Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-117-361/2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04445-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2014-12-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. už tai, kad jis 2014-11-05, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė vartus bei juos apgadino. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos nuvažiavo, todėl tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-19 nutarimu nubaudė V. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (28 Eur) bauda, o administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 priimtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Mano, jog teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi visi įrodymai, kad V. V. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, yra surinkti. V. V. suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu, iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Įvertinus tai, kad V. V. dirba vairuotoju, jo vairuojamos transporto priemonės gabaritai dideli, buvo tamsus paros metas, jis privalėjo būti ypatingai rūpestingas ir atidus, o pajutęs nedidelį smūgį turėjo įvertinti, kad jo vairuojama transporto priemonė, pravažiavusi vartus, galėjo juos kliudyti, tačiau V. V. to neįvertino, vartų neapžiūrėjo ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. V. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-19 priimtą nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. V. – kaltės, todėl pagrįstai nutraukė administracinė bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pažeidėjas V. V. pajutęs nedidelį smūgį, turėjo suvokti, jog kliudė vartus, tačiau vartų neapžiūrėjęs išvažiavo, todėl tyčia pasitraukė iš įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jų nepatvirtina jokie administracinėje byloje esantys duomenys.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagrįstai konstatavo, jog V. V., pajutęs nedidelį smūgį, suprato, jog galimai atsitrenkė į šaligatvio bortelį, tačiau išlipęs ir apžiūrėjęs savo transporto priemonę bei vartus nepastebėjo jokių jų apgadinimo požymių, iš įvykio vietos nuvažiavo, todėl jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei mano, kad V. V., atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu jau buvo tamsu, galėjo nepastebėti nežymaus vartų apgadinimo, kadangi kontaktas buvo nestiprus. Be to, pažymėtina ir tai, kad V. V. savo automobilio niekur nepaslėpė, jo niekur tyčia nenuvežė, o toliau dirbo savo tiesioginį darbą. Be to, V. V. savo kaltę dėl (duomenys neskelbtini) vartų apgadinimo pripažino, kadangi transporto priemonė buvo drausta, draudimas atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų niekam nereiškė.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. V. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvuotų išvadų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Dalius Jocys