Civilinė byla Nr. e2-10312-925/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05902-2022-1

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.9.2; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei,

atsakovės atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „CITUS CONSTRUCTION“ ieškinį atsakovei UAB „Embrakus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ (toliau – ir ieškovė) prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Embrakus“ (toliau – ir atsakovė) 21 516,96 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys tarpusavyje sudarė šias sutartis:

2.1. 2017 m. rugsėjo 5 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2017/CP8-R5 (toliau – Sutartis1), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties1 2.2. punkte numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyje1 numatyta tvarka ir terminais. Prie Sutarties1 šalys sudarė atskirus Sutarties1 papildymus dėl papildomų darbų atlikimo.

2.2. 2018 m. gegužės 2 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2018/CP9-R13 (toliau – Sutartis2), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties2 2.2. punkte numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyje2 numatyta tvarka ir terminais. Prie Sutarties2 Šalys sudarė atskirą Sutarties2 papildymą dėl papildomų darbų atlikimo.

2.3. 2017 m. rugsėjo 11 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2017/CP10-R4 (toliau – Sutartis3), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties3 2.2. punkte numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyje3 numatyta tvarka ir terminais. Prie Sutarties3 šalys sudarė atskirus Sutarties3 papildymus dėl papildomų darbų atlikimo.

2.4. 2020 m. kovo 5 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2020/MAR-R7 (toliau – Sutartis4), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties4 numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyje4 numatyta tvarka ir terminais. Prie Sutarties4 Šalys sudarė atskirus Sutarties4 papildymus dėl papildomų darbų atlikimo.

2.5. 2020 m. balandžio 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2020/04/30 (toliau – Sutartis5), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties5 Priede Nr.2 numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyje5 numatyta tvarka ir terminais.

3. Ieškovė pažymėjo, jog buvo atlikta novacija: dalis ieškovės mokėtinų atsiskaitymų atsakovei pagal Sutartis buvo pakeisti į tarp šalių 2018 m. gegužės 18 d. pasirašytą paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kuria atsakovė suteikė 200 000 Eur paskolą ieškovei bei kurią šio ieškinio pateikimo dienai ieškovė yra pilnai grąžinusi. Ieškovės teigimu, nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. imtinai visi ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei pagal Sutartis buvo skirti Paskolos sutarties grąžinimui. Tai patvirtina ši informacija: laikotarpyje nuo 2017-09-25 iki 2018-05-24 (imtinai) atsakovė ieškovei išrašė sąskaitų už 775 271,53 Eur, iš kurių 47 981,64 Eur yra sulaikyta suma pagal Sutarčių 16.2. p. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui;  laikotarpyje nuo 2017-09-25 iki 2018-05-24 (imtinai) ieškovė atsakovei išrašė sąskaitų už 68 275,11 Eur; laikotarpyje nuo 2017-09-25 iki 2018-05-24 (imtinai) ieškovė atsakovei apmokėjo sąskaitų už 475 569,78 Eur. Taigi, esant daliai konvertuotų ieškovės mokėtinų atsiskaitymų atsakovei už darbus pagal Sutartis į paskolą, bei iš jos atėmus Ieškovės sulaikytas išmokėtinas sumas atsakovei, 2018 m. gegužės 24 d. ieškovės skola atsakovei sudarė 51 720,11 Eur, o atsakovės skola ieškovei – 68 275,11 Eur. Remiantis minėtu darytina išvada, jog visi ieškovės atlikti mokėjimai po 2018 m. gegužės 24 d. buvo skirti Paskolos grąžinimui, kuri šio ieškinio pateikimo dienai yra pilnai grąžinta.

5.  Ieškovei atlikus detalų tarp šalių vykusių finansinių operacijų judėjimą, paaiškėjo, jog 2021 m. spalio 11 d. atsakovės skola ieškovei sudaro 25 467,62 Eur: atsakovės ieškovei išrašytos sąskaitos, kurios sudaro 1 005 194,67 Eur; ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei, kurie sudaro 927 717,03 Eur; ieškovės išrašytos sąskaitos atsakovei, kurios sudaro 102 945,26 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės skola susidarė dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės suteiktas paslaugas (toliau – paslaugos), kurias ši įsipareigojo atlikti Sutarties 8.4 p. Ieškovė 2021 m. spalio 14 d. pateikė pretenziją/raginimą atsakovei dėl 25 467,62 Eur skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė apmokėjo tik dalį susidariusios skolos – 3 950,66 Eur. Atsakovė iki šio pareiškimo pateikimo dienos, pagal pateikiamus buhalterinius duomenis – detalius finansinių operacijų judėjimus ieškovei yra skolinga 21 516,96 Eur, kuriuos ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti.

6. Atsakovė UAB „Embrakus“ (toliau – ir atsakovė) su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pateikė klaidingus buhalterinius duomenis, dėl ko jai ir atrodo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Atsakovė neginčija, kad 2018-05-18 buvo atlikta novacija ir šalys sudarė Paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino ieškovei 200000 Eur. Tokiu būdu visos ieškovės prievolės atsiskaityti pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras 200000 Eur sumai baigėsi ir buvo sukurta nauja prievolė - ieškovės pareiga grąžinti paskolą pagal 2018-05-18 Paskolos sutartį, kurios 2 punktu šalys susitarė dėl tokių esminių paskolos sąlygų: paskolos suma yra 200000 eurų; už paskolą mokamos 10 proc. metinės palūkanos; skaičiuojant palūkanas laikoma, kad metai turi 365 dienas; palūkanos mokamos paskutiniąją paskolos termino dieną; grąžinus paskolą anksčiau sutartojo paskolos termino, palūkanos mokamos paskolos grąžinimo dieną; palūkanos skaičiuojamos dienos tikslumu už faktiškai naudotą paskolos sumą. Paskolos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos sumą 2018 m. liepos 2 dieną. Kaip numato Paskolos sutarties 2.2 punktas, už paskolos laikotarpį nuo paskolos gavimo dienos 2018-05-18 iki paskutinės paskolos grąžinimo dienos 2018-07-02 buvo apskaičiuotos 10 procentų metinės palūkanos, kurios sudarė 2520,55 Eur. Kaip matyti iš ieškinio priedo Nr. 11 “Sąskaitų judėjimas tarp UAB “Citus Construction” ir UAB “Embrakus”, ieškovė yra įtraukusi į apskaitą nurodytą sumą pagal atsakovės 2018-07-03 išrašytą sąskaitą-faktūrą EMB00091. Aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo visas palūkanas už laikotarpį nuo 2018-05-18 iki 2018-07-02 paneigia jos argumentą apie tai, kad neva tai mokėjimai pagal paskolos sutartį buvo atliekami daug anksčiau, nuo 2018-05-24. Tokiu atveju ieškovė nebūtų mokėjusi 2520,55 Eur palūkanų, nes Paskolos sutarties 2.6 punktu šalys buvo susitarę palūkanas skaičiuoti dienos tikslumu už faktiškai naudotą paskolos sumą.

7. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nesilaikė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, paskolos grąžinimo termino ir paskolą grąžino pavėluotai. Kaip matyti iš atsakovės pridedamo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018-07-02 iki 2018-08-22, pirmoji įmoka pagal Paskolos sutartį buvo atlikta 2018-07-10. Šia įmoka skola nebuvo grąžinta pilnai, buvo atliktas dalinis mokėjimas pagal Paskolos sutartį 100000 eurų sumoje. Įmoka atlikta 8 dienomis vėliau, nei paskutinė paskolos grąžinimo diena. Atsižvelgdama į tai, atsakovė apskaičiavo palūkanas (438,36 Eur) bei netesybas (8118,37 Eur delspinigius) ir, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, atitinkamą dalį iš gautos 100000 Eur sumos skyrė palūkanoms ir netesyboms padengti, o likusią sumą (91443,27 Eur) skyrė pagrindinei prievolei įvykdyti. Tokiu būdu po pirmosios įmokos atlikimo ieškovės skola atsakovei sumažėjo iki 108556,73 Eur. Antroji paskolos grąžinimo įmoka 30000 eurų sumoje buvo gauta 2018-07-30. Atsakovė analogiškai apskaičiavo ir pirmiausia padengė palūkanas bei netesybas, o likutį skyrė pagrindinei skolai sumažinti. Daugiau įmokų pagal paskolos sutartį atsakovė neatliko. Laikotarpiu nuo 2018-07-31 iki 2018-08-22 ieškovė atliko dar kelis mokėjimus bendroje 100000 eurų sumoje, paskirtyje nurodydama įvairias sąskaitas-faktūras, kurias apmoka, todėl atsakovė gautas įmokas paskirstė vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies taisykle, kad kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola bei įmokas skyrė paskolai padengti, jas paskirstydama pagal CK 6.54 straipsnio taisykles. Atsakovės teigimu, visa paskolos suma galutinai buvo grąžinta tik 2018-08-22. Per tą laiką palūkanoms ir delspinigiams padengti atsakovė paskirstė 25719,73 Eur sumą - 1330,56 Eur palūkanoms ir 24389,17 Eur netesyboms padengti. Pamatęs skaičius, ieškovės statybos direktorius V. G. pasikvietė atsakovės projektų vadovą N. J. deryboms dėl galimo netesybų sumos sumažinimo. Pokalbio metu šalys susitarė dėl mažesnės netesybų sumos - 15727,21 Eur delspinigių. Po derybų, atsižvelgiant į susitarimus, atsakovė 2018-08-24 išrašė ir perdavė ieškovei sąskaitą faktūrą EMB Nr. 00105/P 1330,56 Eur palūkanų sumai ir EMB Nr. 00106/P 15727,21 Eur delspinigių sumai. Bendra suma - 17057,77 Eur. Iš ieškinio priedo Nr. 11 “Sąskaitų judėjimas tarp UAB “Citus Construction” ir UAB “Embrakus” matyti, kad ieškovė yra neįvertinusi ir į apskaitą neįtrauksi palūkanoms bei netesyboms padengti paskirstytų sumų ir jas ignoruoja. Iš ieškovės pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog ieškovė laikosi teisinės pozicijos, kad atsakovė yra praleidusi senaties terminą palūkanoms ir delspinigiams skaičiuoti. Tačiau ieškovė neįvertina aplinkybės, kad sutinkamai su CK 6.54 straipsnyje įtvirtintomis įmokų paskirstymo taisyklėmis, gautos įmokos palūkanoms ir delspinigiams padengti buvo automatiškai paskirstytos jų gavimo momentu ir tokiam paskirstymui nereikalingas ieškovės sutikimas ar koks nors atskiras pranešimas.

8. Atsakovė taip pat pastebėjo, kad ieškovė į apskaitą nepagrįstai yra įtraukusi UAB “Citus Construction” atsakovei UAB “Embrakus” išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018-05-03 CPK 2018-169 - 640,91 Eur sumai; 2018-07-31 CPK 2018-283 - 1255,23 Eur sumai; 2018-08-22 CPK 2018-324 - 880,30 Eur sumai ir 2018-08-31 CPK 2018-348 - 1682,75 Eur sumai. Bendra sąskaitų suma - 4459,19 Eur. Atsakovės teigimu, visos šios sąskaitos atsakovei išrašytos nepagrįstai, neteisėtai ir atsakovė jų nepripažįsta. Šiuos atsikirtimus atsakovė grindžia tokiais įrodymais:

8.1. Ieškovės 2018-08-16 elektroniniu laišku, kuriuo atsakovei buvo atsiųsta PVM sąskaita-faktūra 2018-07-31 CPK 2018-283 - 1255,23 Eur sumai ir atsakovės 2018-08-17 elektroniniu laišku ieškovei, kuriuo sąskaita grąžinta atgal nurodant, kad: “Embrakus liepos mėnesį nepirko tokių blokų. Sąskaitos netraukiam į apskaitą. Nepriimam”;

8.2. Ieškovės 2018-08-31 elektroniniu laišku, kuriuo atsakovei buvo atsiųsta PVM sąskaita-faktūra 2018-08-22 CPK 2018-324 - 880,30 Eur sumai ir atsakovės 2018-08-31 elektroniniu laišku ieškovei, kuriuo sąskaita grąžinta atgal nurodant, kad: “Ir vėl sąskaita ne mums. Nepriimame. Mes neperkame blokelių per jus beveik du mėn. Kažkur pas jus vyksta informacijos iškraipymas”;

8.3. Ieškovės 2019-02-04 elektroniniu laišku, kuriuo atsakovei buvo atsiųstos visos keturios PVM sąskaitos-faktūros 2018-05-03 CPK 2018-169 - 640,91 Eur sumai, 2018-07-31 CPK 2018-283 - 1255,23 Eur sumai, 2018-08-22 CPK 2018-324 - 880,30 Eur sumai ir 2018-08-31 CPK 2018-348 - 1682,75 Eur sumai bei atsakovės 2019-02-06 elektroniniu laišku ieškovei, kuriuo sąskaitos grąžintos atgal nurodant, kad: „Sąskaitos dėl pirkimų iš Lemoros esu rašęs, kad nesutinku. Nepirkome tokiu metu ir tokių medžiagų. Manau atrasite, kieno pirkimai buvo daryti iš tikrųjų”.

