Civilinė byla Nr. e2A-469-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00178-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-883/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kometa“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos už statybos darbus priteisimo ir atsakovo E. K. priešieškinį dėl rangos sutarties ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kometa” (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš E. K. (toliau – atsakovas) 45 862,81 Eur skolą, 820,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015 m. liepos 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 152, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti kieto mėšlo mėšlidės ir srutų kaupimo rezervuaro statybos darbus. Šalys darbus įvertino 39 000 Eur ir 8 190 Eur PVM. Atsakovas reagavo į mėšlo pašalinimo įrengimų montavimo specialistų iš Panevėžio patarimus ir davė nurodymus pakeisti mėšlidės konstrukciją, ieškovė vykdė tiesioginius atsakovo nurodymus. Dėl to tiktai 2015 m. gruodžio 22 d. sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti realiai atlikti darbai ir darbų kaina sumažinta iki 37 070,86 Eur, o PVM sumažėjo iki 7 784,88 Eur. 2015 m. gruodžio 28 d. darbai užbaigti ir surašytas atliktų darbų aktas, kuriame darbai įvertinti 37 070,86 Eur ir 7 784,88 Eur PVM. 2015 m. gruodžio 30 d. surašyta PVM sąskaita-faktūra serija KO Nr. 183 (44 855,74 Eur). Atsakovas pastabų dėl atliktų mėšlidės statybos darbų kokybės nepareiškė, jis savo ūkininko veikloje sėkmingai naudojasi ieškovės pastatytu statiniu, tačiau vengia atsiskaityti, nepasirašo statybos darbų įvykdymo dokumentų.
3. Taip pat nurodė, kad 2015 m. liepos pabaigoje atsakovas užsakė pastatyti pieno bloką. Pieno bloko statyboje atsakovo nurodymu teko naudoti paties užsakovo turimas ir pateikiamas statybines medžiagas: naudotas sienų plokštes, naudotus pamatų blokus, naudotas plytas. Tokiu būdu buvo mažinama pieno bloko statybos kaina. Pieno bloko statybos darbams artėjant į pabaigą, 2015 m. gruodžio 22 d. surašyta rangos sutartis Nr. 153 tarp ieškovės ir atsakovo, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti karvių fermos pieno bloko statybos darbus. Šalys pieno bloko statybos darbus įvertino 13 041,64 Eur su 2 738,74 Eur PVM (15 780,38 Eur). 2015 m. gruodžio 22 d. surašyta lokalinė sąmata pieno bloko statybos darbams (15 780,38 Eur ). 2015 m. gruodžio 28 d. surašytas pieno bloko statybos atliktų darbų aktas. Sutarties, lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto atsakovas nepasirašė. Ieškovė, atsakovui vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, 2016 m. sausio 8 d. registruotu paštu išsiuntė visus statybų vykdymo ir užbaigimo dokumentus ir mokestinius reikalavimus, tačiau korespondencija buvo grąžinta.
4. Atsakovas statybos objektus eksploatuoja, dalinį darbų pagal 2015 m. liepos 20 d. sutartį apmokėjimą įvykdė 2015 m. gruodžio 21 d., sumokėdamas 2 000 Eur, dėl atliktų darbų pastabų ir pretenzijų nereiškė. Atsakovas pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152, 2015 m. gruodžio 22 d. lokalinę sąmatą ir 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą liko skolingas 42 855,74 Eur. Pagal 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153, pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sudarytą lokalinę sąmatą, pagal 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą atsakovas privalėjo sumokėti 15 780,38 Eur, tačiau už atliktus pieno bloko statybos darbus visiškai nesumokėjo. Taip pat prašė priteisti delspinigius ir procesines palūkanas.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152; pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153 ir 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą pagal šią rangos sutartį, nes rangos sutartis nebuvo sudaryta ir darbai neatlikti. Priešieškinyje nurodė, kad darbus pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152 ieškovė pradėjo vėliau, nei numatyta sutartyje, mėšlidė ir srutų rezervuaras pastatyti mažesnių parametrų, negu numatyta sutartyje. Statiniai turi trūkumų: nenuvestas srutų nubėgimo vamzdis iš mėšlo šalinimo transporterio, srutų rezervuaras per žemas, todėl atsakovas atsisakė apmokėti už statybos darbus pagal pateiktą sąskaitą. Atsakovo skaičiavimu, įvertinus trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovė turėtų sumokėti 4 745 Eur. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutarties Nr. 153 su ieškove nesudarė ir jos nepasirašė; ieškovė darbų po 2015 m. gruodžio 22 d. neatliko, lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto pagal šią sutartį nepasirašė, šie dokumentai atsakovui nežinomi. Nurodė, kad su ieškovės atstovu K. M. žodžiu susitarė, kad jo darbininkai atliks pieno bloko statybos darbus už 5 000 Eur, pieno blokas pastatytas 2015 m. liepą, už statybos darbus sumokėta grynais pinigais.
6. Ieškovės atstovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atliekant darbus pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152, atsakovui siekiant pigesnio darbų atlikimo duoti nurodymai pakeisti mėšlidės konstrukciją ir ieškovė privalėjo juos vykdyti, todėl 2015 m. gruodžio 22 d. sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti faktiškai atlikti darbai ir darbų kaina sumažinta iki 37 070,86 Eur, o PVM sumažėjo iki 7 784,88 Eur. Darbai buvo atliekami iš atsakovo medžiagų. Atsakovas kontroliavo darbų eigą, pastabų neturėjo ir ieškovei nepranešė apie trūkumus. Tiek mėšlidė, tiek srutų rezervuaras, yra naudojami pagal paskirtį. Tokiu būdu paminėtais savo veiksmais atsakovas faktiškai yra priėmęs atliktus darbus ir jų rezultatą. Pretenziją dėl netinkamos darbo rezultato kokybės atsakovas turėjo teisę pareikšti per 10 dienų nuo darbų pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Atsakovas pastabų ir pretenzijų dėl atliktų mėšlidės statybos darbų kokybės nepareiškė. Atsakovas kartu su priešieškiniu nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis jis skaičiuoja jo nurodomo dydžio nuostolius. Taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria susitarta dėl pieno bloko statybos darbų. Tikslią darbų kainą šalys sutarė apskaičiuoti darbų proceso pabaigoje, atlikus darbus, paaiškėjus sunaudotam medžiagų ir atliktų darbų kiekiui. Atsakovo teiginys dėl sutartos 5 000 Eur pieno bloko kainos ir jos sumokėjimo grynais pinigais yra nepagrįstas. Net ir atsakovui ginčijant 2015 m. gruodžio 12 d. rangos sutartį Nr. 153 nepaneigtina, kad tarp šalių susiklostę rangos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu. Kadangi atsakovas pripažįsta, kad pieno bloko statyba yra atlikta, nėra pagrindo ginčui dėl 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 43 301,54 Eur skolą, 7 175 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė, paskirstė kitas bylinėjimosi išlaidas.
3. Bylos nagrinėjimo eigoje atlikta teismo ekspertizė (ekspertas V. G.). Ieškovės atstovai ginčijo ekspertizės išvadą, teigdami, kad ekspertas neturi kompetencijos atlikti inžinerinių statinių (mėšlidės ir srutų rezervuaro) ekspertizės. Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės išvada dėl statinių atitikties esminiams statinio reikalavimams, savo iniciatyva užsakė ekspertinį tyrimą, kurį atliko prof. dr. S. M. ir dr. A. P. Atlikus ekspertinį tyrimą, ieškovė pagal ekspertinio tyrimo išvadas sumažino ieškinio reikalavimus. Ekspertinis tyrimas atliktas remiantis ne tik bylos medžiaga, tačiau ir teismo eksperto V. G. 2017 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktu. Teismas sprendė, kad ir pati ieškovė prioritetinę reikšmę suteikė būtent ekspertizės aktui ir jo pagrindu atliktam ekspertiniam tyrimui, o ne kitiems rašytiniams įrodymams, teiktiems į bylą iki ekspertizės atlikimo. Tiek ekspertizės aktas, tiek ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-11 yra tinkami rašytiniai įrodymai ir jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
4. 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartimi Nr. 152 ieškovė įsipareigojo atlikti kieto mėšlo mėšlidės (40 m x 30 m) su srutų kaupimo rezervuaru (200 m3) statybos darbus. 2016 m. kovo 16 d. antstolės E. Rulienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad mėšlidės sienos kraštinių ilgis yra 25,55 m, 15,80 m, 25,57 m, 0,98 m, 10,70 m; apskrito srutų rezervuaro ilgis 39,60 m, gylis 1,89 m. Ekspertizės akte nustatyta, kad faktiškai pastatytos mėšlidės vidaus matmenys yra 25 m x 15,20 m, plotas – 380 m2; srutų rezervuaro skersmuo yra 12,14 m, gylis 1,90 m, vidaus tūris 220 m3. Atsakovas pripažino, kad mažesnė mėšlidė pastatyta jo nurodymu, tačiau 2015 m. liepos 20 d. sutartis nebuvo patikslinta.
5. 2015 m. gruodžio 22 d. lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodyta, kad mėšlidės su srutų rezervuaru statybos darbų kaina yra 44 855,74 Eur (37 070,86 Eur + 7 784,88 Eur PVM). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad atliktų statybos darbų pagrindiniai fiziniai kiekiai iš esmės sutampa su ieškovės parengtoje sąmatoje ir darbų pridavimo akte nurodytais darbų kiekiais.
6. Ekspertas V. G. ekspertizės akte nurodė, kad ieškovės mėšlidės ir srutų rezervuaro faktiškai atliktų statybos darbų kaina yra 40 634,41 Eur (33 582,16 Eur + 7 052,25 Eur PVM). Ekspertinio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad į teismo ekspertizės akte pateiktas teismo eksperto sudarytas lokalines sąmatas be pagrindo nėra įtrauktas žvyro pasluoksnio įrengimas visuose statiniuose, todėl mėšlidės ir srutų rezervuaro įrengimo darbų kaina turėtų būti padidinta 3 441,66 Eur su PVM suma. Įvertinęs ekspertizės ir ekspertinio tyrimo išvadas, teismas sprendė, kad mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų kaina yra 44 076,07 Eur (su PVM).
7. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad statybos darbų trūkumai trukdo jais naudotis pagal paskirtį: mėšlidė ir srutų rezervuaras per maži, mėšlidėje nėra srutų nutekėjimo vamzdžio, srutų rezervuaras per žemas. Atsakovas prašė sumažinti darbų kainą iki realiai ir faktiškai atliktų darbų kainos, padengti būsimas išlaidas dėl darbų trūkumų. Atsakovas savo teiginių, kad lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodyti darbų kiekiai neatitinka faktinių darbų kiekių, kad mėšlidės ir srutų rezervuaro trūkumų ištaisymas kainuos 8 000 Eur, įrodymais nepagrindė.
8. Ieškovės prašymu byloje paskirtos ekspertizės metu nustatytos tokios mėšlidės ir srutų rezervuaro neatitiktys norminiams reikalavimams: mėšlidės betoninio dugno (grindų) paviršiaus nuolydis yra suformuotas ne į mėšlo iškrovimo ir srutų surinkimo kanalo pusę, o priešinga kryptimi, dėl ko prie laikomo mėšlo kaupiasi ir jį skiedžia nuotekos, kurias sudaro su mėšlu į mėšlidę patenkančios srutos bei mėšlą skiedžiantys atmosferiniai krituliai; mėšlidėje neįrengtas srutų nuvedimas iš transporterio kanalo; mėšlidės dugne neįrengtos temperatūrinės-deformacinės siūlės; mėšlidės dugno (grindų) prijungimų prie betoninių sienelių hidroizoliacija nepratęsta į viršų ne mažiau 300 mm virš grindų lygio; hidroizoliacinė polietileno plėvelė paklota ne po visu mėšlidės dugnu, mėšlidės dugnas nėra sandarus; mėšlidės dugnui įrengti panaudoto betono klasė yra ne didesnė kaip C16/20, o turėjo būti ne žemesnė kaip C30/37; mėšlidės dugnas netinkamai armuotas (vielos tinklas per konstrukcijos aukštį yra įbetonuotas nevienodame gylyje (8 cm, 10 cm ir 8 cm nuo pado apačios), dėl ko armavimas yra neefektyvus; srutų rezervuaras yra nesandarus, srutos iš rezervuaro patenka į aplinką; srutų rezervuaro sienelės įrengtos iš pamatams ir rūsio sienoms skirtų surenkamų blokų (betono klasė C8/10), o turėjo būti įrengtos iš ne žemesnės kaip C30/37 betono klasės konstrukcijų.
9. Ekspertinio tyrimo metu ekspertai sutiko su šiais nustatytais mėšlidės statybos darbų trūkumais: hidroizoliacinė polietileno plėvelė paklota ne po visu mėšlidės dugnu, mėšlidės dugnas nėra sandarus; mėšlidės dugnui įrengti panaudoto betono klasė yra ne didesnė kaip C16/20, o turėjo būti ne žemesnė kaip C30/37, mėšlidės dugnas netinkamai armuotas, dėl ko armavimas yra neefektyvus ir nurodė, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaina yra 8 388,69 Eur su PVM. Taip pat sutiko su eksperto V. G. nustatytais šiais srutų rezervuaro statybos darbų trūkumais: srutų rezervuaras yra nesandarus, srutos iš rezervuaro patenka į aplinką; srutų rezervuaro sienelės įrengtos iš pamatams ir rūsio sienoms skirtų surenkamų blokų (betono klasė C8/10), o turėjo būti įrengtos iš ne žemesnės kaip C30/37 betono klasės konstrukcijų, nurodė, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaina yra 3 384,62 Eur su PVM.
10. Ekspertų nustatytus statybos darbų trūkumus pagal jų kilmę teismas išskyrė į dvi grupes: konstrukcinius (mėšlidės betoninio dugno (grindų) paviršiaus nuolydis yra suformuotas ne į mėšlo iškrovimo ir srutų surinkimo kanalo pusę, o priešinga kryptimi; mėšlidėje neįrengtas srutų nuvedimas iš transporterio kanalo) ir technologinius (mėšlidės dugno (grindų) prijungimų prie betoninių sienelių hidroizoliacija nepratęsta į viršų ne mažiau 300 mm virš grindų lygio; hidroizoliacinė polietileno plėvelė paklota ne po visu mėšlidės dugnu, mėšlidės dugnas nėra sandarus; mėšlidės dugnui įrengti panaudoto betono klasė yra ne didesnė kaip C16/20, o turėjo būti ne žemesnė kaip C30/37; mėšlidės dugnas netinkamai armuotas (vielos tinklas per konstrukcijos aukštį yra įbetonuotas nevienodame gylyje (8 cm, 10 cm ir 8 cm nuo pado apačios)), dėl ko armavimas yra neefektyvus; srutų rezervuaras yra nesandarus, srutos iš rezervuaro patenka į aplinką; srutų rezervuaro sienelės įrengtos iš pamatams ir rūsio sienoms skirtų surenkamų blokų (betono klasė C8/10), o turėjo būti įrengtos iš ne žemesnės kaip C30/37 betono klasės konstrukcijų).
11. Ekspertas V. G. ekspertizės akte nurodė, kad trūkumų, nustatytų pastatytoje mėšlidėje ištaisymui reikalinga atlikti šiuos darbus: srutų nuvedimo iš mėšlo tiekimo transporterio kanalo įrengimas, naujos dugno betoninės konstrukcijos įrengimas, ją įrengiant ant esamos dugno betoninės konstrukcijos (įrengiant naują hidroizoliacinį sluoksnį, konstrukciją armuojant armatūrinės vielos tinklu, įrengiant deformacines temperatūrines siūles, naują srutinių nuotekų surinkimo kanalą su šulinėliu, suformuojant reikalaujamo dydžio ir krypties dugno paviršiaus nuolydžius).
12. Darbai buvo vykdomi neturint projektinės dokumentacijos, statyba buvo vykdoma pagal atsakovo nurodymus, pats atsakovas vykdė statybos priežiūrą, techninis prižiūrėtojas nebuvo pasamdytas. Teismas sprendė, kad mėšlidės konstrukciniai trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo, kuris faktiškai vadovavo statybos darbams ir juos prižiūrėjo, kaltės, todėl su mėšlidės konstrukcinių trūkumų pašalinamu (srutų nuvedimo iš mėšlo tiekimo transporterio kanalo įrengimas, naujo srutinių nuotekų surinkimo kanalo su šulinėliu įrengimas, suformuojant reikalaujamo dydžio ir krypties dugno paviršiaus nuolydžius) susijusias išlaidas atsakovas turi padengti savo sąskaita.
13. Ekspertas V. G. ekspertizės aktu nustatė, kad trūkumų, nustatytų srutų rezervuare ištaisymui reikalinga atlikti įrengto srutų rezervuaro su srutovežio aikštele atkasimą, jų konstrukcijų visišką išardymą ir statybinio laužo išvežimą į statybinių atliekų sąvartyną. Ekspertinio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad srutų rezervuaro trūkumus galima ištaisyti neardant įrengtų srutų rezervuaro konstrukcijų. Byloje esant dviem skirtingoms ekspertų nuomonėms dėl srutų rezervuaro trūkumų ištaisymo, teismas atsižvelgė, į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo sutikęs, kad trūkumus reikia taisyti, neišardant srutų rezervuaro konstrukcijų, tarėsi su ieškove dėl trūkumų ištaisymo.
14. Teismas sprendė, kad dėl technologinių statybos darbų trūkumų ir netinkamų medžiagų panaudojimo atsakinga ieškovė, kuriai ir tenka šių trūkumų pašalinimo išlaidos, todėl mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų kaina 44 076,07 Eur (su PVM) sumažinama srutų rezervuaro statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų (3 384,62 Eur), taip pat mėšlidės statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų (8 388,69 Eur) suma. Atsakovas už atliktus darbus yra sumokėjęs 2 000 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 30 302,76 Eur (44 076,07 – 3 384,62 – 8 388,69 – 2 000) už mėšlidės su srutų rezervuaru statybos darbus.
15. Reikalavimą sumokėti už pieno bloko statybos darbus ieškovė grindė atsakovo nepasirašyta 2015 m. gruodžio 12 d. rangos sutartimi Nr. 153 ir teigė, kad šalys susitarė dėl pieno bloko statybos darbų, kurių vertė 15 780,38 Eur, taip pat 2015 m. gruodžio 22 d. lokaline sąmata ir 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktu. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad žodžiu susitarė dėl pieno bloko statybos darbų, kurių kaina 5 000 Eur, už statybos darbus sumokėjo grynais pinigais.
16. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sudaryta žodinė šalių sutartis dėl pieno bloko statybos darbų. Aplinkybė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties (jei tokia buvo sudaryta) negaliojančia, neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės statybų rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl statybos darbų kainos, teismas vadovavosi šalių paaiškinimais ir esančiais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir teismo ekspertizės išvada bei ekspertinio tyrimo aktu. Teismo ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje pieno bloko statybos darbų vertė nurodyta 11 280,02 Eur su PVM (9 322,33 Eur be PVM). Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad į teismo ekspertizės akte pateiktą teismo eksperto sudarytą lokalinę sąmatą nėra įtrauktas stogo grebėstų įrengimas ir nepagrįstai sumažinta stogo dangos kaina. Ekspertas V. G. pateikė stogo grebėstavimo darbų lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, kad grebėstavimas kainuoja 532,15 Eur.
17. Teismo vertinimu, prie eksperto V. G. nurodytos pieno bloko statybos darbų vertės 9 322,33 Eur (be PVM) turi būti pridėta ekspertinio tyrimo metu nustatytų pieno bloko įrengimo darbų, kurie neįtraukti į ekspertizės akte pateiktą lokalinę sąmatą, vertė – 1 420,46 Eur (žvyro pasluoksnio įrengimo darbų kaina yra 414,93 Eur, grebėstavimas – 369,83 Eur, stogų dangos profiliai – 635,70 Eur). Tokiu būdu teismas sprendė, kad pieno bloko statybos darbų kaina yra 12 998,78 Eur (10 742,79 Eur be PVM). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra atsiskaitęs su ieškove už pieno bloko statybos darbus, todėl ši suma priteista iš atsakovo.
18. Nors statybos darbai atlikti pagal šalių sutartas darbų apimtis, bet darbo rezultatas turi kokybės trūkumų, už kuriuos atsakinga tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovas su ieškove nėra atsiskaitęs, dėl atlikto darbo kokybės vyksta ginčas, tačiau technologiniai darbų defektai (atsiradę dėl ieškovės kaltės) gali būti pašalinti. Todėl ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteista 43 301,54 Eur (12 998,78 + 30 302,76) už atliktus mėšlidės su srutų rezervuaru ir pieno bloko pastato statybos darbus.
19. Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktus. Darbai buvo atlikti, ieškovė pastatė mėšlidę su srutų rezervuaru ir pieno bloką, atsakovas faktiškai naudojasi jo nepasirašytuose ginčo atliktų darbų aktuose nurodytais darbais, 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovo atlikti mokėjimo pavedimai patvirtino, kad atsakovas mėšlidės su srutų rezervuaru darbus priėmė. 2016 m. sausio 8 d. atliktų darbų aktų išsiuntimas atsakovui vertinamas kaip rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą.
20. Byloje pareikštą priešieškinį atsakovas grindė aplinkybe, kad darbai nėra atlikti, kad atsakovas negali naudotis pagal paskirtį mėšlide ir srutų rezervuaru, ir tuo motyvavo atsisakymą juos priimti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad statybos darbai buvo atlikti, atsakovas jais naudojasi (nors mėšlidė ir srutų rezervuaras yra nesandarūs). Atsakovo teiginiai dėl darbų neatlikimo prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms ir nesudarė pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
21. Atsakovas įrodinėjo, kad 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties dėl pieno bloko statybos raštu nesudarė. Teismui byloje nustačius, kad dėl pieno bloko statybos šalys susitarė žodžiu, konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 22 d. sutartis Nr. 153 tarp šalių sudaryta nebuvo. Sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas, atsakovas negali remtis negaliojančio sandorio faktu, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties Nr. 153 pripažinimo negaliojančia taip pat atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
27.1. Ieškovė, būdama specialistė, turėjo pastatyti mėšlidę su srutų rezervuaru taip, kad būtų galima jais naudotis. Nesudėtingų statinių, pagalbinių ūkio statinių statybai projektai nebūtini, kaip ir jų statybos techninė priežiūra. Todėl teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad atsakovas atsakingas, kaip faktiškai vykdęs statybos darbų priežiūrą. Atsakovas pasitikėjo ieškove, manė, kad ji turi pakankamai patirties atlikti reikiamus darbus tinkamai.
27.2. Teismas lygiaverčiais įrodymais pripažino tiek teismo ekspertizę, tiek ekspertinį tyrimą. Ekspertizę paskyrė teismas, o ekspertinį tyrimą užsakė ieškovė. Teismo ekspertizės aktą civilinėje byloje surašęs teismo ekspertas apklaustas teismo posėdyje patvirtino savo išvadas, atsakė į klausimus. Ekspertinio tyrimo aktą surašę ekspertai teismo posėdyje nebuvo apklausti ir savo išvadų žodžiu nepatvirtino. Teismas, nepatikrinęs ekspertinio tyrimo akto, neišklausęs jį surašiusių ekspertų, iš anksto pripažino jį tinkamu, patikimu įrodymu. Neapklausus teismo posėdyje ekspertinio tyrimo aktą surašiusių ekspertų, liko nepašalinti prieštaravimai tarp teismo ekspertizės išvadų ir ekspertinio tyrimo akto.
27.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų kaina 44 076,07 Eur, ją sumažino 8 388,69 Eur trūkumų šalinimo išlaidomis ir 3 384,62 Eur srutų rezervuaro darbų trūkumų šalinimo išlaidomis, atėmė atsakovo sumokėtus 2 000 Eur, ir priteisė už mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbus 30 302,76 Eur. Kaip matyti iš teismo sprendime išdėstytų motyvų, ši kaina nustatoma išimtinai vadovaujantis ekspertinio tyrimo aktu. Mėšlidės dugnas yra nesandarus ir jis gali būti ištaisytas tik naujai įrengiant dugną, bet ne jį pataisant, nes ištaisyti mėšlidės dugno neįmanoma, o tam reikalingos 14 856,61 Eur išlaidos, kaip nustatė statinius apžiūrėjęs teismo ekspertas. Srutų rezervuaras sumūrytas iš blokų, o turi būti monolitinis, kad į aplinką nepatektų teršalų, jis per žemas, jį reikia pastatyti iš naujo, tam reikia 12 309,41 Eur išlaidų. Pieno bloke paskaičiuota du kartus už stogo dangos profilius – 769,20 Eur. Iš teismo priteistos 43 301,54 Eur sumos turėjo būti atimtos aukščiau nurodytos nepagristai priteistos sumos ir liktų 15 366,32 Eur.
27.4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo sutartinių santykių su UAB „Oksvida“ dėl transporterio mėšlui šalinti įrengimo. Tačiau tiek šios bendrovės darbuotojai, apklausti civilinėje byloje, tiek atsakovas paaiškino, kad būtent šios bendrovės darbuotojai įrenginėjo transporterį ir jie matė, kad ieškovės darbai atlikti nekokybiškai. Kad iš UAB „Oksvida“ atsakovas nupirko mėšlo šalinimo transporterį ir sumokėjo už įrengimo darbus, patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai.
27.5. Teismas nepagrindė išvados, kad atsakovas faktiškai priėmė pastatytą mėšlidę ir srutų rezervuarą ir pieno bloką. Atsakovas aiškino, kad būtent dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai, atsakovas negalėjo naudotis jais pagal paskirtį.
27.6. Ieškovė darbų po 2015 m. gruodžio 22 d. pas atsakovą neatliko, nes atsakovas buvo pareikalavęs iš ieškovės atliktų darbų akto ir panaudotų ir nurašytų medžiagų akto, kas pagilino konfliktą. Ieškovės teiginiai, kad ji sudarė su atsakovu 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153, tą pačią dieną sudarė lokalinę sąmatą, o jau po šešių dienų atliktų darbų aktą, atsakovui nežinomi. Su ieškovės atstovu K. M. atsakovas susitarė žodžiu, kad jo darbininkai atliks pieno bloko statybos darbus už 5 000 Eur. Pieno blokas pastatytas 2015 m. liepą, be rašytinės sutarties. Už pieno bloko statybos darbus atsakovas sumokėjo grynais. Todėl sudaryti 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutarties Nr. 153 nebuvo reikalo, o gruodį tokie statybos darbai neatliekami.
27.7. Teismas pripažino, kad sutartis dėl pieno bloko statybos nebuvo sudaryta, bet ieškovės ieškinį ir šioje dalyje patenkino, nors ieškovė savo reikalavimą grindė nesudaryta 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartimi Nr. 153.
28. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
28.1. Apeliantas, siekdamas kuo labiau kontroliuoti ieškovės atliekamus statybos darbus pasitelkė specialisto pagalbą. Apeliantas veikė kartu su savo pasitelktais specialistais bei davė griežtus bei aiškius reikalavimus susijusius su ginčo objektų statyba.
28.2. Atsakovas prieš pradedant statybos darbus, pakeitė savo nuomonę bei nurodė, kad nebenori kieto mėšlo mėšlidės, ir prašė įrengti kitokio tipo mėšlidę t. y. mėšlidę su hidrauline mėšlo pašalinimo sistema „Kurmis”. Tokios mėšlidės rodikliai skiriasi nuo kieto mėšlo mėšlidės, kai mėšlas šalinamas su transporteriu. Mėšlidėje su „Kurmio” mėšlo šalinimo sistema reikalinga įrengti „Kurmio” padą, mėšlo padavimo kanalus, paaukštinti mėšlidės sienas iki 1,2 m, įrengti srutų nutekėjimo kanalus, sumontuoti gelžbetonines atramas iš mėšlidės išorės padaryti pylimus. Atliktų darbų kiekiai minėtoje mėšlidėje atitinka sąmatoje nurodytus kiekius bei įkainius. Minėtus atliktų darbų kiekius bei kainas patvirtino ekspertizes aktas.
28.3. Šioje byloje ieškovė išreiškė prašymą skirti teismo ekspertizę, ir tik po ekspertizės atlikimo, kilo pagristos abejones dėl teismo eksperto turimos kompetencijos ir galėjimo atlikti inžinerinių statinių ekspertizes, dėl to ieškovė inicijavo ekspertinio tyrimo atlikimą. Apeliantas, pareiškęs priešieškinį, tokio pobūdžio procesinių prašymų nereiškė, kitų įrodymų, išskyrus deklaratyvių teiginių, neteikė. Teismas dėl įrodymų susijusių su UAB „Oksvida“ turėjo išduoti liudijimą, dėl informacijos apie tariamai atsakovo ir UAB „Oksvida“ sudarytus sandorius, gavimo.
28.4. Apeliantas reikalavimo apklausti prof. dr. S. M. ir dr. A. P. nereiškė, savo iniciatyva kitų įrodymų nepateikė. Nesant šalių prašymo dėl minėtų asmenų apklausos, bei atsižvelgiant tai, kad ekspertinio tyrimo aktu iš esmės buvo papildyta V. G. pateikta ekspertizės išvada bei pašalinti prieštaravimai, kurie buvo nurodyti ekspertizės akte, pagrindo kviesti ir teisme apklausti minėtus ekspertus nebuvo.
28.5. Apeliantas byloje pateikė 2016 m. kovo 16 d. antstolės E. Rulienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kartu su minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos ir fotonuotraukos, kuriuose matoma, kad srutų rezervuaras yra pilnas, mėšlidė taip pat faktiškai užpildyta, todėl akivaizdu, kad ieškovės pastatytais objektais apeliantas naudojosi. Pastatyti objektai iš esmės atitiko apelianto keliamus reikalavimus, todėl pretenzijų ar reikalavimų apeliantas nereiškė iki tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą.
28.6. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai, kuriais siekiama pagristi, kad apeliantas iš UAB „Oksvida“ nusipirko mėšlo šalinimo transporterį. Ši apelianto pozicija buvo išreikšta ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šių aplinkybių egzistavimą. 2019 m birželio 26 d. teismas išdavė liudijimą, kuriuo įpareigojo UAB „Oksvida“ pateikti ieškovės direktoriui ar (arba) jo atstovui sutartį, sudarytą tarp UAB „Oksvida“ ir atsakovo, dėl hidraulinio mėšlo šalinimo transporterio įrengimo bei brėžinių kopijas, kurios buvo pateiktos statybininkams, atliktų darbų perdavimo aktą, darbų apmokėjimo dokumentus bei kitą su minėta sutartimi susijusią dokumentaciją. Gautas UAB „Oksvida“ atsakymas, kad transporteris apeliantui nebuvo parduotas. Kartu su apeliaciniu skundu yra teikiami nauji įrodymai, kurie neabejotinai galėjo būti pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų dokumentų
29. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, kuriais įrodinėja, kad iš UAB „Oksvida“ pirko mėšlo šalinimo transporterį, sumokėjo už jo įrengimo darbus, teigia, kad pridedami duomenys paneigia teismo išvadas.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde neprašo jo pridedamus įrodymus priimti, juos vertinti, nenurodo kodėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui, kodėl juos pateikia tik dabar, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti dėl šių įrodymų priėmimo į bylą. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų kolegija atsakovo pateikiamų dokumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl apeliacinio proceso ribų
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už statybos darbus priteisimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl rangos sutarties ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo iš atsakovo pagrįstumą, vadovavosi teismo ekspertizės ir ekspertinio tyrimo aktais bei sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas užmokestis už šalių sutartus statybos darbus pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152 dėl kieto mėšlo mėšlidės su srutų kaupimo rezervuaru statybos, šį užmokestį sumažinus trūkumų, atsiradusių dėl ieškovės kaltės, šalinimo išlaidų dydžiu. Taip pat sprendė, kad mėšlidės konstrukciniai trūkumai atsirado dėl atsakovo ieškovei duotų nurodymų, todėl šių trūkumų šalinimo išlaidos tenka atsakovui. Vertindamas atliktus pieno bloko statybos darbus teismas nustatė, kad rašytinis susitarimas dėl pieno bloko statybos darbų tarp šalių sudarytas nebuvo, šalys dėl šių darbų susitarė žodžiu, o atsakovas už pieno bloko statybos darbus neatsiskaitė, todėl turi pareigą ieškovei apmokėti ekspertų nustatytą pieno bloko statybos darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais atmetė nustatęs, kad atsakovas už darbus iš dalies atsiskaitė, jais naudojasi, o priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153 atmetė nustatęs, kad ši sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo patenkinti atsakovo priešieškinį, kadangi 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartis nebuvo sudaryta ir darbai, nurodyti 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo akte neatlikti. Taip pat mano, kad ginčo statiniams projekto nereikėjo, taip pat nebuvo reikalinga statinio techninė priežiūra, darbus vykdė ieškovė, todėl atsakovas negali būti atsakingas už statinių trūkumus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti prioritetą teismo eksperto akte nurodytiems duomenims, o ne ieškovės iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo akto išvadoms, kurios prieštarauja teismo ekspertizės aktui, teismas nepatikrino ekspertinio tyrimo akto išvadų patikimumo. Teigia, kad ginčo statiniais negali naudotis pagal paskirtį, todėl neturi pareigos apmokėti ieškovei už statinių pastatymą, be to, teismas nepagrįstai vadovavosi ginčo statinių trūkumų šalinimo kaštais, apskaičiuotais ieškovės pateiktose ekspertinio tyrimo išvadose.
36. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčas kilo dėl mėšlidės su srutų rezervuaru (2015 m. liepos 20 d. rangos sutartis Nr. 152) ir pieno bloko (2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartis Nr. 153) statybos darbų, šalys nesutaria dėl statinių trūkumų, darbų apmokėjimo, faktinio darbų atlikimo, sutarčių sudarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įvertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pasisakydamas dėl kiekvienos iš apeliacinio skundo argumentų grupės.
Dėl teismo ekspertizės akto ir ekspertinio tyrimo akto įrodomosios reikšmės
37. Bylos nagrinėjimo eigoje, siekiant nustatyti faktiškai atliktų darbų kiekius, jų kainą, kokybę bei trūkumus, atlikta teismo ekspertizė (ekspertas V. G.). Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės išvada dėl statinių atitikties esminiams statinio reikalavimams, savo iniciatyva užsakė ekspertinį tyrimą, kurį atliko prof. dr. S. M. ir dr. A. P. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktiškai atliktų darbų kiekius, jų statybos kainą, kokybę bei trūkumus, ekspertinio tyrimo aktą vertino kaip teismo ekspertizės akto išvadas papildantį bei vadovavosi ekspertinio tyrimo akto išvadomis.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinkimu vadovautis ekspertinio tyrimo, o ne teismo ekspertizės akto išvadomis, teigia, kad teismas nepašalino šių ekspertizių prieštaravimų, prioritetą suteikė ieškovės iniciatyva atliktai ekspertizei. Mano, kad teismas turėjo vadovautis teismo ekspertizės aktu, jame pateiktais apskaičiavimais.
39. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
40. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
41. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo eigoje atlikta teismo ekspertizė (ekspertas V. G.). Ieškovė ginčijo ekspertizės išvadą, teigdama, kad ekspertas neturi kompetencijos atlikti inžinerinių statinių (mėšlidės ir srutų rezervuaro) ekspertizės. Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės išvada dėl statinių atitikties esminiams statinio reikalavimams, abejodama eksperto V. G. kompetencija, prašė teismo leisti ieškovei užsakyti statybos techninį ekspertinį tyrimą statybos darbų faktui ir vertei nustatyti. Teismas 2019 m. vasario 13 d. posėdyje leido ieškovei savo iniciatyva užsakyti ekspertinį tyrimą. Tyrimą atliko prof. dr. S. M. ir dr. A. P. Kaip matyti iš ekspertinio tyrimo objekto, ekspertinis tyrimas atliktas remiantis ne tik bylos medžiaga, tačiau ir teismo eksperto V. G. 2017 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktu.
42. CPK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei išreiškus abejones dėl teismo eksperto kompetencijos, ekspertizės akto išvadų, ar teismui manant, kad reikia daugiau objektyvių duomenų dėl ginčo statinių trūkumų, jų šalinimo kainos ar atliktų darbų apimties, teismas pagrįstai leido ieškovei užsakyti dar vieną specialių žinių reikalaujančią ekspertizę, kad būtų pašalinamos esančios abejonės dėl ekspertizės akto išvadų ar eksperto kompetencijos.
43. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ir nesiremti ieškovės iniciatyva inicijuoto ekspertinio tyrimo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizės aktą ir ekspertinio tyrimo aktą, vertino kaip pagrįstas ir neabejotinas šių aktų išvadas, kurios sutampa, taip pat sprendė, kad ekspertinio tyrimo išvados papildo ekspertizės akto išvadas, joms neprieštaraudamos. Taip pat pažymėtina, kad ekspertinio tyrimo aktą rengė du ekspertai, o ekspertizės aktą – vienas, be to, ekspertinio tyrimo aktas paremtas ne tik pakartotiniu duomenų apie tyrimo objektus (ginčo statinius) įvertinimu, tačiau ir ankstesnio, byloje jau buvusio ekspertizės akto duomenų patikrinimu. Dėl šių aplinkybių, laikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai dėl vadovavimosi abiem ekspertizėm, vėlesnį ekspertinio tyrimo aktą laikant ekspertizės aktą papildančiu įrodymu.
44. Spręsdamas dėl atliktų darbų kainos, teismas vertino ekspertinį tyrimą kaip ekspertizės aktą papildantį įrodymą. Ekspertas V. G. ekspertizės akte nurodė, kad ieškovės mėšlidės ir srutų rezervuaro faktiškai atliktų statybos darbų kaina yra 40 634,41 Eur (33 582,16 Eur + 7052,25 Eur PVM). Ekspertinio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad į teismo ekspertizės akte pateiktas teismo eksperto sudarytas lokalines sąmatas be pagrindo nėra įtrauktas žvyro pasluoksnio įrengimas visuose statiniuose, todėl mėšlidės ir srutų rezervuaro įrengimo darbų kaina turėtų būti padidinta 3 441,66 Eur su PVM suma. Įvertinęs ekspertizės ir ekspertinio tyrimo išvadas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų kaina yra 44 076,07 Eur (su PVM).
45. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ekspertinio tyrimo metu ekspertai sutiko su šiais teismo ekspertizės akte nustatytais mėšlidės statybos darbų trūkumais: hidroizoliacinė polietileno plėvelė paklota ne po visu mėšlidės dugnu, mėšlidės dugnas nėra sandarus; mėšlidės dugnui įrengti panaudoto betono klasė yra ne didesnė kaip C16/20, o turėjo būti ne žemesnė kaip C30/37, mėšlidės dugnas netinkamai armuotas, dėl ko armavimas yra neefektyvus ir nurodė, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaina yra 8 388,69 Eur su PVM. Taip pat sutiko su eksperto V. G. nustatytais šiais srutų rezervuaro statybos darbų trūkumais: srutų rezervuaras yra nesandarus, srutos iš rezervuaro patenka į aplinką; srutų rezervuaro sienelės įrengtos iš pamatams iš rūsio sienoms skirtų surenkamų blokų (betono klasė C8/10), o turėjo būti įrengtos iš ne žemesnės kaip C30/37 betono klasės konstrukcijų, nurodė, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaina yra 3 384,62 Eur su PVM.
46. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiem byloje esančiomis ekspertizėmis, vertino jas kaip viena kitą papildančias, esminių prieštaravimų dėl ekspertizėse nustatytų darbų trūkumų, apimties ar kainų pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nepagrindė ir atsakovas.
47. Šioje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos teisinių santykių, todėl šalims galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kai kiekviena privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamoj byloje ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė pateikdama savo paruoštus atliktų statybos darbų dokumentus, aktyviai dalyvaudama įrodinėjimo procese, suabejojusi teismo eksperto išvadomis savo iniciatyva prašė leisti užsakyti papildomą ekspertinį tyrimą, kuriuo vėliau grindė savo ieškinio reikalavimus (atitinkamai sumažindama reikalavimus atsakovui pagal ekspertinio tyrimo išvadas). Atsakovas iš esmės rėmėsi savo nuomone, paaiškinimais, tik jais neigė ekspertų išvadas, savo iniciatyva ekspertų nebuvo pasitelkęs, atsakovui pirmosios instancijos teisme paskirta bauda už tai, kad atsakovas trukdė teismo ekspertui apžiūrėti ginčo statinius neparuošdamas jų ekspertizei. Atsakovas, nesutikdamas su ekspertinio tyrimo išvadomis, turėjo teisę prašyti apklausti ekspertinį tyrimą atlikusius ekspertus teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo, o apeliaciniame skunde teigdamas, kad ekspertinį tyrimą atlikę ekspertai neapklausti pirmosios instancijos teisme, nepaaiškina kodėl nepasinaudojo savo teise prašyti apklausti ekspertus dar pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokie klausimai turėtų būti užduoti ekspertams. Priešingai, apeliaciniame skunde atsakovas, dėstydamas argumentus dėl jo priešieškinio atmetimo pirmosios instancijos teisme, remiasi ekspertinio tyrimo išvadomis, kad mėšlidės ir srutų rezervuaro darbai atlikti su trūkumais. Tai parodo, kad atsakovas sau palankias ekspertinio tyrimo išvadas laiko pagrįstomis, o nepalankias kritikuoja, neigia, tačiau jų nepagrįstumo įrodymų neteikia. Kaip matyti iš atsakovo argumentų, atsakovas iš esmės nesutinka su ekspertų išvadų vertinimu dėl to, kad teismas pasirinko vadovautis atsakovui nepalankiomis ekspertinio tyrimo išvadomis, kadangi ekspertinio tyrimo išvados ir jame pateikti skaičiavimai parodo mažesnę ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo vertę ir teismui vadovaujantis ekspertinio tyrimo išvadomis padidėja ieškovei priteistina tinkamai atliktų darbų vertė.
48. Dėl nurodytų motyvų laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ekspertizės aktas, tiek ekspertinio tyrimo aktas yra tinkami įrodymai ir jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada, pateikta ekspertizę paskyrus teisme, yra vertinama kaip ekspertizės aktas (CPK 212 straipsnis), o ekspertinis tyrimas, atliktas ieškovės iniciatyva, nors jame taip pat pateikiamos specialiųjų žinių reikalaujančios išvados yra vertinamas kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Tačiau dėl to ekspertinio tyrimo įrodomoji reikšmė nėra mažesnė nei ekspertizės akto, abu šiuos informacijos šaltinius teismas turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei įrodymų ištyrimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis).Todėl, vertinant kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat remiasi teismo ekspertizės akto ir ekspertinio tyrimo išvadomis.
Dėl subjekto, atsakingo už konstrukcinius mėšlidės statybos trūkumus
49. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovė, būdama specialistė, turėjo pastatyti mėšlidę su srutų rezervuaru taip, kad būtų galima jais naudotis. Nesudėtingų statinių, pagalbinių ūkio statinių statybai projektai nebūtini, kaip ir jų statybos techninė priežiūra, todėl teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad atsakovas atsakingas, kaip faktiškai vykdęs statybos darbų priežiūrą. Atsakovas pasitikėjo ieškove, manė, kad ji turi pakankamai patirties atlikti reikiamus darbus tinkamai. Teigia, kad mėšlidės dugnas yra nesandarus ir jis gali būti ištaisytas tik naujai įrengiant dugną, bet ne jį pataisant, nes ištaisyti mėšlidės dugno neįmanoma, o tam reikalingos 14 856,61 Eur išlaidos, kaip nustatė statinius apžiūrėjęs teismo ekspertas. Apibendrintai pasakytina, kad atsakovas iš esmės teigia, kad rangovei teko pareiga užtikrinti rangos darbų rezultatą, todėl atsakomybė už visus statybos darbų trūkumus tenka ieškovei. Atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria mėšlidės konstrukcinių trūkumų pašalinimo išlaidos nebuvo atimtos iš ieškovei priteistinos sumos, o buvo vertintos kaip tenkančios atsakovui.
50. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje rangos teisinius santykius reglamentuojančioje teisės normoje – CK 6.645 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).
51. Pagal specialią statybos rangos sutarties sampratą, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Sistemiškai vertinant aptartą reguliavimą spręstina, kad tais statybos rangos atvejais, kai rangovas vykdo užsakovo nurodymus, kurie neprieštarauja normatyviniams statybos dokumentams, už tų darbų rezultatą atsakomybė tenka užsakovui.
52. Pirmosios instancijos teismas ekspertų nustatytus statybos darbų trūkumus pagal jų kilmę išskyrė į dvi grupes: konstrukcinius (mėšlidės betoninio dugno (grindų) paviršiaus nuolydis yra suformuotas ne į mėšlo iškrovimo ir srutų surinkimo kanalo pusę, o priešinga kryptimi; mėšlidėje neįrengtas srutų nuvedimas iš transporterio kanalo) ir technologinius (mėšlidės dugno (grindų) prijungimų prie betoninių sienelių hidroizoliacija nepratęsta į viršų ne mažiau 300 mm virš grindų lygio; hidroizoliacinė polietileno plėvelė paklota ne po visu mėšlidės dugnu, mėšlidės dugnas nėra sandarus; mėšlidės dugnui įrengti panaudoto betono klasė yra ne didesnė kaip C16/20, o turėjo būti ne žemesnė kaip C30/37; mėšlidės dugnas netinkamai armuotas (vielos tinklas per konstrukcijos aukštį yra įbetonuotas nevienodame gylyje (8 cm, 10 cm ir 8 cm nuo pado apačios)), dėl ko armavimas yra neefektyvus; srutų rezervuaras yra nesandarus, srutos iš rezervuaro patenka į aplinką; srutų rezervuaro sienelės įrengtos iš pamatams ir rūsio sienoms skirtų surenkamų blokų (betono klasė C8/10), o turėjo būti įrengtos iš ne žemesnės kaip C30/37 betono klasės konstrukcijų). Teismas sprendė, kad mėšlidės konstrukciniai trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo, kuris faktiškai vadovavo statybos darbams ir juos prižiūrėjo, kaltės, todėl su mėšlidės konstrukcinių trūkumų pašalinamu (srutų nuvedimo iš mėšlo tiekimo transporterio kanalo įrengimas, naujo srutinių nuotekų surinkimo kanalo su šulinėliu įrengimas, suformuojant reikalaujamo dydžio ir krypties dugno paviršiaus nuolydžius) susijusias išlaidas atsakovas turi padengti savo sąskaita.
53. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo objektų statyba vykdyta be techninio projekto, be specialistų priežiūros, nes normatyviniai statybos dokumentai šių reikalavimų nenumatė. Ieškovės sukurti objektai iš esmės yra tik atsakovo ir ieškovės bendradarbiavimo rezultatas. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas aktyviai dalyvavo mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos procese, davė nurodymus dėl objektų dydžio, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, posėdžio metu atsakovas pripažino, kad mažesnė mėšlidė pastatyta jo nurodymu, tačiau sutartis nebuvo tikslinta, taip pat matyti, kad objektai statyti iš dalies naudojant ir atsakovo pateiktas medžiagas. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, tokiu būdu atsakovas naudojosi CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą, o ieškovė privalėjo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus (CK 6.689 straipsnio 3 dalis).
54. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu statybos darbų trūkumų kilmės klasifikavimu, kad atsakovui aktyviai dalyvaujant statybos procese, duodant nurodymus dėl objektų parametrų, konstrukciniai mėšlidės statybos darbų trūkumai (mėšlidės betoninio dugno (grindų) paviršiaus nuolydis yra suformuotas ne į mėšlo iškrovimo ir srutų surinkimo kanalo pusę, o priešinga kryptimi; mėšlidėje neįrengtas srutų nuvedimas iš transporterio kanalo) pagrįstai vertinti kaip trūkumai, už kuriuos atsakingas pats atsakovas.
55. Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (CK 6.689 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas darbų atlikimo metu pastabų ar pretenzijų ieškovei nereiškė, pradėjo naudoti mėšlidę ir srutų rezervuarą pagal paskirtį, teigia tuomet pastebėjęs trūkumus, kurie buvo užfiksuoti antstolės E. Rulienės 2016 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pirmiausia pastebėti darbų trūkumai – mažesni objektų parametrai nei numatyta rangos sutartyje (kaip jau minėta, šie parametrai koreguoti paties atsakovo iniciatyva) ir tinkamo mėšlidės srutų išbėgimo nebuvimas. Kadangi byloje išvadas pateikusių ekspertų nustatyti trūkumai – mėšlidės betoninio dugno (grindų) paviršiaus nuolydis suformuotas ne į mėšlo iškrovimo ir srutų surinkimo kanalo pusę, o priešinga kryptimi bei mėšlidėje neįrengtas srutų nuvedimas iš transporterio kanalo – negalėjo būti atsakovo nepastebėti, labiau tikėtina, kad būtent tokie konstrukciniai sprendimai priimti ir darbai atlikti atsakovo iniciatyva, todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidas, susijusias su mėšlidės konstrukcinių trūkumų pašalinamu (srutų nuvedimo iš mėšlo tiekimo transporterio kanalo įrengimas, naujo srutinių nuotekų surinkimo kanalo su šulinėliu įrengimas, suformuojant reikalaujamo dydžio ir krypties dugno paviršiaus nuolydžius) atsakovas turi padengti savo sąskaita. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei priteistinos sumos mažinimo mėšlidės konstrukcinių trūkumų šalinimo išlaidomis.
Dėl ieškovės atliktų statybos darbų kainos ir mėšlidės technologinių trūkumų bei srutų rezervuaro trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio
56. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl faktiškai ieškovės atliktų darbų kainos nustatė, kad pagal ekspertizės aktą mėšlidės ir srutų rezervuaro faktiškai atliktų statybos darbų kaina yra 40 634,41 Eur (33 582,16 Eur + 7052,25 Eur PVM), o ekspertiniu tyrimu nustatyta didesnė 3 441,66 Eur su PVM suma kaina, nes į teismo ekspertizės akte pateiktas teismo eksperto sudarytas lokalines sąmatas be pagrindo nėra įtrauktas žvyro pasluoksnio įrengimas visuose statiniuose, todėl mėšlidės ir srutų rezervuaro įrengimo darbų kaina. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų kaina – 44 076,07 Eur (su PVM). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas mėšlidės technologinių trūkumų šalinimui reikalingų išlaidų dydį nustatė, kad ekspertinio tyrimo metu ekspertai sutiko su šiais ekspertizės akte nustatytais mėšlidės statybos darbų trūkumais: hidroizoliacinė polietileno plėvelė paklota ne po visu mėšlidės dugnu, mėšlidės dugnas nėra sandarus; mėšlidės dugnui įrengti panaudoto betono klasė yra ne didesnė kaip C16/20, o turėjo būti ne žemesnė kaip C30/37, mėšlidės dugnas netinkamai armuotas, dėl ko armavimas yra neefektyvus ir nurodė, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaina yra 8 388,69 Eur su PVM.
57. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas ieškovės atliktų darbų ir trūkumų šalinimo kainas nustatė išimtinai remdamasis ekspertinio tyrimo aktu. Nors atsakovas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės atliktų statybos darbų ir trūkumų šalinimo kaina, tačiau argumentų (be tų, kad teismas turėjo nesivadovauti ekspertinio tyrimo aktu) ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikia bei nenurodo. Vien apelianto nesutikimas su teismo išvadomis, atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti neteisinga pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovės atliktų darbų vertę ar darbų, reikalingų mėšlidės technologinių trūkumų šalinimui, vertę. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir laiko, kad ieškovės faktiškai atliktų darbų kaina – 44 076,07 Eur su PVM, o mėšlidės technologinių trūkumų šalinimo kaina – 8 388,69 Eur su PVM.
58. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad srutų rezervuaro trūkumus galima pašalinti neardant įrengtų srutų rezervuaro konstrukcijų, nurodo, kad srutų rezervuaras sumūrytas iš blokų, o turi būti monolitinis, kad į aplinką nepatektų teršalų, jis per žemas, jį reikia pastatyti iš naujo, tam reikia 12 309,41 Eur išlaidų.
59. Teismas nustatė, kad ekspertinį tyrimą atlikę ekspertai sutiko su šiais eksperto V. G. nustatytais srutų rezervuaro statybos darbų trūkumais: srutų rezervuaras yra nesandarus, srutos iš rezervuaro patenka į aplinką; srutų rezervuaro sienelės įrengtos iš pamatams iš rūsio sienoms skirtų surenkamų blokų (betono klasė C8/10), o turėjo būti įrengtos iš ne žemesnės kaip C30/37 betono klasės konstrukcijų, nurodė, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaina yra 3 384,62 Eur su PVM.
60. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ekspertas V. G. ekspertizės aktu nustatė, kad trūkumų, nustatytų srutų rezervuare ištaisymui, reikalinga atlikti įrengto srutų rezervuaro su srutovežio aikštele atkasimą, jų konstrukcijų visišką išardymą ir statybinio laužo išvežimą į statybinių atliekų sąvartyną. Atlikto ekspertinio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad srutų rezervuaro trūkumus galima ištaisyti neardant įrengtų srutų rezervuaro konstrukcijų, o atlikus šiuos darbus: srutų rezervuaro sienučių ir dugno nuvalymas, betono konstrukcijų siūlių ištrupėjimų, betono įtrūkių užtaisymas, srutų rezervuaro dugno ir sienučių padengimas geomembrana iš vidaus, suklijuojant siūles, užsandarinant. Pirmosios instancijos teismas, byloje esant dviem skirtingoms ekspertų nuomonėms dėl srutų rezervuaro trūkumų ištaisymo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo sutikęs, kad trūkumus reikia taisyti, neišardant srutų rezervuaro konstrukcijų, tarėsi su ieškove dėl trūkumų ištaisymo.
61. Kaip jau šioje nutartyje minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek ekspertizės aktas, tiek ekspertinio tyrimo aktas yra tinkami įrodymai ir jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o byloje esant duomenims, kad srutų rezervuaro konstrukcinius trūkumus galima pašalinti mažesnėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti ieškovei priteistiną užmokestį už srutų rezervuaro statybos darbus ekspertinio tyrimo akte nurodyta (mažesne) apimtimi. Apeliantas, teigdamas, kad reikalingas srutų rezervuaro statymas iš naujo, kaip jau šioje nutartyje minėta, teikia prioritetą jo užimamai procesinei pozicijai palankesniems įrodymams (teismo ekspertizės aktui), neigia ieškovės iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo išvadas, remdamasis savo paaiškinimais, tačiau objektyviais duomenimis negrindžia savo paaiškinimų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą).
63. Atsakovo nurodomos trūkumų ištaisymo sumos ir darbai nėra grindžiami duomenimis, kurie galėtų sudaryti pagrindą abejoti minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl srutų rezervuaro trūkumų šalinimo darbų pobūdžio ir vertės, padarytomis įvertinus įrodymų visetą ir remiantis įrodymų pakankamumo taisykle.
64. Atsakovas papildomai teigia, kad vertinant darbų kainą pieno bloke apskaičiuota du kartus už stogo dangos profilius. Teismo ekspertizės akte, eksperto sudarytoje pieno bloko statybos darbų lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad pieno bloko statyboje, be kitų statybos darbų ir medžiagų, panaudoti stogų dangos plieniniai profiliai (kiekis 136,5 kv. m, darbo, resursų kodas – 90291-1, kaina – 713,90 Eur be PVM). Ekspertiniame tyrime nurodoma, kad teismo ekspertizės akte pateiktoje eksperto sudarytoje pieno bloko statybos lokalinėje sąmatoje, neįtraukti visi pieno bloko įrengimui reikalingi darbai ir medžiagos. Ekspertiniame tyrime teigiama, kad be teismo eksperto nurodytų pieno bloko statybos darbų, papildomai turėjo būti įtraukti šie: žvyro pasluoksnio įrengimas; grebėstavimas, naudojant pneumo įrankius; taip pat teigiama, kad buvo reikalingos papildomos medžiagos – stogo dangos profiliai (kiekis 130 kv. m, darbo, resursų kodas – 90291, kaina – 635,70 Eur be PVM). Taigi, ekspertiniame tyrime nurodomi papildomai atlikti pieno bloko statybos darbai ir papildomos panaudotos, ekspertizės akte nenurodytos, medžiagos, taip iš esmės patikslinant ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekį, todėl teigti, kad du kartus apskaičiuota už tuos pačius stogo profilius, nėra pagrindo.
65. Dėl kitų pieno bloko sutarties sudarymo aplinkybių ir pieno bloko statybos darbų vertės atsakovas argumentų iš esmės nepateikia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmesti priešieškinį (kuriuo atsakovas, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančia pieno bloko statybos rangos sutartį ir jo perdavimo aktą), todėl dėl šių atsakovo argumentų pasisakoma atskirai.
Dėl priešieškinio
66. Pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152; pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153 dėl pieno bloko statybos, pasirašytą tik ieškovo, ir 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą pagal šią rangos sutartį, nes rangos sutartis nebuvo sudaryta ir darbai neatlikti.
67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbai atlikti, nes ieškovė pastatė ūkininko ūkyje mėšlidę su srutų rezervuaru ir pieno bloką, 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovo atlikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas mėšlidės su srutų rezervuaru darbus priėmė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas statybos darbų rezultatais naudojasi (nors mėšlidė ir srutų rezervuaras yra nesandarūs). Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai dėl darbų neatlikimo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl darbų priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais.
68. Pagal galiojantį reguliavimą, rangovas gali vienašališkai, be užsakovo priėmimo, perduoti statybos rangos darbus CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju - darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, tačiau jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šalių sudarytos 2015 m. liepos 20 d. rangos sutarties Nr. 152 nuostatomis darbų priėmimo sąlygos nenumatė kitokios darbų priėmimo tvarkos, nei numato įstatymas, o šalių susitarimas dėl pieno bloko statybos buvo žodinis (2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153 pasirašė tik ieškovė), duomenų, kad šalys tarėsi dėl kitokios pieno bloko statybos darbų priėmimo tvarkos taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktas pagal 2015 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 152 ir 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktas pagal 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153 gali būti pripažinti vienašališkais darbų perdavimo aktais, nes nesilaikyta CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytos vienašalio darbų perdavimo formos.
69. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo priešieškinyje suformuluoti reikalavimai pripažinti konkrečius dokumentus negaliojančiais yra teisiškai ydingi, nes patys darbų priėmimo aktai ir pieno bloko statybos rangos sutartis yra pasirašyti tik ieškovo, todėl atsakovui teisinių pasekmių nesukelia, kadangi darbų priėmimo aktuose nėra žymos, kad užsakovas (atsakovas) darbus priimti atsisakė, kaip to reikalauja CK 6.694 straipsnio 4 dalis, minėti aktai yra nepasirašyti abiejų šalių, be žymos apie atsakovo atsisakymą aktus pasirašyti, todėl nelaikytini vienašaliais perdavimo aktais. Teisinės pasekmės atsakovui kyla tik iš jo paties atliktų veiksmų – faktinio statybos rangos darbų priėmimo ir žodinio susitarimo dėl pieno bloko statybos sudarymo, todėl tik šie veiksmai gali būti ginčijami sandorių negaliojimo pagrindais. Pažymėtina, kad konkrečių šių sandorių negaliojimo pagrindų atsakovas nenurodo, todėl teismas pasisako dėl atsakovo argumento, kad jis ginčo darbų nepriėmė, todėl neprivalo už juos mokėti.
70. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė, nurodo, kad mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbai nekokybiški, jų naudoti pagal paskirtį negalima.
71. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 8 d. ieškovė atliktų darbų aktus išsiuntė atsakovui ir šį ieškovės veiksmą pirmosios instancijos teismas vertino kaip rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Atsakovas atliktų darbų aktų nepasirašė. Atkreiptinas dėmesys, kad užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda ne tik pasirašius atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktą, bet ir pradėjus faktiškai naudotis darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad statybos darbų trūkumai nebuvo esminiai ir atsakovas šiais darbais naudojasi, todėl atsakovo teiginiai dėl darbų nepriėmimo yra nepagrįsti.
72. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbus atliko su trūkumais, tačiau kitos aplinkybės įrodo, kad atsakovas šiais objektais naudojosi pagal jų tikslinę paskirtį. Minėtą aplinkybę pirmiausia patvirtino antstolės E. Rulienės 2016 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikiamos statinių nuotraukos, kuriose matyti beveik iki kraštų mėšlu užpildyta mėšlidė ir užpildytas srutų rezervuaras. Šių statybos objektų naudojimą taip pat patvirtina tai, kad atsakovui paskirta bauda už statybos objektų neparuošimą ekspertizei (mėšlo iš mėšlidės nepašalinimą) bei tai, kad ekspertizės akte pateikiamose nuotraukose matyti iš dalies užpildyta mėšlidė ir srutų rezervuaras. Mėšlidės ir srutų rezervuaro naudojimą patvirtino ir teismo ekspertas V. G. ekspertizės akto 2.6.3 papunktyje nurodydamas, kad mėšlidė ir srutų rezervuaras yra naudojami pagal paskirtį.
73. Kadangi atsakovas faktiškai mėšlidę ir srutų rezervuarą naudojo, iš dalies juos apmokėjo (2015 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 2 000 Eur), o mėšlidės ir srutų rezervuaro trūkumai gali būti pašalinti, todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akto (mėšlidės ir srutų rezervuaro) pripažinimo negaliojančiu.
74. Dėl ieškovės atliktų pieno bloko statybos darbų kokybės atsakovas pretenzijų neturėjo, o tiesiog teigė, kad už pieno bloko statybą yra apmokėjęs grynaisiais pinigais, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nesant ginčo dėl faktiškai ieškovės tinkamai atliktų pieno bloko statybos darbų ir dėl atsakovo užsakymo šį bloką statyti fakto, spręstina, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti priimti pieno bloko statybos darbų (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir atsakovo reikalavimą dėl 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akto (pieno bloko statybos darbai) pripažinimo negaliojančiu.
75. Pirmosios instancijos teisme atsakovas įrodinėjo, kad 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties dėl pieno bloko statybos raštu nesudarė. Pirmosios instancijos teismui byloje nustačius, kad dėl pieno bloko statybos šalys susitarė žodžiu, teismas konstatavo, kad tik rangovo 2015 m. gruodžio 22 d. pasirašyta sutartis Nr. 153 tarp šalių sudaryta nebuvo, buvo sudaryta kita žodinė sutartis. Todėl teismas nurodė, kad nesudaryta sutartis (2015 m. gruodžio 22 d. tik rangovo pasirašyta sutartis Nr. 153) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas, atsakovas negali remtis negaliojančio sandorio faktu, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties Nr. 153 pripažinimo negaliojančia atmestas.
76. Su šia teismo išvada sutiktina, kadangi atsakovas neginčijo žodinės sutarties dėl pieno bloko statybos, ją pripažino, net teigė apmokėjęs už darbus, o tik rangovo pasirašytas dokumentas nėra sutartis, todėl ir neginčytina sutarčių negaliojimo pagrindais. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti, kad 2015 m. gruodžio 22 d. sutartis Nr. 153 dėl pieno bloko statybos nebuvo sudaryta ir kartu tenkinti ieškinio dalį dėl užmokesčio už pieno bloko statybos darbus, nes tarp šalių buvo sudaryta žodinė pieno bloko statybos rangos sutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai tapatina 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties Nr. 153 dėl pieno bloko statybos nesudarymo pasekmes su žodinės sutarties dėl pieno bloko statybos teisinėmis pasekmėmis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, teismas sprendė, kad šalys dėl pieno bloko statybos susitarė žodžiu, rašytinė sutarties forma, kurioje būtų atspindėta suderinta sandorio šalių valia, neegzistavo, byloje buvo tik ieškovės pasirašytas dokumentas pavadintas 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartimi Nr. 153 dėl pieno bloko statybos. Būtent šį dokumentą priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovas, šį savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutarties Nr. 153 su ieškove jis nesudarė, o darbų pagal šią sutartį ieškovė neatliko. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė nustatęs, kad nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.
77. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui pastatė pieno bloką. Atsakovas teigia už pieno bloko statybos darbus, pagal žodinį susitarimą su ieškovės atstovu, atsiskaitęs. Tai iš esmės reiškia, kad šalys sudarė sutartį žodine forma (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas, pripažinti 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartį Nr. 153, negaliojančia yra ydingas, kadangi jis yra nukreiptas į konkretaus rašytinio dokumento (pavadinto 2015 m. gruodžio 22 d. rangos sutartimi Nr. 153) pripažinimą negaliojančiu, nors šis dokumentas negali būti pripažintas sutartimi, jame nesant raštu suderintos dviejų šalių valios šią sutartį sudaryti (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį priešieškinio reikalavimą nepagrįstu bei jį atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
78. Apibendrindama nutartyje minėtas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino dalį ieškinio reikalavimų dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo bei pagrįstai atmetė visus priešieškinio reikalavimus, todėl skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, atsakovas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
79. Ieškovė pateikė įrodymus, kad rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, patyrė 850 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kometa“, juridinio asmens kodas 176521658, iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Agnė Tikniūtė