašalinti ieškovo lėšomis, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už garantiniu laikotarpiu atsiradusius/ nustatytus defektus ir jų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino iš esmės analogiškai, prašė patenkinti ieškinį visiškai. Nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, rangovo padaryti trūkumai buvo paslėpti, paaiškėjo tik po atliktų matavimų.

Atsakovė UAB „SDG grupė“ atsiliepime į ieškovo ieškinį, triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad faktinė situacija, dėl ko buvo inicijuojamas sutarties nutraukimas, buvo nulemta objektyvių priežasčių, kurios priklausė nuo paties ieškovo ar jo pavaldume esančių statybos proceso dalyvių, neužtikrino atsakovei (rangovui) tinkamų sąlygų laisvai atlikti darbus statybvietėje, neužtikrino savalaikio finansavimo, nenumatytų darbų finansavimo, techninio
projekto klaidų ištaisymo ir kt. 2020 m. liepos mėn. pradžioje išryškėjo techninio
projekto klaidos, kurios turėjo būti ištaisytos, taip pat papildomai buvo rengiamas darbo projektas. Tačiau techninis projektas dėl paties ieškovo ar projektuotojų kaltės nebuvo koreguojamas laiku, o darbo projektas vėlavo, kai kurie sprendiniai iš viso nebuvo parengti, todėl atsakovė darbus vykdė
pagal užsakovo ir jo atstovo nurodymus, gamybiniuose pasitarimuose buvo aptariami keistinų
sprendinių įgyvendinimas ir jų įforminimas pagal teisės aktų reikalavimus. Dar iki sutarties nutraukimo, patikrinimo metu nustatyti rangos darbų neatitikimai, kurie buvo pagrįsti, atsakovė juos ištaisė savo lėšomis ir tokiu būdu savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, aktyviai sprendė iškilusius klausimus su visais statybos proceso dalyviais. Tuo tarpu ieškovas savo pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis pažeidė. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą kaip statytoją dėl susidariusios situacijos sprendimo, tačiau iš ieškovo tinkamo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo nesulaukė. Ieškovui atšaukus techninį prižiūrėtoją, 2021 m. gegužės 6 d. buvo naujai sudarytas veiksmų planas, pagal kurį turėjo būti ištaisomi neatitikimai ir įforminami ankstesni ieškovo ar jo atstovo nurodymu atlikti darbai. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis neatitikimų yra susiję su netinkamais techninio bei darbo projekto sprendiniais ar jų nebuvimu. Projektinių sprendinių pakeitimas ir įforminimas, pagal sutarties nuostatas yra ieškovo atsakomybė, todėl neužtikrinus sprendinių įgyvendinimo tapo aišku, kad šalių patvirtintas planas nebus įgyvendintas. Toks ieškovo neveikimas ir nebendradarbiavimas sudarė aiškias prielaidas, kad sutarties įvykdyti tokiomis sąlygomis, kokiomis šalys susitarė bus neįmanoma.

Atsakovė nurodė, kad kartu su dubliku ieškovas pateikė teismui 2021 m. vasario 22 d. UAB „Statybos Projektų V. G.” ataskaitą dėl naujos statybos pastato statybos darbų vykdymo, nurodydamas, kad dokumente yra nustatytos 26 pastabos dėl atliktų darbų vertinimo. Tačiau atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovas sąmoningai nutyli aplinkybes, jog į visas pastabas atsakovė operatyviai sureagavo, didžioji dalis trūkumų buvo ištaisyta (arba dalinai ištaisyta), ieškovui ar jo įgaliotiems asmenims buvo pateikta prašoma dokumentacija (projekto sprendinių keitimo motyvaciniai ir techniniai dokumentai), paaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo priimti sprendimai arba atliktas tam tikras veiksmas. Minėti duomenys yra užfiksuoti 2021 m. gegužės 6 d. tinkamo įvykdymo veiksmų plane, kuriame be ieškovo ir atsakovo atstovų, taip pat pasirašė ir UAB „AV projektavimo studija” bei techninis prižiūrėtojas.

Atsakovė nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d. šalys pasirašė arbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, pagal kurį susitarė nutraukti Rangos sutartį, perduoti darbus už 131874,63 Eur, grąžinti statytojo žinion statybvietę bei statybų dokumentaciją. Ieškovo direktorė patvirtino, kad perima statybvietę ir neturi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų. Defektai, kurie nurodomi defektiniame akte, negali būti laikomi kaip naujai – per garantinį laikotarpį paaiškėję, už kuriuos būtų atsakinga atsakovė. Defektinis aktas buvo sudarytas atsakovei (jo atstovams) nedalyvaujant. Atsakovės atlikti darbai perdavimo momentu buvo tinkamos kokybės (darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas dalyvaujant savo srities specialistams ir žinovams), darytina išvada, kad ieškovo minėti defektai atsirado dėl netinkamos statybos objekto priežiūros, iki kol buvo rastas kitas rangovas. Ieškovui priėmus atliktus rangos darbus dvišaliu perdavimo-priėmimo aktu, tačiau nepasirūpinus tinkama statybos objekto apsauga iki darbų perdavimo naujam rangovui, statytojas neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas.

Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti dėl to, kad atliktų statybos darbų defektai yra neįrodyti, o kai kurie defektai atsirado jau po šalių sudaryto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, kai statybos užsakovas ( ieškovė) neatliko statinio ir stogo konservavimo darbų, kitiems statybos darbams galėjo būti padarytas neleistinas poveikis (pvz., išjudinti laiptai ir pan.). Be to, nurodė, kad net jeigu kokie nors defektai ir paaiškėjo sudarius defektinį aktą 2022 m. balandžio 11 d., tai ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po defektinio akto sudarymo, todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

Tretieji asmenys atsiliepimų neteikė, jiems apie posėdį pranešta, byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

Nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 23 d. sudarė rangos sutartį Nr.T.27, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais atlikti, perduoti ir užbaigti Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos darbus pagal techninį darbo projektą, atlikti būtinas inžinerines paslaugas, kad būtų galima įregistruoti statybos užbaigimą,  bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. Sutarties darbų bendra kaina 256 072,18 Eur (be PVM). Tarp šalių nėra ginčo, kad pastato techninį projektą rengė ne rangovas, o užsakovo (ieškovės) pasitelkta UAB „AV projektavimo studija“. Pagal rangos sutarties 9 punktą, statybos darbų techninės priežiūros vadovą samdė užsakovas.  

Rangovas nebaigė vykdyti sutarties,  šalys susitarė nutraukti rangos sutartį ir 2021 m. liepos 28 d. šalys surašė  darbų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį rangovas perdavė darbus iš viso už 131 874,63 Eur, grąžino statytojo žinion statybvietę bei statybų dokumentaciją (statybos darbų žurnalą, projektą ir kt.), nepanaudotas medžiagas. Ieškovas (užsakovas) patvirtino, kad perima statybvietę ir neturi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. akto pasirašymo atsakovas neturėjo jokios prieigos prie statybos objekto ir teritorijos, kitaip tariant, nuo perdavimo akto pasirašymo statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika perėjo užsakovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis).  

Ieškovas šioje byloje reiškia reikalavimą dėl statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo ir reikalavimą kildina iš dviejų defektų aktų:

1)       dėl pastato stogo apšiltinimo darbų kokybės pagal 2021 m. lapkričio 29 d. Statinio dalies techninės būklės įvertinimo aktą Nr.1;

2)       dėl kitų statybos darbų defektų pagal 2022 m. balandžio 11 d.  defektų aktą.

Toliau teismas pasisakys atskirai dėl kiekvieno akte nurodyto defekto.

 

Dėl stogo apšiltinimo kokybės

 

Stogo techninė būklė buvo nustatinėjama 2021 m. lapkričio 29 d., aktą sudarė statybos inžinierė A. M., rangovo atstovai pakviesti nebuvo. Akte fiksuota, kad viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis yra sudūlėjęs nuo saulės, šalčio ir drėgmės poveikio, izoliacinės plokštės „Neoporas“ išsikraipę, susitraukę, atsiradę dideli tarpai, sutrūkinėjusios ir suirusios, uždengta iš viršaus polietileno plėvelė praleidžia atmosferinius kritulius, dėl ko drėksta apatiniai neoporo sluoksniai ir aukšto perdanga. Antras ir apatinis šilumos izoliaciniai sluoksniai dalinai pažeisti atmosferos poveikio. Akte padarytos išvados, kad stogo medžiagos turėjo būti konservuotos; panaudotos medžiagos turi eilę konstrukcinių defektų, neatitinka gamintojo deklaruojamų savybių, apatinis sluoksnis prisigėręs vandens, viršutinis sluoksnis pažeistas išorės atmosferos reiškinių. Pastato stogo apšiltinimas turi būti keičiamas naujomis izoliacijos plokštėmis pagal patvirtintą darbo projektą, sausos, išlaikiusios geometriją plokštės gali būti panaudotos pakartotinai. Kurios neoporo plokštės gali būti panaudotos pakartotinai, nustato statybos techninis prižiūrėtojas.

A. M., apklausta kaip liudytoja 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje, negalėjo pasakyti, koks kiekis stogo apšiltinimo plokščių buvo galimos panaudoti pakartotinai. Liudytoja paaiškino, kad stogo apšiltinimui naudotos plokštės pagaminimo metu galimai buvo kokybiškos, tačiau jų būklė nustatyta akto sudarymo metu, kai jau buvo paveiktos atmosferos reiškinių.

P. S. įstatymo 14 straipsnio 9 punktą, statybos užsakovui nustatyta prievolė  sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, (...)  neatsižvelgiant į sustabdymo priežastis, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus. Tačiau ieškovas jokių statinio konservavimo ar bent jau paprastesnės apsaugos darbų neorganizavo ir neatliko. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsakovas vadovavosi rangovo 2021 m. sausio 8 d. raštu, kuriame rangovas nurodė, kad „šiandieną yra baigti pagrindiniai pastato konstruktyvai, statinys užsandarintas, yra sumontuoti langai, vitrinos, apšiltintas stogas“, todėl užsakovas sprendė, kad papildomai stogo ar viso pastato konservuoti ar kitaip apsaugoti nereikia. Tokie užsakovo atsikirtimai vertintini kritiškai, nes tai, kas 2021 m. sausio 8 d. buvo sandaru, einant laikui dėl įvairių poveikių galėjo pasikeisti jau net ir liepos mėnesį perduodant darbus, tuo labiau lapkričio pabaigoje, praėjus beveik metams po rangovo rašto.

Teismas vertina kaip labiau tikėtiną, kad ieškovo nurodomi stogo defektai yra atsiradę ne dėl rangovo netinkamai atliktų darbų, o dėl atmosferos poveikio (lietaus, drėgmės, šalčio ir pan.) ir dėl to, kad stogas nebuvo tinkamai apsaugotas, užsandarintas ar konservuotas. Po jau minėto objekto perdavimo užsakovui 2021 m. liepos 28 d. ir statybos rangos sutarties nutraukimo, būtent užsakovui teko rizika dėl statybos objekto sugedimo ar žuvimo (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neįrodė, kad atsakovė netinkamai atliko stogo darbus, vadinasi, neįrodė rangovo padarytų stogo defektų. Todėl ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.

 

Dėl lauko vitrinų apdailos

 

Jau minėtu 2022 m. balandžio 11 d. defektiniu aktu yra nustatyti iš viso 5 ginčo objekto statybos defektai, kurių ištaisymo išlaidoms padengti yra pareiktas ieškinys.

Pažymėtina, kad defektinį aktą sudarė ir pasirašė ieškovo direktorė D. G., naujai pasamdyto rangovo UAB „Versiculus“ statybos vadovas E. G. ir UAB „AV projektavimo studija“ projektuotojas V. S.. Rangovo „SDG“, kurio atliktų darbų kokybė buvo tikrinama,  atstovas į defektų nustatymą vėlgi pakviestas nebuvo.

Akte nurodoma, kad pastate nėra įrengta lauko vitrinų apdaila, reikia užsakyti lauko vitrinų apdailinius profilius, jų prispaudėjus bei atlikti montavimo darbus. Teismas vertina, kad savo esme tai nėra atlikto darbo defektas, o nebaigtas darbas, neatlikta vitrinų apdaila. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad už vitrinų apdailą rangovas buvo gavęs apmokėjimą, įtraukęs darbą ir medžiagas į atliktų darbų aktą, tačiau darbo neatliko.  

Pagal atsakovo parengtą lokalinę sąmatą Nr. 1, sudarytą 2020 metų kainomis, kuri buvo šalių rangos sutarties vienas iš priedų, 12 eilutė nurodoma suporintų langų blokų įstatymas į mūro sienas gyv. ir visuomen. pastatuose, kai angos plotas didesnis kaip 2 kv.m., kiekis 102, suma 3060 Eur, 13 eilutė- suporintų langų blokai kiekis 102, suma 17 340 Eur. Lauko vitrinų apdaila atskirai į lokalines sąmatas nėra įtraukta. Atsakovo 2020 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų akte užaktuotas suporintų langų blokų įstatymas, kiekis 88, vertė 2640 Eur, taip pat suporintų langų blokai 86 vienetai, vertė 14 620 Eur (t.2, b.l. 30). A. S. darbų žurnale (toliau -  ir SDŽ) 2020 m. gruodžio 8 d. surašytas paslėptų darbų aktas, kuriame fiksuota, kad komisija kartu su statybos techniniu prižiūrėtoju E. K. apžiūrėjo langų ir vitrinų sumontavimą, fiksuota, kad nukrypimų nuo projekto nėra, leidžiama vykdyti tolesnius darbus: langų blokų ir vitrinų sandarinimą, vėjo ir garo izoliacinių juostų tvirtinimą (t.3, b.l. 577). Atliktų darbų aktas ir SDŽ įrašai, paslėptų darbų aktas leidžia nustatyti, kad langų blokų ir vitrinų apdaila 2020 m. gruodžio mėnesį nebuvo atlikti, buvo numatyta tai atlikti vėlesniame etape.

 Ieškovo atstovės paaiškinimu 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje,  atliktų darbų akte 2020 m. gruodžio mėnesį  nurodyti darbai apima taip pat ir vitrinų apdailos profilius, nes vitrinų apdaila yra lango sudedamoji dalis. Be to, 2021 m. liepos 28 d. statybos perdavimo-priėmimo akto priede „Furnitūros priėmimo-perdavimo aktas Nr.1“ yra įtraukta lango rankena 18 vnt. ir langų apdailos dangteliai 1 komplektas. Ieškovo atstovės teigimu, tai įrodo, kad ieškovė apmokėjo už furnitūrą, kuri nebuvo sumontuota. Atsakovo atstovas su tuo nesutiko. Teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad langų apdaila priklauso nuo fasado apšiltinimo ir atliekama kartu su fasado apšiltinimu. Kadangi fasado apšiltinimas ginčo sutarties metu dar nebuvo pradėtas, tai ir langų vitrinų apdaila nebuvo atlikta, ir nebuvo už ją apmokėta. Atstovo teigimu, 2021 m. liepos 28 d. užsakovui perduota furnitūra yra nesusijusi su langų vitrinų apdaila.

Iš atsakovo 2021 m. gegužės 6 d. rašto Nr.SG020 užsakovui „Dėl nevykdomų/vykdomų darbų“ ( t.2, b.l. 46 - 48) matyti, kad sąmatoje ir brėžinyje nurodytas bendras langų kiekis (102 kv.m.) faktiškai buvo sumažintas iki 89,60 kv.m. , taip pat nurodyta, kad langai yra įstatyti į mūro sieną, tačiau nėra galutinai sutvarkyti (trūksta rankenų, sandarinimo juostelių). Iš užsakovo 2021 m. gegužės 11 d. sutikimo keisti projektinius sprendinius Nr.1.7.S-115 matyti, kad užsakovas sutiko pakeisti langų ir vitrinų medžiagiškumą iš medinių į aliuminio profilius, o vitrinų stiklo paketas iškištas į apšiltinimo sluoksnį ( t.2, b.l. 44-45). Iš statinio techninio projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto ( t.3, b.l.6) matyti, kad projekto pakeitimas vitrinas iškišant į apšiltinamąjį sluoksnį buvo atliktas. Šis pakeitimas atitinka atsakovo atstovo K. K. aiškinimą, kad vitrinų apdaila turėjo būti atlikta kartu su fasado apdaila/apšiltinimu.

UAB „Statybos projektų valdymo grupė“ 2021 m. vasario 22 d. pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Socialinių paslaugų priežiūros departamentu, atliko ginčo objekto statybos darbų vykdymo patikrinimą, sudarė aktą (e-bylos t.1, b.l. 137-146). Akto 4 p. užfiksuota, kad langai ir durys yra priimtos ir už jas apmokėta pagal 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą., tačiau akto 5 p. nurodoma, kad SDŽ (statybos darbų žurnale) nėra įrašų apie langų ir vitrinų tvirtinimą ir sandarinimą (...) vitrinos SDŽ visai neaprašytos.

Iš pateiktų įrodymų visumos, šalių atstovų paaiškinimų teismas sprendžia, kad langų/vitrinų įstatymo defektai šioje byloje neįrodyti. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė užaktavo langų ir langų vitrinų apdailos darbus, gavo už juos apmokėjimą, tačiau darbų neatliko. Langų vitrinų apdailą kartu su fasado apšiltinimu užbaigė naujasis rangovas „Versiculus“. Todėl šioje dalyje ieškinio nėra pagrindo tenkinti ir priteisti iš atsakovo „SDG“ grąžinti gautas lėšas ar apmokėti už vitrinų apdailą.

 

Dėl rūsio grindų

 

Antrasis 2022 m. balandžio 11 d. defektų akte užfiksuotas defektas yra rūsio grindų aukštis. Akte nurodoma, kad su nivelyru patikrinus rūsio grindų altitudę paaiškėjo, kad rūsio grindys yra išbetonuotos 17 cm žemiau, nei buvo suprojektuota. Būtina kelti rūsio grindis įrengiant papildomą 10 cm apšiltinimo sluoksnį ir išbetonuoti 7 cm storio išlyginamąjį sluoksnį.  

Lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (Architektūrinėje dalyje) eilutėse Nr. 4 ir Nr. 8 nurodyta cementinio skiedinio grindų išlyginamuoju sluoksniu 80mm storio įrengimas paduodant siurbliu, du kartus po 100 kv.m., kainos 1930 Eur ir 1040 Eur ( t.1, b.l. 27). 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte, 14 eilutėje užaktuota pagrindų išlyginamųjų sluoksnių iš smėlio-žvyro mišinio įrengimas, bendras kiekis 200 kub. metrų, spalio mėnesio atliktų darbų akte 14 eilute aktuota pagrindų išlyginamųjų sluoksnių smėlio-žvyro mišiniu įrengimas 300 kub. m. (t.2, b.l.22), vėlesniuose atliktų darbų aktuose rūsio grindų darbų atskirai nenurodoma, 2020 m. gruodžio mėnesio aktuose jau aktuota perdangų šiltinimas. Tokiu būdu iš atliktų darbų aktų nenustatyta, kad atsakovas atliko rūsio grindų apšiltinimo darbus.

Atsakovo atstovas K. K. 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje nurodė, kad rangovas „SDG“ atliko tik rūsio juodgrindes, tačiau apšiltinimo darbų neatliko, nes projekte nebuvo numatytas rūsio grindų apšiltinimas. „SDG“, nutraukdamas rangos sutartį, paliko juodgrindes, statybos eigoje grindys turėjo būti galutinai užbaigtos. Nebaigta statyba nėra defektas, ji ir buvo perduota.

Iš byloje pateikto antrojo rangovo „Versiculus“  SDŽ paslėptų darbų patikrinimo akto Nr. 12 matyti, kad 2022 m. balandžio 12 d. buvo atliktas rūsio grindų paaukštinimas papildomai šiltinant ir betonuojant (t.3, b.l. 505). Darbai atlikti pagal projektą 0591-01-DP-SA5, 13 br.

Ieškovo atstovė nurodė, kad pastato Techninio projekto 0 laidos pusrūsio grindų apšiltinimo detalė „G“ buvo nurodyta sudaryta iš grindų dangos 20mm storio, betono 80mm storio, (duomenys neskelbtini) -2x100mm+50mm storio, sutankinto žvyro sluoksnis 150 mm storio. Atsakovas tokio storio neįrengė. Atsakovo atstovas K. K. nurodė, kad ši techninio projekto laida rūsio grindų įrengimo metu rangovui  nebuvo pateikta, nes ant projekto (t.3, b.l. 292) matyti, kad projektas techninio prižiūrėtojo nepasirašytas, o projektuotojo V. S. pasirašytas 2021 m. balandžio mėnesį, ieškovo statybos vadovo K. pasirašytas taip pat 2021 m. balandžio mėnesį, kai tuo tarpu rūsio grindų įrengimo darbai buvo aktuoti, kaip minėta, 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais.  Kaip minėta, pradinėje lokalinėje sąmatoje rūsio grindų aukščiai (sluoksniai) buvo nurodyti mažesnio storio ( 80mm).

Teismas vertina, kad ieškovės pateiktas techninis projektas, pagal kurį įrodinėjamas netinkamas rūsio grindų įrengimas,  yra 2021 m. balandžio mėnesio, o ginčo pastato rūsio grindys buvo atliekamos anksčiau, 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėnesį pagal pradinę lokalinę sąmatą, rangovui neturint galutinio projekto sprendinių. Be to, nenustatyta, kad atsakovė aktavo rūsio grindų apšiltinimą arba galutinį užbaigimą ir gavo už tai apmokėjimą. Todėl teismas nepripažįsta rūsio grindų įrengimo defektų ir atitinkamai netenkina reikalavimo priteisti užmokestį už rūsio grindų defektų taisymą.

 

Dėl vidaus laiptų

 

2022 m. balandžio 11 d. defektiniame akte nurodoma, kad vidaus laiptai yra pastatyti ne pagal techninio projekto sprendinius. Projekte numatyti surenkamo gelžbetonio laiptai, o sumontuotos tik surenkamos pakopos ant laikančių metalinių profilių. Esamos pakopos nestabilios, kliba, yra paremtos ant medinių bruselių. Būtina perrinkti laiptų pakopas, išbetonuoti tarpinę laiptų aikštelę tinkamai, laiptų apačią aptaisyti gipskartonio plokštėmis, nuglaistyti ir nudažyti. 

Iš atsakovo pateiktų atliktų darbų aktų nustatyta, kad vidaus laiptai buvo įtraukti į aktą 2021 m. sausio mėnesį ( t.3, b.l.670). Iš atsakovo „SDG“ statybos darbų žurnalo matyti, kad surenkami laiptai buvo montuoti 2020 m. gruodžio 7 d., techninis prižiūrėtojas E. K. priėmė darbą kaip tinkamai atliktą (t.3, b.l. 543) 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje K. K. paaiškino, kad buvo pakeistas techninis projektas, todėl laiptai buvo įrengti iš surenkamų pakopų, techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad laiptai įrengti tinkamai. Dėl nestabilumo, klibėjimo ir pan. paaiškino, kad, viena vertus, padėtis galėjo pasikeisti nuo 2021 m. liepos 28 d. darbų perdavimo iki 2022 m. balandžio 11 d. defektinio akto surašymo, antra vertus, galutinai pakopos turėjo būti sutvirtintos ir atlikta galutinė apdaila užbaigiant objektą.

 Iš byloje pateikto techninio projekto A laidos, parengtos 2021 m. balandžio mėnesį, matyti, kad laiptų elementai buvo pakeisti iš monolitinių į surenkamus (t.3, b.l. 290), todėl atmestinas defektinio akto teiginys, kad laiptai įrengti ne pagal techninį projektą. Dėl kitų laiptų defektų, t. y. klibėjimo, nestabilumo ir pan., sutiktina su atsakovo atstovo K. K. paaiškinimu, kad statybos darbų eigoje sumontuotų laiptų stabilumas galėjo pasikeisti, būti padarytas poveikis dėl vykusių kitų statybos darbų, taip pat nesant galutinai išbetonuotų ir įrengtų laiptų aikštelių, nebuvo įmanoma užbaigti ir pačių laiptų apdailos. Todėl laiptų galutinio įrengimo išlaidų nėra pagrindo priteisti iš pradinio rangovo.

 

Dėl sandarumo

 

Defektinio akto 4 pozicija išdėstyta taip: sumontuotų stogo perdangos plokščių galai buvusio rangovo nebuvo užbetonuoti, ko pasekoje pastatas lieka nesandarus, nes per perdangos plokščių kiaurymes oras laisvai patenka į lauką. Kadangi fasado šiltinimo darbai jau atlikti, siekiant užtikrinti pastato sandarumą būtina hermetizuoti visas perdangos plokščių išmušas iš vidaus. Akte taip pat įdėtos fotonuotraukos. Ieškovo atstovė paaiškino, kad perdangos plokščių galuose matomos apvalios kiaurymės turėjo būti užbetonuotos, tai yra ginčo defektas.

Teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 10 d. liudytoju apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas E. K. parodė, kad perdangos plokščių galai techniškai neturi būti užbetonuojami, jie turėjo būti apšiltinti kartu su viso pastato apšiltinimu, todėl liudytojas vertina, kad akte nurodytas defektas nėra defektas, o nebaigtas darbas, kurio turinys turi būti ne plokščių galų betonavimas, o apšiltinimas kartu su visa pastato siena.

Teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 24 d. liudytoja apklausta A. M. paaiškino, kad plokščių galai buvo neužsandarinti, tai yra defektas. Akto įrašo fragmentą, kad fasado šiltinimo darbai jau atlikti, liudytoja paaiškino, kad gal ir buvo atlikti, gal iš dalies atlikti, tiksliai neprisimena. Liudytoja samprotavo, kad gal viduje buvo kokių išmušų, kurias reikėjo užtaisyti, gal ten buvo kokios angos paliktos išmuštos, plokščių galai nėra išmušos. Paaiškino, kad nurodyti defektai buvo ištaisyti, o kaip jie buvo ištaisyti, liudytoja neprisiminė, ji kaip techninė prižiūrėtoja tik priima galutinį rezultatą, o kaip darbas buvo atliktas, jai neaktualu.

Teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 24 d. liudytoju apklaustas E. G., UAB „Versiculus“ statybos vadovas, parodė, kad defektinį aktą rašė UAB Versiculus“ direktorius kartu su (duomenys neskelbtini) namų direktore, liudytojas fotografavo pastatą anksčiau, negu kad buvo rašomas aktas, tai buvo 2022 metais, gal mėnesiu anksčiau, negu kad surašytas defektų aktas. Todėl akte padarytas įrašas apie fasado apdailą nesutampa su akto fotonuotrauka. Dėl perdangų plokščių išmušų hermetizavimo iš vidaus liudytojas paaiškino, kad pastato išorės siena buvo užpurkšta putomis, jeigu būtų užbetonuota, būtų apskritai nereikėję purkšti putų. Akte įrašyto sakinio  būtina hermetizuoti išmušas iš vidaus liudytojas negalėjo paaiškinti, tuo metu, pasirašant aktą jam buvo aišku.

Teismas vertina, kad akte nurodytas defektas (neužsandarinti plokščių galai) savo esme nėra defektas, o nebaigtas pastato išorės apšiltinimo darbas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas iki nutraukdamas rangos sutartį atlikinėjo pastato išorinių sienų apšiltinimo darbus, gavo už tai apmokėjimą, tačiau apšiltinimo nepadarė. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo apšiltinimo darbų defekto taisymo išlaidas ar papildomą kainą atmestinas.

 

Dėl tambūro  

 

Defektinio akto 5 p. nurodyta, kad buvusio rangovo ne toje vietoje išmūryta rūsio laiptų pertvara iššaukia problemą pirmame aukšte. Ant grindų sumontavus laiptinės gipskartonio pertvarą koridoriaus plotis susiaurėja nuo 1,55 m iki 1,35 m, o tai yra 20 cm mažiau, negu suprojektuota. Norint išlaikyti minimalų ŽN poreikius tenkinantį 1,50m pločio koridorių reikalinga permontuoti tambūro duris 20 cm arčiau išorinių durų, perteklinį mūrą nupjauti, demontuoti, o nebaigtą mūryti keramzitbetonio mūro pertvarą pabaigti mūryti.

Kaip paaiškino liudytojais apklausti E. G., A. M., šio defekto esmė yra ta, kad rūsio laiptai buvo sumūryti ne toje vietoje, toliau nuo patalpos sienos, todėl pirmame aukšte laiptų anga turėjo būti daroma taip pat toliau nuo patalpos sienos, dėl ko susiaurėjo koridorius.

Atsakovo atstovas K. K. pripažino, kad koridorius pastatytas tikrai siauresnis, negu kad nurodyta projekte, teigė, kad įvyko statybos klaida, buvo panaudotos storesnės plokštės. Nukrypimą nuo projekto vertino kaip mažareikšmį,  leistiną pagal STR, be to, techninis prižiūrėtojas tam pritarė, pastatą naudoti pagal paskirtį dėl tokio nukrypimo galima, todėl tai nelaikytina defektu, kurį būtina taisyti. Be to, nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d. sudarant statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą šis koridoriaus pločio trūkumas buvo žinomas, tačiau užsakovas sutiko su tokiu pločiu, ketino pasikeisti projektą, tačiau, kaip dabar matyti, nepasikeitė.

Nustatyta, kad statinio techninio projekto bendrosios dalies 0 laidoje buvo nurodyta, kad įėjimas į namą, koridoriai, įėjimai į kambarius, vienas tualetas-dušas turi būti pritaikyti žmonėms su negalia, kurie juda ratukuose (t.4, b.l.7). Techninio projekto architektūrinės dalies (SA) 0 laidoje, pirmo aukšto patalpų plane buvo nurodyta, kad koridoriaus plotis tarp tambūro ir laiptų į rūsį turi būti 1550 mm (t.4, b.l. 723). Nėra ginčo, kad toks koridoriaus plotis nebuvo pastatytas, ir projektinis sprendinys nebuvo pakeistas.

Iš atsakovo „SDG“ statybos darbų žurnalo įrašų galima spręsti, kad pusrūsio sienos pastato C-D dalyje buvo mūrijamos 2020 m. spalio 14 d., 1 a. sienų mūras tarp ašių A-E, mūro armavimas tarp ašių A-E buvo atliekamas 2020 m. lapkričio 9-10, 20 dienomis, visi darbai techninio prižiūrėtojo E. K. patvirtinti kaip tinkami ( t.3, b.l. 526-527). Spręstina, kad koridoriaus susiaurėjimas lyginant su techniniu projektu turėjo paaiškėti tuo metu techniniam prižiūrėtojui arba rangovui.  Pažymėtina, kad techninio prižiūrėtojo atsakomybės ieškovas nereikalauja, jis į šią bylą nebuvo įtrauktas.

Sutiktina, kad koridoriaus susiaurinimas nuo 1550 mm pagal projektą iki 1350 mm faktiškai nėra priskiriamas esminiams statinio projekto sprendiniams Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkto prasme, tačiau šiuo konkrečiu atveju koridoriaus plotis laikytinas svarbiu statiniui keliamu reikalavimu, nes jau minėtame aiškinamajame rašte nurodoma, kad statinys turi būti galimas naudoti žmonėms su judėjimo negalia. STR 2.03.01:20199 „Statinių prieinamumas“ 27 punktas nustato, kad horizontaliojo judėjimo zonos turi būti įrengtos pagal ISO 21542:2011 11 skyrių.  ISO standartų teksto teismui nebuvo pateikta, standartų tekstas yra gaunamas už mokestį, anglų kalba, todėl teismas standarto nuostatų šiame sprendime neaptarinėja, tačiau vertina, kad projekte nurodytas koridoriaus plotis šiuo atveju buvo būtinas pasiekti, o nesant tokio pločio tai laikytina statybos defektu, kuris taisytinas.

Iš 2022 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolo (t.1, b.l. 91-93) matyti, kad užsakovo, antrojo rangovo „Versiculus“ ir projektuotojo atstovai sutarė: tam, kad būtų užtikrintas ŽN reikalingas koridoriaus plotis 1,50 m nuspręsta permontuoti tambūro duris nupjaunant perteklinį mūrą. Nuspręsta pirkti papildomai. Rangovas pateikia sąmatinius skaičiavimus. Iš antrojo rangovo „Versiculus“ pateiktų lokalinių sąmatų (t.1, b.l. 67-90) matyti, kad koridoriaus praplatinimo darbai nėra aiškiai išskirti. Ieškovo atstovė paaiškino, kad šie darbai įtraukti į lokalinę sąmatą žiniaraštyje Architektūra, skyriuje 2 „Vitrinos, durys, langai“, kur nurodyti tokie darbai: durų keitimas plastiko durimis -113,29 Eur, statinio plytų mūro konstrukcijų pjovimas diskiniu pjūklu -105,05 Eur; mūrinių sienų išardymas be plytų atrinkimo - 44,63 Eur, keramzitbetonio tuštuminių blokelių mūras 134,02 Eur, iš viso 396,99 Eur. Iš šios sąmatos teismas šalina durų keitimo išlaidas (113,29 Eur), nes ieškovė nepagrindė, kodėl reikėjo keisti duris, o ne panaudoti tas pačias, kurios jau buvo pirmojo rangovo įstatytos. Koridoriaus pločio ištaisymo išlaidos lieka 283,70 Eur. Šios defekto ištaisymo išlaidos priteistinos  iš atsakovo. 

 

Dėl ieškinio senaties ir darbų priėmimo reikšmės

 

Atsakovė visų reikalavimų atžvilgiu prašė taikyti ieškinio senatį, nustatytą pagal CK 6.667 straipsnio taisykles. Nurodė, kad visi ieškovės nurodomi defektai jai tapo žinomi arba turėjo tapti žinomi jau 2021 metų lapkritį, nes nuo 2021 m. lapkričio 24 d. objekte jau pradėjo dirbti naujas rangovas „Versiculus“ ( t.1, b.l. 56), o ieškinys pareikštas 2023 m. sausio 12 d.   

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

Šalių rangos sutarties 78 p. nustatė 5 metų garantiją atliktiems darbams, skaičiuojamą nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, 10 metų garantiją paslėptiems elementams ir 20 metų garantiją tyčia paslėptiems defektams. Nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Šioje byloje nustatyta, kad pirmojo rangovo („SDG“) atlikti darbai buvo priimti 2021 m. liepos 28 d. perdavimo priėmimo aktu (garantijos termino pradžia), o apie darbų trūkumus rangovui buvo pranešta pareiškus ieškinį Kaišiadorių apylinkės teismo rūmams 2023 m. sausio 12 d., t. y. 5 metų garantijos terminui nesuėjus.

Todėl teismas sprendžia, kad reikalavimai dėl atliktų darbų trūkumų yra pareikšti nepraleidus specialiosiomis teisės normomis (CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalis) nustatytų ieškinio senaties terminų.

Tačiau CK 6.662 straipsnio 3 dalis reguliuoja, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Toks įstatymų aiškinimas buvo pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimų pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-635-823/2018.

Kaip jau minėta, 2021 m. liepos 28 d. tarp šalių buvo surašytas statybos perdavimo-priėmimo aktas, kurio 3 punkte užsakovas patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Tokie trūkumai, kaip neapšiltinti perdangų galai, netinkami laiptai, netinkama langų vitrinų apdaila, galėjo būti pastebėti 2021 m. liepos 28 d. perdavimo metu nenaudojant jokių specialių matavimo priemonių. Tai yra papildomas pagrindas atmesti reikalavimus dėl šių darbų trūkumų, net jeigu teismo padarytos išvados apie trūkumų nebuvimą ir būtų vėliau paneigtos.

Per siauro koridoriaus  ir per žemų rūsio grindų trūkumai, sutiktina, kad galėjo būti nustatyti tik matavimo būdu. Per žemų rūsio grindų teismas, kaip jau išdėstyta, nepripažįsta trūkumu. Per siauro koridoriaus ištaisymo išlaidos (283,70 Eur) priteistinos iš atsakovo.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškinys yra tenkinamas 1,861 proc. suapvalinus -2 proc. (prašė priteisti 15242,81 Eur, priteisiama 283,70 Eur).  

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Ieškovės išlaidos 2763 Eur (kartu su žyminiu mokesčiu) atlyginamos 2 proc. nuo sumos, t. y. 55,26 Eur.  Atsakovei priteistina 98 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2709,70 Eur (skaičiuojama nuo 2765 Eur sumos).  Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2654,44 Eur.   

Valstybei iš ieškovo priteistina 98 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų - 36 Eur.  

   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 271 straipsniu  

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai „(duomenys neskelbtini) socialinės globos namai“, įmonės kodas 290796410, iš atsakovės UAB „SDG grupė“, įmonės kodas 301487560, 283,70 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 70 ct) statybos darbų defektų šalinimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.  

Priteisti atsakovei UAB „SDG grupė“, įmonės kodas 301487560, iš ieškovo BĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos namai“, įmonės kodas 290796410, 2654 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo BĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos namai“, įmonės kodas 290796410, 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                        Diana Labokaitė