Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-1036/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00008-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.19.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 31 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, kaltinamajai L. V., jos gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
L. V., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdama (duomenys neskelbtini) specialiste, pagal (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus (duomenys neskelbtini) specialisto pareigybės nuostatų 6.1 p. turėdama įgaliojimus priimti klientų rašytinius prašymus ir priimti sprendimus šiais klausimais; pagal tų pačių nuostatų 6.2 p. turėdama įgaliojimus išduoti parengtą informaciją, duomenis ir dokumentus; pagal tų pačių nuostatų 6.4 p. turėdama įgaliojimus teisės aktų nustatyta tvarka teikti (duomenys neskelbtini) tvarkomų registrų ir informacinių sistemų duomenis, išrašus, dokumentų kopijas; pagal tų pačių nuostatų 6.10 p. turėdama įgaliojimus persiųsti kitiems (duomenys neskelbtini) struktūriniams padaliniams klientų priimtus prašymus ir dokumentus nagrinėjimui pagal kompetenciją, 2020 m. liepos 14 d. tarp 14.00 val. ir 15.00 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš I. J. 200 eurų už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bei nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie šį nekilnojamąjį turtą išdavimą, po ko tą pačią dieną toje pačioje vietoje L. V. priėmė iš I. J. 40 eurų kyšį ir nurodė likusią kyšio dalį perduoti 2020 m. liepos 22 d.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2020 m. liepos 22 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė I. J. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo sumokėti jai likusią kyšio dalį – 160 eurų, o I. J. pasakius, kad šiandieną pinigų neturi, ji su pastarąja susitarė, kad ši pinigus atneš rytoj.
Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2020 m. liepos 23 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) priėmė iš I. J. likusią reikalauto 200 eurų kyšio dalį – 160 eurų už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bei nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie šį nekilnojamąjį turtą išdavimą.
Kaltinamoji L. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta bylos medžiagoje. Dirba (duomenys neskelbtini), priėmimo –išdavimo skyriuje beveik 30 metų, su tarnybinėmis funkcijomis supažindinta buvo. Pas ją į darbą atėjo moteris, kurios iki tol nepažinojo, ir kuriai reikėjo sutvarkyti dokumentus, kad galėtų parduoti nekilnojamąjį turtą ir ji sugalvojo tos moters paprašyti 200 eurų. Paaiškino, kad reikia daugiau dokumentų, bet taip neturėjo būti. Pasakė, kad reikia deklaracijas užpildyti ir ji gali jai padėti, tačiau jai tai priklauso padaryti be papildomų pinigų. Moteris jai sumokėjo 40 eurų avansą, kai kitą dieną atėjo atsiimti dokumentų atnešė likusius pinigus. Tą pačią dieną atvažiavo tarnyba ir rado 160 eurų, o prieš tai duotus 40 eurų buvo išleidusi. Taip pasielgė pirmą kartą. Ji su vyru gyvena ne santuokoje, turi dvi pilnametes dukras, kurios mokosi. Papildomai skolinasi, kad padėtų dukroms. Jos butas parduotas iš varžytinių, antstoliai yra uždėję areštą, šiuo metu gyvena pas pažįstamą. Materialinė padėtis sudėtinga, turi skolą virš dešimties tūkstančių eurų, tris mėnesius buvo prastovose, šiuo metu ieško darbo. Savo poelgį vertina blogai ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas. Be kaltinamosios L. V. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
2020 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje elektroniniu paštu "pranesk@stt.lt" gautas tos pačios dienos I. J. pranešimas apie (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) specialistės L. V. galimą kyšininkavimą (1 t., b. l. 1–2). Kartu su pranešimu pateiktas garso įrašas. Atlikus garso įrašo apžiūrą nustatyta, kad I. J. kalbasi su L. V. apie jos, I. J., prašomus išduoti dokumentus. Pokalbio metu L. V. nurodo sumokėti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 32,19 eurus už (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas ir kitą kartą ateiti atsiimti prašomų dokumentų 2020 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 8–13). Kartu su pareiškimu taip pat buvo pateiktas mokėjimo pavedimas (kopija) apie (duomenys neskelbtini) atliktą 32,19 eurų mokėjimą (1 t., b. l. 7).
Liudytoja I. J. 2020 m. liepos 20 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji parduoda A. V. (mamos) namą, kurį kažkada mama be jokių leidimų padidino. Dabar atsiradus pirkėjui, reikia sutvarkyti dokumentus, o būtent gauti naują namo planą. Iš karto ji (I. J.) ėjo pas notarę Ž. B., kuri ant seno plano užrašė kokių dokumentų jai (I. J.) reikės. Notarė buvo paminėjusi, kad ant statinių išdėstymo plano Nr. 1 :1000 trūksta antspaudo, kurį turėtų sutvarkyti (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą pas L. V. ji (I. J.) buvo 2020 m. gegužės 26 d. L. V. pasakė, kad problemų su antspaudu nebus, antspaudą užsakys ir vėliau sutvarkys visus dokumentus (statinių išdėstymo plano Nr. 1:1000 antspaudą). Notarė dar sakė, kad iš archyvo reikės kažkokio dokumento, tačiau (duomenys neskelbtini) specialistė L. V. nežinojo kokio dokumento iš archyvo jai (I. J.) reikia. (duomenys neskelbtini) ji buvo vos kelias minutes. Tada ji (I. J.) ėjo į savivaldybę, parašė prašymą gauti leidimą, kurį jai (I. J.) turėjo paruošti per 35 d. d., už leidimą sumokėjo 26 eurus bankiniu pavedimu. Tą dieną ji (I. J.) ėjo pas V. K. (V. K.) (laikraščio (duomenys neskelbtini) direktorius ar redaktorius), kuris turėjo sutvarkyti Energetinio naudingumo sertifikatą. V. K. osekretorė pasakė, kad ji (I. J.) neturi namo plano, todėl jai (I. J.) negalės sutvarkyti to sertifikato. Tada paskambino namo pirkėja, kuriai ji (I. J.) nusiuntė visą sąrašą dokumentų, kurių dar trūksta ir ką turi sutvarkyti. Sąrašas dokumentų buvo surašytas ant Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pirmojo lapo. Kai pirkėja pamatė tą pirmą lapą, paskambino jai ir pasakė, kad neatitinka tai kas parduodama faktiškai, su tuo, kas parašyta dokumentuose (parduodamas mūrinis namas, o dokumentuose rąstinis). Tada (maždaug po savaitės) ji (I. J.) antrą kartą ėjo į (duomenys neskelbtini). Ji pasakė L. V., kad pas ją yra problema, nes neatitinka faktiškai stovintis namas, su tuo, kas yra nurodyta išraše iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko. Tada L. V. pasakė, kad iš tikrųjų problema yra, pasiūlė matininkų numerį, kurie atvyks į vietą, išmatuos ir sutvarkys naują kadastrinių matavimų bylą. Matininkai darė dokumentus kažkur dvi savaites. Matininkai minėtą bylą paliko (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą darė (duomenys neskelbtini), kuriems ji sumokėjo 390 eurų. Tada dar kartą, mano, kad 2020 m. liepos 7 d, ji atvyko pas L. V. pasiimti matininkų paruoštą bylą. Jai (I. J.) reikėjo pagal naują bylą užregistruoti namą. Tą išdėsčius L. V. ši atsakė, kad dar ne viskas sutvarkyta. Tada ji paklausė, ko dar reikia. L. V. pasakė, kad jų duomenų bazėje reikia pakeisti visus duomenis, t. y. senus namo duomenis pakeisti į naujus pagal matininkų paruoštą bylą. L. V. kalbėjo apie kažkokius žmones, bet kalbėjo neaiškiai, sakė, kad tie žmonės gali pakeisti tuos duomenis. Tą pačią dieną (2020 m. liepos 7 d.) ji (L. V.) pasakė, kad už tai reikės papildomai sumokėti. Ji (I. J.) paklausė ar turėtų kažkokiam žmogui sumokėti pinigus. Ji (L. V.) pasakė – „ne man“. L. V. pasakė ateiti 2020 m. liepos 14 d. ir su savimi turėti pinigėlių, tikslios sumos nepasakė, nes turėjo dar pasitarti su kažkokiais žmonėmis. Kai ji (I. J.) išėjo iš (duomenys neskelbtini) visą pokalbį su L. V. papasakojo savo vyrui, jie nusprendė, kad tie pinigai bus reikalingi tam išrašui gauti. Ji suprato, kad viskas apie ką kalbėjo 2020 m. liepos 7 d. su L. V. yra legalu ir ji (I. J.) turės sumokėti už išrašą. Tada 2020 m. liepos 14 d. atėjo vėl į (duomenys neskelbtini), manė, kad gaus išrašą. Pokalbio metu ilgą laiką (apie 30 min.) su L. V. kalbėjo įvairiais klausimais (apie atostogas, apie įmonę, kuri užregistruota jos bute). Dar kalbėjo apie 32,19 eurų, kuriuos ji (I. J.) turėjo sumokėti už namo įregistravimą. Tada L. V. pasakė, kad už duomenų pakeitimą iš senų į naujus bus 200 eurų. Ji (I. J.) labai išsigando ir pasakė, kad tokių pinigų neturi. L. V. paklausė kiek turi. Ji atsakė 40 eurų. Tada L. V. pasakė, „gerai duokite tuos 40 eurų kaip avansą, o 160 eurų atneškite 2020 m. liepos 22 d.“. Ji L. V. davė 40 eurų (2 kupiūros po 20 eurų) ir paklausė ar bus čekis. Ji (I. J.) suprato, kad tie pinigai skirti už namo senų duomenų pakeitimą į naujus pagal matininkų bylą. L. V. pasakė, kad jokio čekio nebus. Šito reikalavimo nėra įrašyto garso įraše. Pas L. V. 2020 m. liepos 14 d. buvo apie 30 min. Ji (I. J.) mano, kad telefonas neįrašė kažkur 4 minučių. Mano, kad duomenų pakeitimas jau yra įvykęs, 2020 m. liepos 22 d. ji turėtų gauti išrašą. 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 14 d. darė garso įrašą, kadangi mėgsta apsisaugoti. Kažkada turėjo ginčą su Žalgirio klinika, padarytas garso įrašas jai labai padėjo išspręsti ginčą. L. V. kabinete sėdi viena, 2020 m. liepos 14 d. buvo užėjusi moteris, ji (I. J.) jos nepažįsta. 2020 m. liepos 14 d. kabineto durys buvo uždarytos, nors pastebėjo, kad prieš tai visada buvo atidarytos. Jos (I. J.) mama gyvena ir dirba užsienyje, šią aplinkybę papasakojo (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Ji (I. J.) dažnai lankėsi ir lankosi savivaldybėje, nes tvarko visokius reikalus (namo administravimo reikalai, namo renovacijos, kelių ženklo pastatymo, vaiko pinigus tvarko ir pan.) Pažymi, kad konkretus laikas su L. V. nėra sutariamas, ši visada ją priima po pietų 14 val. 2020 m. liepos 22 d. konkretus laikas irgi nesutartas. Pareiškimą STT rašo, kadangi mano, kad iš jos (I. J.) neteisėtai reikalauja pinigų. Apie susiklosčiusią situaciją žino tik vyras (V. J. (V. J.)) ir uošvis (G. J. (G. J.)), kuris paskambino teisininkui (vardo ir pavardės nežino), kuris ir paskatino kreiptis į kompetentingas institucijas. Ji išsigando susiklosčiusios situacijos, jai gaila jos mamos pinigų. Pareiškime yra neatitikimų ne tik dėl datų bei ir dėl sumų. Kai rašė pareiškimą buvo susijaudinusi. 2020 m. liepos 14 d. ant išankstinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su L. V. tušinuku užfiksavo skaičius +40 -160, skaičių 22 parašė pati L. V.. Garso įraše yra užfiksuota, kad L. V. kalba apie jos (I. J.) parašo parašymą kažkokioje deklaracijoje, tačiau ji nežino, apie kokią deklaraciją L. V. kalbėjo. Ji atsakė, kad kitą dieną galės užeiti ir pasirašyti, bet taip ir neužėjo (2 t., b. l. 118–120).
Liudytoja I. J. 2020 m. liepos 23 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anksčiau savo duotus parodymus patvirtina pilnai ir parodė, kad 2020 m. liepos 22 d., kaip buvo nurodžiusi L. V., nuvyko pas ją į darbą apie 14.00 valandą. L. V. pasakė, kad jos (I. J.) dokumentai yra paruošti, kad viskas yra tvarkoje ir jai (I. J.) juos davė. <...> Kai L. V. perdavė jai dokumentus, ji padėkojo L. V., paklausė, ar jau gali eiti. L. V. tada paklausė: ,,neprimokėsit?“ Ji L. V. paprašė priminti kiek mokėti, L. V. pasakė, kad ,,liko 160“. Tada ji L. V. pasakė, kad dabar pinigų neturi, kad gali atnešti rytoj, tai yra 2020 m. liepos 23 d. L. V. pasakė, kad jai tinka, ir pridūrė, kad jai reikia ,,su žmonėmis atsiskaityti“, kad jie kitokiu atveju kitiems nepadės, tačiau konkrečiai nieko nepasakojo. Dar ji L. V. paklausė, ar bus čekis, į ką ši atsakė, kad ji jau yra sakiusi, čekio nebus. Kai paklausė, už ką pinigai, L. V. atsakė, kad dėl ,,rekonstravimo įregistravimo“. Ji (I. J.) pasakė, kad atvyks rytoj, tai yra 2020 m. liepos 23 d., tokiu pačiu laiku – apie 14 valandą (2 t., b. l. 122–123).
Liudytoja I. J. 2020 m. liepos 24 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaip ir buvo sutarta su L. V., 2020 m. liepos 23 d. ji (I. J.) nuvyko pas ją į darbą. Prie kabineto buvo interesantų, kabinete taip pat, ji (I. J.) laukė apie 10–15 minučių. Apie 14.25 valandą ji užėjo į kabinetą pas L. V.. Ši kabinete buvo viena. Ji pasisveikino, pasakė, kad kaip jos tarėsi, atnešė pinigėlius ir padavė L. V. 160 eurų – tris kupiūras po 50 eurų ir vieną kupiūrą 10 eurų. Pinigus ji padėjo ant stalo, praskleidė. L. V. paėmė pinigus ir iš karto juos padėjo ant popieriaus lapo ir sulankstė. L. V. kažką tyliai pasakė, kad galės atsiskaityti su žmonėmis. Kur L. V. vėliau pasidėjo pinigus, ji nežino, nes atsisveikino ir išėjo. Kabinete buvo tik ji ir L. V., durys buvo uždarytos. Pinigus perdavė veikdama pagal teismo nutartį, kuria jai leista imituoti nusikalstamus veiksmus, darė įrašą (2 t., b. l. 124–125).
Iš I. J. tyrimui pateikto jos naudojamo MRT "Samsung 8+" telefono apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra du garso įrašai: ,,Interviu 001", darytas 2020 m. liepos 7 d. 14:22 val., ir ,,Balsas 001", darytas 2020 m. liepos 14 d. 14:28 val. Kaip paaiškino liudytoja I. J., įrašus ji darė L. V. kabinete, kalbėdama su L. V.. Apžiūros metu padarytos garso įrašų kopijos (2 t., b. l. 17–23).
Iš 2020 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad įrašas ,,Balsas 001“ yra tas pats įrašas, kuris buvo pateiktas su 2020 m. liepos 17 d. pareiškimu. Garso įrašas ,,Interviu 001“ darytas 2020 m. liepos 7 d. Pokalbis vyksta tarp L. V. ir I. J.. Kalbama apie seno namo rekonstrukciją, atliktą be leidimo, jos įregistravimą (duomenys neskelbtini). L. V. sako, kad oficialiai reikės (duomenys neskelbtini) sumokėti apie 30 eurų (1 t., b. l. 8–13; 2 t., b. l. 24–27).
Apklausiama liudytoja I. J. 2020 m. liepos 20 d. pateikė dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (įgaliojimas I. J., kadastrinių matavimų byla) (2 t., b. l. 118–120).
Iš 2020 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota I. J. pateiktų dokumentų apžiūra, tų dokumentų kopijų pridėjimas prie bylos (1 t., b. l. 24–90).
Iš 2020 m. liepos 22 d. protokolo matyti, kad užfiksuota I. J. apklausos 2020 m. liepos 20 d. metu pateiktos išankstinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Iš kompiuteriu atspausdintų įrašų matyti, kad už (duomenys neskelbtini) paslaugas A. V. turi sumokėti 32,19 Eur. Dokumentų atsiėmimo data pakeista, kompiuteriu spausdintą įrašą "24", žymintį dieną, pakeičiant rankraštiniu įrašu "22". Šalia taip pat ranka parašyti skaičiai "+40" ir "-160" (1 t., b. l. 91–93).
Iš 2020 m. liepos 23 d. protokolo matyti, kad užfiksuotas I. J. savanoriškas pateikimas dokumentų, gautų iš L. V. 2020 m. liepos 22 d. (2 t., b. l. 28). Pateikti dokumentai ir jų turinys užfiksuoti 2020 m. liepos 24 d. apžiūros protokole ir prieduose prie jo (pateiktų dokumentų kopijose) (2 t. , b. l. 29–84). Tarp pateiktų dokumentų yra ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, suformuotas 2020 m. liepos 22 d., 10:43:48. Išrašas yra žemės sklypo su statiniais, kurio numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini). Išrašą atspausdino (duomenys neskelbtini) specialistė L. V. (2 t., b. l. 34–35).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties matyti, kad I. J. leista L. V. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurių atlikimui jai perduotos 3 kupiūros po 50 eurų ir viena 10 eurų kupiūra (1 t., b. l. 98–107).
Iš 2020 m. liepos 27 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), L. V. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko I. J. ir L. V. susitikimas, kurio metu buvo kalbamasi apie I. J. reikalingų dokumentų gavimą, o I. J. išeinant ir atsisveikinant, L. V. paprašo 160 eurų, pasako, kad čekio nebus. Susitikimo faktas ir bendravimo turinys užfiksuoti garso ir vaizdo įrašu (1 t., b. l. 112–116).
Iš 2020 m. liepos 24 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), L. V. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko I. J. ir L. V. susitikimas, kurio metu L. V. priėmė iš I. J. pinigus (160 eurų). Susitikimo faktas ir bendravimo turinys užfiksuoti garso ir vaizdo įrašu (1 t., b. l. 117–118).
Iš 2020 m. liepos 23 d. L. V. darbo vietoje atliktos kratos matyti, kad jos metu ji pati pateikė lentynoje tarp vokų buvusius į baltos spalvos popieriaus lapą suvyniotus ir susegtus 160 eurų (3 kupiūros po 50 eurų ir 1 kupiūra – 10 eurų), nurodydama, kad tai pinigai, kuriuos gavo iš I. J. (1 t., b. l. 173–182).
Iš atliktos kratos metu L. V. pateiktų piniginių kupiūrų apžiūros matyti (1 t., b. l. 183–188), kad jų numeriai atitinka numeriams kupiūrų, apžiūrėtų 2020 m. liepos 22 d. protokolu ir perduotų I. J. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui (1 t., b. l. 101–107). Po apžiūros pinigai grąžinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriui (1 t., b. l. 108–111).
Kratos L. V. darbo vietoje taip pat buvo rasti ir paimti rankraštiniai dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad dokumentuose yra surašyti skolų dydžiai ir kreditoriai (,,(duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“) (1 t., b. l. 191–200).
Iš kaltinamosios L. V. apklausos protokolo matyti, kad prie apklausos protokolo L. V. pateikė kopijas 2010 metų antstolės B.P. patvarkymų ir kitų dokumentų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš L. V. (2 t., b. l. 163–173).
Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 86) matyti, kad pateikti dokumentai, tarpe kurių yra: - 1996 m. gegužės 8 d. neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais) su L. V. (2 t., b. l. 87–102); - (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo centro klientų aptarnavimo grupės specialisto pareigybės nuostatai, pagal kurių 6.1 p. specialistas turi funkcijas priimti klientų rašytinius prašymus ir priimti sprendimus šiais klausimais; pagal tų pačių nuostatų 6.2 p. turi funkcijas išduoti parengtą informaciją, duomenis ir dokumentus; pagal tų pačių nuostatų 6.4 p. turi funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka teikti (duomenys neskelbtini) tvarkomų registrų ir informacinių sistemų duomenis, išrašus, dokumentų kopijas; pagal tų pačių nuostatų 6.10 p. turi funkcijas persiųsti kitiems (duomenys neskelbtini) struktūriniams padaliniams klientų priimtus prašymus ir dokumentus nagrinėjimui pagal kompetenciją (2 t., b. l. 103–107); - (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties su L. V. nutraukimo (2 t., b. l. 110).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti kyšį arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti kyšį, arba priėmusiam kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2016). BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-489/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-441-150/2016). Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamoji būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialiste, veikdama pagal (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto pareigybės nuostatas, kaltinime nurodytu metu, vietose ir aplinkybėmis pareikalavo 200 eurų už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, priėmė 40 eurų kyšį ir nurodė likusią kyšio dalį perduoti, tęsdama nusikalstamą veiką pareikalavo sumokėti jai likusią kyšio dalį, susitarė jį priimti, po ko tęsdama nusikalstamą veika priėmė reikalauto 200 eurų kyšio dalį – 160 eurų už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama L. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes L. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas L. V. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuri įstatymo leidėjo priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, kaltinamosios elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu – veika tęstinė. Įvertinama ir kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kartu teismas atsižvelgia į L. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad ji neteista (2 t., b. l. 135), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 136), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 4). Nors BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau įstatymas įpareigoja teismą parinkti bausmę, kuri būtų teisinga konkrečioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ar konkrečiam asmeniui. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios butas parduotas iš varžytinių, savo gyvenamosios vietos ji neturi, jos atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas (2 t., b. l. 163–173), turi pasiėmusi vartojimo kreditą (3 t., b. l. 5–8), todėl teismas mano, kad kaltinamajai už inkriminuotą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą baudą, kaip bausmės rūšį, tai jai būtų nepakeliama našta ir ji neturėtų realių galimybių baudai sumokėti. Bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, įskaitant, bet neapsiribojant teisingumo principo įgyvendinimu, sprendžia kaltinamajai paskirti sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydi parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija), asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Įvertinus kaltinamosios asmenybę - ji neteista, administracine tvarka nebausta, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, - taip pat atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vestų netinkamą gyvenimo būdą ar ignoruotų visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio bei moralės standartus, teismas daro išvadą, jog L. V. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jai realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jos nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog ji yra verta teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajai L. V. padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti ją už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamosios L. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jai skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai L. V. buvo sulaikyta nuo 2020 m. liepos 23 d. 14 val. 30 min. iki 2020 m. liepos 23 d. 20 val. 08 min. (b. l. 175–176, 177–178), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.
Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė atlikdama savo darbines funkcijas, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdama VĮ ,,Registrų centras“ Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Vilniaus apskrities klientų aptarnavimo grupės specialiste. Jos padaryta nusikalstama veika yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 682 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas, kurios laikotarpis įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes, skirtinas 4 (ketveriems) metams.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamoji L. V. gavo 40 eurų kyšį, kas teismo vertinimu yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl vadovaujantis aukščiau paminėtu imperatyviu teisiniu reguliavimu jie iš kaltinamosios L. V. konfiskuotini.
Procesiniai klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 180–182), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2020 m. liepos 29 d. pažymą (2 t., b. l. 202), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamosios L. V. gynybą sudaro 85,28 eurus.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios L. V. nesuderinamas su jos teise į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamosios gynyba, priteisimo, atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė :
L. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalį, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. V. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant L. V. intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti L. V. laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2020 m. liepos 23 d. 14 val. 30 min. iki 2020 m. liepos 23 d. 20 val. 08 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 682 straipsnio 2 dalimi L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę 4 (keturis) metus dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilygintose pareigose, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti 40 eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su kaltinamosios gynyba, priteisimo, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas