Civilinė byla Nr. 2A-11-275/2015

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04219-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 30.10.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. Š. ir trečiojo asmens Z. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovams UAB „Sauda“, Vilniaus apskrities VPK, trečiajam asmeniui Z. Š. dėl nuostolių priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Sauda“ priešieškinį dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 692 Lt nuostolių atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-08 nutarimu nutraukta administracinė byla trečiojo asmens atžvilgiu. 2008-10-22 tretysis asmuo buvo apkaltintas, kad vairavo automobilį neblaivus. Policijos pareigūnai teismo priimto nutarimo neskundė. Teismas nutarimu įpareigojo grąžinti automobilį, esantį saugomoje aikštelėje savininkui. Jam automobilis nebuvo grąžintas, nes buvo pareikalauta sumokėti už automobilio saugojimą. Atsakovai, neteisėtai užvaldydami automobilį, padarė ieškovui nuostolius. Ieškovas turėjo naudotis taksi paslaugomis, kas sudarė 500 Lt, sukėlė kitus nepatogumus. Be to, automobilis tapo nepataisomu, todėl ieškovas patyrė 2 692 Lt nuostolių.

Atsakovas UAB „Sauda“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 4 050 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklausantis automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo saugomas atsakovo aikštelėje. Už laikotarpį nuo 2008-12-11 iki 2010-04-11 atsakovas paskaičiavo 4 050 Lt skolą. Pažymėjo, kad atsakovas nereikalauja išlaidų atlyginimo nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo iki 2008-12-11 teismo nutarimo, nes tokias išlaidas turi atlyginti Vilniaus miesto VPK.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį bei atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad policijos veiksmai, sulaikant automobilį ir jį priverstinai nugabenant į saugojimo aikštelę buvo teisėti, t.y. policijos pareigūnai, veikdami pagal įstatymą ir nustatę pagal atestuoto kontrolės matavimo prietaiso (alkotesterio) rodmenis, kad vairuotojas yra neblaivus, nepažeidė ieškovo (ir trečiojo asmens) teisių ir teisėtų interesų. Tretysis asmuo pagal kraujo tyrimus administracinėje byloje įrodė, kad neviršijo leistinos alkoholio normos kraujyje, todėl jo atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta. Tačiau ši aplinkybė priešingai nei teigia ieškinyje ieškovas, neįrodo policijos veiksmų neteisėtumo ir pareigos atlyginti ieškovui galimai padarytą žalą. Bylos medžiaga nustatyta, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti ieškovo automobilį atsakovui, o šis atliko veiksmus – automobilį saugojo. Tai atitinka Civilinio kodekso 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Atsakovas, veikdamas ieškovo interesais, automobilį išsaugojo ir grąžino jį atsakovui (bylos nagrinėjimo metu). Civilinio kodekso 6.233 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. (galiojęs automobilio saugojimo metu) numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Ieškovas nurodė, kad po to, kai gavo leidimą iš policijos, kreipėsi į atsakovą, jog šis grąžintų ieškovui priklausantį automobilį. Teismo posėdžio metu įrodyta, jog tretysis asmuo į aikštelę atvyko ir antrą kartą jau su policijos leidimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas UAB „Sauda“ laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2010 m. atsisakė grąžinti automobilį, nors to pareikalavo ieškovas, kartu pateikdamas policijos pareigūnų išduotą leidimą. Transporto priemonės paėmimo protokole yra policijos žyma dėl leidimo atsiimti automobilį (kuri, kaip nustatyta liudytojo parodymais, atsirado po pirmojo nuvykimo į aikštelę paimti automobilio). Atsakovui pareikalavus sumokėti pinigų sumą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, ieškovas kreipėsi raštu dėl automobilio grąžinimo tik į policiją (kuri automobilio nesaugo), tačiau į atsakovą UAB „Sauda“ raštu kreipėsi tik po beveik 9 mėnesių po leidimo atsiimti automobilį gavimo. Ieškovas nuostolių dydį įrodinėjo kaip išlaidų taksi turėjimą (nepagrįstą rašytiniais įrodymais), kaip įrankių dėžės dingimą (nepagrįstą rašytiniais įrodymais, automobilio priverstinio nuvežimo metu policijos pareigūnai ar tretysis asmuo nedaro atžymų apie automobilyje esančius daiktus) bei automobilio dėl ilgo saugojimo padarymu netinkamu naudotis, prašant atlyginti jo vertę pinigais. Teismas nenustatė atsakovo UAB „Sauda“ kaltės ar policijos pareigūnų kaltės dėl ilgo automobilio saugojimo, todėl sprendė, kad atsakovai negali būti laikomi atsakingais už ieškovui padarytą žalą. Pažymėjo ir tai, kad pats žalos dydis byloje taip pat nelaikytinas įrodytu, nes įmonės UAB „Globus & Ko“ sudaryta remonto sąmata (2011-02-09) dėl automobilio remonto kainos nelaikytina ekspertų išvada, šis vertinimas atliktas ieškovo prašymu, atsakovams nebuvo apie vertinimą pranešta ir suteikta galimybė nesutikti, todėl teismas padarė išvadą, kad be kitų reikalavimų ieškovas neįrodė ir padarytos jam žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas I. Š. ir tretysis asmuo Z. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimu, priimtu

Teismas sprendime pripažino, kad dėl neteisėto automobilio paėmimo ir neteisėto reikalavimo sumokėti už automobilio saugojimą galėjo atsirasti nuostolių, tačiau nurodė, jog tai turi būti įrodyta. Ieškovas pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo 3 692 Lt sumai. Automobilio neturėjimas ieškovui ir trečiajam asmeniui sukėlė nepatogumų, jie negalėjo vykti į skubias išvykas (per tą laikotarpį įvyko giminaičių laidotuvės), taip pat savu automobiliu negalėjo vykti pailsėti. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesigilino į pateiktą UAB „Globus & Ko“ automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą, nekėlė klausimo dėl specialisto, sudariusio sąmatą, iškvietimo į teismą. Automobilis, prastovėjęs tokį ilgą laiką, liko nevažiuojantis, jam buvo reikalingas remontas. Apeliantai mano, kad priteisti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.250 str. yra pagrindas dėl turėtų didžiulių nepatogumų, būtent, kad ieškovas ir tretysis asmuo buvo priversti ne kartą kreiptis į atsakovus ir prašyti atiduoti neteisėtai laikomą automobilį. Automobilis buvo sugrąžintas tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, nurodžius teismui, o tai užtruko apie porą metų. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nedėjo pakankamai pastangų automobiliui susigrąžinti. Ieškovas kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie neteisėtai paėmė automobilį. Policijos ir UAB „Sauda“ sutartiniai santykiai dėl automobilio saugojimo ieškovui negalėjo būti reikšmingi, nes automobilį paėmė policija. Ieškovas pažymi, kad iš automobilio dingo įrankių dėžė, jos buvimas yra aiškiai pažymėtas automobilio poėmio akte, tačiau grąžinant automobilį, ši įrankių dėžė nebuvo rasta, tretysis asmuo dėl to padarė atžymą grąžinimo dokumentuose, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendime nurodė, kad paimant automobilį saugoti, policijos pareigūnai apie daiktų buvimą automobilyje atžymų nedaro. Atsirasti atsakomybei už padarytus nuostolius užteko neteisėtų veiksmų, ši aplinkybė yra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Atsakovai nenuginčijo pateiktų žalos įrodymų. Klausimas dėl žalos paskaičiavimo buvo keliamas ir ieškinyje buvo nurodyta, kad automobilis dėl netinkamo laikymo yra sugadintas, todėl, grąžinant automobilį, atsakovas turėjo parodyti automobilį specialistams dėl automobilio būklės įvertinimo. Automobilis ieškovui buvo grąžintas nevažiuojantis. Teismas byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai, priešingai byloje esantiems rašytiniams įrodymams (CPK 185 str.).

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų  skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2008-07-01 įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nauja redakcija. Šio įstatymo 33 str. 1 d. nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaujantis teisės aktais, turėjo teisę sulaikyti ir patalpinti automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę. 2001-05-04 Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas pasirašė sutartį su UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 032“. Sutarties 5 punkte numatyta „Bendrovė nuo transporto priemonių perdavimo jai (kai surašomas transporto priemonės siuntimas, pasirašytas įgalioto pareigūno ir bendrovės darbuotojo) bei grąžinimo jos savininkui (ar įgaliotam asmeniui) atsako už jų praradimą, trūkumą bei sugadinimą“. 6 punkte numatyta „Vilniaus miesto VPK bendrovei neapmoka jokių išlaidų susijusių su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu, saugojimu ar išlaidų, reikalingų transporto priemonei išsaugoti“. 2008-12-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas - inspektorius G. J. Transporto priemonės paėmimo protokole (Žetono numeris Ž-3188) nurodė „Transporto priemonę grąžinti pil. Z. Š.“. Todėl apeliantų teiginiai, kad jiems neturi būti taikomas atlyginimas pagal nuomos sutartį už paimtą automobilį, kuris buvo laikomas saugojimo aikštelėje, yra nepagrįstas ir atmestinas. Vilniaus apskrities VPK pareigūnai įtarę, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu, kurio metrologinė patikra atlikta, patikrino jo blaivumą. Z. Š. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ir objektyviai atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu buvo įmanoma, dėl to pareigūnai neprivalėjo pažeidėjo pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo policijos pareigūnai, vadovaudamiesi ATPK 259 str. 1 d., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei, vadovaudamiesi ATPK 269 str. 7 d., priverstinai nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas.

Atsakovas UAB „Sauda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti I. Š. iki 5 000 Lt baudą, iki 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovo naudai. Priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad sulaikant vairuotoją Z. Š., kuris remiantis alkoholio matuoklio duomenimis buvo neblaivus, susiklostė esama situacija, dėl kurios nuostolių patyrė ir UAB „Sauda“, visą šį laiką nemokamai ieškovo naudai saugojusi jo automobilį. Ieškovas atgavo savo turtą, juo naudojasi ir gauna iš jo naudą, visiškai nieko nemokėjo už automobilio saugojimą, nors automobilis buvo nuvežtas teisėtai, be to, stengiasi nepagrįstai praturtėti sąžiningo saugotojo sąskaita. Šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių tinkamų įrodymų apie tariamos žalos atsakovui dydį. Ieškovui pateikus reikalavimą atlyginti automobilio remonto išlaidas atsakovas pateikė išsamų atsiliepimą ir aiškiai ginčijo pateiktus įrodymus kaip netinkamus. Automobilio būklė prieš nutempimą ir atsiėmus automobilį nebuvo įvertinta jokiomis ekspertų išvadomis, UAB „Globus & Ko“ nėra kompetentinga įvertinti automobilio būklės. Iš pateiktos sąmatos buvo aiškiai matyti, kad tai tik automobilio pagerinimai, kurie nėra niekaip susiję su tariamu automobilio būklės pablogėjimu dėl jo transportavimo ar saugojimo, buvo neatlikti jokie elementarūs skaičiavimai, įrodantys žalą, atsiradusią būtent dėl atsakovo atliktų veiksmų. Nebuvo sudarytos jokios sąlygos dėl atsakovo atstovo dalyvavimo įvertinant turtą ar jam galimai padarytus pažeidimus, iš pateiktų duomenų nėra aiškų nei kiek tokie pagerinimai buvo būtini automobiliui, nei ar jie atsirado dėl UAB „Sauda“ veiksmų. Ieškovas, o ne teismas ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi pareigą įrodinėti nuostolius ir jų atsiradimo priežastis bei dydį. Dėl minėtų aplinkybių pasisakė ir pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą, todėl ieškovo argumentas, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų, neatitinka teismo sprendimo turinio ir argumentacijos. Dėl ieškovo argumentų, kad automobilį turėjo būti pasiūlyta atsiimti iki teismo sprendimo administracinėje byloje atsakovas nurodo, kad šis argumentas nėra reikšmingas, nes saugotojas UAB „Sauda“ nėra teismas ir negali spręsti automobilio nuvežimo teisėtumo ar neteisėtumo klausimo. Automobilį atsiimti ieškovui buvo siūloma ir ne kartą, įrodymai apie sutartį su ikiteisminį tarpininkavimą vykdžiusia antstoliu kontora bei pranešimus siųstus atsakovui buvo pateikti pirmos instancijos teisme. Saugotojas veikė aktyviai siekdamas grąžinti saugomą turtą, tačiau dėl ieškovo neveikimo ar netinkamo veikimo klausimo išspęsti nepavyko. Dėl įrankių dėžės. Transporto priemonės nuvežimo protokole policijos pareigūnai nurodė, jog „vertingų daiktų nėra“, automobiliu jį saugant jokie asmenys nesinaudojo bei kitais veiksmais nedarė jokios žalos saugomam turtui. Ieškovas niekada nesukonkretino, kokie tai įrankiai, nepateikė pirkimo kvitų ar kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti konkrečius įrankius ar nustatyti jų vertę. Iš ieškovo ieškinio net nėra aišku, kokius įrankius jis neva prarado. Leidimo atsiimti transporto priemonę apačioje ieškovas pasirašė, jog „Priekaištų dėl transporto priemonės (daiktų, krovinio) saugojimo neturiu“, todėl ieškovo reikalavimas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir jo teiginiams. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas pats turėjo veikti aktyviau ir kreiptis į saugotoją UAB „Sauda“, net tik policiją. Į saugotoją buvo kreiptasi tik po 9 mėnesių, kai buvo susikaupę saugojimo išlaidos ir kai atsakovas apie tai informavo ieškovą. Iš to darytina išvada, jog ieškovas nejautė patyręs moralinę žalą, o ieškinį pateikė vedamas noro atkeršyti saugotojui už jo nuomone neteisėtą automobilio sulaikymą. Ieškovo netinkami veiksmai sąlygojo susiklosčiusią situaciją, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti moralinės žalos atlyginimo. Teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad nagrinėjant bylą teismas nenustatė atsakovų UAB „Sauda“ ar policijos pareigūnų kaltės dėl automobilio saugojimo, todėl atsakovai negali būti atsakingi ir dėl neva padarytos moralinės žalos atlyginimo.

Dėl baudos skyrimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesikreipė iš karto į atsakovą, o ieškinį pateikė tik gavęs pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą tuo siekdamas atkeršyti atsakovui, byloje įrodinėjo nebūtus dalykus, keitė savo parodymus, o vėliau pateikė apeliacinį skundą grįsdamas jį tais pačiais argumentais, nepateikė būtinų įrodymų nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams, nors apie įrodymų būtinumą buvo pasisakęs pirmos instancijos teismas savo sprendime. Tokie pareiškimai, jog ieškovas negalėjo vykti pailsėti nuosavu automobiliu ir pasisakymai, jog automobilyje buvo ir dingo įrankių dėžė net nenurodant kokie tai įrankiai, kokia jų vertė, nesuteikia pagrindo spręsti kokia žala galėjo būti padaryta. Ieškovas žinodamas, jog asmuo surašęs transporto priemonės pagerinimo sąmatą nėra kompetentingas vertinti automobilio apgadinimus, nesistengė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui pateikti kompetentingo vertintojo išvados, toliau remiasi neaiškaus subjekto pasirašytu pagerinimų sąrašu ir teikia apeliacinį skundą žinodamas, jog pirmos instancijos teismas tą klausimą išsprendė teisingai ir apie tai sprendime išsamiai pasisakė. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių yra pagrindo įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, dėl ko yra padaryta žala tiek atsakovui, tiek valstybei, nes dėl nepagrįsto skundo yra eikvojamos teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas.

Atsakovas prašo ieškovui I. Š. tikslinga skirti iki 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovui, prašo priteisti  500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, motyvuojant tuo, kad Konstituciniame  teisme nagrinėjamas  Vilniaus  miesto 1 apylinkės  teismo  prašymas ištirti, ar LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies  nuostata, jog išlaidos turi būti aplygintos  iki  transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės, neprieštarauja LT Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. (galiojęs automobilio saugojimo metu) numatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu „Dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiajam asmeniui atvykus 2008-12-12 jau turint policijos leidimą pasiimti transporto priemonę, iš jo buvo pareikalauta sumokėti už automobilio nugabenimą ir saugojimą, jam nesumokėjus, automobilis nebuvo grąžintas. Automobilio apeliantams UAB „Sauda“ negrąžino vadovaudamasi įstatymo normomis, jog išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Tai, kad aukščiau minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas išaiškino, jog toks teisinis reguliavimas neatitinka  Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, nesiderina su proporcingumo, taigi, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, nes transporto priemonės savininko (jos teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu turtu apribota labiau, nei būtina priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu besiverčiančio ūkio subjekto teisėtiems interesams apsaugoti, reiškia, kad valstybės priimtas įstatymas  prieštaravo Konstitucijai, tačiau dėl tokio įstatymo taikymo negali būti atsakingi atsakovai, kurie vykdė galiojančio įstatymo nuostatos ir tuo pagrindu  automobilio negrąžino, t.y. atliko veiksmus, numatytus  įstatymu,  todėl nėra kalti dėl žalos, atsiradusios ieškovui. Dėl  įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai, priėmimo bei  dėl to atsiradusių pasekmių  yra atsakinga valstybė, kurios valdžios institucija priėmė prieštaraujantį Konstitucijai   įstatymą.

Ieškovas reikalavimą priteisti  solidariai iš atsakovų nuostolius  patikslintu ieškiniu ( t. I, b.l. 81-82) grindė tuo, kad atsakovai nuo 2008-12-08 jam negrąžino automobilio iki 2011-03-08 patikslinto ieškinio pateikimo. Pripažintina, kad ieškovas reikalavimą reiškė už laikotarpį nuo 2008-12-08 iki automobilio grąžinimo, todėl automobilio sulaikymo pagrįstumo klausimas  iki šio termino pradžios nenagrinėtinas, nes ieškinys reiškiamas  už laikotarpį,  kuriuo atsakovas UAB „Sauda“ atsisakė ieškovui grąžinti automobilį. Pripažintina, kad  ieškovas nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnai  neteisėtai paėmė automobilį, nes ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai nustatė, jog  tretysis asmuo neblaivus vairavo automobilį, nebuvo paneigta. Tai, kad atlikus ekspertizę, buvo rastas 0,17 promilės Z. Š. girtumas,  leido teismui daryti išvadą, kad matuoklio „ Alkotester“ parodymai pažeidėjo sulaikymo metu  galėjo rodyti 0,48 promilės Z. Š. girtumą, todėl policijos pareigūnai  pagrįstai sulaikė ieškovo automobilį. Ieškovas patikslintu ieškiniu  nereiškė reikalavimo priteisti  nuostolių atlyginimą dėl įrankių dėžės dingimo, todėl teismo sprendime neturėjo būti nurodyti motyvai, kodėl netenkinamas prašymas,  kurio ieškovas iš esmės atsisakė, pateikdamas patikslintą ieškinį.

Pripažinus, kad automobilis sulaikytas ir nuvežtas saugojimui buvo pagrįstai,  kad atsakovas UAB „Sauda“ automobilio saugojimo laikotarpiu pagrįstai reikalavo apmokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą,  ieškovas turėjo pareigą  apmokėti  reikalaujamą sumą. Tik po Konstitucinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo paskelbimo toks reikalavimas tapo neteisėtu, tačiau automobilis iki to termino  jau buvo grąžintas ieškovui.

Dėl baudos skyrimo

CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis  įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 95 str. 1 d. numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą. Pažymėtina, kad paties ieškinio ar apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo padavimas pats savaime nelaikomas piktnaudžiavimu teise, jeigu tai nėra daroma nesąžiningai, pvz., jau išsprendus analogišką prašymą, arba įsitikinus, kad skundas paduodamas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą, nes nėra galimybės daryti kategorišką išvadą, kad jis sąmoningai pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį ar skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovo UAB „Sauda“ prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes iš patiektos PVm sąskaitos –faktūros matyti, kad teisines paslaugas  atsakovui galimai teikė  UAB „Trade grupp“,  tačiau šis juridinis asmuo  negali būti šalies atstovu teisme, nes remiantis CPK 56 straipsniu tik tam tikri asmenys gali būti atstovais teisme pagal pavedimą, viena uždaroji  akcinė bendrovė negali atstovauti kitos bendrovės teisme, todėl  apmokėjimas už paslaugas  tokiam juridiniam asmeniui, kuris negali atstovauti šalies, negali būti  pripažintas atlygintinomis atstovavimo – bylinėjimosi išlaidomis. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danutė Kutrienė