Civilinė byla Nr. 2-1364/2012

Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. T., Gonzalo Ferri, Deco Design Furus GMBH, UAB „Pelena“, UAB „Litpolstar“, UAB „Baltasis Kubas“, V. T., Gustav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk, Wolfel & Co Gardinen Gmbh & Co KG , Eurofirany BB Choczynscy Sp. J., Stoeckel Gimmler GmbH & Co ir Domotex Agentur Aderhold atstovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo uždarosios akcinės bendrovės „Census“ bankroto byloje Nr. B2-507-577/2012.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              I.  Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu ir eiga.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teisėtumas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Census“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „LAUTUS verslo sprendimai“. 2012 m. sausio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjai M. T., Gonzalo Ferri, Deco Design Furus GMBH, UAB „Pelena“, UAB „Litpolstar“, UAB „Baltasis Kubas“, V. T., Gustav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk, Wolfel & Co Gardinen Gmbh & Co KG , Eurofirany BB Choczynscy Sp. J., Stoeckel Gimmler GmbH & Co ir Domotex Agentur Aderhold, atstovaujami advokatės, kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti UAB „Census“ bankroto administratorių, kadangi, pareiškėjų teigimu, paskirtas bankroto administratorius buvo suinteresuotas bankroto bylos baigtimi ir veikė išskirtinai BUAB „Census“ direktorės L. K. interesais. Administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ įgaliotas asmuo D. S. ir L. K. yra artimai bendraujantys ir bendrus draugus turintys asmenys. Tokia informacija yra pateikta socialiniuose interneto puslapiuose. Taip pat nurodė, jog administratorius iki šiol neišsiaiškino, kas vykdė įmonės buhalterinę apskaitą po 2011 m. birželio 17 d., kodėl ilgalaikis turtas buvo nurašomas pagal įsigijimo savikainą, nesiaiškino priežasčių, nepasigedo dokumentų, kurie galėtų būti pagrindu nurašyti turtą, kuris nurodomas nurašymo aktuose. Be to, administratorius nesiėmė jokių veiksmų, skirtų išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis nurašymo aktuose nurodytos prekės, tikėtina, kad buvo parduotos, to nefiksuojant dokumentuose, taip nuslepiant įmonės pajamas, bloginat įmonės finansinę padėtį, nemokant PVM, nesiėmė jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis buvo parduodamas įmonės tam tikras ilgalaikis turtas, kodėl įmonės didžiojoje knygoje yra atitinkamų sąskaitų neatitikimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad administratorius vengė aiškintis aplinkybes apie įmonės direktorės veiksmus, kurie padarė įmonei žalą, vengė vertinti aplinkybių visumą, kuri rodo, kad buvo švaistomas įmonės turtas.

Atsakovo BUAB „Census“ administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ įgaliotas asmuo D. S. pareiškėjų prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais, o socialiniuose tinklalapiuose skelbiami duomenys negali patvirtinti jokios informacijos apie asmenų ryšius, o tuo labiau negali patvirtinti administratoriaus ar jo įgalioto asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nepatvirtina, kad įmonės bankroto procedūros vykdomos netinkamai. Administratorius, neturėdamas pareigos, tačiau siekdamas kreditoriams sudaryti galimybes įvertinti savo pozicijų bankroto procese pagrįstumą, sudarė galimybę susipažinti su visais dokumentais, be to, jis nuolat teikdavo informaciją pareiškėjams, aiškinosi bendrovės bankroto procesui svarbias įmonės veiklos aplinkybes bei reikalavo buvusios įmonės vadovės, kitų darbuotojų ir susijusių asmenų rašytinių paaiškinimų, o apie paaiškėjusias aplinkybes informuodavo kreditorius.

                                                    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjų (kreditorių)  M. T., Gonzalo Ferri, Deco Design Furus GMBH, UAB „Pelena“, UAB „Litpolstar“, UAB „Baltasis Kubas“, V. T., Gutav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk, Wolfel & Co Gardinen Gmbh & Co KG , Eurofirany BB Choczynscy Sp. J., Stoeckel Gimmler GmbH & Co ir Domotex Agentur Aderhold atstovės prašymą dėl BUAB „Census“ bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neįvardijo, kaip konkrečiai administratorius pažeidė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), kokiu būdu pasireiškė jo šališkumas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai patys nėra pareiškę jokių turtinių reikalavimų dėl nurodomų aplinkybių. Susipažinęs su bylos medžiaga teismas nustatė, kad administratorius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, aiškinosi bankroto procesui svarbias BUAB „Census" veiklos aplinkybes, taip pat administratorius yra pateikęs teismui parengtą veiklos ataskaitą, kuri bus teikiama tvirtinti kreditoriams, kai pasibaigs teisminiai ginčai bankroto byloje.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai neįrodė, jog administratorius UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ įgaliotas asmuo D. S. ir L. K. yra artimai bendraujantys ir tuos pačius draugus turintys asmenys. Socialiniuose interneto tinklapiuose pateikiama informacija, kad bankroto administratorius ir įmonės direktorė turi bendrų draugų, nepatvirtina aplinkybės, jog administratorius yra suinteresuotas BUAB „Census“ bankroto bylos baigtimi, todėl netinkamai vykdo bankroto procedūras. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl BUAB „Census” administratoriaus paskyrimo, nebuvo kitų administratorių kandidatūrų, administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai" kandidatūra buvo suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu, bei nurodė, jog naujo BUAB „Census“ administratoriaus paskyrimas galėtų nepagrįstai užvilkinti BUAB „Census“ bankroto procedūras, kas pažeistų BUAB „Census“ ir jos kreditorių interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui nėra pateikta duomenų, kad kiti BUAB „Census" kreditoriai turi nusiskundimų dėl administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai" vykdomų BUAB „Census" bankroto procedūrų.

                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjų (kreditorių) M. T., Gonzalo Ferri, Deco Design Furus GMBH, UAB „Pelena“, UAB „Litpolstar“, UAB „Baltasis Kubas“, V. T., Gustav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk, Wolfel & Co Gardinen Gmbh & Co KG, Eurofirany BB Choczynscy Sp. J., Stoeckel Gimmler GmbH & Co ir Domotex Agentur Aderhold atstovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą atstatydinti bankroto administratorių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Skundžiama nutartis priimta neįsigilinus į visas faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Teismas neteisingai preziumavo, jog bankroto bylą inicijavusios ir UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ kandidatūrą vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas iškėlusios L. K. pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra teisingi. Be to, teismas bylą vertino ne sistemiškai, kadangi neatsižvelgė į 2012 m. balandžio 16 d. gautus vieno iš kreditorių – UAB „Baltasis kubas“ paaiškinimus, kuriuose išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios kad L. K. pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra neteisingi ir galimai suklastoti.

2) Profesionalus, rūpestingas ir apdairus bankroto administratorius pats turėjo pastebėti nesutapimus tarp duomenų L. K. perduotuose dokumentuose net ir neorganizuodamas specialios ekspertizės. Be to, keista, kad administratorius, gavęs iš kreditoriaus UAB „Baltasis kubas“ informaciją apie didelius nesutapimus tarp duomenų L. K. perduotuose dokumentuose, net nepradėjo organizuoti išsamesnės revizijos.

3) Iš UAB „Baltasis kubas“ teismui pateiktų paaiškinimų ir įrodymų akivaizdu, kad administratorius netinkamai vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas pareigas: administratorius nesugebėjo ar nenorėjo tinkamai patikrinti įmonės sandorių, nepareiškė ieškinių, be to, administratorius nesugebėjo ar nenorėjo pastebėti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai sudaryti netinkamai, dirbtinai parodant, kad įmonės veikla neva buvo nuostolinga.

4) Tai, kad administratorius teismui pateikė parengtą 2012 m. kovo 28 d. veiklos ataskaitą, dar neparodo, kad administratoriaus atstatydinimą inicijuojantys kreditoriai pritars minėtai ataskaitai. Ši ataskaita, kaip ir visa kreditoriaus veikla, yra tendencinga, netiksli.

5) Aplinkybė, kad teismas, gavęs 12 iš 23 kreditorių prašymą atstatydinti bankroto administratorių pažymi, jog kiti kreditoriai neturi nusiskundimų dėl administratoriaus vykdomų procedūrų, patvirtina, kad skundžiama  nutartis yra nepagrįsta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Tiek bendrovės kreditoriai, tiek pirmosios instancijos teismas buvo bankroto administratoriaus informuoti, kad BUAB „Census“ bankroto byla vilkinama dėl į bankroto procesą persikėlusio įmonės akcininkų L. K. ir V. T. konflikto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratoriaus pakeitimas inicijuotas ne 12 bendrovės kreditorių, išreiškusių valią dėl bankroto administratoriaus keitimo, o vieno kreditoriaus, inicijuojančio visus ginčus bankroto byloje, atstovo valia prisidengiant visų atstovaujamų kreditorių interesais.

2) Apie bankroto administratoriaus atliktus veiksmus, apie bankroto procese atliktus darbus ir UAB „Baltasis kubas“ inicijuotas bylas buvo informuoti visi bendrovės kreditoriai, tačiau priekaištų dėl bankroto administratoriaus funkcijų atlikimo iš likusiųjų kreditorių nėra.

     3) Pareiškėjai BUAB „Census“ bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis, turi visą informaciją apie BUAB „Census“ veiklą, tačiau jokių materialių teisinių reikalavimų nei buvusiems įmonės valdymo organams, nei darbuotojams nėra pareiškę ir patys vengia prisiimti su tokių reikalavimų pareiškimu susijusias pasekmes. Be to, jokių įpareigojimų kreditorių susirinkimų nutarimų forma bankroto administratoriui kreditoriai nebuvo nustatę ir todėl netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nors yra atstovaujami profesionalaus atstovo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė L. K. prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Neatitinka tikrovės aplinkybė, kad atskirąjį skundą teikia 12 kreditorių, kurių teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 187 374,86 Lt. Du iš atskirąjį skundą teikiančių kreditorių nebeturi materialinio reikalavimo pagrindo, nes kreditoriai Eurofinary BB Choczynscy Sp. J. ir  Gustav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk savo reikalavimo teises perleido R. B., todėl administratoriaus darbu nepatenkintų kreditorių bendra reikalavimų suma gali siekti tik 164 662,79 Lt, kas reiškia, kad kreditoriai neturi reikiamos balsų daugumos.

2) Apeliantai teisę atstatydinti bankroto administratorių grindžia ĮBĮ 21straipsnio 2 dalies 4 punktu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog remiantis minėta norma, kuri sako, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, šiuo atveju negali būti taikoma. Šiuo atveju į teismą kreipiasi kreditoriai, turintys per mažą reikalavimų sumą.

3) Teiginys, jog administratorių ir L. K. sieja asmeniniai ryšiai, nėra paremtas faktais, kadangi iš pateiktų duomenų matoma, jog tiesioginių sąsajų tarp L. K. ir bankroto administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ nėra. L. K. niekada asmeninių santykių su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu nepalaikė. Pažymėtina, jog pateikti duomenys nėra informatyvūs ir išvadų apie tarpusavio sąsajas negalima daryti.

4) Apeliantai tvirtina, kad administratorius nesiima veiksmų, kurių turėtų imtis, tačiau pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja administratoriaus atlikti visų bendrovės buhalterinės apskaitos įrašų revizijos.

5) Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl administratoriaus būsimos veiklos ataskaitos teisėtumo išeina už ginčo ribų, kadangi šioje byloje yra sprendžiamos administratoriaus atstatydinimo, o ne jo veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimas.

6) Po apeliantų skundo Įmonių bankroto valdymo departamentui, administratoriui jokia nuobauda nebuvo paskirta, todėl visiškai nėra aišku, kodėl teismas turėtų nušalinti BUAB „Census“ administratorių nuo pareigų, kuris aktyviai ir rūpestingai vykdo savo pareigas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

              Byloje pagal pareiškėjų (bankrutuojančios įmonės kreditorių) atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (atstatydinimo).

Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis bei padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-281 patvirtintas ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykles“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.

Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Tai reiškia, kad skirdamas administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar atsakovo kreditoriaus pasiūlyto bankroto administratoriaus paskyrimas nesudarytų prielaidų sukliudyti išaiškinti bankroto tikrąsias priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24  d. nutartis civ. byloje Nr. 2-648/2011).

Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1405/2010; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-648/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-913/2012). Nesant jokių pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus, nepaisant to, ar jo kandidatūrą siūlė įmonės vadovas (savininkas) ar kitas asmuo pagal ĮBĮ nuostatas, nešališkumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti teismo paskirto administratoriaus. Ši teisės taikymo taisyklė dėl apeliacinės instancijos teismo galių sprendžiant klausimą dėl administratoriaus pakeitimo yra taikoma ir sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą. Todėl pareiškėjų nuomonė apie teismo paskirto atsakovo bankroto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą ir (ar) jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, jei ši nuomonė yra grindžiama tik prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl bankroto administratoriaus galimumo toliau vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas atsakovo bankroto byloje, nesudaro pagrindo atstatydinti administratoriaus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų ir neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-752/2012; 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1152/2010).

ĮBĮ apibrėžia siaurą asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (atstatydinimo), ratą. Teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo (atstatydinimo) nesuteikta bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininkams, savininkui ar atskiriems jos kreditoriams.

Kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 str. 3 d.). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 13 p.). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 str. 1 d. 4 p.). Pastaruoju atveju teismas turi patikrinti, ar yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais patvirtintų šių kreditorių kreditorinių reikalavimų bendra suma viršytų pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Abiem atvejais procesinį sprendimą dėl administratoriaus (ne)atstatydinimo priima teismas. Teismas taip pat gali atstatydinti administratorių iš pareigų, kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo bei administratoriui netekus teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Jeigu kreditorių susirinkimas ar kreditoriai, kurie tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, savo prašymo negrindžia konkrečiais duomenimis, sudarančiais pagrindą pagrįstai abejoti administratoriaus galimumu toliau sėkmingai vykdyti įmonės bankroto procedūras, teismas neturėtų atstatydinti administratoriaus. 

Nagrinėjamu atveju į teismą dėl atsakovo BUAB „Census“ bankroto administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ atstatydinimo 2012 m. kovo 22 d. kreipėsi pareiškėjai M. T., Gonzalo Ferri, Deco Design Furus GMBH, UAB „Pelena“, UAB „Litpolstar“, UAB „Baltasis Kubas“, V. T., Gustav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk, Wolfel & Co Gardinen Gmbh & Co KG, Eurofirany BB Choczynscy Sp. J., Stoeckel Gimmler GmbH & Co ir Domotex Agentur Aderhold, atstovaujami advokatės. Prašyme nurodė, kad jų bendra kreditorinių reikalavimų suma, kurią patvirtino teismas, sudaro 187 374,86 Lt iš galiojančių 209 706,73 Lt kreditorinių reikalavimų bendros sumos (b. l. 16-96). Iš bylos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino BUAB „Census“ kreditorių finansinius reikalavimus. Bendra pirmosios instancijos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 393 613,87 Lt. Tuo metu, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (2012 m. kovo 22 d.), apeliacine tvarka buvo nagrinėjami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintų dviejų kreditorių: V. T., kurio 103 241 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą patvirtino pirmosios instancijos teismas bei L. K., kurios 183 907,14 Lt kreditorinį reikalavimą patvirtino pirmosios instancijos teismas, kreditorinių reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-755/2012 ir 2-1112/2012). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-755/2012 ir 2-1112/2012 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtinti V. T. 103 241 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas bei L. K. 183 907,14 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Census“ bankroto byloje ir perdavė šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-4948-146/2012 dėl L. K. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo paskirtas 2012 m. rugsėjo 28 d., o dėl V. T. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo paskirtas 2012 m. rugpjūčio 13 d. (civilinės bylos Nr. 2-4927-881/2012), t. y. net ir šios nutarties priėmimo metu nei vienas iš šių kreditorių neturi balsavimo teisės atsakovo kreditorių susirinkimuose. Tai reiškia, kad tuo metu, kai į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (2012 m. kovo 22 d.) kreipėsi kreditoriai, teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose turėjo tik kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma pagal teismo priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus sudarė 106 465,73 Lt (393 613,87 – (103 241 + 183 907,14)). Todėl V. T. – vienas iš prašymą dėl atsakovo administratoriaus pakeitimo padavusių asmenų su 103 241 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu negalėjo būti įtrauktas į kreditorių, kurie turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti klausimu dėl administratoriaus pakeitimo, sąrašą ir net neturėjo šio klausimo iniciatyvos teisės dėl siūlymo teismui keisti administratorių. Taigi, dėl atsakovo BUAB „Census“ bankroto administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ atstatydinimo turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą tik atsakovo kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą sudaro daugiau kaip 53 232,86 Lt (106 465,73 : 2, ĮBĮ 24 str. 1 d.). Į teismą dėl administratoriaus pakeitimo kreipėsi kreditoriai M. T., Gonzalo Ferri, Deco Design Furus GMBH, UAB „Pelena“, UAB „Litpolstar“, UAB „Baltasis Kubas“, Gustav Gerster GmbH & Co KG Gardinen und Posamentenwerk, Wolfel & Co Gardinen Gmbh & Co KG, Eurofirany BB Choczynscy Sp. J., Stoeckel Gimmler GmbH & Co ir Domotex Agentur Aderhold, kurių bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 84 133,86 Lt iš visų 106 465,73 Lt dydžio patvirtintų kreditorinių reikalavimų, t. y. ženkliai daugiau kaip pusė visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Todėl yra pagrindas teisiškai įvertinti apeliantų išdėstytų atskirojo skundo argumentų pagrįstumą.  

Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, kad administratorius turi būti atstatydintas dėl to, jog L. K., siūliusios administratoriaus kandidatūrą, pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra neteisingi ir galimai suklastoti. Tai, kad teismas atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „LAUTUS verslo sprendimai“, kurio kandidatūrą siūlė ieškinį padavusi atsakovo vadovė L. K., savaime nesudaro pagrindo manyti, kad šis administratorius netinkamai vykdo jam priskirtas funkcijas ir yra pagrindas jį atstatydinti. Administratorius paskirtas teismo nutarties, kuri įsiteisėjo, pagrindu, su juo sudaryta pavedimo sutartis. Pareiškėjai nei prašyme dėl administratoriaus atstatydinimo, nei atskirajame skunde nepateikė tokius jų išdėstytus teiginius pagrindžiančių konkrečių duomenų, pavyzdžiui, įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų ar teismo paskirtų ekspertų išvadų dėl atsakovo finansinių dokumentų, teisiškai reikšmingų nustatant įmonės nemokumo priežastis, suklastojimo. Vien aplinkybė, jog administratoriaus UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ įgaliotas asmuo D. S. ir L. K. bendrauja tuose pačiuose socialiniuose interneto puslapiuose ar juose turi bendrų draugų dar nereiškia, kad tarp jų egzistuoja artimas ryšys, dėl kurio gali būti sudėtinga nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, teisingai išspręsti kitus bankroto procese iškylančius klausimus. Dalyvavimas visuomeniniame gyvenime per socialinius tinklapius ir bendrų draugų šioje internetinėje erdvėje turėjimas savaime nesudaro pagrindo, nesant konkrečiais įrodymais pagrįstų duomenų, o ne tik atskirų kreditorių pasvarstymų, atstatydinti įmonės administratoriaus.  

Tai, kad administratorius UAB „LAUTUS verslo sprendimai“, gavęs iš kreditoriaus UAB „Baltasis kubas“ informaciją apie galimus nesutapimus tarp duomenų L. K. perduotuose dokumentuose, neskyrė revizijos, dar nereiškia, kad jis neatliko teisinio bei finansinio dokumentų tyrimo, siekė nuslėpti L. K. galimai padarytą žalą įmonei. Administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius pradėjimo, kreipimosi į teismą kitais bankroto procese aktualiais klausimais. Administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o pateikti duomenys administratoriaus neįpareigoja su jais sutikti ir skirti reviziją ar ekspertizę, reikšti ieškinius ir pan. Tuo atveju, jeigu administratoriaus ir įmonės kreditorių nuomonės dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais subjektinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšdami netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratoriui dėl žalos atlyginimo, priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus administratoriaus atžvilgiu kreditorių susirinkimuose ir pan. Tačiau, kaip minėta, esant tik atskirų kreditorių nuomonei, bet nesant konkrečių duomenų apie teismo paskirto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą, atstatydinti administratoriaus nėra pagrindo. Juo labiau, kad šioje bankroto byloje  apie bankroto procese iškilusius aktualius klausimus, priimtus sprendimus ir UAB „Baltasis kubas“ inicijuotas bylas administratorius informavo visus bendrovės kreditorius, tačiau priekaištų dėl bankroto administratoriaus funkcijų atlikimo iš kitų kreditorių nebuvo pareikšta.

Pastebėtina ir tai, kad apeliantų nurodyti atsakovo kreditoriaus UAB „Baltasis kubas“ 2012 m. balandžio 16 d. teismui pateikti paaiškinimai yra dėl tyčinio bankroto, o ne administratoriaus atstatydinimo, todėl spręsdamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas neturėjo pagrindo vertinti šių duomenų (civ. bylos Nr. 2-1363/2012, b. l. 141). Be to, šie nurodyto kreditoriaus pateikti duomenys tik konkretizuoja UAB „Baltasis kubas“ prašymu (o ne teismo nutartimi) atliktą atsakovo finansinę ataskaitą pagal šio kreditoriaus auditoriui pateiktus duomenis ir  UAB „Auditorių biuras“ 2012 m. sausio 12 d. išvadą, kurios pagrindu UAB „Baltasis kubas“ inicijavo tyčinio bankroto procedūrą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas civ. byloje Nr. 2-1364/2012 šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad administratoriaus parengta 2012 m. kovo 28 d. veiklos ataskaita dar neparodo, kad administratoriaus atstatydinimą inicijuojantys kreditoriai pritars šiai ataskaitai, taip pat kiti atskirojo skundo argumentai bei atsiliepimų į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kreditorės L. K. atstovo advokato J. S. prašymas dėl 484 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į kreditorių atskirąjį skundą surašymą priteisimo. Kolegija pažymi, kad, kaip minėta, L. K. atžvilgiu nėra įsiteisėjusi nutartis dėl jos kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, todėl ji nelaikytina kreditore. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką kreditorius dalyvaujančio byloje asmens (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) procesines teises ir pareigas įgyja teismui patvirtinus nutartimi jo kreditorinį reikalavimą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-974/2008; 2009 m. liepos 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-749/2009). Be to, klausimo dėl administratoriaus atstatydinimo teisingas išsprendimas nesukels L. K. teisinių padarinių, todėl atsiliepimo į atskirąjį skundą L. K. neturėjo procesinės pareigos ir teisinio intereso rašyti, dėl ko prašymas dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 98 str.).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus pakeitimą. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.