VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjai E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (1.29)7R-2664) nepripažinti teisiniu darbo stažu laikotarpio nuo 2010 m. birželio 18 d. iki                        2018 m. balandžio 11 d., kai ji ėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – Tarnyba) Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas, ir pripažinti jos dirbtą darbą teisiniu.

Paaiškina, kad siekdama pretenduoti eiti teisėjo pareigas, įstatymų nustatyta tvarka 2018 m. kovo 29 d. padavė prašymą Komisijai pripažinti jos darbą einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. teisiniu. Pagrįsdama šį prašymą, papildomai pateikė Tarnybos pažymą Nr. VR2-275, tačiau Komisija prašymo nepatenkino. Pareiškėjos manymu, Komisija neatsižvelgė į individualių aplinkybių visumą, nevertino atliekamų funkcijų pobūdžio, plačios funkcijų apimties, aplinkybes vertino tik formaliai.

Pažymi, kad skyriaus viršininko pareigybė reikalauja daug kompetencijų – tiek teisinių, tiek žmogiškųjų išteklių valdymo, tiek psichologinių ir vadybinių, tačiau suformulavus specialųjį reikalavimą siaurai (paliekant išimtinai teisininko išsilavinimo reikalavimą) būtų apribotos galimybės kitiems galimiems kandidatams pretenduoti į pareigas ir taip itin susiaurinta pasirinkimo galimybė darbdaviui, tai ir buvo pažymėta darbdavio pažymoje, kurią pateikė Komisijai bei prašė į ją atsižvelgti. Nors pateiktuose pareigybių aprašymuose įtvirtintas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, tačiau tai, pareiškėjos nuomone, nepaneigia teisinio funkcijų pobūdžio.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 37–39) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Komisija savo darbe vadovaujasi Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 (toliau – Nuostatai), ir Teisinių pareigybių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Teisinių pareigybių sąrašas). Šio sąrašo 16 ir 17 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nutarime konkrečiai neįvardyta pareigybė pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Pareiškėjos pateiktuose pareigybių aprašymuose įtvirtintas reikalavimas turėti alternatyvų aukštąjį išsilavinimą, taip nesilaikant vieno iš pagrindinių teisinei pareigybei taikytinų kriterijų – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi, pareiškėjos nurodytos pareigybės nėra ir negali būti pripažintos teisinėmis, kadangi pareigybės aprašymuose nurodytas funkcijas galėtų atlikti ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo. Kadangi šios pareigybės neatitinka specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, atsakovės manymu, nėra tikslinga analizuoti, ar pareigybės aprašymuose yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad darbas neteisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo. 

Atkreipia dėmesį, kad Komisijos veiklos sritis yra teisinį darbo stažą pripažinti tik tiems asmenims, kurie pretenduoja įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas. Šioms profesijoms nustatyti aukštos kvalifikacijos ir ypatingo profesionalumo standartai, todėl asmenys, siekiantys jais tapti, privalo griežtai atitikti visus keliamus reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos sprendimo nepripažinti pareiškėjos darbo teisiniu einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas                                                                                       2010 m. birželio 18 d.–2018 m. balandžio 11 d. teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinimo pareiškėjos dirbtą darbą teisiniu.

Byloje pateiktas 2010 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto magistro diplomas patvirtina, kad pareiškėja 2010 m. baigė Vilniaus universiteto teisės programą ir jai suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis (b. l. 29).

Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymais pripažinti jos darbo stažą teisiniu, dirbant Tarnyboje (prieš tai buvusioje Vilniaus regiono pataisos inspekcijoje), tinkamu teisėjo, advokato, notaro, antstolio darbui. Kartu su prašymu pateikė Tarnybos pažymas, pareigybių aprašymų kopijas, magistro diplomo kopiją, asmens tapatybės kortelės kopiją                (b. l. 6–7).

Tarnybos 2018 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. VR2-178 nurodyta, kad pareiškėja                                             2005 m. balandžio 7 d. paskirta į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininko pareigas (A11 kategorija), 2009 m. gruodžio 7 d. laikinai perkelta į KD Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas (A15 kategorija), 2012 m. spalio 26 d. perkelta į KD Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus probacijos skyriaus viršininko pareigas (A13 kategorija),                     2014 m. lapkričio 24 d. laikinai perkelta į Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas (A15 kategorija), 2015 m. kovo 2 d. laikinai perkelta į Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas (A15 kategorija), 2015 m. liepos 27 d. perkelta į Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas (A15 kategorija) (b. l. 9–10).

Tarnybos 2018 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. VR2-275 nurodyta, kad Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo specialieji reikalavimai (alternatyvus išsilavinimo reikalavimas) parengti atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, sudarant galimybę daugiau asmenų pretenduoti į šias pareigas, taip pat atsižvelgiant į daugialypį funkcijų pobūdį. Taip pat nurodyta, kad asmeniui be teisinio išsilavinimo norint užtikrinti tinkamą ir teisėtą teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą bei teisės aktų normomis pagrįstų sprendimų priėmimą būtų reikalinga nuolatinė pagalba ir kontroliavimas, o asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, gali savarankiškai priimti kompetentingus sprendimus Tarnybai pavestoje teisingumo ir teisminės veiklos srityje (b. l. 8).

Byloje pateikti pareigybių, kuriose pareiškėja dirbo 2010 m. birželio 18 d.–2018 m. balandžio 11 d., aprašymai.

Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto KD Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. TO-30, 4 punkte nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga vadovauti skyriui, organizuoti ir užtikrinti jai pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Vienas iš specialiųjų reikalavimų šiai pareigybei – turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį (pageidautina teisinį arba socialinį) ar jam prilygintą išsilavinimą (b. l. 11–12).

Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo,  patvirtinto KD direktoriaus 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-253, 4 punkte nustatyta, kad šio skyriaus viršininko pareigybė reikalinga organizuoti KD Socialinės reabilitacijos skyriaus darbą, koordinuoti ir kontroliuoti KD pavaldžių įstaigų socialinės reabilitacijos ir psichologinių tarnybų veiklą sprendžiant nuteistųjų ir suimtųjų pataisos bei socialinės reabilitacijos klausimus. Vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės, edukologijos, psichologijos arba socialinio darbo krypčių išsilavinimą (6.1 papunktis)         (b. l. 22–24).

Vilniaus probacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo,  patvirtinto KD Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. TO-66, 4 punkte nustatyta, kad šio skyriaus viršininko pareigybė reikalinga vadovauti skyriui, organizuoti ir užtikrinti skyriaus nuostatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas teisingumo ir teisminės veiklos srityje (5 punktas). Vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės, socialinio darbo arba psichologijos krypties išsilavinimą (6.1 papunktis) (b. l. 25–27).

Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto KD Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. TO-66, 4 punkte nustatyta, kad šio skyriaus viršininko pareigybė reikalinga vadovauti skyriui, organizuoti ir užtikrinti skyriaus nuostatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas teisingumo ir teisminės veiklos srityje (5 punktas). Vienas iš specialiųjų reikalavimų šiai pareigybei – turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės, socialinio darbo arba psichologijos krypties išsilavinimą (6.1 papunktis) (b. l. 19–21).

Savivaldybės probacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. TO-293, 4 punkte nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga vadovauti skyriui, organizuoti ir užtikrinti skyriaus nuostatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas teisingumo ir teisminės veiklos srityje (5 punktas). Vienas iš specialiųjų reikalavimų šiai pareigybei – turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį socialinių mokslų srities išsilavinimą (6.1 papunktis) (b. l. 13–15).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus bei išklausiusi paaiškinimus Komisijos                          2018 m. balandžio 3 d. posėdyje, 2018 m. balandžio 17 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nepripažino pareiškėjos darbo teisiniu darbo stažu, kai ji ėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas 2010 m. birželio 18 d.–2018 m. balandžio 11 d., dėl pateiktuose pareigybių aprašymuose įtvirtinto specialiojo reikalavimo turėti alternatyvų aukštąjį išsilavinimą, taip nesilaikant vieno iš pagrindinių teisinei pareigybei taikytinų kriterijų – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisija, priimdama sprendimą, vadovavosi Nuostatais bei Teisinių pareigybių sąrašu (b. l. 4–5). 

Pagal Nuostatų 2 punktą, teisinėmis pareigybėmis pripažįstamos: Teisinių pareigybių sąraše nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus (2.1 papunktis), Teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine                               (2.2 papunktis).

Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sąraše konkrečiai neįvardyta pareigybė pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi, reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra imperatyvus.

Iš aptartų pareigybių aprašymų matyti, kad juose nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, kai kuriuose pareigybių aprašymuose nurodyta alternatyviai turėti teisinį išsilavinimą, o kituose nurodyta turėti tik aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, socialinių mokslų srities išsilavinimą. Taigi, darbdavys, nurodydamas alternatyvų išsilavinimą, išreiškė savo valią, kad minėtas pareigas, kurias pareiškėja ėjo 2010 m. birželio 18 d.–2018 m. balandžio 11 d., nėra nustatytas privalomas turėti teisės srities išsilavinimas, nes šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas gali atlikti asmuo, turintis kitos srities išsilavinimą (šiuo atveju socialinį, edukologijos, psichologijos, socialinio darbo). Be to, byloje pateiktoje Tarnybos                            2018 m. balandžio 11 d. pažymoje darbdavys nurodė, kad alternatyvus išsilavinimo reikalavimas pareigybės aprašyme įtvirtintas siekiant sudaryti galimybę daugiau asmenų pretenduoti eiti šias pareigas, taip pat atsižvelgiant į daugialypį funkcijų pobūdį, t. y. darbdavys iš esmės pripažino, kad pagal minėtus pareigybės aprašymus valstybės tarnautojas gali atlikti funkcijas ir neturėdamas teisinio išsilavinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje                          Nr. A63-659/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1975/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju analizuojamos pareigybės neatitinka specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl nėra tikslinga analizuoti, ar pateiktuose pareigybių aprašymuose yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr. 2012 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2023/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nepripažinti pareiškėjos darbo, kai ji ėjo Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pareigas 2010 m. birželio 18 d.–2018 m. balandžio 11 d., teisiniu yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Reikalavimas pripažinti pareiškėjos dirbtą darbą teisiniu yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą. Pastarojo netenkinus, antrasis išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                 Iveta Pelienė

                                                                                                                                    Egidija Puzinskaitė

                                                                                                                        Ernestas Spruogis