Baudžiamoji byla Nr. 2K-30-689/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61962-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11 

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (S. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 23 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. (viena diena). Iš S. V. V. S. (V. S.) priteista 1235 Eur.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestas.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       S. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 26 d. apie 22.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į neužrakintą 1300 Eur vertės automobilį „Seat Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį V. S., stovintį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), radęs užvedimo spynelėje raktą, automobilį užvedė ir nuvažiuodamas jį pagrobė kartu su jame esančiais daiktais – 30 Eur vertės suktuvu „Makita“, 15 Eur vertės pjūklo grandine, 30 Eur vertės prožektoriumi, 5 Eur vertės bakeliu aušinimo skysčio, 15 Eur vertės bakeliu su tepalu. Iš viso jis pagrobė 1395 Eur vertės svetimo turto.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartį tinkamai subendrinant jam paskirtas bausmes. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Apeliacinės instancijos teismas jo bylą išnagrinėjo nesąžiningai ir neteisingai, buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai bausmei, neatsižvelgė į kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, sutinka atlyginti priteistą žalą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo), taip pat neatsižvelgė į tai, kad darydamas nusikalstamą veiką kasatorius neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir jau buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, todėl negalėjo susirasti darbo. Nusikalstamą veiką padarė todėl, kad neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, t. y. buvo priverstas aplinkybių.

2.2.                      Iš esmės su jam paskirta bausme sutiktų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos bausmių bendrinimo klaidos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bendrinant bausmes, paskirtas skundžiamu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, nebuvo įskaitytas bausmės laikas (daugiau nei keturi mėnesiai), kurį jis jau buvo atlikęs, ir netinkamai nustatyta bausmės pradžia. Vadinasi, tą laiką jis kalėjo nepagrįstai.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. ne su visa bausme, o tik su tuo laikotarpiu, kuris lieka iš paskirtos bausmės atėmus bausmės atlikimo (įkalinimo) laikotarpį.

3.2.                      Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal pateiktą skundą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat aptarė tinkamą BK 64 straipsnio nuostatų taikymą. Šis teismas pagrįstai nepasisakė dėl kasatoriaus nurodomų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes kasatorius apeliaciniame skunde ginčijo tik neva netinkamą bausmių bendrinimą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia ne dėl paskirtos bausmės dydžio, o dėl paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžios ir į bausmės laiką nepagrįstai neįskaityto jau atliktos bausmės laikotarpio (daugiau nei keturių mėnesių). Taigi klausimas dėl S. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės griežtumo nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai dėl S. V. paskirtos per griežtos bausmės paliekami nenagrinėti (BPK 367 straipsnio 3 dalis, 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas). 

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

6.       Kasaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl klaidos subendrinant bausmes ir neįskaitant S. V. atliktos bausmės dalies pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės laiką yra nepagrįstos.

7.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. V. buvo nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2017 m. lapkričio 26 d. Tuo metu jau buvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d.), kuriuo S. V. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Tokiu atveju skiriant subendrintą bausmę yra taikomas BK 64, o ne 63 straipsnis. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011).

8.       Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio priėmimo dieną S. V. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu S. V. buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – dvi paros. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio paskelbimo dieną S. V. buvo neatlikęs dvejų metų septynių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu.

9.       Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. V. paskirta subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra didesnė už bausmę, neatliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį, ir neviršija galimos maksimalios subendrintos bausmės, skiriamos taikant BK 64 straipsnį (treji metai septyni mėnesiai ir dešimt dienų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, skiriant subendrintą bausmę S. V., BK 64 straipsnio 1, 3 dalys buvo taikytos netinkamai.

10.       BK 64 straipsnyje, skirtingai nei BK 63 straipsnio 9 dalyje, nėra nurodyta, kad į subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tas faktas, kad BK 64 straipsnyje nenurodyta tokia galimybė, paaiškinamas tuo, kad BK 63 ir 64 straipsniuose yra nurodyti skirtingi bausmių bendrinimo principai: pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės, o pagal BK 64 straipsnį – naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi. Vadinasi, iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl ir nėra pagrindo į naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi S. V. kasacinio skundo teiginys, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. jis kalėjo nepagrįstai, yra teisiškai nepagrįstas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas S. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 23 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, yra teisingas. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi naujo nuosprendžio paskelbimo momentu S. V. jau atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia jam nustatyta tinkamai. Toks sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016).

12.       Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai         Artūras Ridikas

        Tomas Šeškauskas

        Pranas Kuconis