Civilinė byla Nr. 2A-966-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01949-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija:124.2.2.; 124.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1299-657/2015 pagal nurodytų pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto koncesijos sutarties nutraukimo, skolos, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorinis skyrius, ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl koncesijos sutarties priedo bei atliktų darbų aktų, išlaidų apmokėjimo pažymos ir sąskaitos, sąmatinių skaičiavimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovo UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto koncesijos sutarties nutraukimo, skolos, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir nurodyto atsakovo priešieškinį dėl koncesijos sutarties priedo bei atliktų darbų aktų, išlaidų apmokėjimo pažymos ir sąskaitos, sąmatinių skaičiavimų pripažinimo negaliojančiais; prašė panaikinti nurodytoje byloje 2012-06-13 nutartimi patvirtiną šalių taikos sutartį; pripažinti negaliojančia šalių 2012-05-29 taikos sutartį; įpareigoti ieškovą grąžinti viską, ką yra gavęs iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdant taikos sutartį.

Pareiškėjai nurodė, kad šalių 2012-05-29 pasirašyta taikos sutartis pažeidžia Kauno miesto savivaldybės teises, nes mokamas nepagrįstai didelis koncesijos mokestis, ieškovas vienašališkai skaičiuoja Kauno miesto savivaldybės administracijai įvairius mokesčius, pateikia apmokėjimui nepagrįstas PVM sąskaitas – faktūras, pati koncesijos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nurodė, kad 2014-08-28 gavus Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, jog dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų ir UAB „Kamesta“ galimai atliktų neteisėtų veikų Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padaryta ypač didelė žala, ir jeigu Kauno miesto savivaldybė būtų žinojusi apie tai, jos administracija nebūtų pasirašiusi 2012-05-29 taikos sutarties, o jei būtų, tai Kauno miesto savivaldybė, žinodama tokius faktus, skubiai ją būtų apskundusi. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte numatytais pagrindais.

Kauno apygardos teismas 2015-01-08 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-378-173/2012 proceso atnaujinimo tenkino iš dalies – atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir paskyrė bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-06-08 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl teismo 2012-06-13 nutarties panaikinimo atmetė; priteisė iš pareiškėjo (atsakovo) Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovo UAB „Kamesta“ naudai 1 772,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 7,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2005-08-01 Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir UAB „Kamesta“ sudarė Koncesijos sutartį Nr. 200-2-1717 (toliau – ir Koncesijos sutartis, Sutartis), pagal kurią bendrovė įsipareigojo vykdyti Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatavimo ir priežiūros darbus už Koncesijos sutartyje nustatytą mokestį; Koncesijos sutarties 6 priedu („Mokėjimų tvarka“) šalys nustatė mokėjimų pagal Sutartį tvarką. Teismas taip pat nustatė, kad Administracija 2009-10-29 raštu pranešė UAB „Kamesta“ apie Koncesijos sutarties nutraukimą, kadangi bendrovė negavo statybos leidimo daliai koncesijos ruožo statybos darbų, dėl ko bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu vienašališką Sutarties nutraukimą,  tuo tarpu atsakovas pareiškė priešinį reikalavimą bendrovei, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Sutarties 6 priedą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-389-173/2012). Teismo 2012-06-13 nutartimi buvo patvirtinta 2012-05-29 šalių sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), pagal kurią atsakovas atsisakė savo priešieškinio reikalavimų, o ieškovas garantavo, kad ateityje atsakovui nereikš pretenzijų ar reikalavimų dėl visų be išimties priešieškiniu ginčytų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų, taip pat šalys susitarė vykdyti Koncesijos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrindas – ginčijamas Koncesijos sutarties priedas iš esmės pakeitė Sutarties nuostatas, jis nebuvo svarstytas ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos sprendimu. Iš Savivaldybės tarybos 2005-07-14 sprendimo teismas nustatė, jos taryba pritarė Koncesijos sutarties projektui ir įpareigojo Administracijos direktorių Sutartį pasirašyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog ginčijamas Sutarties priedas nebuvo pateiktas tarybai svarstyti, buvo neleistinai pakeistas, taip pat neįrodė savivaldybės pareigūnų ar darbuotojų konkrečių galimai neteisėtų veiksmų.       

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai argumentui, jog UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ negalėjo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 atlikti ekspertizės, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių Administracijos pareigūnų ar darbuotojų neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ atliktos ekspertizės išvadų teisingumui. Taip pat nurodė, kad ieškovo ginčijamu 2009-10-29 raštu Administracija nutraukė Sutartį, tačiau pats priešieškinio turinys ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu tik Sutarties 6 priedą, neleidžia teigti, jog Sutartis buvo nutraukta.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-06-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl 2012-05-29 Taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir teismo 2012-06-13 nutaries panaikinimo tenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šiurkščiai pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Į bylą buvo pateikti neginčijami argumentai bei įrodymai, kad ginčo Sutarties priedas nebuvo pateiktas svarstyti Savivaldybės tarybai: Sutarties 6 priedo nuostatos vėlesnės nei Sutarties pasirašymo data; priede nustatyta mokėjimų tvarka iš esmės neatitinka nei nuostatų, kurias svarstė savivaldybės taryba Sutarties tvirtinimo metu, nei tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme (toliau – Koncesijų įstatymas) nustatytos koncesijos sąvokos; mokėjimų tvarkoje nurodytos formulės dėl koncesijos mokesčio indeksavimo iš esmės prieštarauja suderėtiems maksimaliems mokamo koncesijos mokesčio dydžiams, kuriems pritarė taryba, tvirtindama Sutartį; Administracijos direktorius G. B., pasirašydamas ginčo Sutarties priedą, viršijo savo įgaliojimus, kadangi Sutarties sąlygos, nustatančios mokėjimo tvarką, galėjo būti tvirtinamos tik esant tarybos pritarimui.
2. Kauno apygardos prokuratūros 2014-08-28 nutarime pasisakoma apie Administracijos tarnautojų neatliktas ar netinkamai atliktas tarnybines pareigas, dėl kurių Savivaldybei buvo padaryta didelė žala ir apie kurias žinojusi pastaroji nebūtų sudariusi Taikos sutarties. Minėtame nutarime vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00018-11 medžiagoje pateiktomis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistės išvadomis, kuriose aiškiai įvardijami asmenys, atsakingi už Koncesijos sutarties sudarymą, pasirašymą, nurodomos kitos svarbios aplinkybės, susijusios su Sutarties sudarymo ydingumu, tuo tarpu apygardos teismas nepagrįstai šių įrodymų nelaikė patikimais ir dėl jų nepasisakė.
3. Teismo 2012-06-13 nutartimi patvirtina Taikos sutartimi nebuvo išspręstas šalių ginčas, tuo tarpu pati Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai, pažeidžia CK 6.228 straipsnio 1 dalį, todėl yra naikintina.
4. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, jog Koncesijos sutartis nebuvo nutraukta. Byloje pareikštu priešieškiniu Administracija prašė pripažinti negaliojančiu ginčo Sutarties priedą tam, kad būtų apgintos jos bei Savivaldybės teisės ir ginčo Sutarties priedo nuostatos nebūtų taikomos tiems sutartiniams santykiams, kurie siejo šalis dar iki Sutarties nutraukimo.
5. Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00018-11 metu FNTT specialistė nustatė, kad Koncesijos sutarties sąlygos neatitiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), atviro konkurso dokumentuose ir UAB „Kamesta” pasiūlyme nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Specialistės išvadose pateikiami duomenys yra aiškūs, įvardijant ne tik konkrečius nusikalstamas veikas padariusius asmenis, bet ir nurodant pakankamai tikslius Savivaldybės patirtų nuostolių dydžius.
6. UAB „Kamesta” iš esmės nevykdo Taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo iš naujo nustatyti konecijos mokesčio mokėjimo tvarką ir dydį, ignoruoja bet kokius Administracijos bandymus susitarti dėl naujo mokesčio ir jo dydžio, todėl susidarė situacija dėl kurios Administracija, lyginant su bendrove, atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, tuo tarpu bendrovei buvo suteiktas perdėtas pranašumas, todėl Taikos sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.986 straipsnio 1 dalies, CK 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindais.
7. Taikos sutarties 6 punktu, kuris numato, jog šalims nesusitarus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo šiuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Sutartyje nustatyta tvarka, iš esmės nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžiamas viešasis interesas, švaistomos savivaldybės lėšos, mažėja valstybės turtas.
8. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ negalėjo atlikti ekspertizės, nes šią bendrovę su ieškovu siejo glaudūs sutartiniai santykiai, todėl minėta bendrovė turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi ir privalėjo nusišalinti. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir ekspertines išvadas prijungė prie civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 medžiagos. Nors 2015-04-09 vykusiame teismo posėdyje pareiškėjų atstovas išdėstė savo poziciją dėl papildomos ekspertizės byloje skyrimo, tačiau teisėja aiškiai nurodė, kad tai yra neįmanoma.
9. Pirmosios instancijos teismo teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, buvo šališka, neįvertino visų bylos aplinkybių bei pateiktų argumentų, nenurodė, kodėl palaiko tik ieškovo poziciją.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Kamesta“ prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015-06-08 nutartį; skirti pareiškėjui Administracijai 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant ieškovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 nagrinėjimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo atnaujintas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju prašyme atnaujinti procesą nebuvo nurodyta, kada Administracijai tapo žinoma apie neva naujai paaiškėjusiais esmines bylos aplinkybes – Administracijos tarnautojų galimai padarytas nusikalstamas veikas. Tiek civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 nagrinėjimo metu, tiek sudarant Taikos sutartį, Administracija žinojo apie nuo 2011-03-01 Kauno apygardos prokuratūros vykdomą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00101-07 dėl Sutarties sudarymo aplinkybių.

2. Nagrinėjamu atveju nėra jokios civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtos įsiteisėjusios teismo nutarties / nuosprendžio, kuriame būtų patvirtintos bylos nagrinėjimo metu ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, susijusios su Koncesijos sutarties pasirašymu. Priešingai, ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00018-11 dėl UAB „Kamesta“, Administracijos darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas 2015-03-27 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu.

3. Proceso atnaujinimo byloje Nr. A2-1063-230/2013, kurioje pareiškėjai siekė civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (toliau – Proceso atnaujinimo byla Nr. 1), kasacinis teismas atmetė visus Administracijos kasacinio skundo argumentus dėl neva Koncesijos sutartimi nustatytos mokėjimo tvarkos, Taikos sutarties nepateikimo svarstyti Savivaldybės tarybai, dėl Taikos sutartimi pakeistų Koncesijos sutarties sąlygų, todėl akivaizdu, jog ši aplinkybė nėra nauja esminė aplinkybė, paaiškėjusi Administracijai tik gavus minėtą 2014-08-26 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą.

4. Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2009 nebuvo sprendžiami klausimai dėl Koncesijos sutarties teisėtumo, jos modifikavimo, todėl Taikos sutarties ginčijamas vadovaujantis aplinkybe, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nepagrįstas.

5. Apeliantų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina tai, kad jie ir toliau įrodinėja Taikos sutarties neteisėtumą, vadovaudamiesi Proceso atnaujinimo byloje Nr. 1 teismų paneigtomis aplinkybėmis; minėti argumentai buvo išdėstyti pareiškėjų prašymo dėl bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kurį teismas atsisakė tenkinti CPK 374 straipsnio pagrindu. Apeliantai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Atsiliepime trečiasis asmuo AB DnB bankas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantai nesutikimą su apygardos teismo 2012-06-13 nutartimi patvirtina Taikos sutartimi grindžia aplinkybėmis, kurios neturi teisinės reikšmės Taikos sutarties galiojimui. Tarp apeliantų nurodomų aplinkybių ir Taikos sutarties galiojimo nėra ryšio.

2. Apeliantai atnaujinti tą patį civilinį procesą ir panaikinti teismo patvirtintą Taikos sutartį prašė antrą kartą, nes pirmą kartą jų prašymas buvo atmestas visų instancijų teismų, nenustačius civilinio proceso atnaujinimo ir Taikos sutarties negaliojimo pagrindų.

3. Taikos sutarties kaip ir kitų sandorių naudingumas ar žalingumas teisės normų nenumatytas kaip pagrindas jų panaikinimui.

4. Teismo patvirtintos Taikos sutarties panaikinimas gali turėti įtakos Banko teisių ir turtinių interesų pažeidimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, bylos procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog, išnagrinėjęs bylą (kurioje atnaujintas procesas), teismas gali pakeisti teismo sprendimą. CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nesiekiama išnagrinėti bylą iš naujo visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-70/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Kamesta“ ginčijo atsakovo – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-10-29 atliktą vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą, pastarasis ieškovui pareikštu reikalavimu siekė pripažinti negaliojančiu Sutarties 6 priedą, nustatantį mokėjimų pagal Sutartį tvarką. 2012-06-13 nutartimi teismas patvirtino 2012-05-29 šalių sudarytą Taikos sutartį ir byla buvo nutraukta. Atsakovui ir jo steigėjui – Kauno miesto savivaldybei (pareiškėjams dėl proceso atnaujinimo)               tapo žinoma aplinkybė – galimai nusikalstamos Administracijos darbuotojų ir tarnautojų veikos sudarant Koncesijos sutartį, ją vykdant, dėl ko procesas byloje teismo 2015-01-08 nutartimi buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Išnagrinėjęs minėtu pagrindu atnaujintą civilinę bylą pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybių, kurios tapo proceso atnaujinimo pagrindu, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, dėl kurių teismas būtų priėmęs kitokį nei 2012-06-13 procesinį sprendimą. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog teismo patvirtinta Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Nesutikimą su skundžiama apygardos teismo nutartimi apeliantai iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Nurodo, kad į bylą pateiktame Kauno apygardos prokuratūros 2014-08-28 nutarime pasisakoma apie Administracijos tarnautojų neatliktas ar netinkamai atliktas tarnybines pareigas, dėl kurių Savivaldybei buvo padaryta didelė žala ir apie kurias žinojusi pastaroji nebūtų sudariusi Taikos sutarties. Pažymi, kad minėtame nutarime vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00018-11 medžiagoje pateiktomis FNTT specialistės išvadomis, kuriose aiškiai įvardijami asmenys, atsakingi už Koncesijos sutarties sudarymą, pasirašymą, nurodomos kitos svarbios aplinkybės, susijusios su Sutarties sudarymo ydingumu, tuo tarpu apygardos teismas nepagrįstai šių įrodymų nelaikė patikimais ir dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų skundo argumentų, pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-171/2008).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo teigti apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, proceso normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, pažeidimą.

Nors Kauno apygardos prokuratūros 2014-08-28 nutarimas, FNTT specialistės išvados yra dokumentai, priimti valstybės institucijos pareigūnų, todėl laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamojoje byloje nelaikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00018-11 minėtu Kauno apygardos prokuratūros 2014-08-26 nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų CK 229 straipsnyje dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Tuo tarpu nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes tokiu būdu būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-146/2011). Taigi apygardos teismas neturėjo pagrindo nei nutarimo, nei jame nurodytų FNTT specialistės išvadų vertinti kaip įrodymų, neginčijamai patvirtinančių atitinkamų Administracijos pareigūnų neteisėtus veiksmus sudarant Koncesijos sutartį. Tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantų teiginius apie ginčijamo susitarimų (dėl Koncesijos sutarties 6 priedo, Taikos sutarties) sudarymo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-07-14 sprendimu Nr. T-367 „Dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties būdu“ Savivaldybės taryba pritarė Koncesijos sutarties projektui ir įpareigojo Administracijos direktorių pasirašyti Sutartį; tiek Sutarties, tiek jos 6 priedas buvo pasirašytas Administracijos direktoriaus G. B.; Sutarties 37.2 punktu šalys susitarė, kad koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka; pasiūlymas sudaryti Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 svarstytas Savivaldybės tarybos 2012-03-28 posėdyje; Savivaldybės tarybos 2012-04-26 posėdyje Administracijos direktorius įpareigotas imtis veiksmų, kad procesas būtų baigtas taikiai; Savivaldybės tarybos 2012-06-21 posėdyje pranešta apie 2012-06-13 teismo patvirtintą taikos sutartį, aptartos esminės jos sąlygos. Nurodyti oficialūs Savivaldybės tarybos sprendimai, posėdžių protokolai patvirtina aplinkybes, kad ne tik Koncesijos sutarties 6 priedas, bet ir Taikos sutartis buvo pateiktos susipažinti Savivaldybei, kad pastaroji pritarė minėtų susitarimų sudarymui, kad Administracijos direktorius G. B., pasirašydamas Koncesijos sutarties 6 priedą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad Koncesijos, Taikos sutarčių sudarymo teisėtumas apeliantų kvestionuojamas ne pirmą kartą. Nors pirmasis prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 apeliantų buvo grindžiamas kitu pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta aplinkybe, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, visų trijų instancijų teismai, nagrinėję šį prašymą, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog minėtos sutartys buvo sudarytos be Savivaldybės pritarimo, pažeidžiant Administracijos direktoriaus suteiktus įgaliojimus (Kauno apygardos teismo 2013-01-10 nutartis c. b. Nr. A2-1063-230/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-25 nutartis c. b. Nr. 2- 1071/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-505/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantams neįrodžius aplinkybių dėl galimai nusikalstamų Administracijos darbuotojų veiksmų, sudarant ginčo susitarimus (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakartotinai nagrinėti ir vertinti aplinkybes, dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 279 str. 4 d.).

Ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Taikos sutarties teisėtumo, apeliantai iš esmės kvestionuoja Koncesijos sutarties sąlygas. Nurodo, kad Koncesijos sutartis neatitiko VPĮ nuostatų, atviro konkurso dokumentuose bei UAB „Kamesta“ pasiūlyme numatytų sąlygų ir reikalavimų, Sutarties sudarymo metu galiojusios KĮ 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Nurodytus skundo argumentus apeliantai grindžia jau minėtomis FNTT specialistės išvadomis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

Pirma, FNTT specialistės išvadų įrodomoji vertė apeliantų teiginiams dėl Administracijos tarnautojų neatliktų ar netinkamai atliktų tarnybinių pareigų, dėl kurių Savivaldybei buvo padaryta didelė žala ir apie kurias žinojusi pastaroji nebūtų sudariusi Taikos sutarties, aukščiau aptartais motyvais buvo paneigta, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl šių įrodymų nepasisako.

Antra, pakartotinai pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė civilinės bylos atnaujinimo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti apeliantų argumentų dėl Koncesijos sutarties, atskirų jos sąlygų teisėtumo ir galiojimo. Tuo labiau, kad nagrinėjamoje byloje teismo 2012-06-13 patvirtinta Taikos sutartimi buvo nutrauktas šalių ginčas dėl Koncesijos sutarties vykdymo, užfiksuoti atsakovo įsiskolinimai, nustatyti jų likvidavimo terminai bei išspręsti kiti su Koncesijos sutarties vykdymu susiję klausimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skundo argumentai, susiję su Koncesijos sutartimi nustatytais mokesčių dydžiais ir jų apskaičiavimu, su ieškovo Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, taip pat argumentai dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados vertinant Koncesijos sutarties nutraukimą neturi teisinės reikšmės, sprendžiant skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Kamesta“ pateikė prašymą skirti atsakovui –Kauno miesto savivaldybės administracijai 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant ieškovui. Ieškovo manymu, apeliantas, kurio nenaudai yra priimtas teismo sprendimas, siekia dar kartą pasibylinėti ir ginčą išspręsti savo naudai. Tokią poziciją ieškovas grindžia tuo, kad pareiškėjai ne pirmą kartą inicijuoja proceso atnaujinimą, tačiau jie ir toliau įrodinėja Taikos sutarties neteisėtumą, vadovaudamiesi teismų paneigtomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d., 185 str.). Atsakovo naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nors atsakovas nagrinėjamoje byloje jau buvo teikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymas buvo pateiktas kitu pagrindu, tuo tarpu tai, kad teiktais prašymais atsakovas nepasiekė norimo procesinio rezultato, nereiškia, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo antrą kartą atsakovas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra ir pagrindo atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis.

Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, ieškovas UAB „Kamesta“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų dydį ir pagrįstumą, todėl jo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Virginija Čekanauskaitė

Romualda Janovičienė

                            Gintaras Pečiulis