(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Valentinui Račiui,

atsakovui A. S. ir jo atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. U. ieškinį atsakovui A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, – akcinė bendrovė „Swedbank“, mažoji bendrija „Statybų teisinis valdymas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir K. J..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė T. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., kuriuo prašo pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – namas arba ginčo gyvenamasis namas), yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Ieškovė ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis apie esminį prisidėjimą prie gyvenamojo namo statybos, jo trūkumų šalinimo ir pagerinimo, mano, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnyje numatytu teisiniu reglamentavimu yra pagrindas aptariamą namą pripažinti abiejų šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškinyje akcentavo šias faktines aplinkybes:

1.1.       2013 metais ieškovė T. U. ir atsakovas A. S. pradėjo kartu gyventi, vesti bendrą ūkį bei planuoti bendrą jų abiejų ateitį. Tuo metu nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise neturėjo jokio turto, kuriame jie būtų galėję kartu gyventi kaip šeima, todėl ieškovei ir atsakovui pradėjus planuoti bendrą ateitį ir šeimą, atsakovas pasiūlė įsigyti žemės sklypą bei pasistatyti jame gyvenamąjį namą.

1.2.       2014 m. lapkričio 7 d. atsakovas kartu su savo broliu P. S. (iš vienos pusės) ir trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (iš kitos pusės, toliau ir – bankas) sudarė kredito sutartį Nr. 14-085763- FA (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė atsakovui ir jo broliui 114  600 Lt dydžio kreditą žemės sklypui įsigyti. Ieškovė tuo metu gavo nedideles pajamas ir buvo tik bepradedanti savo, kaip dantų gydytojos, karjerą, todėl atsakovo brolis atsakovo prašymu sutiko formaliai ir laikinai tapti antruoju kredito gavėju (t. y. bendraskoliu kartu su atsakovu) tam, kad jų abiejų bendra turtinė padėtis kredito davėjo – banko būtų pripažinta pakankama Kredito sutarčiai sudaryti bei ją vykdyti. Kredito sutarties pagrindu gautomis piniginėmis lėšomis atsakovas asmeninės nuosavybės teise 2014 m. lapkričio 11 d. įsigijo 0,064 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), bei įkeitė jį banko naudai įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti. 2016 m. sausio 8 d. atsakovo brolis P. S. buvo pašalintas iš Kredito sutarties ir vieninteliu kredito gavėju pagal šią sutartį buvo paliktas atsakovas.

1.3.       Gyvenamojo namo Žemės sklype statybai reikėjo piniginių lėšų, kurių neturėjo nei ieškovė, nei atsakovas, todėl ieškovė kartu su atsakovu 2016 m. spalio mėn. kreipėsi į banką dėl papildomo kredito gyvenamojo namo statybai gavimo. Bankas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį bei kitus duomenis, sutiko ieškovei ir atsakovui išduoti papildomą kreditą gyvenamojo namo Žemės sklype statybai, po ko 2016 m. spalio 19 d. ieškovė ir atsakovas (iš vienos pusės) bei trečiasis asmuo (iš kitos pusės) sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo, be kita ko buvo susitarta, kad: i) į prievolę, kylančią iš Kredito sutarties, įstoja ieškovė, kaip nauja kredito gavėja, ir ieškovė kartu su atsakovu privalo solidariai Kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti visą banko suteiktą kreditą bei sumokėti kitus šioje sutartyje nustatytus mokėjimus; ii) bankas suteiks ieškovei ir atsakovui papildomą 47 000 Eur dydžio kreditą, skirtą gyvenamajam būstui statyti (greta tuo metu jau suteiktos ir negrąžintos 75 438,59 Eur kredito sumos).

1.4.       2015 metų pabaigoje bei per visus kalendorinius 2016 metus Žemės sklype aktyviai buvo vykdoma vienbučio ginčo gyvenamojo namo statyba. Prie šio namo statybos savo asmeninėmis lėšomis didele dalimi prisidėjo ir ieškovė, konkrečiai: i) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė gyvenamojo namo mūrijimo darbus vykdžiusiai rangovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Building-art.biz“ sumokėjo 30 000 Eur sumą. Į šią kainą įėjo ne tik patys darbai, bet ir statybinės medžiagos (cementas, blokeliai, armatūra), o ši rangovė iš blokelių išmūrijo visą gyvenamąjį namą nuo pat pamatų iki stogo; ii) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. ieškovė gyvenamojo namo perdangų įrengimo darbus vykdžiusiai UAB „Individualūs namai.lt“ sumokėjo 12 500 Eur sumą; iii) ieškovė savo asmeninėmis lėšomis taip pat apmokėjo Žemės sklypo lyginimo bei įvairius gerbūvio įrengimo darbus, tačiau nėra išlaikiusi šias išlaidas patvirtinančių įrodymų arba šių darbų rangovams buvo sumokėta grynaisiais pinigais ir jie ieškovei nepateikė dokumentų, įforminančių pinigų gavimą.

1.5.       Pabaigus gyvenamojo namo statybos darbus bei jį įrengus, ieškovė kartu su atsakovu 2017 m. įsikėlė į jį gyventi bei toliau planavo šeimą. Įgyvendindami šiuos planus, ieškovė su atsakovu 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė santuoką, o 2020 m. spalio 18 d. šalims gimė sūnus A. S..

1.6.       Ieškovė savo asmeninėmis lėšomis esmingai prisidėjo ne tik prie gyvenamojo namo statybos, bet ir prie jo remonto, statybos trūkumų šalinimo bei įvairių pagerinimų. Vien, pavyzdžiui, per kalendorius 2024 metus ieškovė patyrė mažiausiai 53 097 Eur išlaidų, susijusių su gyvenamuoju namu ir jo pagerinimu, iš kurių: i) rangovui R. G. 2024 m. kovo–balandžio mėn. buvo sumokėti 9 995 Eur už gyvenamojo namo grindų ir grindjuosčių pakeitimą; ii) rangovui Sp. Z.O.O. „VAV3“ 2024 m. kovo mėn. buvo sumokėti 20 532 Eur už gyvenamojo namo stogo (dangos ir apšiltinamojo sluoksnio) pakeitimą bei gyvenamojo namo lubų perdažymą; iii) rangovui R. G. 2024 m. balandžio mėn. buvo sumokėti 8 041 Eur už Gyvenamojo namo senos terasos konstrukcijų išardymą bei naujos terasos įrengimą; iv) rangovui mažajai bendrijai (toliau – MB) Alproduktai 2024 m. balandžio mėn. buvo sumokėti 5 300 Eur už gyvenamojo namo virtuvės komplekto pagaminimą ir sumontavimą; v) pardavėjui UAB „ALINGA“ 2024 m. liepos mėn. buvo sumokėti 1 529 Eur už naujus gyvenamojo namo terasos baldus; vi) rangovui S. S. 2024 m. spalio mėn. buvo sumokėti 6 700 Eur už gyvenamojo namo pamatų hidroizoliavimo darbus. Tam, kad būtų galima pilnai atlikti gyvenamojo namo pamatų hidroizoliavimo darbus, teko papildomai atlikti ir terasos ardymo darbus, dėl ko ieškovė rangovui S. S. 2024 m. lapkričio mėn. papildomai sumokėjo dar 1 000 Eur.

1.7.       2024 metais ieškovės ir atsakovo santykiams sistemingai blogėjant bei 2024 m. gruodžio mėn. atsakovui persikėlus gyventi atskirai nuo šeimos pas savo tėvus, iškilo reali grėsmė, jog atsakovas ieškovei už akių gali atlikti įvairius sandorius su gyvenamuoju namu ir tokiu būdu panaikinti ar apsunkinti ieškovės galimybes pasinaudoti tam tikromis įstatymuose numatytomis teisėmis. Grėsmes ir nesaugumą sustiprina tai, kad ieškovė gyvenamajame name gyvena viena su mažamečiu vaiku ir iš esmės vienintelė rūpinasi šiuo turtu ir jį prižiūri. Situaciją pristačius teisininkams, paaiškėjo, kad ieškovė turi teisę pretenduoti į gyvenamojo namo pripažinimą bendrąja jos ir atsakovo nuosavybe, todėl ieškovė priėmė sprendimą, vadovaudamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

2.       Atsakovas A. S. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nesutikimas su ieškiniu iš esmės grindžiamas tuo, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis, ji nuo gyvenamojo namo statybos pradžios yra patyrusi nepilnai 100 000 Eur išlaidų, susijusių su šio namo statyba, įrengimu ir pagerinimu, tačiau namo rinkos vertė siekia net 260 000 Eur ir ateityje gali dar labiau išaugti. Todėl patenkinus ieškinį, ieškovė gautų nepagrįstos naudos. Be to, patenkinus ieškinį, ieškovė taptų gyvenamojo namo bendraturte, o įmokas pagal Kredito sutartį kreditoriui „Swedbank“, AB ir toliau turėtų mokėti atsakovas. Ieškovė ieškinyje nepaminėjo, kad kredito įmokos nuo pat sutarties su šiuo kreditoriumi sudarymo yra nurašomos būtent nuo atsakovo banko sąskaitos. Taigi patenkinus ieškinį, atsakovo piniginėmis lėšomis būtų išmokama ir ieškovės turto dalis, o tai pažeistų jo (atsakovo) interesus. Jau ir šiuo metu gyvenamajame name gyvena tik ieškovė su vaiku, tačiau kredito įmokas bankui ir toliau moka tik atsakovas, o ieškovė nesutinka, kad šie atsakovo mokėjimai bankui būtų užskaityti kaip jo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Atsakovas ieškovės ieškinį vertina kaip ieškovės pasirinktą spaudimo priemonę, siekiant priversti jį sutikti nutraukti santuoką bendru abiejų šalių sutarimu ieškovės pageidaujamomis sąlygomis. Mano, jog paprastai tokio pobūdžio reikalavimai yra reiškiami santuokos nutraukimo byloje, o ne inicijuojant dėl to atskirą bylą, kaip buvo padaryta šiuo atveju.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo ieškinio reikalavimą palaikė visiškai. Papildomai akcentavo šias aplinkybes:

3.1.       Pats atsakovas rūpinosi didžiąja dalimi ginčo gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbų, todėl neabejotinai turėtų atsiminti, kad už kai kuriuos iš šių darbų rangovams buvo mokama grynaisiais pinigais, rangovams neįforminant jų gavimo jokiais dokumentais.

3.2.       Atsakovo nurodoma ginčo namo rinkos vertė (260 000 Eur), nustatyta 2018 metais, neturi jokio ryšio su ieškovės patirtomis išlaidomis jį statant, įrengiant ir pagerinant bei neturi jokios įtakos sprendžiant dėl šio namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Visuotinai yra žinoma, kad nekilnojamojo turto kainos ir vertės dėl nuo ieškovės ir atsakovo nepriklausančių priežasčių jau ilgą laikotarpį palaipsniui auga, todėl visa nauda, atsirandanti dėl objektyvių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, neturėtų tekti tik atsakovui.

3.3.       Atsakovas remiasi viešame registre nurodoma namo rinkos verte, neparodančia tokio daikto sukūrimo sąnaudų, nors tie patys kartu su ieškiniu pateikti duomenys liudija, kad, pavyzdžiui, gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) sudaro 192 000 Eur. Vien jau iš to akivaizdu, kad patenkinus ieškinį, ieškovė jokios nepagrįstos naudos tikrai negautų.

3.4.       Pagrindo atmesti ieškinį nesudaro ir atsakovo pamąstymai apie tai, kad ieškovei tapus namo bendraturte, atsakovas ir toliau turės vykdyti įsipareigojimus bankui: i) visų pirma, atsakovas šį įsipareigojimą vykdo, kadangi pats jį savo valia prisiėmė. Tačiau tai niekaip negarantuoja, kad įsipareigojimus bankui atsakovas tinkamai vykdys ir ateityje, o jų nevykdymo atveju bankas savo reikalavimus nukreiptų ir į ieškovę, kuri, kaip minėta ieškinyje, nuo 2016 m. spalio mėn. taip pat tapo kredito gavėja bei įsipareigojo kartu su atsakovu būti solidariai atsakinga prieš banką už visų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą; ii) atsakovas vykdo įsipareigojimus bankui, tačiau nevykdo visos eilės kitų jam tenkančių pareigų, kas reiškia, kad tas pareigas už atsakovą vykdo ieškovė. Kaip pavyzdys, paminėtina šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga, kurią jau pakankamai ilgą laiką iš esmės vykdo tik ieškovė; iii) ieškovė niekuomet nenaudojo atsakovo atžvilgiu jokių spaudimo priemonių dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu jos pageidaujamomis sąlygomis, tokių ketinimų neturi ir šioje byloje, todėl atsakovo atsiliepime nurodytas tariamas ieškinio pateikimo tikslas neturi nieko bendro su realybe.

3.5.       Pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes egzistuoja pagrindas ginčo gyvenamąjį namą pripažinti tiek šalių bendrąja jungtine, tiek šalių bendrąja daline nuosavybe ir esminę reikšmę šioje vietoje turi ne bendrosios nuosavybės teisės rūšis, o faktas, kad ieškovė nuo pat pažinties su atsakovu momento nuosekliai siekė bendro su atsakovu tikslo pasistatyti ir įsirengti šeimos gyvenamąjį namą bei jame gyventi. Šis tikslas abiejų šalių pastangomis buvo pasiektas, tačiau šalims nesant santuokoje, nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą 2018 metais buvo įregistruota tik atsakovo vardu, nes būtent jis šio namo statybos metu tvarkė visus dokumentus ir būtent jam buvo išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą. Kitaip tariant, gyvenamojo namo įregistravimą asmenine atsakovo nuosavybe lėmė atsitiktinės ir bendrosios nuosavybės atsiradimo nepaneigiančios aplinkybės.

4.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir papildomai akcentavo šias aplinkybes:

4.1.       Atsakovas nekvestionuoja fakto, kad už kai kuriuos ginčo gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbus rangovams buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau tai iš esmės buvo daroma atsakovo, o ne ieškovės lėšomis. Be to, jei piniginių lėšų pritrūkdavo, būtent atsakovas jų skolindavosi savo vardu iš artimiausių žmonių (brolio ir kitų). Įsirenginėjant gyvenamąjį namą, atsakovas pastoviai siūlydavo ieškovei bendrai papildomai pasiimti vartojimo paskolą ir jos lėšomis greičiau užbaigti namo įsirengimą, tačiau ieškovė niekuomet tokiam atsakovo pasiūlymui nepritarė ir siūlydavo atsakovui vienam jų skolintis bankuose ar pas gimines. Ieškovė ir ieškinyje, ir dublike tik abstrakčiai nurodo mokėjusi rangovams grynaisiais pinigais, tačiau neįvardija nei konkrečių rangovų, nei išleistų lėšų sumų, nei konkrečių darbų, už kuriuos ji mokėjusi būtent savo lėšomis.

4.2.       Nesutiktina su ieškove, kad gyvenamojo namo rinkos vertė neva neturi jokios įtakos sprendžiant dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Dublike ieškovė remiasi viešame registre nurodyta gyvenamojo namo statybos verte – 192 000 Eur, tačiau ši suma su gyvenamuoju namu niekaip nesusijusi, kadangi tokios vertės yra nustatomos remiantis Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu ir neparodo individualios statybinės vertės. Taigi tokia vertė negali būti laikoma įrodymu, kiek kainavo pastatyti tam tikrą konkretų statinį.

4.3.       Ieškovės subjektyvus įsivaizdavimas, kad ji vykdo daug daugiau pareigų nei atsakovas, yra absoliučiai niekuo nepagrįstas ir apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl atsakovas tokių ieškovės teiginių nemato poreikio komentuoti ir paneiginėti. Atsakovas taip pat netrukdo ieškovei naudotis gyvenamuoju namu ir jame gyventi, todėl ieškovės deklaruojama kreipimosi į teismą priežastis yra apsimestinė ir nepaneigia atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodyto vertinimo, kad ieškovė šią bylą naudoja kaip spaudimo priemonę, siekdama priversti atsakovą sutikti nutraukti santuoką ieškovės pageidaujamomis ir tik jai palankiomis sąlygomis.

5.       2025 m. birželio 12 nutartimi netenkinęs šalių prašymo dėl jų 2025 m. birželio 10 d. taikos sutarties patvirtinimo, teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), MB „Statybų teisinis valdymas“ ir K. J..

6.       Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, nagrinėjant turto padalinimo klausimą atsižvelgti į tai, kad atsakovui būtų palikta turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, šalims neįvykdžius prievolių valstybei. Pažymėjo, jog neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovė privalėtų pateikti įrodymus apie ieškinyje nurodyto turto įsigijimą. Taip pat nurodė, jog pagal turimus duomenis ieškovė valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga; tuo tarpu atsakovas, 2025 m. birželio 19 d. VMI duomenimis, – skolingas 191 252 Eur pagal vykdomuosius dokumentus; VMI turto arešto ginčo gyvenamajam namui nėra pritaikiusi.

7.       Trečiasis asmuo MB „Statybų teisinis valdymas“ atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose prašo ieškinį atmesti, nurodydama, jog šalys yra akivaizdžiai nesąžiningos ir pateiktu ieškiniu, iš anksto suderinus savo veiksmus, siekia apsunkinti išieškojimą iš ginčo namo. Nesutikimą su ieškiniu grindžia toliau nurodytomis pagrindinėmis aplinkybėmis:

7.1.       Šalys nuslėpė nuo teismo faktą apie sudarytą povedybinę sutartį. Pagal ikivedybinę sutartį šalys susitarė, kad kiekvieno iš sutuoktinio turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi 2019 m. rugsėjo 18 d. dienai, o tuo metu namo statybos jau buvo baigtos ir namas jau buvo įregistruotas atsakovo asmenine nuosavybe, sutuoktiniai šį turtą laikė atsakovo (skolininko) asmenine nuosavybe, taip pat nelaikė, kad ieškovė prisidėjo prie namo statybų. Tik vėliau, jau esant eilei vykdomųjų bylų prieš skolininką, 2024 m. gegužės 23 d. sutuoktiniai padarė ikivedybinės sutarties pakeitimą tam, kad galėtų keisti santuokoje įgyto turto režimą. Tokie veiksmai atlikti po 2024 m. sausio 30 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2A-124-467/2024) priėmimo, kuria palikta nepakeistas sprendimas, kurio pagrindu iš skolininko A. S. priteista išieškoma suma.

7.2.       Ieškovė neįrodė, kad 2016 metais ji disponavo 42 500 Eur suma ir ją galėjo investuoti į namo statybą, jos metinės pajamų deklaracijos parodo, kad ieškovė tokių lėšų objektyviai negalėjo turėti. Be to, ieškovės pateikti UAB „Building-art.biz“ ir UAB „Individualūs namai.lt“ dokumentai turi būti vertinami kritiškai, nes abi bendrovės www.rekvizitai.lt duomenimis jokios veiklos nevykdo, neturi darbuotojų; UAB „Building-art.biz“ nepateikė finansinės atskaitomybės už laikotarpį 2015–2023 metai, UAB „Individualūs namai.lt“ – už laikotarpį 2016–2019 metai. Be to, UAB „Building-art.biz“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau jose nurodoma, kad PVM tarifas yra 0, nors 2016 m. PVM tarifas buvo 21 procentų. Nepateikti įrodymai, kad bendrovė deklaravo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pačiose PVM sąskaitose faktūrose konkrečios prekės nėra įvardintos, nurodomi „komplektai“. Ieškovė nedetalizavo, kas tai per komplektai ir kaip jie panaudoti namo statybose.

7.3.       Ieškovė pateikė įrodymus dėl 2024 metais atliktų namo remonto darbų, kur vėl situacija ta pati – tariamus remonto darbus atliko fiziniai asmenys arba užsienio įmonė, mokėjimo pavedimų nėra, atsiskaitymas grynais pinigais. Kalbama apie stogo remonto darbus ir itin didelės apimties, t. y. iš esmės stogo perdarymą, kur darbų kaina 20 532 Eur. Tačiau nėra įrodymų, kad tokie darbų defektai buvo fiksuoti. Nėra fotonuotraukų su fiksuotais darbų defektais, taip pat nuotraukų, kuriose būtų fiksuota stogo remonto darbų eiga. Nuvykus gyvenamojo namo adresu ir apžiūrėjus namą iš gatvės pusės, vizualiai namo būklė yra identiška, kaip ir fiksuota 2021–2023 metais (ortofoto duomenys internetiniame puslapyje https://www.geoportal.lt/map/ ir duomenys iš https://www.google.com/maps/), kas leidžia teigti, kad ieškovės nurodyti remonto darbai nebuvo atlikti.

7.4.       Nuo 2017 metų atsakovui taikomi areštai, areštuotas jo turtas, tame tarpe Žemės sklypas ir ginčo namas. Iš atsakovo vykdomi išieškojimai itin didelėms sumoms, areštuotos jo banko sąskaitos. Todėl natūralu, kad atsakovas jokių pajamų nerodo ir iš savo sąskaitų jokių mokėjimų neatlieka. Dėl atsakovo kreditorių ieškovė ir atsakovas, būdami sutuoktiniais, siekdami išvengti išieškojimo, savo gyvenimą ir atsiskaitymus organizuoja per ieškovę, kuriai nėra taikomi areštai.

7.5.       2023–2024 metais, išskaičius mokesčius, ieškovės metinės pajamos buvo apie 17 000–18 000 Eur. Įvertinus pragyvenimui reikalingas išlaidas, taip pat tai, kad atsakovas (sutuoktinis) niekur nedirba ir negauna pajamų, minėtų pajamų vos turėjo užtekti pragyvenimui. Ieškovė neįrodė, kad ji savo banko sąskaitose 2024 metais turėjo sutaupiusi ne mažesnę kaip 53 097 Eur sumą ir visą ją skyrė tariamiems namo pagerinimams. Ieškovė taip pat pateikė keletą pavedimų, kad UAB Basanavičiaus odontologijos centras 2021 ir 2022 metais atliko pavedimus ieškovei, tarp pavedimų yra keletą reikšmingesnių sumų (40 000 Eur, 25 000 Eur, 25 000 Eur, 10 000 Eur), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kaip minėtos lėšos buvo panaudotos, t. y. nepateikė įrodymų, kad minėtos lėšos ar jų dalis 2024 metais buvo panaudota namo remonto darbams. Be to, šiuo atveju yra tikėtina, kad skolininkas, dėl jam taikomų areštų negalėdamas vykdyti veiklos savo vardu, tikėtina ją vykdo savo sutuoktinės vardu. Minėti pavedimai yra įvardijami kaip finansavimo grąžinimas akcininkei, t. y. ieškovei, tačiau nėra jokių įrodymų, kad ieškovė tokiomis lėšomis disponavo ir jas buvo paskolinusi UAB Basanavičiaus odontologijos centras.

8.       Trečiasis asmuo K. J. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, nurodė, jog namas yra areštuotas atsakovo kreditorių naudai ir į šį namą bus nukreiptas išieškojimas. Pažymėjo, kad esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, būtina atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis namo vertė yra 379 000 Eur, tuo tarpu ieškovės nurodomi pagerinimai nesiekia 100 000 Eur. Šių išlaidų mastas niekaip neatitinka reikalavimo, jog turto vertė dėl atliktų pagerinimų pasikeitė iš esmės.

9.       Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Akcentavo toliau nurodytas aplinkybes.

10.1.       Ieškovė įstojusi į Kredito sutartį, tapo bendraskole dėl visos suteiktos paskolos, t. y. ir dėl tos, kuri buvo išduota iki ieškovės įstojimo, todėl vertinant jos indėlį, be atliktų pagerinimų ir investuotų sumų, taip pat turi būti atsižvelgta ir į pusę banko suteiktos paskolos, kurią sudaro 60 000 Eur. Sudėjus į namo statybą investuotas lėšas, namo pagerinimui skirtas lėšas ir suteiktos paskolos ½ dalį susidaro 156 000 Eur suma, kuri viršija namo pastatymo metu (2018 metais) jo vertės (260 000 Eur) ½ dalį. Jei šalys nebūtų sudariusios santuokos, tai sudarytų pagrindą reikalauti pripažinti ieškovei nuosavybės teises į namo dalį; šalims esant susituokusioms, reiškiamas prašymas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės režimo namui pripažinimo.

10.2.       Įvertinusi savo indėlį į namo statybą ir remontą, ieškovė galėtų savo teises ginti, reikalaudama paskolintų sumų grąžinimo, tačiau buvo nuspręsta jas ginti reiškiant tokį ieškinį, koks pareikštas šioje byloje.

10.3.       Kreditas bankui yra grąžinamas iš atsakovo sąskaitos, tačiau, atstovo duomenimis, būta atvejų, kai į minėtą sąskaitą buvo įnešamos ir ieškovės piniginės lėšos.

10.4.       Į bylą pateikti pinigų priėmimo orderiai patvirtina, kad ieškovė buvo mokėtoja ir turėjo lėšų. Pinigų gaudavo iš savo vykdomos veiklos, taip pat padėjo tėvai.

11.       Atsakovas A. S. ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją – ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino toliau nurodytas aplinkybes.

11.1.       Atsakovas nurodė, jog tam tikras, apie 30 procentų, ieškovės prisidėjimas prie namo statybos buvo, tačiau tikrai nesiekė 50 procentų visų išlaidų. Be to, namą statė ir viską organizavo jis pats, į tai taip pat būtina atsižvelgti. Mano, jog ieškinio tenkinimas būtų nesąžiningas jo atžvilgiu, tuo labiau, kad liktų neišspręstas kredito grąžinimo klausimas. Paaiškino, jog namą statė dvi R. B. vadovaujamos bendrovės, dabar jau, tikėtina, bankrutavusios. Šiuo metu name gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi, atsakovas name negyvena ir prie jo remonto neprisideda. Žino, kad ieškovė tvarkė stogą ir pamatus, pats padėjo jai surasti meistrus internetiniame puslapyje paslaugos.lt. Kiek kainavo remonto darbai, nežino, nes name negyvena. Paaiškino, jog ikivedybinė sutartis buvo sudaryta tikslu apsaugoti ieškovės odontologinį verslą, o jos pakeitimą teko atlikti po to, kai ieškovė atsisakė remontuoti namą savo lėšomis, jei nebus jai garantuotos kažkokios teisės į būstą. Su ieškove buvo nuvykę pas notarą dėl namo padalinimo, tačiau dėl esančių areštų notaras atsisakė patvirtinti sandorį.

11.2.       Atsakovo atstovas nesutiko su ieškovės atstovo pozicija, jog vertinant ieškovės indelį į namo statybą ir jo pagerinimą turėtų būti vertama ir suteiktos, bet negrąžintos, paskolos dalis.

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo

12.       Tarp šalių kilo ginčas dėl vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (į bylą pateiktas 2025 m. kovo 13 d. išrašas), ginčo gyvenamasis namas pastatytas ir viešame registre užregistruotas 2018 m. birželio 19 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-180619-00207 pagrindu, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S., kuriam asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso ir žemės sklypas minėtu adresu. Žemės sklypui ir gyvenamajam namui nustatyta sutartinė hipoteka, nuo 2017 metų taikomi areštai (šiuo metu užregistruoti 4 turto areštai, kuriais apribotos valdymo ir disponavimo teisės).  

13.       Kaip matyti iš 2014 m lapkričio 7 d. Kredito sutarties Nr. 14-085763-FA ir jos vėlesnių pakeitimų „Swedbank“, AB šalims suteikė iš viso 122 438,59 Eur kreditą Žemės sklypui pirkti ir būstui statyti. Pradiniais paskolos gavėjais buvo atsakovas A. S. ir, kaip nurodė šalys, atsakovo brolis – P. S.. 2016 m. sausio 8 d. P. S. išstojo iš prievolinių santykių pagal Kredito sutartį, o 2016 m. spalio 19 d. ieškovė įstojo į paminėtus prievolinius santykius, kaip nauja kredito gavėja ir solidariai su atsakovu įsipareigojo laiku grąžinti bankui suteiktą kreditą. Iš 2016 m. spalio 19 d. Susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo ir tų pačių metų spalio 26 d. Susitarimo dėl sutartinės hipotekos sutarties pakeitimo seka, jog ieškovei įstojus į atsakovo ir banko kredito santykius, ginčo namas jau buvo iš dalies pastatytas – fiksuotas 43 procentų baigtumas, statyboms užbaigti bankas suteikė papildomą 47 000 Eur kreditą (tuo metu suteikta ir negrąžinta Kredito dalis sudarė 75 438,59 Eur).

14.       Byloje taip pat nustatyta, jog šalys santuoką sudarė 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje; tačiau, kaip nurodė abi šalys, bendrą ūkį šalys veda nuo 2013 metų, ginčo name gyvena nuo 2017 metų.

15.       Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus – Kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovė UAB „Buiding-art.biz“ sumokėjo 30 000 Eur už statybines medžiagas ginčo gyvenamojo namo adresu; taip pat dvi UAB „Individualūs namai.lt“ PVM sąskaitas faktūras ir du Kasos pajamų orderius dėl 12 500 Eur apmokėjimo už ginčo gyvenamojo namo statybos darbus (perdangos montavimo, šiltinimo darbus), atliktus 2016 metų kovo ir balandžio mėn.

16.       Taip pat ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie jos apmokėtus gyvenamojo namo remonto ir pagerinimo darbus, atliktus 2024 metais: 9 995 Eur už grindų dangos pakeitimą; 20 532 Eur už stogo remontą, 8 041 Eur už terasos įrengimą, 5 300 už virtuvės baldus, 1 529 Eur už terasos baldus, 7 700 Eur už pamatų hidroizoliacijos darbus; iš viso darbų už 53 097 Eur.   

17.       Patirtos išlaidos į gyvenamojo namo statybą, remontą ir apstatymą baldais bei dalyvavimas Kredito grąžinimo prievolėje, ieškovės nuomone, sudaro pagrindą pripažinti jai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą. Atsakovas su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutinka, iš esmės teigdamas, jog ieškovės prisidėjimas nebuvo esminis. Tretieji asmenys MB „Statybų teisinis valdymas“ ir K. J. mano, jog ieškinio tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

18.       Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

19.       Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

20.       CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas).

21.       Vadovaudamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu teismas visu pirmas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės 2015–2016 metais padarytos 30 000 Eur investicijos į gyvenamąjį namą, buvo atliktos dar iki šalių santuokos sudarymo, taigi jų atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.90 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kurio viena iš kumuliatyvių taikymo sąlygų yra vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės pagerinimas būtent santuokos metu. Katu pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ne kartą akcentavo, jog reikalavimas dėl dalinės nuosavybės teisių pripažinimo į ginčo namą nėra reiškiamas ir byloje neturėtų būti sprendžiamas. Todėl šiuo klausimu (dėl ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą) teismas nepasisako.

22.       Nustačius, jog ieškovės iki santuokos sudarymo patirtos 30 000 Eur investicijos į gyvenamąjį namą nesudaro pagrindo taikyti CK 3.90 straipsnio nuostatas, teismas plačiau nepasiako ir dėl į bylą pateiktų bei kreditoriaus MB „Statybų teisinis valdymas“ kritiškai vertinamų šias investicijas pagrindžiančių įrodymų, tačiau atkreipia dėmesį, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad bendrovių UAB „Buiding-art.biz“ ir UAB „Individualūs namai.lt“ išrašyti pirminiai finansiniai dokumentai būtų suklastoti, o tai, kad šios bendrovės šiuo metu neturi jokių darbuotojų ir neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nepaneigia abiejų šalių nurodytų aplinkybių, kad ginčo gyvenamąjį namą statė ir statybines medžiagas teikė būtent šios bendrovės, nes byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtų bendrovių vykdomą veiklą būtent 2015–2016 metų laikotarpiu (pavyzdžiui, kiek darbuotojų turėjo minėtos bendrovės būtent 2015–2016 metais). Papildomai pažymėtina, jog statybos darbams yra taikomas atvirkštinis PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnis), kas, teismo vertinimu, paaiškina, kodėl UAB „Building-art.biz“ sąskaitose faktūrose nėra nurodytas 21 procento PVM, o įrašytas 0. 

23.       Kitos, ieškovės dėl namo remonto ir apstatymo baldais patirtos 53 097 Eur išlaidos, buvo patirtos 2024 metais, t. y. jau po santuokos sudarymo. Nors trečiasis asmuo MB „Statybų teisinis valdymas“ prašė ir šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus vertinti kritiškai, tačiau ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo spręsti apie minimų išlaidų ir (ar) pateiktų ieškovei išrašytų pirminių finansinių dokumentų fiktyvumą, tuo labiau, jog į bylą yra pateikti iš ieškovės banko sąskaitos atlikti mokėjimo nurodymai dėl dalies šių išlaidų apmokėjimo bankiniais pavedimais. Tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos nesudaro pakankamo pagrindo ieškinio tenkinimui ir tokia išvada darytina dėl toliau dėstomų priežasčių.

24.       Kaip minėta, įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas yra taikomas tik tuo atveju, jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties. Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą, su turto tvarkymu susijusias pareigas, tarpusavio išlaikymo, taip pat ir bendro turto padalijimo būdą bei tvarką. Vedybų sutarties esmė – teisė savo nuožiūra nustatyti kitą savo turto teisinį režimą, nei numatyta įstatyme, taip pat nustatyti ir apibrėžti kitas sutuoktinių turtines teises, kurios yra įgyvendinamos sutuoktinių sutarimu.

25.       Byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė Ikivedybinę sutartį (notarinio registro Nr. 4215), kuria, be kita ko, susitarė, kad: i) kiekvienos iš šalių iki santuokos įgytas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, turimo turto vertės prieaugio, išlieka kiekvienos šalies asmenine nuosavybe; ii) visas turtas, kurį šalys įgis kiekviena savo vardu santuokos metu, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, turimo turto vertės prieaugio, bus kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe; iii) šalys pareiškia, kad jų turtui bus taikomas CK 3.104 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis režimas – t. y. turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, Ikivedybine sutartimi šalys sutarė dėl visiško turto atskirumo režimo, t. y. dėl to, jog bet kuris turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki santuokos ar gyvendami susituokę, yra jų asmeninė nuosavybė. Galiojant tokiam šalių susitarimui nei bendroji jungtinė, nei bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė neatsiranda, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas negalėtų būti tenkinamas vien šiuo pagrindu.

26.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. šalys sudarė Susitarimą pakeisti 2019 m. rugsėjo 18 d. Ikivedybinę sutartį Nr. 1 (notarinio registro Nr. 3151), kuriuo iš esmės sulygo dėl pasirinkto visiško turto atskirumo režimo taikymo išimčių, be kita ko, nurodydamos, jog išimtis gali būti taikoma turtui, kuris santuokos metu bus iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, t. y. toks turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau laikantis teisės aktų reikalavimų.

27.       Taigi, pasirašę Ikivedybinės sutarties pakeitimą šalys iš esmės sutiko, jog santuokos metu iš esmės vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis pagerintas kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Toks šalių susitarimas yra galiojantis ir šalims turi įstatymo galią, taip pat gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, nes, dėl ko byloje nėra ginčo, buvo įregistruotas Vedybų sutarčių registre (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, jog Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios (CK 3.103 straipsnio 2 dalis), kas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog sprendžiant, ar ieškovė savo asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerino atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, turi būti atsižvelgiama tik nuo 2024 m. gegužės 23 d. atliktus pagerinimus. Priešingas šalių pasirašyto Ikivedybinės sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas ir taikymas būtų nesąžiningas šalių kreditorių atžvilgiu ir neatitiktų pačių šalių valios, lėmusios Ikivedybinės sutarties sudarymą: teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog Ikivedybinę sutartį šalys sudarė tikslu apsaugoti ieškovės verslą nuo atsakovo turtui nuo 2017 metų taikomų areštų ir galimo atsakovo įsiskolinimų tenkinimo iš po santuokos sudarymo šalių bendro turto; taigi, šalys tikslingai sudarė Ikivedybinę sutartį ir sulygo dėl visiško atskirumo režimo turtui taikymo ir apribojo atsakovo kreditorių teises reikšti reikalavimus į ieškovės po santuokos sudarymo gautas pajamas ir kitą ieškovės santuokos metu įgytą turtą; kartu atsakovo kreditoriai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog jų reikalavimai galės būti patenkinti iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė prisidės prie to turto išlaikymo ir (ar) pagerinimų, ar ne. Po Ikivedybinės sutarties pakeitimo sudarymo ir įregistravimo Vedybų sutarčių registre, kreditoriai yra informuoti apie šalių pasirinkto visiško atskirumo turto režimo galimas išimtis, kaip ir apie tai, jog toks šalių susitarimas gali būti taikomas tik į ateitį. 

28.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog po 2024 m. gegužės 23 d. Ikivedybinės sutarties pakeitimo sudarymo ieškovė patyrė 1 529 Eur išlaidas už naujus terasos baldus ir 7 700 Eur išlaidas už namo pamatų hidroizoliavimo darbų atlikimą. Šios, iš viso 9 229 Eur namo pagerinimo išlaidos, nors neabejotinai prisidėjo prie gyvenimo kokybės pagerinimo, tačiau gyvenamojo namo aktualios viešame registre nurodytos rinkos vertės (260 000 Eur) kontekste yra nedidelės, sudaro vos 3,5 procento vidutinės namo rinkos vertės, todėl negali būti vertinamos kaip esmingai pagerinusios gyvenamojo namo vertę, kas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovei teisę į ginčo gyvenamojo namo bendrąją jungtinę nuosavybę.

29.       Kartu pažymėtina, jog tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo byloje nebuvo reiškiamas, šalys ir toliau gyvena santuokoje, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo spręsti ir pasisakyti ieškovės atliktų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimų kompensavimo klausimu.

30.       Remiantis nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

31.       Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje duomenis, apie patirtas advokato pagalbos išlaidas, į bylą pateikė tik ieškovė, tačiau jos ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteisiamas.

32.       Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmestus, byloje patirtos 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok