VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą  atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADPF“ dėl nemokumo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo iškelti UAB „ADPF“ nemokumo bylą.

2.       Pareiškimas grindžiamas toliau nurodytomis aplinkybėmis:

2.1.       2019 m. gruodžio 4 d. duomenimis atsakovė skolinga biudžetui ir fondams 679539,57 Eur. Iš jų UAB „ADPF“ mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas vykdomas, pagal VMI nurodymus nuo 2019 m. liepos 8 d., tačiau išieškojimo veiksmai yra nerezultatyvūs.

2.2.       Atsakovės veikla jau nuo 2015 m. yra nuostolinga.

2.3.       VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „ADPF“ nuosavybės teise turi 5/569 dalį žemės sklypo ir 73/990375 dalį vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); 11146/225784 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 6950/94165 dalį požeminio parkingo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „ADPF“ privalomai registruotino turto neturi. Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 5 vykdomosios bylos, kuriomis iš UAB „ADPF“ antstoliai vykdo išieškojimą. Taigi, bendrovė yra nemoki.

3.       Atsakovė UAB „ADPF“ atsiliepime teismo prašo atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „ADPF“, kaip nepagrįstą.

4.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

4.1.       Atsakovė ne kartą prašė pareiškėjos atidėti mokėjimus, tačiau pareiškėja kategoriškai ir nepagrįstai netenkino nei vieno atsakovės prašymo ir visiškai nevertino atsakovės galimybių sumokėti 679 539,57 Eur sumą dalimis išdėstant mokėjimus per kelis metus.

4.2.       Atsakovė 2019 m. birželio 28 d. elektroninėmis priemonėmis per Mano VMI portalą pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Atsakovė be kitų prašomų pateikti duomenų taip pat detaliai nurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių ir atsakovės vykdomų projektų jos finansinė būklė suprastėjo, kokių asmenų ir institucijų veiksmai lėmė tokią situaciją ir taip pat nurodė, iš kokių šaltinių ir vykdomų projektų ateityje planuoja sumokėti PVM sumą ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu. Pareiškėja 2019 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-9498), kuriuo nusprendė netenkinti atsakovės prašymo ir neišdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos prašyme nurodytam laikotarpiui. Šį sprendimą bendrovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT). VAAT 2019 m. lapkričio 28 d. administracinėje byloje Nr. eI-4758-331/2019 (dabar Nr. eI3-1331-1066/2020) priėmė bendrovei nepalankų sprendimą, tačiau bendrovė jį 2019 m. gruodžio 19 d. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

4.3.       Bendrovės laikina sunkesnė finansinės padėtis susidarė dėl to, kad ji vykdo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą, kurio įgyvendinimas ir statyba truko net 15) mėnesių ilgiau nei buvo planuota, nes minėtas pastatas yra įtrauktas į valstybės saugomų paminklų sąrašą ir turėjo būti atlikti papildomi archeologiniai tyrimai. Dėl to bendrovė patyrė itin dideles papildomos bei neplanuotas pinigines sąnaudas (palūkanos, atlyginimai, nuolaidos klientams-pirkėjams), kurių dydis yra apie 250 000 Eur; VĮ ESO tinkamai nevykdė sudarytos 2018 m. kovo 3 d. sutarties dėl elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos), minėtą sutartį pradėjo vykdyti apytiksliai tik po metų, dėl ko krito vystomo projekto statomų butų kainos ir susidarė nuostoliai, kurių dydis yra apie 270 000 Eur; dėl galimai piktybinių Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiksmų ir galimai neteisėtų ir nepagrįstų draudimų projekto užbaigimo darbai užsitęsė (šią aplinkybę patvirtina 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019) 

4.4.       Bendrovei laiku neatsiskaičius su tam tikrais bendrovės kreditoriais, kurie bendrovei teikdavo statybos rangos paslaugas, tiekdavo statybos ir apdailos medžiagas, nebūtų laiku baigti statybos ir apdailos darbai, priduoti nekilnojamojo turto objektai, dėl ko nukentėtų ne tik Bendrovės klientai, kurie beveik išskirtinai yra fiziniai asmenys, siekiantys įsigyti aukštos kokybės būstus, bet ir bendrovės kreditoriai, tarp kurių yra ir valstybė.

4.5.       Bendrovė pagal paskolos sutartis yra suteikusi paskolų kitiems asmenims už 337 521,83 Eur: 1) 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartimi UAB „Real Capital Baltic“ suteikta 200 000 Eur paskola, paskolos grąžinimo terminas iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 2) 2018 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi UAB „Neries apartamentai“ suteikta 99 000 Eur paskola, paskolos grąžinimo terminas iki 2020 m. liepos 1 d.; 3) 2019 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi S. P. suteikta 38 521,83 Eur paskola. Šiomis paskolos sutartimis iš tikrųjų nėra suteiktos nurodyto dydžio paskolos, nes realiai paskolos gavėjams buvo pervestos žymiai mažesnės sumos, be to sutartyse nurodyti paskolų grąžinimo terminai nebuvo suėję pareiškimo teismui padavimo metu ir sutartys sudarytos teisėtai nepažeidžiant valstybės ir kitų asmenų interesų. 

4.6.       Bendrovė aukščiau nurodytoms įmonėms ir S. P. faktiškai yra suteikusi tokio dydžio paskolas: UAB „Real Capital Baltic“ 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartimi buvo suteikta paskola už 94 715,15 Eur, UAB „Neries apartamentai“ 2018 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi buvo suteikta paskola už 12 500 Eur ir S. P. 2019 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi buvo suteikta paskola už 38 521,83 Eur. Iš viso bendrovė minėtoms įmonėms ir S. P. suteikė paskolų už 145 736,98 Eur, o ne už 200 000 Eur kaip nurodoma pareiškime.

4.7.       Atsakovei priklauso 1/3 projekto (1/3 dalis UAB „Neries apartamentai“ akcijų) (duomenys neskelbtini), iš kurio planuojama gauti apytiksliai 400 000 Eur pajamų išsprendus susidariusią situaciją su Kultūros paveldo departamentu ir sėkmingai užbaigus minėtą projektą ir pardavus žemės sklypo dalį. Atsakovė teikia teismui paruoštą 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2019 m. gruodžio 31 d. metinį balansą. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, jog atsakovės bendrasis pelnas praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu buvo 341 184 Eur, tačiau dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių t. y. laikinos sunkesnės finansinės būklės, atsakovė patyrė 718 205 Eur nuostolių. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. metinio balanso matyti, jog atsakovė 2019 m. ataskaitiniu laikotarpiu turi turto iš viso už 1 465 167 Eur sumą.

4.8.       Bendrovė priėmė sprendimą pradėti bendrovės restruktūrizavimo procesą. Šiai dienai bendrovė jau atliko privalomus veiksmus tam, kad būtų pradėtas bendrovės restruktūrizavimo procesas – išsiuntinėjo pranešimus kreditoriams.

Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo tenkintinas.

5.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) juridinių asmenų nemokumo teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, išskyrus tam tikras įstatymo nuostatas bei išimtis pereinamajam laikotarpiui.

6.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. 

7.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „ADPF“ veiklą vykdo nuo 2006 m. rugsėjo 29 d., tačiau nuo 2018 m. nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Pažymėtina, kad pagal paskutinius registrui teiktus dokumentus, bendrovė 2018 m. patyrė 447 757 Eur nuostolius, o tuo tarpu jos į balansą įrašyta turto vertė (4 320 511 Eur) buvo mažesnė, nei per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (4 457 893 Eur). Atsakovė byloje pateikė finansinės atskaitomybės duomenis už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį, iš kurio matyti, kad 2019 m. bendrovė, taip pat, patyrė 141 499 Eur nuostolius. Be to, matyti, kad 2019 m. ženkliai sumažėjo atsakovės turtas ir jau sudarė tik 1 465 167 Eur (sumažėjo 2 855 344 Eur), o per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė             1 279 491 Eur. Tai reiškia, kad vertinant tik balanso duomenis, formaliai 2019 m. atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo turimo turto vertės, tačiau pastebėtina, kad iš 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams tuo metu realiai sudarė 1 633 928,62 Eur, todėl darytina išvada, kad visgi mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo bendrovės turimą turtą.

8.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji yra suteikusi paskolas – UAB „Real Capital Baltic“ 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartimi buvo suteikta paskola už 94 715,15 Eur, UAB „Neries apartamentai“ 2018 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi buvo suteikta paskola už 12 500 Eur ir S. P. 2019 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi buvo suteikta paskola už 38 521,83 Eur. Iš viso bendrovė minėtoms įmonėms ir S. P. suteikė paskolų už 145 736,98 Eur, o ne už 200 000 Eur kaip nurodoma pareiškime. Taip pat, atsakovė pateikė teismui 2019 m. gruodžio 31 d. debitorių sąrašą, kurių įsiskolinimų bendra suma yra 277 655,46 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodomos debitorių realios įsipareigojimų sumos nesutampa su debitorių sąraše nurodytomis sumomis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog tokie debitorių įsiskolinimai egzistuoja ir yra realiai išieškotini. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas tokių duomenų byloje neturi, o patikrinus LITEKO sistemos duomenis nenustatė, kad atsakovė siekdama atgauti tariamas skolas būtų iniciavusi teisminius procesus. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog galimai turimi debitoriniai reikalavimai, gali realiai pagerinti jos finansinę padėti ir padėti atsiskaityti su kreditoriais.

9.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis UAB „Neries apartamentai“ projekto akcijų, (duomenys neskelbtini), iš kurio planuojama gauti apytiksliai 400 000 Eur pajamų, tačiau vėlgi nepateikė jokių tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų, bei neįrodė tokios sumos gavimo realumo. Be to, atsakovei išaiškintina, kad šiuo atveju yra vertinama reali jos finansinė padėtis klausimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, jos realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti įsipareigojimus, o ne prielaidos dėl galimų būdų atkurti bendrovės mokumą ar restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Pažymėtina, kad remiantis viešų registrų duomenis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas (vienbutis gyvenamasis namas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 174 351 Eur, 11146/225784 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 522,92 Eur, bei 6950/94165 dalys negyvenamosios patalpos (požeminio parkingo), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 10 185,31 Eur, tačiau net pardavus šį turtą, jo realiai užtektų tik trečdaliui pareiškėjos reikalavimo patenkinimui. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės atžvilgiu jau yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai pasitelkiant antstolius vykdomosiose bylose Nr. 0035/19/02272, 0035/19/02180, 0174/19/01237, 0174/19/01064, 0174/19/00985. Todėl konstatuotina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir tikėtina, kad neturi realių galimybių įvykdyti tokias prievoles ateityje.

10.       Bendrovė nurodė, kad priėmė sprendimą pradėti restruktūrizavimo procesą ir jau atliko pasiruošimo darbus privalomus tokios bylos nagrinėjimui, tačiau tai nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, nes restruktūrizavimo byla juridiniam asmeniui dar nėra iškelta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo teisme gautas 2019 m. gruodžio 9 d., tačiau tariami restruktūrizavimo bylos pasiruošimo darbai buvo pradėti tik 2020 m. sausio 29 d., t. y. likus savaitei iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo, o pareiškimas dėl tokios bylos iškėlimo teisme iki šiol nėra gautas. Taigi, konkrečiu atveju, atsakovės nurodomi restruktūrizavimo bylos pasiruošimo darbai neturi reikšmės sprendžiant dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo.

11.       Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybės ir tai, jog atsakovės atžvilgiu nėra inicijuojama restruktūrizavimo byla, teismas daro išvadą, jog atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jos įsiskolinimai viršija jos turtą, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

12.       Iškėlus nemokumo bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

13.       Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

14.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41-42 straipsniais.

15.       Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis nemokumo administratorių atrankos programa. Nustatyta tvarka atrinktas nemokumo administratorius UAB „Katalonija“ (sąrašo Nr. B-JA129), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, todėl UAB „Katalonija“ skiriama UAB „ADPF“ nemokumo administratoriumi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

16.       Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

17.       Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 035 Eur (5 MMA) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

18.       Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „ADPF“, (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) nemokumo bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Katalonija“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), telefono numeris: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. B- JA129).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 035 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“, (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Priimtą nutartį išsiųsti įmonei ir jos vadovui S. P., paskirtam nemokumo administratoriui, pareiškėjai, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė