Civilinė byla Nr. e2-2848-750/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01082-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.39.2.5.1.3.; 3.2.6.1.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,
sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G. S.“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G. S.“ 11689,08 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2017-11-14 Vokietijoje dėl A. B., vairavusio transporto priemonę Volkswagen (toliau – VW) LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu – ES) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).
Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 11 689,08 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 11 689,08 Eur.
Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 11 689,08 Eur.
Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo gautas prašymas nagrinėti civilinę bylą nedalyvaujant jo atstovui.
Atsakovei UAB „G. S.“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017-11-14 Vokietijoje dėl A. B., vairavusio transporto priemonę VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Kaip matyti iš VĮ Regitra pateiktos informacijos minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB „G. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos (1, 2 priedai). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2019-10-24 raštu pareikalavo atlyginti žalą pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį ir pervesti į jų sąskaitą 11 689,08 Eur. Ieškovas reikalaujamą sumą pervedė 2019-12-03 mokėjimo nurodymu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į atsakovę UAB „G. S.“ 2019-12-27 ir 2020-02-07 Pretenzijomis dėl 11689,08 Eur grąžinimo, tačiau ieškovo teigimu iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsniu, pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė pareigos apdrausti transporto priemonę VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė. Aiškinant TPVCAPDĮ normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įstatyme nenustatyta jokių išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos. Taigi, vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas draudžia transporto priemonės savininkui, atsakingam už privalomojo draudimo sutarties sudarymą, naudotis pačiam ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje imperatyviai yra nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-08-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2642-577/2013). Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdrausta, atsakovas neturėjo teisės asmenims leisti naudotis transporto priemone.
TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-544/2015). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą patyrusiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka, pareiga atlyginti žalą, kurią dėl eismo įvykio Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą patyrusiam asmeniui, kyla transporto priemonės savininkui (atsakovei).
Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatyme suteikta teisė Biurui reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2010). Privalomos apdrausti transporto priemonės nedraudimas, perdavimas naudoti ir naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-926-492/2010). Automobilio savininkės (atsakovės) UAB „G. S.“ atsakomybė ieškovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistina 11689,08 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 11689,08 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ieškovas už ieškinį sumokėjo 263 Eur, ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovės. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad už ieškinio priedo vertimą (vertimo paslaugas) patyrė 146,07 Eur išlaidų. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovo 146,07 Eur išlaidos patirtos už ieškinio priedų vertimą laikytinos pagrįstomis, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai. Ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 409,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Teisėja Dalia Zimantienė