9. Atsakovės teigimu, ieškovė į savo buhalterinę apskaitą yra neįtraukusi atsakovės atliktų gautų įmokų paskirstymo palūkanoms ir netesyboms mokėti bendrai 17057,77 Eur sumai ir nepagrįstai į apskaitą yra įtraukusi atsakovės grąžintas ir nepriimtas nepagrįstai išrašytas 4 PVM sąskaitas faktūras bendrai 4459,19 Eur sumai. Būtent dėl to ieškovė gauna neteisingą rezultatą, pagal kurį jai atrodo, kad atsakovė yra skolinga ieškinyje nurodytą sumą - 21516,96 Eur. Tačiau atsakovės nurodyti argumentai patvirtina, jog atsakovė ieškovei nėra skolinga.

10. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad šioje byloje nėra nagrinėjama iš 2018 m. gegužės 18 d. paskolos sutarties (toliau – ir Paskolos sutartis) kilusių įsipareigojimų vykdymas ar netesybų mokėjimo klausimas. Šios bylos dalykas yra būtent atsakovės netinkamas sutartinių pareigų – pareigos susimokėti už gautas paslaugas - vykdymas. Atsakovė neginčija fakto, jog tokią pareigą turėjo, tačiau neva atliko priešpriešinių įsipareigojimų „sudengimą“, t. y. atliko įskaitymą, tačiau atsakovės prievolės ieškovės atžvilgiu nesibaigė įskaitymu, nes joks įskaitymas niekada nebuvo atliktas, neegzistuoja įskaitymui reikalingų sąlygų visetas. Ieškovė nurodė, kad ji sumokėjo visą Paskolos sutarties sumą 2018-08-02. Būtent nuo šio momento baigiasi bet koks delspinigių ir palūkanų skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo visą Paskolos sutarties sumą 2018-08-02, CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas senaties terminas yra pasibaigęs dar 2018-12-02. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie ieškovės prievolės mokėti delspinigius ir palūkanas egzistavimą, net jeigu tokios prievolės ir būtų kada nors egzistavusios, jos yra nevykdytinos ir įskaitymas tokių prievolių atžvilgiu negalimas. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsiliepime nurodytų sąskaitų už netesybas atsakovė niekada nepateikė ieškovei, be to, jų nėra ir VMI kryžminio sutikrinimo sistemoje ISAF. Tai reiškia, kad atsakovė šių sąskaitų nebuvo pateikusi ir VMI. Dėl to galima daryti prielaidą, kad atsakovė šias sąskaitas parengė tik dabar, kai ieškovė reikalauja skolos, o ne 2018 m., kaip yra nurodyta sąskaitų datose, ir taip bando sukurti aplinkybes savo įsipareigojimų nevykdymo pateisinimui. Ieškovė taip pat nurodė, kad sąskaita CPK2018-169 išrašyta už darbus (broko taisymas balkone užhermetizuojant plyšius tarp plokščių balkone) objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 2017-09-11 dienos sutartį atsakovė atlikinėjo darbus, tame tarpe ir balkonų plokščių montavimą. PVM sąskaitos faktūros CPK2018-283, CPK2018-324, CPK2018-348 išrašytos už rangovui pirktas medžiagas (statybinius blokelius) objekte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 9 etapas, arba sutrumpintai (duomenys neskelbtini) 9), kuriame pagal 2018-05-02 dienos sutartį atsakovė atlikinėjo darbus, tame tarpe ir silikatinių blokų sienų mūrijimą, o šiems darbams yra būtinos minėtos medžiagos. Taigi, visos ieškovės išrašytos sąskaitos atitinka laikotarpį, kuriuo atsakovė turėjo galiojančias sutartis su ieškove. Pagal darbų apimtį, kuri nurodyta sutartyse, ir lokacijas, kuriose darbai buvo atliekami, bei pristatytas medžiagos, darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos sąskaitos buvo išrašytos pagrįstai, o atsakovės atsisakymas jas priimti yra bandymas susimažinti įsiskolinimą.

11. Triplike atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje nenurodyta, pagal kokias PVM sąskaitas faktūras atsakovė skolinga ieškovei 21516,96 Eur sumą. Pareikšdama ieškinį, ieškovė apie skolą kalba abstrakčiai ir situaciją vertina globaliai, pateikdama viso šalių bendradarbiavimo laikotarpio bendrą apskaitą, nurodydama, kad iš šios apskaitos matyti susidariusi skolos suma. Detalizavimo ieškovė nepateikia net ir dublike bei vadovaujasi abstrakčiais teiginiais apie skolą už elektros tiekimą, šaltą vandenį, statybos objekto apsaugą, bendrą apšvietimą ne darbo zonose, biotualetų įrengimą. Atsakovė triplike pažymėjo, kad ji nei sutinka, nei nesutinka su jos pareiga atsiskaityti už paslaugas ieškovei, o tiesiog teigia, kad tarpusavio pareigos atsiliepimo dienai yra pilnai įvykdytos ir šalys viena su kita yra pilnai atsiskaičiusios. Atsakovė nesupranta, apie kokius įskaitymus ieškovė kalba, nes atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovė nei rėmėsi skolų tarpusavio įskaitymo aplinkybe, nei ja remiasi, nei prašo kokį nors įskaitymą atlikti. Ieškovė akivaizdžiai painioja tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą su gautų lėšų paskirstymu, nors tai yra visiškai skirtingi dalykai, skirtingos teisinės kategorijos, tarpusavyje neturinčios nieko bendra. Savo atsikirtimuose atsakovė neprašo nieko įskaityti, o tiesiog nurodo, kad ieškovės pateikti įrodymai, buhalterinės apskaitos suvestinė apie sąskaitas ir pinigų judėjimą tarp šalių turi trūkumų, nes į apskaitą įtrauktas ne visas pinigų judėjimas ir ne visos sąskaitos, o kai kurios nepagrįstai išrašytos ir atsakovei net neįteiktos sąskaitos - įtrauktos. Dėl to ieškovė gauna klaidingą rezultatą apie atsakovės skolą ieškovei. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal susiklosčiusią praktiką pranešimus apie skolų tarpusavio įskaitymą atsakovei siųsdavo ieškovė, o ne atsakovė ieškovei, nes sumos, kurias ieškovė būdavo skolinga atsakovei, buvo daug didesnės už atsakovės skolas ieškovei. Todėl tam, kad nereikėtų pirmyn atgal pervedinėti tų pačių sumų ir mokėti bankams už paslaugas, būtent ieškovė pranešdavo atsakovei, kad atliks vienos ar kitos sumos įskaitymą. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareigą mokėti palūkanas už paskolą bei delspinigius už vėlavimą grąžinti paskolą numatė Paskolos sutarties 2.2 ir 4.1 punktai. Kažkokių papildomų įrodymų ar pranešimų, kad atsakovė skaičiuoja palūkanas ir delspinigius teisės aktai nereikalauja. Ieškovė pati puikiai žinojo, kokiomis sąlygomis sudarė Paskolos sutartį, žinojo, kad vėlavo grąžinti paskolą, žinojo, kad pagal sutartį buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Atsakovė pabrėžė, jog ji neprašo atlikti tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo pagal Paskolos sutartį apskaičiuotoms palūkanoms ir delspinigiams padengti. Gautų įmokų paskirstymas yra jau 2018 metais įvykęs faktas ir tam nereikalingas joks pranešimas ieškovei ar atskiras ieškovės sutikimas, nes tokį sutikimą ji davė pasirašydama Paskolos sutartį. Sąlygos dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo yra esminės paskolos sutarties sąlygos. Palūkanoms ir delspinigiams padengti buvo panaudoti ieškovės bankiniai pavedimai atsakovei, atlikti laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2018-08-22. Taigi nurodytu laikotarpiu gautos lėšos automatiškai buvo paskirstytos pagal CK 6.54 straipsnio, 6.55 straipsnio 2 dalies taisykles, pirmiausia seniausiai skolai, t. y. palūkanoms, delspinigiams ir paskolai pagal Paskolos sutartį padengti - tai įvyko pinigų gavimo momentu. Kadangi galutinai pagal Paskolos sutartį ieškovė su atsakove atsiskaitė 2018-08-22, tai senaties terminas yra pasibaigęs 2019-02-22. Tai reiškia, kad dėl praleisto senaties termino ieškovė jau negali pareikšti reikalavimo dėl priskaičiuotų delspinigių grąžinimo, o tai nuosekliai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai į savo buhalterinę apskaitą neįtraukė pagal Paskolos sutartį atsakovei sumokėtų palūkanų ir delspinigių. Atsakovė laiko, jog ieškovė į apskaitą įtraukė ne visus duomenis apie atsakovei sumokėtas sumas, ko pasėkoje gauna klaidingą rezultatą. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2018-08-24 sąskaitos faktūros EMB Nr. 00105/P ir EMB Nr. 00106/P nėra PVM sąskaitos-faktūros, todėl jos neregistruotinos iSAF registre. Ieškovės argumentas, kad jokių derybų su atsakovės vadovu V. G. nebuvo prieštarauja logikos dėsniams, nes iš prie ieškinio pridėtos palūkanų ir delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovė ieškovei buvo priskaičiavusi 24389 Eur delspinigius, tuo tarpu delspinigių sąskaita EMB Nr. 00106/P išrašyta 8662 Eur mažesnei sumai (15727,21 Eur delspinigių sumai), todėl tokia nuolaida galėjo būti padaryta tik derybų metu. Atsakovės įsitikinimu, galima daryti išvadą, kad šalių susitarimu ieškovė sumokėjo delspinigius ir palūkanas pagal Paskolos sutartį, o pasikeitus vadovui ir buhalterei (tiek V. G., tiek buhalterinius klausimus kuravusi buhalterė yra atleisti iš darbo UAB “Citus Construction”), naujoji įmonės valdžia sugalvojo, kad jai gaila sumokėtų pinigų. Kadangi senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių grąžinimo jau pasibaigęs, buvo sugalvotas planas apie tariamą atsakovės skolą ieškovei, o reikalavimo suma yra visiškai identiška delspinigių, palūkanų ir nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumai. Dėl PVM sąskaitų-faktūrų 2018-05-03 CPK 2018-169 - 640,91 Eur sumai, 2018-07-31 CPK 2018-283 - 1255,23 Eur sumai, 2018-08-22 CPK 2018-324 - 880,30 Eur sumai ir 2018-08-31 CPK 2018-348 - 1682,75 Eur sumai, atsakovė pakartotinai nurodė, jog jų nepripažįsta ir jų yra neįtraukusi į apskaitą bei neužregistravusi VMI kryžminio sutikrinimo sistemoje iSAF (gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre). Nurodytų ieškovės išrašytų sąskaitų nepatvirtina ieškovės pateikti įrodymai, galų gale sąskaitos neatspindi darbų lokacijos. Be to, pačios PVM sąskaitos-faktūros yra ginčo objektas šioje byloje, todėl negali būti vertinamos kaip rašytinis įrodymas.

12.  2022-09-27 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo (DOK-157760), nurodydama, jog šiuo pareiškimu tikslina atsakovės skolos susidarymo pagrindą. Pareiškime ieškovė nurodė, kad visu šalių bendradarbiavimo laikotarpiu atsakovė ieškovei yra pateikusi sąskaitų bendrai 1 003 738,80 Eur be PVM sumai. Kadangi statybos rangos teisiniams santykiams taikomas atvirkštinis PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str.), užsakovas rangovui turėjo sumokėti sumą be PVM. Tačiau atsakovė ieškovei pateikė dalį sąskaitų, kuriems taikomas įprastinis pridėtinės vertės mokestis, kurio bendra suma 1 455,87 Eur (šis pridėtinės vertės mokestis turėjo būto sumokėtas tiesiogiai rangovui). Taigi bendra ieškovės mokėtina suma atsakovei siekė 1005194,67 Eur. Tačiau vykdant sutartį ieškovė pateikdavo sąskaitas atsakovei už genrangos paslaugas, taip pat už tiektas medžiagas. Viso išrašytų sąskaitų suma už genrangos paslaugas bei pateiktas medžiagas buvo 102945,26 Eur su PVM. Kadangi šiems teisiniams santykiams netaikytinas atvirkštinis PVM, rangovas turėjo pareigą užsakovui sumokėti sumą su PVM. Viso pinigais ieškovė atsakovei apmokėjo 927 717,03 Eur. Ieškovė pareiškime paaiškino, kad: pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras dalis jų – sulaikymai – neprivalėjo būti apmokėtos; pirmiausiai gavus iš atsakovės sąskaitą už atliktus darbus buvo dengiamos ieškovės išrašytos sąskaitos už genrangos paslaugas; sudengus sąskaitas už genrangos paslaugas, toliau dengiamos kitos išrašytos sąskaitos už medžiagas; atlikus priešpriešinius vienarūšius įskaitymus, likutis būdavo mokamas pinigais. Ieškovė sumokėjo per didelę sumą pinigais, todėl susidarė permoka. Ieškovė pinigais turėjo sumokėti 902 249,41 Eur sumą, kuri apskaičiuojama taip: ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 1 005 194,67 Eur; atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 102 945,26 Eur; įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus mokėjimas pinigais turėjo būti lygus 902 269,92 Eur. Ieškovė pinigais apmokėjo 927 717,03 Eur. Todėl ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 25 467,62 Eur per daug. Atsakovė permoką, lygią 3 950,66 Eur, grąžino, tačiau liko skolinga 21 516,96 Eur.

13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad iš esmės ginčas tarp šalių vyksta dėl atsakovės priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų, kurioms dengti atsakovė paskirstė iš ieškovės gautas lėšas, tačiau apie šį paskirstymą ieškovė buvo informuota tik permokos ieškovei grąžinimo metu (2021-11-15), tuo tarpu sąskaitos dėl delspinigių ir palūkanų ieškovei nebuvo pateiktos, pateiktos tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja reikšti atskiro ieškinio reikalavimo prašant paskirstymą ar įskaitymą pripažinti negaliojančiu, užtenka pareikšti ieškinį dėl skolos. Nagrinėjamu atveju reiškiamo ieškinio pagrindas yra susidariusi permoka, ieškovė yra sumokėjusi daugiau nei turėjo sumokėti pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis. Permoka buvo paskirstyta delspinigiams ir palūkanoms dengti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad delspinigiai ar palūkanos savalaikiai iš ieškovės būtų pareikalauti.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė priskaičiuotų delspinigių teisėtumo neginčijo. Abi šalys yra juridiniai asmenys ir pasirašę paskolos sutartį, žinojo jos turinį, kas ir kaip yra skaičiuojama. Atsakovės atstovas nurodė, kad lėšų paskirstymas vyksta anksčiau ir greičiau nei išrašomos sąskaitos. Palūkanos ir delspinigiai buvo skaičiuoti dienų tikslumu, pagal Paskolos sutarties sąlygas. Kai buvo pilnai sumokėta paskolos suma, sąskaitos ir buvo išrašytos. Pagrindo pareikalauti delspinigių ir palūkanų sumokėjimo nebuvo, nes pati ieškovė gera valia jas sumokėjo. Atsakovės atstovo teigimu, sąskaitos buvo suderintos su buvusiu ieškovės vadovu. Tai, kad delspinigių sąskaita išrašyta net 7000 eurų mažesnei sumai, nei atsakovė turėjo teisę reikalauti pagal sutartį, tik patvirtina atsakovės poziciją, kad delspinigių suma buvo šalių derybų objektu.

   Ieškinys atmestinas

15.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos rangos sutartys - 2017 m. rugsėjo 5 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2017/CP8-R5, 2017 m. rugsėjo 11 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2017/CP10-R4, 2018 m. gegužės 2 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2018/CP9-R13, 2020 m. kovo 5 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2020/MAR-R7, 2020 m. balandžio 30 d. Statybos subrangos sutartis Nr. 2020/04/30 bei atskiri priedai ir papildymai prie šių sutarčių, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti jose numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Be to, 2018 m. gegužės 18 d. šalys sudarė Paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino ieškovei 200000 Eur ir tokiu būdu visos ieškovės prievolės atsiskaityti pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras 200000 Eur sumai baigėsi ir buvo sukurta nauja prievolė - ieškovės pareiga grąžinti paskolą pagal šią Paskolos sutartį, t. y. buvo atlikta novacija (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Šalys patvirtino ir neginčijo, kad paskola pagal šią sutartį ieškinio pateikimo metu yra grąžinta.

       Ginčo esmė

16.       Ieškovė teigia, kad atlikus detalų tarp šalių vykusių finansinių operacijų judėjimą, paaiškėjo, jog 2021 m. spalio 11 d. atsakovės skola ieškovei sudaro 25 467,62 Eur: atsakovės ieškovei išrašytos sąskaitos, kurios sudaro 1 005 194,67 Eur; ieškovės atlikti mokėjimai (pinigais) atsakovei, kurie sudaro 927 717,03 Eur; ieškovės išrašytos sąskaitos atsakovei, kurios sudaro 102 945,26 Eur. Ieškovė 2021 m. spalio 14 d. pateikė pretenziją/raginimą atsakovei dėl 25 467,62 Eur skolos sumokėjimo. Gavusi minėtą pretenziją, atsakovė 2021-11-15 sumokėjo ieškovei 3 950,66 Eur, mokėjimo nurodyme nurodyta šio mokėjimo paskirtis – galutinis permokos grąžinimas.  Ieškovė teigia, kad atsakovė iki šiol pagal pateikiamus buhalterinius duomenis – detalius finansinių operacijų judėjimus ieškovei yra skolinga 21 516,96 Eur, kuriuos ieškovė atsakovei yra permokėjusi, todėl ieškovė pareikštu ieškiniu šią sumą iš atsakovės prašo priteisti.

17.       Atsakovės teigimu, į ieškovės pateiktą buhalterinę apskaitą įtrauktas ne visas pinigų judėjimas tarp šalių ir ne visos sąskaitos (neįtrauktos atsakovės 2018-08-24 išrašytos sąskaitos-faktūros pagal Paskolos sutarties sąlygas  Nr. EMB Nr. 00105/P 1330,56 Eur palūkanų sumai ir Nr. EMB Nr. 00106/P 15727,21 Eur delspinigių sumai), be to, yra įtrauktos ir nepagrįstai atsakovei išrašytos sąskaitos, kurias atsakovė atsisakė priimti, t. y. PVM sąskaitos-faktūros: 2018-05-03 CPK 2018-169 - 640,91 Eur sumai, 2018-07-31 CPK 2018-283 - 1255,23 Eur sumai, 2018-08-22 CPK 2018-324 - 880,30 Eur sumai ir 2018-08-31 CPK 2018-348 - 1682,75 Eur sumai, viso bendra šių sąskaitų suma 4459,19 Eur. Dėl to ieškovė gauna klaidingą rezultatą apie atsakovės skolą ieškovei. Atsakovė nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką pranešimus apie skolų tarpusavio įskaitymą atsakovei siųsdavo ieškovė, o ne atsakovė ieškovei, nes sumos, kurias ieškovė būdavo skolinga atsakovei, buvo daug didesnės už atsakovės skolas ieškovei, todėl būtent ieškovė pranešdavo atsakovei, kad atliks vienos ar kitos sumos įskaitymą. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina ir ieškovės atstovė byloje neginčijo, jog šalims turint abipusių tarpusavio įsipareigojimų (priešpriešinių prievolių), piniginių lėšų pervedimus atlikdavo tik ieškovė atsakovei.

         Dėl palūkanų ir delspinigių pagal 2018-05-18 Paskolos sutartį skaičiavimo

18.       Ieškovė byloje teigia, jog yra permokėjusi atsakovei 17 057,77 Eur sumą, tuo tarpu atsakovė nurodė, jog šią iš atsakovės gautą sumą ji yra paskirsčiusi priskaičiuotoms palūkanoms ir delspinigiams pagal šalių 2018-05-18 sudarytą Paskolos sutartį padengti. Atsakovė į bylą pateikė ieškovei 2018-08-24 išrašytas sąskaitas-faktūras EMB Nr. 00105/P 1330,56 Eur palūkanų sumai ir EMB Nr. 00106/P 15727,21 Eur delspinigių sumai, kas bendrai sudaro 17 057,77 Eur sumą. Ieškovė teigė, jog šių sąskaitų iš atsakovės nebuvo gavusi, apie šias sąskaitas sužinojo tik po ieškinio pareiškimo, todėl laiko, jog atsakovė yra praleidusi 6 mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti ir, savalaikiai nepareiškusi ieškovei reikalavimo dėl delspinigių, atsakovė nepagrįstai iš ieškovės gautas pinigines lėšas paskirstė delspinigių padengimui.

19.       Teismas pažymi, kad ieškovė byloje neginčijo atsakovei suteiktos teisės skaičiuoti palūkanas ir delspinigius pagal šalių sudarytą Paskolos sutartį. Paskolos sutarties 2.2 punktas numatė, kad už paskolą mokamos 10 proc. metinės palūkanos. Skaičiuojant palūkanas laikoma, kad metai turi 365 dienas (Paskolos sutarties 2.3 punktas). Palūkanos mokamos paskutiniąją paskolos termino dieną (2.4 punktas). Grąžinus paskolą anksčiau sutartojo paskolos termino, palūkanos mokamos paskolos sumos grąžinimo dieną (2.5 punktas). Palūkanos skaičiuojamos dienos tikslumu už faktiškai naudotą paskolos sumą (2.6 punktas). Vadovaujantis Paskolos sutarties 3.1 punktu, ieškovė įsipareigojo paskolos sumą (200 000 eurų) grąžinti 2018-07-02. Paskolos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjui vėluojant grąžinti paskolos sumą Sutarties 3.1 punkte apibrėžtu terminu, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžintos paskolos sumos ir susikaupusių palūkanų.

20.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei atliko du bankinius mokėjimus, kurių paskirtyje nurodyta „dalinis paskolos grąžinimas“: 2018-07-10 – 100 000 Eur ir 2018-07-30 – 30 000 Eur. Kitų mokėjimų, kurių paskirtyje būtų nurodyta, jog jie skiriami paskolos grąžinimui, byloje nėra. Ieškovė dublike nurodė, kad ji sumokėjo visą Paskolos sutarties sumą 2018-08-02. Būtent nuo šio momento, ieškovės teigimu, baigiasi bet koks delspinigių ir palūkanų skaičiavimas. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovė pirmą paskolos grąžinimo įmoką atliko 2018-07-10 (100 000 Eur); paskolai, palūkanoms ir delspinigiams padengti buvo panaudoti ieškovės bankiniai pavedimai atsakovei, atlikti laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2018-08-22. Atsakovė nurodė, kad šiuo laikotarpiu iš ieškovės gautos lėšos automatiškai buvo paskirstytos pagal CK 6.54 straipsnio, 6.55 straipsnio 2 dalies taisykles, pirmiausia seniausiai skolai, t. y. palūkanoms, delspinigiams ir paskolai pagal Paskolos sutartį padengti - tai įvyko pinigų gavimo momentu. Atsakovė laiko, jog galutinai pagal Paskolos sutartį ieškovė su atsakove atsiskaitė 2018-08-22.   

21.       Nustatyta, kad už paskolos laikotarpį nuo paskolos gavimo dienos (2018-05-18) iki numatytos paskolos grąžinimo dienos (2018-07-02) buvo apskaičiuotos 10 procentų metinės palūkanos, kurios sudarė 2520,55 Eur ir šiai sumai atsakovės 2018-07-03 išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. EMB00091 ieškovė yra įtraukusi į apskaitą. Tai, kad ieškovė neginčijo jai pagal Paskolos sutartį priskaičiuotų palūkanų už laikotarpį nuo 2018-05-18 iki 2018-07-02, teismo vertinimu, paneigia ieškovės argumentą, kad mokėjimai pagal Paskolos sutartį buvo atliekami anksčiau nei buvo numatytas paskolos grąžinimo galutinis terminas, nes Paskolos sutarties 2.6 punktu šalys buvo susitarę palūkanas skaičiuoti dienos tikslumu už faktiškai naudotą paskolos sumą.

22.       Teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovė neginčijo, jog sutartinės prievolės grąžinti paskolą neįvykdė Paskolos sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2018-07-02. Taip pat neginčijo atsakovės ieškovei pagal Paskolos sutarties sąlygas priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų dydžio ir skaičiavimo laikotarpio. Ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, pasirašiusi Paskolos sutartį, turėjo žinoti šios sutarties sąlygas, taip pat ir tai, jog negrąžinus paskolos per sutartyje nurodytą terminą, bus skaičiuojami delspinigiai, taip pat ir palūkanos, taigi ieškovė žinojo apie delspinigių ir palūkanų skaičiavimą, todėl atskiro pareikalavimo ieškovei delspinigių ir palūkanų skaičiavimui nebereikėjo, pagrindas skaičiuoti delspinigius atsirado ieškovei praleidus paskolos grąžinimo terminą, t. y. nuo 2018-07-03, skaičiuojant delspinigius nuo negrąžintos paskolos dalies ir baigėsi visiškai grąžinus paskolą. Atitinkamai, nuo negrąžintos paskolos dalies iki visiško paskolos grąžinimo buvo skaičiuojamos ir palūkanos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė yra sumokėjusi atsakovei ieškovei priskaičiuotą delspinigių ir palūkanų sumą, kurią pagrindžia atsakovės 2018-08-24 išrašytos sąskaitos-faktūros. Pažymėtina, kad šios sąskaitos nėra registruotos VMI sistemoje iSAF (kaip 2018-07-03 sąskaita-faktūra Nr. EMB00091), nes jose nėra išskirtas ir pagal šias sąskaitas nėra mokėtinas PVM. Byloje nustatyta, kad būtent ieškovė atlikdavusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą - apskaičiuodavusi atsakovei mokėtiną sumą kaip šalių turimų priešpriešinių įsipareigojimų skirtumą ir ją sumokėdavusi atsakovei. Nors ieškovė byloje teigia, kad ji iš atsakovės 2018-08-24 išrašytų sąskaitų faktūrų EMB Nr. 00105/P 1330,56 Eur palūkanų sumai ir EMB Nr. 0016/P 15727,21 Eur delspinigių sumai nėra gavusi, tačiau prievolė mokėti delspinigius ir palūkanas ieškovei kilo ne šių sąskaitų-faktūrų, tačiau Paskolos sutarties sąlygų pagrindu. Pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius buvo numatyta dėl laiku negrąžinamos paskolos sumos ir atsirado ieškovei pažeidus sutartines prievoles. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai remiasi ieškinio senaties institutu prašydama grąžinti jai jau sumokėtą atsakovei delspinigių ir palūkanų sumą, nes atsakovės pagal sutarties sąlygas priskaičiuotai delspinigių ir palūkanų sumai jau esant ieškovės sumokėtai, atsakovė neturėjo pagrindo papildomai reikšti reikalavimą ieškovei dėl delspinigių ir palūkanų sumokėjimo. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog ieškovei apie atsakovės 2018-08-24 išrašytas sąskaitas buvo žinoma dar iki ieškinio pareiškimo (nors ieškovė ir nurodo, jog nėra įtraukusi šių sąskaitų į savo apskaitą), nes ji šią sumą yra sumokėjusi atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje neginčijo jai atsakovės priskaičiuotos delspinigių ir palūkanų sumos dydžio ir skaičiavimo pagrindo, o delspinigių grąžinimo nepagrįstai reikalavo remdamasi išimtinai ieškinio senaties institutu, kurio taikymui delspinigiams esant ieškovės sumokėtiems, teismas nenustatė pagrindo, ieškovės reikalavimas dėl 17 057,77 Eur sumos grąžinimo vertintinas nepagrįstu, nes atsakovė byloje įrodė, jog turėjo pagrindą gauti tokio dydžio delspinigių ir palūkanų sumą pagal Paskolos sutarties sąlygas ieškovei paskolos negrąžinus sutartyje nustatytu terminu.  

         Dėl skolos pagal PVM sąskaitas-faktūras 2018-05-03 CPK 2018-169, 2018-07-31 CPK 2018-283, 2018-08-22 CPK 2018-324 ir 2018-08-31 CPK 2018-348

23.       Ieškovė byloje teigė, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi pagal ieškovės išrašytas šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018-05-03 CPK 2018-169 - 640,91 Eur sumai, 2018-07-31 CPK 2018-283 - 1255,23 Eur sumai, 2018-08-22 CPK 2018-324 - 880,30 Eur sumai ir 2018-08-31 CPK 2018-348. Tuo tarpu atsakovė byloje nurodė, jog ji šių ieškovės siųstų sąskaitų niekada nepriėmė, tai patvirtina atsakovės ieškovei 2018-06-16, 2018-06-17, 2018-08-31 ir 2019-02-04 siųsti el. laiškai, kuriuose atsakovė nurodė, jog jai išrašytose sąskaitose nurodytų prekių (blokelių) iš ieškovės (jai tarpininkaujant) nepirko. Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė šių sąskaitų nėra įtraukusi į apskaitą bei nėra užregistravusi VMI kryžminio sutikrinimo sistemoje iSAF (gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre). Kadangi nurodytos PVM sąskaitos-faktūros yra ginčo objektas šioje byloje, todėl vien šių sąskaitų, kurių atsakovė nepatvirtino ir nepriėmė, išrašymas negali patvirtinti atsakovės prievolės atsiskaityti pagal šias sąskaitas. Pareiga įrodyti, kad sąskaitose nurodyti darbai ir prekės buvo pirkti ir perduoti būtent atsakovei pastarajai atliekant rangos darbus, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis, CK 6.686 straipsnio 1 dalis).

24.       Ieškovė nurodė, kad sąskaita CPK2018-169 išrašyta už darbus (broko taisymas balkone užhermetizuojant plyšius tarp plokščių balkone) objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 2017-09-11 dienos sutartį atsakovė atlikinėjo darbus, tame tarpe ir balkonų plokščių montavimą. Tuo tarpu PVM sąskaitos-faktūros CPK2018-283, CPK2018-324, CPK2018-348 išrašytos už rangovui pirktas medžiagas (statybinius blokelius) objekte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 9 etapas, arba sutrumpintai (duomenys neskelbtini) 9), kuriame pagal 2018-05-02 dienos sutartį atsakovė atlikinėjo darbus, tame tarpe ir silikatinių blokų sienų mūrijimą, o šiems darbams yra būtinos minėtos medžiagos. Taigi, ieškovės teigimu, paminėtos išrašytos sąskaitos atitinka laikotarpį, kuriuo atsakovė turėjo galiojančias sutartis su ieškove. 

25.       Nors ieškovė byloje teigė, kad 2018-05-03 sąskaita CPK2018-169 išrašyta už darbus  - broko taisymą balkone užhermetizuojant plyšius tarp plokščių balkone - objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 2017-09-11 dienos sutartį atsakovė atlikinėjo darbus, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu iš UAB „Ukmergės statyba“ pirktus darbus (PVM sąskaita faktūra STA Nr. 009237 ir Atliktų darbų aktas S001-A001) būtų galima vertinti būtent kaip atsakovės atliktų darbų broko šalinimo darbus (neaišku, kada, kokiu būdu konkretus atsakovės darbų brokas buvo užfiksuotas, kodėl šio broko nešalino/negalėjo pašalinti pati atsakovė), o ne papildomus darbus, pirktus iš kito rangovo. Tokiu būdu teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovės prievolės atsiskaityti pagal 2018-05-03 PVM sąskaitą-faktūrą egzistavimą.

26.       Ieškovė byloje taip pat įrodinėjo, jog sąskaitas CPK2018-283, CPK2018-324, CPK2018-348 atsakovei išrašė už atsakovės pagal 2018-05-02 statybos rangos sutartį rangos darbams atlikti naudotas medžiagas. Paminėtos statybos rangos sutarties 5.2.1 punkte buvo numatyta, jog darbams atlikti reikalingomis medžiagomis ir kitomis priemonėmis pasirūpina rangovas (nagrinėjamu atveju - atsakovė). 2018-05-02 statybos rangos sutarties (6. Bendrosios dalies pakeitimai ir kitos sąlygos) 6.4 punkte atskirai buvo numatyta, jog šalys susitaria, kad gelžbetoniniais gaminiais, reikalingais Sutarties specialiosios dalies 2.2.4, 2.2.5 punktuose numatytiems darbams atlikti, pasirūpina užsakovas. Minėtos sutarties 6.5 punktu šalys iš anksto susitarė, kad gelžbetoninius gaminius, užsakytus užsakovo, iš tiekėjo priims rangovas ir, atstovaudamas užsakovą, pasirašys medžiagų tiekėjų pateiktuose medžiagų važtaraščiuose. Kiekvienas medžiagų važtaraštis, pasirašytas medžiagų tiekėjo ir rangovo, jei atitinkamas medžiagas iš tiekėjo užsakė užsakovas, yra laikomas užsakovo medžiagų perdavimo – priėmimo rangovui aktu ir tinkamu bei neginčijamu užsakovo medžiagų perdavimo – priėmimo faktą rangovui įrodančiu dokumentu. Sutarties 6.6 punktu šalys susitarė, kad priimant iš tiekėjo medžiagas, nurodytas sutarties specialiosios dalies 6.5 punkte, ir pasirašant važtaraščius rangovą atstovaus N. J. Iš pasirašytos 2018-05-02 statybos rangos sutarties priedų Nr. 1 (lokalinė sąmata Nr. 1 pastatai Nr. 1 ir Nr. 6) ir Priedas Nr. 1 papildymų (sąmatos Nr. 2 ir Nr. 3) matyti, kad silikatiniai blokeliai ir jiems mūryti reikalingi klijai yra įtraukti į medžiagas, kuriomis pasirūpina rangovas (medžiagos, kurias tiekia užsakovas, lokalinėse sąmatose išskirtos atskirai, be to, aptartos ir Sutarties 6.5 punkte).

27.       Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras CPK2018-283, CPK2018-324, CPK2018-348 išrašė už ieškovės iš UAB „Lemora“ įsigytas prekes – silikatinius blokelius, klijus ir iškrovimo paslaugas. Tačiau ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad iš UAB „Lemora“ ieškovės įsigytos prekės (statybinės medžiagos) buvo skirtos ir perduotos būtent atsakovei. Pažymėtina, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės minėtas sąskaitas dėl apmokėjimo už prekes, iš karto informavo ieškovę, jog šių sąskaitų nepriima, nurodydama, jog blokelių per ieškovę neperka. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė po to, kai atsakovė informavo ieškovę apie sąskaitų grąžinimą, būtų patikslinusi atsakovei informaciją apie sąskaitose nurodomų prekių perdavimą atsakovei ar pakartotinai atsakovei teikusi šias sąskaitas. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sąskaitose-faktūrose CPK2018-283, CPK2018-324, CPK2018-348 nurodytos prekės buvo pirktos būtent atsakovės vykdytiems rangos darbams ir kad jos buvo perduotos atsakovei, todėl atsakovei nekyla prievolė atsiskaityti ieškovei pagal paminėtas sąskaitas (CPK 185 straipsnis, CK 6.686 straipsnio 1 dalis).

28.       Aukščiau išdėstytų argumentų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vykdydama sutartines prievoles yra permokėjusi atsakovei 21 516,96 Eur pinigų sumą, todėl ieškovės reikalavimas dėl šios sumos priteisimo iš atsakovės atmestinas.  Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

             Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 2500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Nurodytos išlaidos pripažintinos pagrįstomis išlaidomis, todėl turi būti atsakovei atlygintos ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31.       Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,44 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „CITUS CONSTRUCTION“, juridinio asmens kodas 302749318, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Embrakus“, juridinio asmens kodas 304315480.

Priteisti iš ieškovės UAB „CITUS CONSTRUCTION“, juridinio asmens kodas 302749318, 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) pašto išlaidų Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. 

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Jorūnė Pukinskienė