Administracinė byla Nr. A-631-756/2016

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02118-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 48–51), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 216,98 Eur turtinės žalos ir 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad 2014 m. balandžio 8 d., apie 12.38 val., Vilniaus gatvėje, Pagėgiuose, vairuodamas jam priklausantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno R. Š., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad transporto priemonę jis vairavo neužsisegęs saugos diržo. 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 150 Lt bauda. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri susidarė dėl skundų rašymo, siuntimo, įrodymų teikimo, dokumentų tvirtinimo ir vykimo į teismo posėdžius, iš viso – 749,28 Lt (216,98 Eur). Dėl pareigūnų nepagarbos ir žeminimo, ilgą laiką trunkančių pergyvenimų, nepagrįsto kaltės jausmo, sumenkusio pasitikėjimo policijos pareigūnais bei visa teisėsaugos sistema pareiškėjas patyrė 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą (I t., b. l. 116–118) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad 2014 m. balandžio 8 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą bei priimtas nutarimas pareiškėjui skirti 150 LT baudą. Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno R. Š. veiksmuose neteisėtumo nėra, nes jis administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, kada nustatė, jog transporto priemonę pareiškėjas vairavo, neužsisegęs saugos diržo. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti pakankamu įrodymu policijos pareigūno veiksmų neteisėtumo konstatavimui. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančios tokios žalos buvimą. Be to, žalą darantys veiksmai nebuvo intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus, pareiškėjas neargumentuoja reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu (II t., b. l. 79–85) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 13,70 Eur turtinės žalos ir 15 Eur neturtinės žalos atlyginimą P. B.; kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 6,61Eur bylinėjimosi išlaidų P. B..

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo, atlyginimo.

Iš į bylą pateiktų įrodymų apie pareiškėjo patirtos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, matyti, jog iš esmės pareiškėjo patirta turtinė žala yra siejama su civiline byla, pareiškėjo buvusia iškelta Šilutės rajono apylinkės teisme dėl antstolės veiksmų teisėtumo, administracine byla pagal pareiškėjo P. B. skundą dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimo teisėtumo ir nagrinėjama administracine byla.

Neteisėtais veiksmais pareiškėjas įvardina 2014 m. balandžio 8 d. Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 083615, kuris panaikintas įsiteisėjusia 2014 m. lapkričio 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. II-40-377/2014.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (pvz., 2010 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikėsi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais (neveikimu) kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo, be kita ko, išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., administracines bylas Nr. A422-330/2008; Nr. A858–940/2010; Nr. A858-3321/2011), o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, Nr. A822-207/2010).

Nors atsakovo atstovas teigia, kad surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu nubausdamas pareiškėją už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą, policijos pareigūnas veikė teisėtai, iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties turinio matyti, jog Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 083615 buvo panaikintas ir byla nutraukta, teismui konstatavus, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariate, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės, kaip to reikalauja ATPK 272 straipsnio 1 dalis.

Kadangi įsiteisėjusioje Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo P. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų (t. y. ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio) reikalavimus, darytina išvada, jog Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūnas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos pareigūnas privalėjo veikti.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Bendriausia prasme kaip turtinė žala yra traktuojamos išlaidos, kurias asmuo patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, negali būti vertinamos kaip turtinė žala, bet gali būti priteistinos proporcingai tenkintiniems skundo reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį.

Byloje aptariamu atveju nuostoliai, kuriuos pareiškėjas patyrė administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nustatyta (I t., b. l. 7–11, 13), jog Tauragės rajono apylinkės teisme pareiškėją atstovavo jo sūnus A. B.. Nors pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, patirtas dėl jo atstovo kelionių į Tauragės rajono apylinkės teismą, CK 6.249 straipsnio prasme tokios išlaidos nelaikytinos turtine žala ir pareiškėjui nepriteistinos, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 punkte nurodyta, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelionės išlaidos papildomai atlyginamos tik advokatui, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Kadangi nuostoliais, t. y. konkrečiai apibrėžiamu ir apčiuopiamu turto netekimu CK 6.249 straipsnio prasme, laikytinos tik administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, skundas dalyje dėl išlaidų, pareiškėjo patirtų dėl civilinės bylos nagrinėjimo, priteisimo netenkintinas.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog už 2012 m. gruodžio 11 d. įgaliojimo nuorašo patvirtinimą pareiškėjas sumokėjo 6,00 Lt (I t., b. l. 13), už kopijas skundžiant Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato nutarimą – 0,61 Lt (I t., b. l. 14), už skundo dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato nutarimo panaikinimo siuntimą Tauragės rajono apylinkės teismui – 6,19 Lt (I t., b. l. 17), už fotonuotraukas, prijungtas prie administracinės bylos – 6,00 Lt (I t., b. l. 37). Kadangi aukščiau nurodytos išlaidos vertintinos kaip turtinė žala dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų, jos yra pagrįstos, todėl 5,44 Eur suma pareiškėjui priteistina.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teisme administracinė byla Nr. II-40-377/2014 buvo nagrinėjama 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. spalio 20 d. teismo posėdžiuose. Byloje pateikti įrodymai, jog vykdamas į Tauragės rajono apylinkės teismą 2014 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjas už kurą mokėjo 44,20 Lt (I t., b. l. 38), o 2014 m. spalio 20 d. – 49,97 Lt (I t., b. l. 38). Kadangi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinio tinklalapio http://www.atstumai.lt duomenis atstumas tarp Pagėgių (P. B. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Pagėgiai) ir Tauragės (Tauragės rajono apylinkės teismo adresas – Stoties g. 25A, Tauragė) į vieną pusę yra apie 27,63 km., todėl laikytina, jog į abi puses pareiškėjas nuvažiavo apie 55,26 km. Pareiškėjo P. B. vairuojamo automobilio VW Sharan variklio darbinis tūris 1 896 cm3, todėl linijinė kuro sąnaudų norma yra apie 5,91 litrų/100 km kuro (dyzelino), (, kur Nk – kuro norma, Vh – varikio darbinis tūris litrais. Automobilių su dyzeliniais varikliais kuro sąnaudų normai taikomas 0,6-0,7 benzininio variklio normos koeficientas), t.y. 6,6 x 1,377 x 0,65 = 5,91). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog pareiškėjui vykstant iš Pagėgių į Tauragės rajono apylinkės teismą ir atgal jo automobilio kuro sąnaudos buvo 3,27 l, kas sudaro – vykstant į teismo posėdį Tauragės rajono apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 18 d. – 14,45 Lt (4,19 Eur) (3,27 l x 4,42 Lt = 14,45 Lt (4,19 Eur), vykstant į teismo posėdį 2014 m. spalio 20 d. – 14,06 Lt (4,07 Eur) (3,27 l x 4,30 Lt = 14,06 Lt (4,07 Eur). Kadangi į teismo posėdžius Tauragės rajono apylinkės teisme buvo vykta du kartus, transporto išlaidų suma vertintina 28,51 Lt (8,26 Eur). Ji laikytina įrodyta ir pareiškėjui priteistina. Iš viso pareiškėjui priteistina 13,70 eurus sudaranti turtinės žalos atlyginimo suma.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. LVAT yra konstatavęs, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.). Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėto nutarimo skirti administracinę nuobaudą jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kaltės jausmu, pergyvenimu, kad pavienių policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais yra menkinamas pasitikėjimas policijos pareigūnais ir visa teisėsauga.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio pareiškėjas nepadarė, darytina išvada, jog dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūno veiksmų pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, o tai yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui priteistinas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjui padaryta neturtinė žala vertintina 20 eurų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu, pareiškėjas prašo priteisti transporto išlaidas ir dienpinigius – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną (II t., b. l. 66).

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas galima atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Transporto išlaidomis laikytinos tiesioginės kelionės išlaidos ir tokioms išlaidoms nepriskirtinos automobilio amortizacijos išlaidos (LVAT 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-70/2008; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011). Šioms išlaidoms pagrįsti būtina įrodyti, kad atitinkamos kelionės išlaidos susijusios būtent su tam tikru teismo procesu, t. y. vykta į konkretų teismo posėdį (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–32/2012). Kadangi pareiškėjas P. B. gyvena Pagėgiuose, todėl tikėtina, jog dėl atvykimo į 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. teismo posėdžius Klaipėdoje jis turėjo transporto išlaidų.

LVAT praktikoje laikomasi nuomonės, kad spręsdamas dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) pateiktomis orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011). Kadangi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinio tinklalapio http://www.atstumai.lt duomenis atstumas tarp Pagėgių (P. B. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Pagėgiai) ir Klaipėdos (Klaipėdos apygardos administracinio teismo adresas – Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda) į vieną pusę yra apie 78,78 km., laikytina, jog į abi puses pareiškėjas nuvažiavo apie 157,56 km.. Kaip minėta, pareiškėjo P. B. vairuojamo automobilio VW Sharan variklio darbinis tūris 1 896 cm3, todėl linijinė kuro sąnaudų norma sudaro apie 5,91 litrų /100 km kuro (dyzelino). Todėl pareiškėjo automobilio kuro sąnaudos vykstant iš Pagėgių į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir atgal sudarė 9,31 l. Vykstant į teismo posėdį 2015 m. kovo 26 d. transporto išlaidos buvo 10,05 Eur (9,31 l x 1,08 Eur = 10,05 Eur), o vykstant į teismo posėdį 2015 m. balandžio 16 d. – 9,78 Eur (9,31 l x 1,05 Eur = 9,78 Eur)), kas sudaro 19,83 Eur.

Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. kovo 26 d. iš Pagėgių vykstant į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir atgal jis už kurą mokėjo 21,60 Eur (II t., b. l. 66), o 2015 m. balandžio 16 d. – 38,69 Eur (II t., b. l. 66). Iš teismui pateiktų kasos kvitų (II t., b. l. 67) matyti, kad 2015 m. kovo 25 d. pareiškėjas įsigijo kuro (dyzelino) už 21,60 Eur, o 2015 m. balandžio 15 d.  už 38,69 Eur. Vadovaujantis Metodikoje nustatytu kuro sąnaudų apskaičiavimu vertintina, kad kartu su prašymu pateiktuose kasos kvituose nurodytos pareiškėjo patirtos transporto išlaidos neatitinka Metodikoje nurodytų kuro sąnaudų normų, todėl pareiškėjui galėtų būti priteista tik 19,83 Eur transporto išlaidų suma.

Pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Kadangi teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl laikytina, jog pareiškėjas įgijo teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog apytiksliai yra patenkinta tik trečioji skundo reikalavimo dalis, pareiškėjui proporcingai atlygintina 1/3 galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, vertintina 6,61 eurais.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė bylą laimėjusiai šaliai atlyginti gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas patirtas ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną išlaidas. Nustatyta, jog pareiškėjas P. B. dalyvavo 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. teismo posėdžiuose, tačiau prašyme dėl išlaidų atlyginimo priteisimo nenurodė, kad dėl vykusių teismo posėdžių jis nuomojo gyvenamąją patalpą. Kadangi neįrodyta, jog dėl vykusių teismo posėdžių pareiškėjas buvo apsistojęs kitoje nei yra jo gyvenamoji vieta, vietoje, reikalavimas apmokėti dienpinigius už dieną, kurią vyko teismo posėdžiai, laikytina nepagrįstu.

III.

Pareiškėjas P. B. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 88–92) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą ir pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai sutapatino pareiškėjo įgaliotąjį atstovą su advokatu. Advokato ar jo padėjėjo paslaugos apmokamos pagal susitarimą su advokatu, o pareiškėjo įgaliotas atstovas veikė neatlygintinai. Į teismo posėdžius vyko pats pareiškėjas, kartu veždamasis ir savo sūnų, t. y. įgaliotą atstovą. Vadinasi, pareiškėjas patyrė kelionės, kuro išlaidų. Važiuodamas į Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžius (du posėdžiai) į vieną pusę pareiškėjas nuvažiuodavo 91,9 km, į abi puses – 183,8 km, kadangi pareiškėjo automobilio kuro sąnaudų norma yra 5,91 l, todėl visos transporto išlaidos kelionėms į Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžius sudaro 40,38 Eur.

2. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą priteisti kuro išlaidas už vykimą į keturis teismo posėdžius, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė tik du iš jų. Be to, pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad iš viso vyko į penkis teismo posėdžius, t. y. į Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. spalio 20 d. posėdžius (adm. byla Nr. II-40-377/2014), į Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. posėdį (adm. byla Nr. II-40-377/2014, spręsta dėl turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) ir neturtinės žalos). Vykdamas į Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 18 d. posėdį pareiškėjas patyrė 19,83 Eur išlaidų kurui. Be to, pareiškėjas vyko ir į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. posėdžius. Taigi, teismas nepilnai, nenuosekliai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, nenurodė visos pareiškėjo patirtos žalos rezoliucinėje sprendimo dalyje.

3. Be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl turtinės žalos, patirtos registruota pašto siunta siunčiant procesinius dokumentus (t. y. 2014 m. birželio 30 d. AB „Lietuvos paštui“ sumokėta 1,29 Eur už registruoto laiško siuntimą antstolei A. T.; 2014 m. liepos 7 d. AB „Lietuvos paštui“ sumokėta 1,79 Eur už registruoto laiško siuntimą Tauragės AVPK; 2014 m. rugsėjo 3 d. AB „Lietuvos paštui“ sumokėta 2,59 Eur už registruoto laiško siuntimą Šilutės rajono apylinkės teismui; 2014 m. rugsėjo 29 d. AB „Lietuvos paštui“ sumokėta 2,40 Eur už registruoto laiško siuntimą Šilutės rajono apylinkės teismui, viso pašto išlaidas sudaro 8,07 Eur).

4. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui 10 proc. dienpinigių, kadangi į šias išlaidas įeina išlaidos maistui, kurių papildomai pagrįsti nereikia. Viso vyko 5 teismo posėdžiai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti priteista 37,66 Eur.

5. Teismo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad pareiškėjo neturtinė žala vertinama 20 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje priteisė tik 15 Eur.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 104–107) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą atmesti.

Pagal Rekomendacijų 3 punktą, kelionės išlaidos papildomai atlyginamos tik advokatui, o ne atstovui pagal įgaliojimą. Taigi, šiuo atveju atstovo pagal įgaliojimą kelionės išlaidos laikytinos jo asmeninėmis išlaidomis, todėl nepriteistinos. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti kelionės išlaidas nepagrįstas.

Teismas sprendime nustatė, kad kartu su prašymu pateiktuose kasos kvituose pareiškėjo nurodytos patirtos transporto išlaidos neatitinka galiojančioje Metodikoje nurodytų sąnaudų normų, todėl pareiškėjui galėtų būti priteista tik 19,83 Eur. Taigi teismas šios sumos pagrįstai nenurodė, kaip priteisiamos.

Išlaidos už registruoto pašto siuntimą nepriteistos pagrįstai, nes jos susijusios su civiline byla. Dėl 10 proc. dienpinigių atsakovas pažymi, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas – jo sūnus A. B. gyvena vos už 10 km nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo, todėl tikėtina, kad pareiškėjas ten ir apsistojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas P. B. kildina iš nepagrįstai surašyto 2014 m. balandžio 8 d. Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 083615 (I t., b. l. 67), kuris panaikintas įsiteisėjusia Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-40-377/2014 (I t., b. l. 7–11).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu (II t., b. l. 79–85) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui P. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, priteisė 13,70 Eur turtinės žalos ir 15 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 6,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, manydamas, kad teismas turėjo jo skundo dalį dėl turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo ribų, pažymi, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Todėl vadovaudamasi šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertina visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylos teisingam išsprendimui, nepriklausomai nuo proceso šalių pateiktų argumentų dėl administracinės bylos esmės.

Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (CK 2.271 str.). Todėl, kaip teisingai pažymėta  skundžiamame Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime, šiuo atveju pareiškėjas P. B. turi teisę į nuostolių, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimą, kadangi įsiteisėjusioje Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatuota, kad P. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų (t. y. ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio) reikalavimus ir administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių P. B. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas priteisė pareiškėjui 13,70 Eur turtinės žalos atlyginimą. Turtine žala teismas laikė šias pareiškėjo patirtas (ir skunde išvardintas) išlaidas:

1) už 2012 m. gruodžio 11 d. įgaliojimo (A. B.) nuorašo patvirtinimą sumokėtus 6 Lt (I t., b. l. 13);

2) už kopijas skundžiant Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato nutarimą sumokėtus 0,61 Lt (I t., b. l. 14);

3) už skundo dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato nutarimo panaikinimo siuntimą Tauragės rajono apylinkės teismui sumokėtus 6,19 Lt (I t., b. l. 17);

4) už fotonuotraukas, prijungtas prie administracinės bylos, sumokėtus 6 Lt (I t., b. l. 37);

5) išlaidas kurui, kurias pareiškėjas patyrė važiuodamas (ir kartu veždamas savo atstovą) į Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. spalio 20 d. posėdžius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-40-377/2014 (kurioje priimta 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis panaikinti Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. H 083615, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti); pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos sudarė 28,51 Lt (8,26 Eur).

Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjui 6,19 Lt turtinės žalos atlyginimą už skundo dėl Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato nutarimo panaikinimo siuntimą Tauragės rajono apylinkės teismui, kadangi pareiškėjas teismui pateiktame skunde (b. l. 48–51) nurodė, kad 6,19 Lt sumokėjo ne už skundo siuntimą Tauragės rajono apylinkės teismui, o už 2014 m. liepos 7 d. registruoto laiško siuntimą Tauragės AVPK. Šį teiginį patvirtina byloje esantys duomenys (žr., AB „Lietuvos paštas“ kvitą, I t., b. l. 36), kad 2014 m. liepos 7 d. pareiškėjas registruotą laišką siuntė atsakovo atstovui – Tauragės AVPK; už laiško siuntimą pareiškėjas sumokėjo 6,19 Lt. Taigi ši suma nepagrįstai laikyta ir priteista kaip turtinė žala, kurią pareiškėjas patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl kitų jo skunde (b. l. 48–51) nurodytų išlaidų, kurias pareiškėjas vertina kaip turtinę žalą, o būtent dėl: 1,29 Eur, kuriuos pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. sumokėjo AB „Lietuvos paštui“ už registruoto laiško siuntimą antstolei A. T.; 2,59 Eur, 2014 m. rugsėjo 3 d. sumokėtų AB „Lietuvos paštui“ už registruoto laiško siuntimą Šilutės rajono apylinkės teismui; ir 2,40 Eur, kuriuos pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo AB „Lietuvos paštui“ už registruoto laiško siuntimą Šilutės rajono apylinkės teismui.

Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei į bylą pateiktų duomenų (I t., b. l. 36–37), šios išlaidos susijusios ne su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, o su pareiškėjo išlaidomis civilinėje byloje (byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydamas grąžinti jam antstolės A. T. neteisėtai išieškotus 235 Lt, II t., b. l. 71–73, I t., b. l. 101–103). Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas šių pareiškėjo prašomų sumų, pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nuostoliais, t. y. konkrečiai apibrėžiamu ir apčiuopiamu turto netekimu CK 6.249 straipsnio prasme, laikytinos tik administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos išlaidos, todėl skundas dalyje dėl išlaidų, pareiškėjo patirtų dėl civilinės bylos nagrinėjimo priteisimo, netenkintinas.

Taigi, iš viso už pašto išlaidas pareiškėjui turėtų būti priteista 12,61 Lt (arba 3,65 Eur), o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 5,44 Eur.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog važiuodamas į Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžius (vyko du posėdžiai) į vieną pusę pareiškėjas nuvažiuodavo 91,9 km, į abi puses – 183,8 km, kadangi pareiškėjo automobilio kuro sąnaudų norma yra 5,91 l, todėl visos transporto išlaidos kelionėms į Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžius sudaro 40,38 Eur.

Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu sutikti negali. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinio tinklalapio http://www.atstumai.lt duomenis atstumas tarp Pagėgių (bylos duomenimis, P. B. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Pagėgiai) ir Tauragės (Tauragės rajono apylinkės teismo adresas – Stoties g. 25A, Tauragė) į vieną pusę yra apie 27,63 km. Vadinasi, į abi puses (Pagėgiai – Tauragė – Pagėgiai) pareiškėjas nuvažiavo apie 55,26 km, o ne 183,8 km. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-40-377/2014 vyko du teismo posėdžiai – 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. spalio 20 d., taigi pareiškėjas į Tauragės rajono apylinkės teismą vyko du kartus. 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas už degalus sumokėjo 44,20 Lt (1 litro benzino kaina – 4,42 Lt (arba 1,28 Eur); žr., UAB „Milda“ Pagėgių degalinės kvitą, I t., b. l. 38), o 2014 m. spalio 19 d. – 49,97 Lt (1 litro benzino kaina – 4,30 Lt (arba 1,25 Eur); žr., UAB „Milda“ Pagėgių degalinės kvitą, b. l. 38). Kadangi pareiškėjo automobilio kuro sąnaudų norma yra 5,91 l/100 km, todėl visos pareiškėjo patirtos transporto išlaidos dviem kelionėms iš Pagėgių į Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžius (ir atgal) sudaro 28,51 Lt (8,26 Eur). Ši suma pagrįstai vertinta kaip pareiškėjo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo patirta turtinė žala (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. A-1777-146/2015).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė išlaidų, patirtų vykstant į Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. posėdį byloje Nr. II-40-377/2014, kurioje taip pat buvo spręsta dėl turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Tauragės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-40-377/2014 nebuvo rengiamas 2015 m. sausio 8 d. posėdis. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-40-377/2014 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuri apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme (bylos Nr. ATP-30-380/2015) ir 2015 m. sausio 9 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 9 d.

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina turtinės žalos suma iš viso yra 11,91 Eur (3,65 Eur + 8,26 Eur).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pareiškėjui priteisiamas 20 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš viso pareiškėjui priteisiama 15 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi tokio priteistinos neturtinės žalos sumos sumažinimo teismas neargumentavo, jis vertinamas kaip rašymo apsirikimas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo teismo priteisti jam visą skunde nurodytą neturtinės žalos dydį – 1 000 Lt (289,62 Eur).

Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, jog prašymą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl neteisėtų Tauragės AVPK Pagėgių komisariato pareigūno veiksmų, paskiriant nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje, P. B. ilgą laiką išgyveno nepagrįstą kaltės jausmą, patyrė nepatogumus dėl pareigūnų nepagarbos ir dėl to, kad jam ilgą laiką nebuvo užtikrintas vertėjas, be to, pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai sumenkino jo pasitikėjimą visa teisėsaugos institucija.

Vertindama minėtus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. EŽTT savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, jog neturtinė žala apima „traumas, nerimą ir neteisybės jausmą“ (McMichael v. Jungtinė Karalystė); „bejėgiškumo jausmą, frustraciją“ (Papamichalopoulus v. Graikija), „nepatogumus ... nerimą ir sielvartą“ (Olsson v. Švedija), „įžeidinėjimą ... pažeminimą ... įtampą“ (Lopez Ostra v. Ispanija) ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad: „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>.“ LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14- 653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1288/2014 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški,

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, kuriuos įvertino 20 Eur.

Minėta, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais. Primintina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnį bylos proceso šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, iš esmės pagrindė kaip būtent pasireiškė jo patirta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme ir, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertino atitinkama suma, kuri jo nuomone, būtų pakankama satisfakcija už padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad jis dėl byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 20 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeičia – pareiškėjui priteistos neturtinės žalos sumą didina iki 50 Eur.

Apeliantas nesutinka ir su Klaipėdos apygardos administracinio teismo priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma – 6,61 Eur.

Vertindama nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, apeliacinio teismo teisėjų kolegija remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo aspektu padarytų išvadų ir nurodytų argumentų iš naujo nekartoja, o papildomai pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Apeliantas nurodo, kad teismas išnagrinėjo jo prašymą priteisti kuro išlaidas už vykimą į keturis teismo posėdžius, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė tik du iš jų.

Su šiuo apelianto teiginiu teisėjų kolegija sutikti negali. Išlaidos, patirtos perkant kurą kelionei į Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. spalio 20 d. posėdžius (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-40-377/2014) – 8,26 Eur, buvo pagrįstai priteistos kaip turtinė žala (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015). Ši suma buvo įtraukta į bendrą pareiškėjui atlygintinos turtinės žalos sumą (13,70 Eur), nurodytą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. O išlaidos už vykimą į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. posėdžius (19,83 Eur) buvo laikytos bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis nagrinėjant šią administracinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-46-3-02118-2014-4), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodytos prie pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos – 6,61 Eur (bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjo patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą sumažintos, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį). Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo P. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, priteisiama 11,91 Eur turtinės žalos ir 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti: pareiškėjui P. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 11,91 Eur (vienuolika eurų devyniasdešimt vieną centą) turtinės žalos ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

            Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė