Bylos Nr. N1-247-506/2021
Proceso Nr. 01-1-24759-19
Procesinė kategorija: 1.2.14.1.2.5.; 1.2.14.3.2.1.;
2.3.6.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui, nepilnamečio kaltinamojo E. H. įstatyminei atstovei R. J.-M., nepilnamečio kaltinamojo E. K. įstatyminei atstovei D. Č., advokatams R.Vanagui, A.Svilai, civilinio atsakovo – VšĮ Vaikų ir paauglių socializacijos centras atstovui - adv. Ž. Narkevičiui, civiliniams atsakovams – S. H. ir N. H., nukentėjusiesiems P. Š. ir K. P.-Š., nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei K. P.-Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, šiuo metu laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo (9-os klasės moksleivis), nevedęs, teistas 9 kartus: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 nuosprendžiu pagal LR BK178 str. 2 d.– 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmė subendrinta su 2018-08-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 11 mėn. laisvės apribojimo; 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10- 15 nuosprendžiu pagal LR BK 178str.1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nuosprendžiu pagal LR BK178 str. 2 d.; 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10- 18 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme; 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d.– 2 metų laisvės apribojimo bausme; 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-27 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str.1 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-25 nutartimi subendrintos 2019-02-22 ir 2019-02-27 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė - 2 metai laisvės apribojimo, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-30 nutartimi pakeista 45 parų areštu; 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.- 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinti su 2019-07-30 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė - 6 mėn. ir 20 dienų laisvės atėmimo, LR BK 92 str. 1 d. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64-1 str. - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2019-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 9 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo. LR BK 92 str. 2 d. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje,
ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, 8-os klasės moksleivis, nevedęs, teistas 2 kartus: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., pritaikius BK 64-1 str. - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., bausmes subendrinus ir pritaikius LR BK 64-1 str. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2019-12-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. H. atvirai pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:
jis 2019-06-13 apie 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuriame gyvena jo pažįstamas nepilnametis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., apgaudamas pastarąjį dėl atėjimo priežasties, t.y. sakydamas, kad atnešė elektroninę cigaretę, ir A. Š. akivaizdoje, jo tėvų miegamajame iš komodos stalčiaus pagrobė dviejuose vokuose buvusius 4000 eurų grynųjų pinigų, priklausančių sutuoktiniams P. Š. ir K. P.-Š., po ko su pinigais pasišalino.
Šiais veiksmais E. H. padarė K. P.-Š. 4000 eurų turtinę žalą.
Be to, E. H. ir E. K., įsibrovę į patalpą bei panaudoję fizinį smurtą ir kitaip atėmę galimybę asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą:
jie 2019-06-20 apie 13.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, apgaudami mažametį Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl atėjimo priežasties, turto grobimo tikslu įsibrovė į pastarojo namus, t.y. adresu (duomenys neskelbtini) esantį butą ir ten, E. H. suėmus Ž. Š. už pečių ir prievarta šį nunešus bei uždarius tualete, o E. K. laikant tualeto duris, kad Ž. Š. neišeitų, taip šiais bendrais veiksmai sukėlė pastarajam fizinį skausmą bei atėmė galimybę priešintis. Tada E. H. pradėjo bute ieškoti pinigų ir miegamojo komodos stalčiuje radęs 100 svarų sterlingų (114 eurų) grynųjų pinigų, priklausančių sutuoktiniams P. Š. ir K. P.-Š., kartu su E. K. pasišalino.
Šiais veiksmais E. H. ir E. K. padarė K. P.-Š. 114 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamuoju E. H. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2019-06-13 dienos metu jis buvo kartu su E. K.. Jie važiavo pas A. Š. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). E. K. liko laukti laiptinėje prie durų, o jis (E. H.) paskambino į duris. Jas atidarė A. Š.. Jis (E. H.) pasisveikino, pasakė kažką apie žaidimus ar, kad elektroninę cigaretę atnešė, ir užėjo į butą. Kadangi žinojo, kad miegamajame komodos stalčiuje padėti pinigai, priėjo prie komodos, paėmė iš stalčiaus du vokus su pinigais ir išbėgo iš buto. Pinigų buvo daug - lygiai 4 tūkstančiai eurų. Viename voke buvo 200 eurų, kitame - daug 50 eurų kupiūrų. Tai buvo seniai, todėl jis dėl ligos (past. – diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) ne viską atsimena. A. Š. jį vijosi, sakė, kad policiją iškvies.
Po savaitės abu su E. K., žinodami, kad gali dar rasti pinigų, vėl nuvažiavo pas A. Š., tačiau duris atidarė mažas vaikas – A. Š. brolis. Jis (E. H.) užėjo į vidų ir gal po 2 minučių pakvietė E. K.. Tada jis (E. H.) vaiką nunešė į tualetą ir ten uždarė, o pats pradėjo bute ieškoti pinigų. E. K. tuo metu laikė tualeto duris. Vaikas lyg šaukė, kad jį išleistų, spardė duris, todėl jis E. K. pasakė įjungti tualete šviesą. Vėliau apšvietimas tualete automatiškai išsijungė. Ant komodos arba lagamine, o gal sieninėje spintoje rado kažkokių užsienietiškų pinigų - ne eurų, berods, svarų sterlingų. Pinigus pasiėmė, nuvažiavo į geležinkelio stotį ir ten išsikeitė į eurus. Gavo apie 120 eurų, iš to sprendžia, kad svarų buvo daugiau nei 120. Juos išleido kartu su E. K. Tąkart jis rado tik svarus, eurų nerado. E. K. tomis aplinkybėmis jokių pinigų negalėjo paimti.
Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamuoju E. K. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2019-06-13 jis su E. H. autobusu atvažiavo prie nukentėjusiojo namo. E. H., paprašęs palaukti laiptinėje, vienas užėjo pas draugą, paskui išbėgo. Jis (E. K.) suprato, kad jie eina kažką vogti. E. H. pakvietus, jis taip pat buvo užėjęs į tą butą, tačiau netrukus išėjo ir vėl laukė koridoriuje.
Dėl antrojo epizodo E. K. paaiškino, kad 2019-06-20 jis su E. H. vėl važiavo ten pat, viską jau buvo suplanavę (past. – suplanavę pagrobti pinigų). Prie namo sutiko einantį namo vaiką, E. H. nusivedė tą vaiką į butą, o jis (E. K.) liko laiptinėje. Paskui E. H. jį pakvietė į vidų ir pasakė palaikyti tualeto duris. Laikydamas duris – tai truko apie 10 minučių - jis (E. K.) žinojo, kad tualete uždarytas vaikas. Vaikas kažką sakė, kad kažką kvies, vieną kartą bandė išeiti. Dėl šviesos tualete nieko nežino. E. H. vaikščiojo po butą, po to pasuko link išėjimo durų. Jis (E. K.) nusekė E. H. iš paskos ir jie išėjo. Lauke E. H. jam parodė apie 100-120 nelietuviškų pinigų – svarų. Būdamas bute jis (E. K.) tik vieną kartą pažiūrėjo kambaryje į stalčių, bet nieko nerado. Eurų iš šito buto jie neėmė, ten buvo kitokie pinigai.
Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. P.-Š. paaiškino, kad apie nagrinėjamų įvykių aplinkybes ji žino iš vaikų pasakojimų. Pirmuoju atveju buvo pagrobti du vokai su pinigais, iš viso apie 4000 eurų. Antruoju atveju buvo pagrobti 200 eurų ir taip pat svarai sterlingų, tačiau svarų sterlingų jie pasigedo vėliau. Svarai buvo komodos stalčiuje vokelyje. Apie tai smulkiau paaiškins jos vyras. Antruoju atveju pagrobti 200 eurų buvo dviejuose vokeliuose sieninėje spintoje įvairiomis kupiūromis, tai vaikų pinigai. Dėl pirmojo atvejo sūnus A. sakė, kad jis atėjusiam E. H. pradarė duris su grandinėle, tačiau šis sakė įleisti jį į butą, nes atnešė elektroninę cigaretę. A. atidarius duris E. H. jį nustūmė, nubėgo prie komodos ir paėmė pinigus. Prieš kelis metus sūnus ir E. H. kartu lankė dienos centrą, tada E. H. iš sūnaus buvo apgaule išviliojęs pinigų elektroninei cigaretei. Sūnus Ž. kaltinamųjų nepažinojo, jis pasakojo, kad rakino duris, laiptinėje matė aukščiau stovinčius du paauglius. E. H. jį stumtelėjo, sakė, kad brolis skolingas žaidimų diskų, nuėjo į svetainę, po to į miegamąjį prie komodos. Nieko neradęs į butą įleido antrą vaikiną, o jį (Ž.) sugriebęs už rankų, nunešė ir uždarė prievarta tualete. Antras vaikinas laikė uždarytas tualeto duris, jie dar atėmė sūnaus telefoną. Vaikinai, pasak sūnaus, bute prabuvo apie 45 min, o Ž. laikė uždarytą tualete apie 30 min. Apie šį įvykį ji sužinojo tik vakare, kai grįžusi rado išverstus namus. Ž. tuo metu buvo pas močiutę. Sutvarkiusi butą ji rado ant komodos padėtus tuščius du vokus. Tie vokai prieš šį įvykį buvo padėti koridoriaus sieninėje spintoje, užkišti tarp rūbų, juose buvo laikomi pinigai - 150 Eur įvairiomis kupiūromis (10, 20 nominalo). Po šio įvykio Facebook,e jie rado E. H. ir E. K. nuotraukas ir sūnus Ž. juos abu atpažino. Abi vagystės vyko per trumpą laiką, ji negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad 200 eurų dingo pirmo epizodo metu. Apie dingusius svarus buvo minėta tyrėjui. Svarai gulėjo tame pačiame komodos stalčiuje, iš kurio buvo pagrobti 4000 eurų, gal jie buvo pagrobti ir pirmuoju atveju, t.y. 2019-06-13. Pagrobtieji pinigai buvo iš ilgalaikių santaupų. Dėl šių įvykių jie patyrė ir neturtinę žalą: turėjo daug išgyvenimų, šeimoje auga trys vaikai, dėl jų atsirado nerimas - gal jų kas nors tykos. Daugiausia nerimo sukėlė antrasis įvykis, sūnus Ž. patyrė didelius išgyvenimus, jis jaučia nerimą tamsiose patalpose, pas psichologus nesikreipė. Ž. skaudėjo kojas, jis buvo nuvežtas į ekspertizę, bet sužalojimų nenustatė. Neturtinės žalos dydį - 3000 Eur - jiems nurodė tyrėja. Baigiamosios kalbos metu K. P.-Š. prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 1500 Eur.
Nukentėjusysis P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-06-13 apie 13.55 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad jai skambino sūnus A. ir papasakojo, kad pas juos į namus atėjęs sūnaus iš matymo pažįstamas asmuo vardu E. pagrobė pinigus. Išsigandęs sūnus paprašė skubiai grįžti į namus. Jam atvažiavus į namus sūnus papasakojo, kad 2019-06-13 apie 13.30 val. į namus pas jį atėjo iš matymo pažįstamas E. H. ir iš miegamajame esančios komodos pagrobė pinigus. Pinigai buvo laikomi keliuose vokuose viršutiniame komodos stalčiuje. Dingo vokeliai su eurais, viename vokelyje buvo 4000 eurų, o kitame 100-200 eurų. Pinigus jis buvo perskaičiavęs maždaug prieš savaitę prieš šį įvykį. Kad iš to paties stalčiaus dingo svarai buvo pastebėta po antrosios vagystės. Svarai buvo padėti toliau ir pirmuoju atveju nebuvo rasti. 100-200 eurų, kurie buvo pagrobti kartu su 4000 eurų, į ieškinį neįtraukti.
Dėl antrojo epizodo sūnus Ž. pasakojo, kad jie (past. – kaltinamieji) pasitiko jį laiptinėje, užėjo į namus, išvertė visus namus. Iš pradžių ieškojo tame komodos stalčiuje, kur ir pirmo epizodo metu, bet nieko nerado. Tada kaltinamieji išvertė visus namus, paėmė vaikams dovanotus pinigus. Apie tuos pinigus žmona geriau žino, ten buvo 100 ar 150 eurų. Po antro kaltinamųjų vizito jie pasigedo 440 svarų, kurie buvo po 20 svarų kupiūromis. Apie tai, kad dingo svarai jie minėjo tyrėjai, tačiau ji to neužfiksavo, sakė, gal taip ir palikti.
Rašytiniai duomenys
Apklaustas liudytoju nepilnametis A. Š. parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) į duris paskambino E. H., kurį pažįsta iš matymo. Jam atidarius durų plyšelį, E. H. pasakė, kad turi elektroninę cigaretę, už kurią A. Š. jau buvo sumokėjęs prieš keletą mėnesių, ir paprašė atidaryti duris. A. Š. atidarė duris ir norėjo paimti elektroninę cigaretę, tačiau E. H. užėjo į namus ir pasakė, kad elektroninė cigaretė yra lauke pas jo pusbrolį. A. Š. jo įsileisti nenorėjo. E. H. atėjo į svetainę ir paklausė, ką jis daro. Atsakė, kad žaidžia su konsole. E. H. pastovėjo kelias sekundes ir nuėjo į tėvų kambarį. Anksčiau E. H. yra buvęs jų namuose ir galėjo žinoti buto išplanavimą. Nuėjęs į tėvų kambarį E. H. iš karto priėjo prie komodos, atidarė viršutinį stalčių ir pradėjo jame raustis. Jis sakė E. H., kad šis nelįstų į tėvų stalčių, tačiau šis neklausė, kažko ieškojo. Jis (A. Š.) pamatė stalčiuje vokus, kurių buvo daugiau negu penki. Kas buvo vokuose, nežinojo. Vienas vokas buvo perlenktas ir jame A. Š. pamatė 200 eurų (dvi kupiūros po 100 eurų). Pamatęs pinigus E. H. įdėjo juos į voko vidų, taip pat paėmė kažkokią rudą knygelę, ją taip pat įdėjo į voką ir išbėgo į laiptinę. Jis (A. Š.) išbėgo paskui E. H., bėgdamas laiptinėje dar šaukė, kad iškvies policiją, tačiau pastarasis neatsisukdamas bėgo. Lauke E. H. jau nebematė. Grįžęs namo paskambino mamai, pasakė, kad buvo atėjęs E. H., rausėsi po stalčių ir paėmė vokelį su 200 eurų. Neužilgo atvyko pareigūnai. Kartu su pareigūnais jie vyko pas E. H. namo ir sužinojo, kad tėvai jo atsisakė. Po kurio laiko namo grįžo jo tėtis, jis pasakė, kad vokelyje buvo 4 tūkst. eurų, kad buvo kupiūros po 50, 100, 500 eurų ir viena nauja 100 eurų kupiūra. Jis mano, kad E. H. apie namuose buvusius pinigus galėjo žinoti, nes prieš kelis metus E. H. būnant pas juos namuose jis pastarojo akivaizdoje paėmė iš ten kažkiek pinigų (1 t., b.l. 61-63).
??Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis Ž. Š. parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų ir kad jis norėjo važiuoti pas draugus (past. – įvykio dieną), bet jam neleido ir todėl norėjo pabūti namie. Laiptinėje stovėjo E. su draugu, jie įsiveržė į butą ir iškraustė tėčio stalčių. Tai truko apie 20 minučių. E. nuėjo į svetainę, apžiūrėjo stalčius. Po to E. praeidamas paėmė jį (Ž. Š.) ir nunešė į tualetą. Ką jie toliau darė, nežino. Kai atidarė duris, matė, kad išrausti stalčiai, atidarytos spintos durys. Stalčiuje laikė piniginę, bet vaikinai jos nerado. Vaikinai viską rausė, peržiūrėjo tėčio kortelę. E. „surijo“ visą mėsą, išgėrė pieną. Kai jis (Ž. Š.) buvo tualete, jie buvo paėmę iš jo telefoną. Paskambino tėtis, bet jis išsigando ir tėčiui nesakė, kad buvo E. Mama grįžusi vakare pamatė, kad viskas išrausta, paskambino į policiją. Tai buvo prieš mėnesį, apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis (Ž. Š.) atidarė buto duris, E. iškart įėjo į vidų. Jis tuos vaikinus tada pamatė pirmą kartą. Jie daužė duris, sakė „A. atidaryk“. Kai atidarė buto duris, E. įsiveržė paskui jį, vaikinai jį (Ž. Š.) patraukė, pastūmė. Įėję į tėvų kambarį jie iškart pradėjo ieškoti, sakė, kad ieško disko. K. E. rausėsi stalčiuose, jis (Ž. Š.) sakė, kad čia nieko nėra, tačiau E. mėtė daiktus ant grindų ir ant jų vos neužmindavo. Jį (Ž. Š.) stipriai paėmė už pečių ir nešė į tualetą. Pradžioje į butą užėjo E., po dvidešimties minučių ar pusvalandžio jis pasikvietė kitą vaikiną. Tuos vaikinus pažino iš nuotraukos. K. E. užėjo, jis (Ž. Š.) klausė, ko jam čia reikia, šis pasakė, kad ieškos savo diskų. Jis (past. – E. H.) ilgiausiai buvo tėvų kambaryje, rausė stalčius, ieškojo pinigų. Kai jį (Ž. Š.) uždarė tualete, suprato, kad ieškos pinigų. E. draugas sakė, kad, jei duos 10 eurų, jie išeis. K. E. jį (Ž. Š.) iš už nugaros suėmė už pečių, jam skaudėjo. Jis bandė ištrūkti, tačiau E. jį įnešė į tualetą, o jo draugas sakė, kad jie nieko nedarys ir išeis, jei jis (Ž. Š.) pabus tyliai 5 minutes. E. draugas laikė tualeto duris, jis (Ž. Š.) kojomis rėmėsi į tualetą ir stūmė duris, po ko jam labai skaudėjo koją. Tualete šviesa tai įsijungdavo, tai išsijungdavo. Jam vieną kartą pavyko atidaryti tualeto duris, bet E. draugas iškarto jį stūmė atgal. Vaikinai sakė sėdėti tyliai. Su juo kalbėjo E. Jis (Ž. Š.) sakė išleisti jį iš tualeto, šaukė vis garsiau, manė, kad gal išgirs kaimynai. Tualete išsitraukė telefoną iš kišenės, norėjo paskambinti, bet E. tai pamatė ir atėmė telefoną. Išeidami vaikinai jo telefoną paliko ant tėvų komodos. Jam kelias dienas skaudėjo koją iš vidinės pusės. Apie kojos skausmą sakė močiutei. E. nieko nerado, išėjo pavargęs ir nusivylęs. E. klausė, kur brolis laiko diskus. E. draugas jo nieko neklausė, jie nieko tarpusavyje nekalbėjo. E. pasakė draugui, kad jį ir toliau laikytų tualete. E. jam pasakė duoti 10 eurų, tačiau jis (Ž. Š.) sakė, kad turi l eurą. Jis buvo išsigandęs, išsigando tada, kai E. jį nešė į tualetą. Jis muistėsi, bandė išsivaduoti. Jam skaudėjo, kai E. jį nešė į tualetą. Vaikinus atpažinti galės. Apie įvykį jis pirmiausia papasakojo savo draugui, po to mamai, tėčiui ir policijai. Po įvykio, kai buvo prie jūros, E. skambino ir sakė, kad nori susitikti su jo broliu. Brolis jam sakė, kad bijo E., ir mama jam sakė, kad brolis bijo E. (1 t., b. l. 147-149).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, protokolo duomenimis, mažametis nukentėjusysis Ž. Š. atpažino E. H. ir parodė, kad būtent šis vaikinas lankėsi jų bute. Jo vardo nežino, nežino ar šis vaikinas laikė duris, ar ieškojo pinigų ar dar ko. Atpažino vaikiną iš veido bruožų ir plaukų (1 t. b. l. 158-161).
??Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu mažametis nukentėjusysis Ž. Š. nurodė, kad galimai E. K. yra tas vaikinas, kuris dalyvavo įvykio metu, apie kurį jis davė parodymus. Nėra visiškai tikras, panašus jo veidas (1 t., b. l. 162-165).
??Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2078/2019 (01) nurodyta, kad Ž. Š. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 168).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019-10-10 specialisto išvadoje Nr. 140-(3556)-IS1-5095 nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai (1,2,3 ir 4 pav.), rasti 2019-06-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 6 ir Nr. 9, tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas ( 4 pav.) yra paliktas E. H. kairės rankos bevardžiu pirštu. (1 t., b. l. 176-179).
??Išanalizavus E. H. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad 2019-06-13 nuo 13,47 val. iki 13,58 val. E. H. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio operatorių bokštų (celių): A66E, A66F - (duomenys neskelbtini), 054D - (duomenys neskelbtini) su kryptimi į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16).
Duomenų vertinimas bei veikų kvalifikavimas
Dėl 2019-06-13 turto grobimo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą, be kita ko, įsibrovęs į patalpą. Atviroji turto vagystė (grobimas) – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš teisėto jo savininko (valdytojo) galimybę valdyti jam priklausantį turtą, kai tai daroma viešai, matant turto savininkui ar kitiems asmenims, šiems suvokiant, jog grobiamas turtas, be to, ir kaltininkui suvokiant, jog kiti asmenys tai mato. Turto grobimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. kaltininkas suvokia, kad paima svetimą turtą, numato, jog nukentėjusysis šio turto neteks ir bus padaryta turtinė žala, o jis (kaltininkas) nurodytą turtą turės kaip nuosavą, ir būtent to nori.
Kitas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas - suprantamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į patalpą, tačiau į ją patenka be savininko (valdytojo) žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010).
Kaltinamojo E. H. kaltė, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. 2019-06-13 apie 13.30 val. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir atvirai pagrobė svetimą turtą – 4000 eurų grynųjų pinigų, įrodyta paties E. H., prisipažinusio kaltu, parodymais, liudytojo A. Š., nukentėjusiųjų K. P.-Š. ir P. Š. parodymais, E. H. naudoto telefono numerio išklotinės analize, taip pat ir kaltinamojo E. K. parodymais. Iš kaltinamojo E. H. ir liudytojo A. Š. parodymų turinio seka, kad E. H. pateko į Š. butą apgavęs nepilnametį A. Š. dėl atėjimo tikslo, t.y. nurodęs, jog neva atnešė šiam elektroninę cigaretę. Iš tikrųjų, kaip parodė E. H., jis atėjo pas A. Š. su tikslu įvykdyti vagystę ir, kaip seka tiek iš A. Š., tiek ir iš E. H. parodymų, iškart nuėjo į A. Š. tėvų miegamąjį ir A. Š. akivaizdoje iš komodos stalčiaus pagrobė vokus su pinigais, po ko iškart pasišalino. Kaltinamieji E. H. ir E. K. parodė, kad lauke perskaičiavo E. H. pagrobtus pinigus, buvo 4000 eurų. Tokią pačią pagrobtų pinigų sumą iškart po vagystės 2019-06-13 protokole-pareiškime bei apklausiamas kaip liudytojas nurodė ir nukentėjęs P. Š. (t. 1, b.l. 1,47-48).
Aptarti bylos duomenys sutampa tarpusavyje, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais bei jais remdamasis daro išvadą, kad kaltinamasis E. H. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2019-06-13 įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir nepilnamečio A. Š. akivaizdoje atvirai pagrobė pastarojo tėvų pinigus – 4000 eurų grynųjų pinigų. Nukentėjusiojo P. Š. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog be minimų 4000 eurų iš to paties komodos stalčiaus 2019-06-13 buvo pagrobtas dar vienas vokas su jame buvusiais 100-200 eurų, t.y., kad pirmuoju atveju buvo pagrobti ne 4000 eurų, o iš viso 4100 - 4200 eurų, patikimai neįrodyta jokiais kitais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo P. Š. parodymai dėl šios aplinkybės proceso metu buvo nenuoseklūs. Be kita ko, pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje, kuris buvo pareikštas praėjus daugiau kaip metams po įvykio (2020-07-15), pagrobtųjų pirmuoju atveju pinigų suma nurodoma 4000 eurų.
E. H. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, esant veiką kvalifikuojantiems objektyviesiems atvirosios vagystės ir įsibrovimo į patalpą požymiams. Veika kvalifikuojama teisingai.
Dėl 2019-06-20 plėšimo
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą, kuris apibrėžiamas kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyti plėšimą kvalifikuojantys požymiai, tai yra įsibrovimas į patalpą arba nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą ir siekė pagrobti svetimą turtą bent vienu iš nurodytų būdų, t.y. įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Kaltinamieji E. H. ir E. K. kaltinami, kad plėšimą padarė įsibrovę į patalpą bei panaudoję prieš nukentėjusįjį Ž. Š. fizinį smurtą ir atėmę galimybę šiam priešintis.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, konstatuoja, jog E. H. ir E. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta jų pačių kaltės prisipažinimu bei paaiškinimais, kaltinamųjų parodymus dalyje dėl nusikalstamos veikos aplinkybių iš esmės atitinkančiais mažamečio nukentėjusiojo Ž. Š. parodymais, nukentėjusiųjų P. Š. ir K. P.-Š., kuriems Ž. Š. papasakojo apie įvykį, parodymais, daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada, jog 2019-06-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) buvo rastas E. H. piršto pėdsakas. Šie duomenys vieni kitus papildydami, sudaro bendrą įvykio vaizdą ir patvirtina, kad kaltinamieji E. H. ir E. K., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2019-06-20 apie 13.30 val. vagystės tikslu atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko prieš buto savininkų K. P.-Š. ir P. Š. valią, šiems apie tai nežinant, tai yra apgavę mažametį Ž. Š., kuriam pamelavo, jog atėjo pasiimti pastarojo brolio A. Š. kompaktinių diskų.
Iš kaltinamųjų E. H. ir E. K. bei nukentėjusiojo Ž. Š. parodymų seka, kad bute E. H. prievarta nunešė bei uždarė mažametį Ž. Š. tualete, kas vertintina kaip fizinio smurto panaudojimas, o E. K., laikydamas tualeto duris, neleido Ž. Š. išeiti, kas vertintina kaip atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Aplinkybė, kad mažametis Ž. Š., būdamas tualete, vis tik, priešinosi, t.y. koja stūmė tualeto duris, stengėsi ištrūkti, šaukė, nešalina atėmimo galimybės nukentėjusiajam pasipriešinti požymio. Akivaizdu, kad tomis aplinkybėmis mažamečio Ž. Š. pastangos užkirsti kelią kaltinamųjų vykdomam turto grobimui buvo neproporcingos kaltinamųjų veiksmams.
Esminė nustatinėtina aplinkybė šiame kaltinimo epizode yra tai, kokią pinigų sumą, iš kur ir kokia valiuta pagrobė kaltinamieji.
Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusiųjų Š. parodymai proceso metu, vėlgi, buvo itin nenuoseklūs bei tarpusavyje prieštaringi. K. P.-Š. 2019-06-20 pranešdama teisėsaugai apie įsibrovimą į butą nurodė, jog iš buto nieko nebuvo pagrobta (t. 1, b.l. 6). Tą pačią dieną apklausta kaip liudytoja K. P.-Š. vėl nurodė, kad nenustatė, jog iš buto kas nors dingo bei įsipareigojo pranešti, jei aptiks, kad kas nors buvo pagrobta. Ir tik apklausta kaip liudytoja beveik po mėnesio (2019-07-15) ji nurodė: „2019-06-13 ir 2019-06-20 buvo pagrobtas turtas – grynieji pinigai 4000 ir 150 eurų“ (t. 1, b.l. 119-120, 125). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. P.-Š. vėl painiai aiškino apie 2019-06-20 pagrobtų iš prieškambaryje esančios spintos pinigų sumą, nurodydama tai 150 eurų, tai 200 eurų sumas. Tikslindama civilinį ieškinį bei papildomai į jį įtraukdama ieškinį reikalavimą dėl pagrobtų 440 svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimo ji nurodė, kad 2019-06-20 greta 440 svarų buvo pagrobta 200, o ne 150 eurų, kaip kad ji buvo nurodžiusiu pradiniame ieškinyje (t. 1, b.l. 64, t. 4, b.l. 198).
Abejonių kelia ir nukentėjusiosios K. P.-Š. parodymai, jog pinigai antruoju atveju (t.y. 150 arba 200 eurų) buvo pagrobti iš koridoriuje esančios sieninės spintos, kur jie buvo laikomi paslėpti dviejuose vokuose tarp drabužių. Vertinant kaltinamųjų įsibrovimo į butą priežastį, tai, kad tai buvo antras savaitės bėgyje įsibrovimas, taip pat tai, kad kaltinamieji bute išbuvo ilgai, kad ieškodamas pinigų E. H. vertė bute daiktus bei šiame kontekste vertinant įvykio vietos apžiūros protokole nuotraukose užfiksuotą aplinkybę, kad bendra tvarka buto koridoriuje nebuvo pažeista ir iš prieškambario spintos daiktai nebuvo išmėtyti, kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų toje spintoje buvo saugomi vokai su pinigais. Minėta, jog apie tai, kad iš sieninės koridoriaus spintos dingo vokai su pinigais K. P.-Š. pranešė tik beveik po mėnesio apklausta kaip liudytoja. Vertinant tai, kad antrasis įsibrovimas į nukentėjusiųjų butą įvyko savaitės bėgyje po pirmo įsibrovimo, nukentėjusiosios K. P.-Š. nurodytos aplinkybės, jog po pirmosios vagystės prieškambario spintoje ir toliau buvo laikomi vokai su pinigais ir, kad antrą kartą radus apiplėštą butą nukentėjusioji iškart nepatikrino šios pinigų slėptuvės bei tiksliai net nežino kiek pinigų buvo tuose vokuose, yra tiesiog neįtikėtinos. Tai leidžia daryti prielaidą, jog nukentėjusieji sutuoktiniai Š. tiksliai nežinojo kiek pinigų, kokia valiuta ir kokiose vietose buvo laikoma, taigi šiuo aspektu nukentėjusiųjų parodymai yra nepatikimi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į mažamečio Ž. Š. parodymus, jog kaltinamieji bute buvo gana ilgai – apie 20 minučių (past. – kaltinamojo E. H. žodžiais – apie 45 min.), kad ieškodami pinigų jie išvertė bute daiktus, kad žadėjo išeiti iš buto, jei Ž. Š. duos jiems bent 10 eurų, tačiau neradęs pinigų E. H. išėjo „pavargęs ir nusivylęs“.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad 2019-06-20 kaltinamieji iš nukentėjusiųjų buto koridoriuje esančios sieninės spintos pagrobė 150 ar 200 eurų grynųjų pinigų, nėra įrodyta, dėl to 150 eurų grobimas iš kaltinimo šalintinas.
Teismas, spręsdamas dėl 2019-06-20 iš nukentėjusiųjų buto pagrobtų grynųjų pinigų sumos vadovaujasi kaltinamųjų parodymais, jog 2019-06-20 įsibrovę į nukentėjusiųjų butą jie pagrobė ne eurus, o svarus. Pažymėtina, kad nukentėjusieji apie tai, kad 2019-06-20 buvo pagrobti svarai, nurodė tik po to, kai tai teismo posėdžio metu nurodė kaltinamieji. Kita vertus, nukentėjusiųjų parodymai dėl šios aplinkybės, vėl gi, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas praėjus po įvykio daugiau kaip metams laiko, tačiau apie pagrobtus svarus ieškinyje nukentėjusioji K. P.-Š. neužsiminė. Nukentėjusiųjų nurodyta aplinkybė neva apie pagrobtus svarus jie ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes taip jiems patarė tyrėja, yra neįtikinama. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. P.-Š. negalėjo nieko paaiškinti apie namuose buvusių svarų sumą, o nukentėjęs P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš tos pačios komodos to paties stalčiaus, kaip ir prieš savaitę, buvo pagrobtas vokas su jame buvusiais 440 svarų, t.y. jis nurodė sumą, apie keturis kartus viršijančią tą sumą, kurią nurodė kalinamieji. Kaltinamasis E. H. taip pat nurodė, kad svarus – tik žymiai mažesnę sumą - jis galimai pargobė iš tos pačios komodos miegamajame stalčiaus. Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jam su E. H. išėjus iš nukentėjusiųjų buto E. H. jam parodė apie 100-120 „nelietuviškų“ pinigų – svarų, kuriuos jie stotyje išsikeitė į eurus. Kaltinamasis E. H. nurodė, kad pagrobtus svarus išsikeitę į eurus jie gavo apie 120 eurų ir iš to jis sprendžia, kad svarų buvo daugiau nei 120. Iš Lietuvos banko tinklapyje skelbiamų Europos Centrinio Banko valiutų kursų matyti, kad 2019-06-20 Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir euro santykis buvo 0,89155 (GBP)/1(Eur) (t. 3, b.l. 197), t.y. svaro sterlingo vertė buvo mažesnė už euro vertę, todėl kaltinamojo E. H. teiginys, jog dėl pagrobtų svarų sumos jis spendžia pagal jiems išmokėtą eurų sumą išsikeitus svarus, nėra teisingas ir teismo vertinamas kaip suklydimas. Pagal E. K. parodymus, E. H. iš nukentėjusiųjų buto pagrobė apie 100-120 eurų „nelietuviškų“ pinigų, o iš E. H. parodymų seka, kad išsikeitus pagrobtus svarus į eurus, jie gavo apie 120 eurų. Pavertus 120 eurų į svarus pagal 2019-06-20 kursą, gaunama 106,98 svarų sterlingų suma, tai yra panaši suma į E. K. nurodytą 100-120 „nelietuviškų“ pinigų sumą. Vertinant nukentėjusiojo P. Š. parodymus, jog pagrobti svarai buvo 20 nominalo kupiūromis, vėl gi, laikantis in dubio pro reo principo, įpareigojančio visas abejones vertinti kaltinamųjų naudai, konstatuotina, jog byloje esantys duomenys leidžia patikimai konstatuoti tik tai, kad kaltinamieji pagrobė 100 svarų, kas nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko 114 eurų sumą
Aukščiau išanalizuoti bylos duomenys patvirtina, kad E. H. ir E. K. 2019-06-20 įsibrovė į nukentėjusiųjų butą ir ten panaudoję prieš nukentėjusįjį Ž. Š. fizinį smurtą bei atėmę galimybę šiam priešintis, iš miegamojo komodos stalčiaus pagrobė 100 svarų grynųjų pinigų. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.
Teismas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka teismo posėdyje pranešė proceso dalyviams apie tikimybę, jog kaltinamieji gali būti nuteisti dėl veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte, t.y. dėl dalyje kaltinimo dėl pagrobtų pinigų sumos bei valiutos (t.4, b.l. 6).
Dėl skirtinų bausmių
Kaltinamasis E. H. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių pirmoji priskiriama apysunkių, antroji – sunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamasis E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai.
Nusikalstamomis veikomis padaryta žala nėra atlyginta.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, o jų atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje bei tai, kad jie nusikalto prieš mažametį.
Kaltinamasis E. H. teistas 9 kartus, taip pat 3 kartus baustas už administracinius nusižengimus, 10 kartų administracinio nusižengimo teisena prieš jį buvo nutraukta/nepradėta, nes E. H. nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė. ( 2 t. b. l. 156-160).
E. H. buvo gydytas (duomenys neskelbtini)ligoninėje. 2020-05-19 jam atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė. Nustatyta, kad E. H. nusikaltimų padarymo metu turėjo (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis nesirgo lėtine psichikos liga. Lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)jam nustatyta 2019-12-10. Šiuo metu E. H. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija, dėl kurios jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose ( 2 t., b.l. 40-47).
Priklausomybių ligos E. H. nediagnozuotos ( t. 3, b.l. 69).
E. H. yra VšĮ (duomenys neskelbtini)ugdytinis, tačiau 2019-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl nuolatinio taisyklių, jam būnant VšĮ (duomenys neskelbtini)centre, nesilaikymo, nuolatinių pabėgimų, E. H. buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – jis vieneriems metams nuo 2019-10-11 buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. NP-865-818/2019).
VšĮ (duomenys neskelbtini), kaip ir (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovybė E. H. charkterizuoja neigiamai (t. 2, b.l. 164-165, 170), charakteristika iš (duomenys neskelbtini) centro - patenkinama ( t. 2,b.l. 167-168).
Kaltinamasis E. K. teistas du kartus, 8 kartus administracinio nusižengimo teisena jam buvo nutraukta/nepradėta, nes E. K. nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė ( t. 3, b.l. 36-39).
E. K. nuo 2018-02-04 iki 2018-02-08 buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje ( t. 3, b.l. 74), tačiau iš 2019-09-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 104MS-159/2019 seka, kad skirti E. K. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t., b.l. 80).
Priklausomybės ligos E. K. nediagnozuotos ( t. 3, b.l. 70).
E. K. (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro vadovybės, taip pat (duomenys neskelbtini) centro vadovybės charakterizuojamas neigiamai (t. 3,b.l. 42, 44).
Abu kaltinamieji yra linkę nusikalsti, jų daromos nusikalstamos veikos sunkėja, taigi jie yra pavojingi.
Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios sankcijos – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Kaltinamieji tiek nusikalstamų veikos darymo metu, tiek ir dabar yra nepilnamečiai, todėl bausmės jiems turi būti skiriamos vadovaujantis BK normomis, numatančiomis bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. BK 91 straipsnyje (Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai) nurodoma, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais, būtent atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
BK 92 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui) 2 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taigi teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam E. H. skirtinos bausmės, vertina jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą - padaryti apysunkis ir sunkus kvalifikuoti nusikaltimai nuosavybei, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. E. H. 9 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat baustas administracine tvarka, jis formaliai mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini)centre, tačiau dėl nuolatinių pažeidimų teismo sprendimu jis buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini)centrą, kuriame bus iki kol sulauks pilnametystės, t.y. iki 2021-05-28.
Teismas skiria E. H. už abi nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Be to, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu E. H. paskirta 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme.
Teismas, vadovaudamasis BK 91 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis laikytis bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumų, būtent, vertindamas byloje surinktus duomenis apie kaltinamojo E. H. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, taip pat jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, susidariusią situaciją vertina kaip itin komplikuotą. Byloje surinkti duomenys leidžia numanyti, kad E. H. priešingą teisei elgesį galimai nulemia jo turimi psichikos sveikatos sutrikimai. Po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo E. H. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), šiuo metu E. H. yra medikamentinės remisijos būsenoje. E. H. tėvai S. H. ir N. H., tikėtina, dėl sūnaus psichikos sutrikimų, nebepajėgūs kontroliuoti jo elgesį bei atsakyti už pastarojo daromą žalą, todėl jie sūnaus oficialiai atsisakė ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla dėl neterminuoto jų tėvų valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Nepaisant to, E. H. tėvai teismo posėdžio metu tvirtino, kad jie nėra atitolę nuo sūnaus, palaiko su juo nuolatinį ryšį telefonu, sūnų lanko ir remia materialiai. (duomenys neskelbtini)centro, kuriame šiuo metu yra E. H., administracija jį charakterizuoja akivaizdžiai geriau, nei VšĮ (duomenys neskelbtini)centro ir (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovybė.
Minėta, kad E. H. šiuo metu konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija, kas reiškia, kad jo psichikos būklė, ligos kontrolė bei progresavimas priklauso nuo medikamentinio gydymo kokybės.
Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvados, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nepilnamečiui E. H., kenčiančiam nuo psichikos sutrikimo, ne tik neatitiktų bausmės paskirties, bet ir apribotų jo galimybę gauti kokybišką jo turimo psichikos sutrikimo, kuris galimai ir nulemia jo nusikalstamą elgesį, gydymą bei tuo pat metu iš esmės nulemtų tolimesnę E. H. gyvenimo, tikėtina, laisvės atėmimo vietose, perspektyvą. Teismas vertina, kad E. H. jau kurį laiką nedaro naujų nusikalstamų veikų ir, būdamas (duomenys neskelbtini) centre, jis pasiduoda elgesio korekcijai. Skirdamas E. H. laisvės atėmimo bausmę teismas BK 92 straipsnio pagrindu dar kartą atideda bausmės vykdymą bei BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimo siekia auklėjamojo poveikio priemonių pagalba.
Spręsdamas dėl kaltinamajam E. K. skirtinos bausmės teismas vertina, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų, taip pat vertina E. K. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, tai, kad E. K., kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis. E. K. du kartus teistas už plėšimus ir už kvalifikuotą turto grobimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad tarp E. K. padarytų administracinių nusižengimų dominuoja smulkios vagystės iš parduotuvių ir automobilių, tačiau jis nebaustas administracine tvarka, nes nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė. Šie E. K. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Vis tik pažymėtina, kad E. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas vos 15 metų, jis jau kurį laiką nedaro naujų nusikalstamų veikų. Teismas priėjo išvados, kad bausmės tikslų E. K. galima bandyti siekti baudžiamojo poveikio priemonių pagalba BK 92 straipsnio pagrindu atidedant skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl civilinių ieškinių
Dėl K. P.-Š. ieškinio
Nukentėjusioji K. P.-Š., kuri taip pat yra nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. Š. atstovė pagal įstatymą, pateikė civilinį ieškinį, prašydama jai iš kaltų asmenų priteisti 3564 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t. b.l. 64, 65). Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro 2019-06-13 pagrobta grynųjų pinigų suma - 4000 Eur ir 2019-06-20 pagrobta grynųjų pinigų suma – 150 Eur, atskaičius draudiko išmokėtą 586 eur sumą (t. 1, b.l. 74,75). 2021-02-18 teismo posėdžio metu K. P.-Š. patikslino ieškininį reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-20 t.y. prašė priteisti 200 eurų (past. - pagrobtų iš spintos koridoriuje) ir 440 svarų sterlingų (past. - pagrobtų iš miegamojo komodos).
Apibendrinant, K. P.-Š. ieškinius reikalavimus dėl turtinės žalos sudaro tokios sumos:
4000 eurų, pagrobtų 2019-06-13, atskaičius 586 eurų gautą draudimo išmoką, t.y. 3414 eurų;
200 eurų (past. - pradiniame ieškinyje buvo nurodyta 150 eurų suma) ir 440 svarų, pagrobtų 2019-06-20.
K. P.-Š. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. tiek, kiek yra įrodytos vienu ir kitu atveju pagrobtų pinigų sumos. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-13, K. P.-Š. priteistina 3414 eurų turtinė žala, o dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019-06-20, priteistina 114 eurų turtinė žala, t.y. pagrobtų 100 svarų sterlingų vertė nusikalstamos veikos padarymo metu.
Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo K. P.-Š. ieškinyje nurodo, kad dėl nusikalstamų veiksmų visa šeima patyrė neturtinę žalą, mažamečiai sūnūs A. ir Ž. patyrė psichologinį stresą ir dvasinius išgyvenimus, jiems išsivystė nerimas ir baimė, jie negali susikaupti, bijo vieni likti namuose, visa šeima jaučia nerimą dėl savo ir vaikų saugumo.
Baigiamosios kalbos metu K. P.-Š. ieškininį reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos sumažino iki 1500 eurų.
Pareiga įrodyti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos tenka civiliniam ieškovui. Šiuo atveju civilinė ieškovė K. P.-Š. ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos iš esmės neįrodinėjo, o tik apsiribojo bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, jog visa šeima jaučia nesaugumą, kad vaikams išsivystė nerimas ir baimė, jie negali susikaupti, bijo vieni likti namuose. Pažymėtina, kad ieškinį turi reikšti neturtinę žalą patyręs asmuo (ar įstatyminis atstovas), ieškinys dėl neturtinės žalos negali būti reiškiamas bendrai šeimos vardu, be to, ieškinys turi būti konkretizuotas, t.y. turi būti nurodyta kuris iš šeimos narių, kokio pobūdžio ir kokio dydžio neturtinę žalą patyrė. Šiuo atveju neturtinės žalos reikalavimas neleidžia identifikuoti kuriuo nusikaltimu ir kokia neturtinė žala buvo padaryta, ieškinys yra abstraktus ir iš esmės neįrodytas.
Vis tik, pripažintina, kad pagal nustatytas įvykio aplinkybes, t.y. kaltinamiesiems 2019-06-20 įsibrovus į butą, uždarius ir ilgą laiką laikius mažametį Ž. Š. tualete, tai be abejonės sukėlė pastarajam baimę, stresą, nesaugumą, juolab, kai prieš savaitę šeima jau buvo patyrusi tokį patį išpuolį. Konstatuotina, kad mažametis Ž. Š. patyrė neturtinę žalą. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant pagal įstatymą K. P.-Š. atstovaujamam nukentėjusiajam Ž. Š. 500 eurų neturtinės žalos kompensaciją.
Dėl „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo ieškinio
„Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas pateikė civilinį ieškinį dėl 586 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 71-76, 77, 78-79).
Civilinio ieškovo - „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas, būdamas informuotas apie teismo posėdžių vietą ir laiką, į teismo posėdžius neatvyko ir neprašė nagrinėti civilinį ieškinį atstovui nedalyvaujant.
BPK 252 straipsnio 1 dalyje (Civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo neatvykimo pasekmės) numatyta, kad jei į teismo posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 252 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
Vadovaujantis aukščiau minėtomis BPK nuostatomis bei teismo diskrecija spręsti dėl ieškinio nagrinėjimo nedalyvaujant civiliniam ieškovui, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą išaiškinant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Dėl atsakingų už padarytą žalą asmenų
Kaltinamieji E. H. ir E. K. tiek nusikaltimų metu, tiek ir dabar yra nepilnamečiai.
CK 6.276 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu civiliniais atsakovais byloje įtraukti VšĮ (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2019-05-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1281/19 yra E. H. laikinasis rūpintojas pastarojo tėvams atsisakius auginti sūnų. Taip pat civiline atsakove įtraukta kaltinamojo E. K. įstatyminė atstovė – jo mama I. R.
Teismas civiliniais atsakovais į bylą įtraukė kaltinamojo E. H. tėvus S. H. ir N. H..
Civilinio atsakovo - VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras), kurį šiame procese atstovauja advokatas Ž. N. ginčijo, jog Centras yra atsakingas dėl E. H. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.
Civiliniai atsakovai S. H. ir N. H. ginčijo savo prievolę atsakyti už jų nepilnamečio sūnaus E. H. padarytą žalą, teigdami, jog sūnui buvo paskirta rūpyba.
Civilinė atsakovė – I. R., būdama informuota apie teisminį procesą, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Teismas, pritardamas civilinio atsakovo - VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo nurodytiems argumentams, sprendžia, kad Centras įrodė, jog nėra atsakingas už E. H. padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad E. H. Centre buvo apgyvendintas 2019-05-27, t.y. tik prieš dvi savaites iki pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (2019-06-13), būdamas jau 9 kartus teistas. Taigi Centras per tokį trumpą laiką negalėjo nei faktiškai, nei teoriškai padaryti kokios nors įtakos E. H. elgesiui. Čia pažymėtina, kad E. H. laikinoji rūpyba ir buvo skirta dėl to, kad jo tėvai atsisakė rūpintis sūnumi, nes nebebuvo pajėgūs tai daryti dėl sūnaus elgesio. Abi nusikalstamas veikas E. H. padarė pabėgęs iš Centro, pirmuoju atveju (2019-06-13) jis pabėgo panaudojęs fizinę jėgą prieš jį prižiūrėjusią socialinę darbuotoją (t. 1, b. l. 98). Atkreiptinas dėmesys, kad Centras dirba šeimynos principu, tai nėra specializuota paauglių priežiūros įstaiga ir ji neturi teisės taikyti jokių laisvę ribojančių veiksmų savo rūpintinių atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Centras nėra kaltas dėl jo rūpintinio E. H. padarytos žalos.
Tuo tarpu kaltinamojo E. H. tėvai, kurių tėvų valdžia E. H. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo ir iki šiol nėra apribota, pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas yra atsakingi už jų nepilnamečio sūnaus padarytą žalą iki pastarasis sulauks pilnametystės. Aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu E. H. laikinasis rūpintojas buvo Centras, neatleidžia jo tėvų nuo žalos atlyginimo prievolės.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į tai, kad nusikalstamą veiką padarę E. H. ir E. K. yra nepilnamečiai, žalos atlyginimas civiliniams ieškovams priteistinas iš E. H. (dėl turtinės žalos, padarytos 2019-06-13 veika), taip pat solidariai iš E. H. ir E. K. (dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos 2019-06-20 veika), o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų: E. H. tėvų – S. H. ir N. H. ir E. K. įstatyminės atstovės – jo mamos I. R. (2019-06-20 epizode) iki E. H. ir E. K. pilnametystės.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
Byloje yra Policijos departamento prie LR VRM buhalterines apskaitos valdybos finansinių operacijų skyriaus aiškinamasis raštas ir SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad šioje byloje už psichologės dalyvavimą 2019-07-15 atliekant du procesinius veiksmus su nepilnamečiu nukentėjusiuoju Ž. Š. dalyvavo psichologė J. S. (t. 1, b.l. 158-161), kuri savo paslaugas teikė pagal individualios veiklos verslo liudijimą, paslaugų kaina - 37,28 Eur. (3 t., b.l. 114-115).
BPK 103 straipsnyje (Proceso išlaidos) išlaidos psichologo darbui apmokėti nėra priskiriamos prie proceso išlaidų. Psichologės J. S. paslaugomis šiuo atveju buvo naudojamasi atliekant su mažamečiu Ž. Š. procesinius veiksmus – asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką. Šie procesiniai veiksmai buvo atlikti dalyvaujant tiek mažamečio nukentėjusiojo Ž. Š. įstatyminei atstovei – jo mamai K. P.-Š., tiek ir mažamečio nukentėjusiojo įgaliotai atstovei – advokatei E.Šajaukatei. Pažymėtina, kad psichologo dalyvavimas atliekant su mažamečiu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmą pagal BPK nuostatas nėra privalomas, todėl, teismo vertinimu, psichologo dalyvavimas šiuo atveju buvo perteklinis. Teismas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatomis ir naudodamasis diskrecija spręsti dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis bei jų išieškojimo, šiuo atveju pastarųjų išlaidų tokiomis nepripažįsta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu vieneriems metams;
dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Subendrinti paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 4 d.).
Subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžiu, ir nustatyti E. H. galutinę subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.
Skirti E. H. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą šio nuosprendžio vykdymo laiką būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., taip pat visą šio nuosprendžio vykdymo laiką mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str.)
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.
Skiriamą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti E. K. galutinę subendrintą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 4 ir 9 d.).
Taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.
Skirti E. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą šio nuosprendžio vykdymo laiką tęsti mokslą arba dirbti, taip pat būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomųjų priemonių kaltinamiesiems nekeisti ir palikti: E. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. H. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
Išieškoti iš E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) 3414 (trys tūkstančius keturis šimtus keturiolika) eurų K. P.-Šukienei turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš E. H. bei iš E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės) 114 (vieną šimtą keturiolika) eurų K. P.-Šukienei turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš E. H. bei iš E. K. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą S. H. ir N. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) bei I. R. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės), 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos kompensaciją mažamečiui Ž. Š..
„Swedbank P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį dėl 586 (penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių) eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, išaiškinant civiliniam ieškovui jo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Tyrimui reikšmingus daiktus - voką su 9 daktiloskopinėmis kortelėmis su rankų pėdsakais ir nuoplova su DNR pavyzdžiu, taip pat voką su E. H. ir E. K. DNR ir rankų pirštų ir delnų pavyzdžiais, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2019-11-07 kvitą B serija BBB Nr. LS004461 ir pagal 2020-08-04 kvitą B serija BBB Nr. LS005128, sunaikinti.
Kompaktinį diską su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, kompaktinį diską su įrašytu nepilnamečio liudytojo A. Š. apklausos garso ir vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įrašytu mažamečio nukentėjusiojo Ž. Š. apklausos garso ir vaizdo įrašu ir kompaktinį diską su įrašytais garso ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas mažamečio nukentėjusiojo Ž. Š. asmenų atpažinimas pagal jų nuotraukas, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Lilija Tarčevskaja