Civilinė byla Nr. e2A-2393-653/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11970-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Ingos Staknienės, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. D., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 043,64 Eur skolą (negrąžinto kredito), 113,50 Eur palūkanų (mokėjimo), apskaičiuotų iki 2021 m. kovo 30 d., 50,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2021 m. kovo 30 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23,01 procentų negautų pajamų už negrąžintą 1 289,19 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.), 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 754,45 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 18 d.), 981,96 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,62 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių funkcijų atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 30 d.), 2,79 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 19 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 30 d.), 23,01 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 289,19 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (754,45 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, 2019 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. gruodžio 22 d. suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 807,84 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 23,01 proc.), 228,47 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2019 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 18 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 337,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20,00 proc.), 132,44 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, į raginimus nereaguojant, ieškovė 2021 m. kovo 24 d. pranešimais nuo 2021 m. kovo 30 d. Sutartis nutraukė. Atsakovas yra skolingas ieškovei 2 043,64 Eur (1 289,19 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 754,45 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) vartojimo kredito.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo ieškovei 1 289,19 Eur negrąžinto kredito, 113,50 Eur palūkanų, 683,06 Eur tarpininkavimo mokesčio; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 754,45 Eur negrąžinto kredito, 50,20 Eur palūkanų, 298,90 Eur tarpininkavimo mokesčio; taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 189,30 Eur Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalys 2019 m. gruodžio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 500 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 807,84 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma – 23,01 procentų) ir 228,47 Eur tarpininkavimo mokesčio. Taip pat 2019 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 337,76 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 20,00 proc.) ir 132,44 Eur tarpininkavimo mokesčio.
5. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu bei 6.59 straipsniu ieškovei iš atsakovo priteisė 1 289,19 Eur negrąžinto kredito pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 754,45 Eur negrąžinto kredito pagal Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 113,50 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, apskaičiuotų iki 2021 m. kovo 30 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 50,20 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, apskaičiuotų iki 2021 m. kovo 30 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti 21,01 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 289,19 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 20,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 754,45 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 18 d.) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs ieškinio ir Sutarčių turinį, padarė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Nurodė, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šiuos ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.
8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 683,06 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 298,90 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog, kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nustatyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudarytomis sutartimis atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 683,06 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 298,90 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 4,62 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 30 d., pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2,79 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. lapkričio 19 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 30 d., pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė šias kompensuojamąsias palūkanas apskaičiavo taikydama 23,01 proc. palūkanų normą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20,00 proc. palūkanų normą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad toks palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstravo, kad sutarčių sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kadangi jomis nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė, todėl šios sutarčių sąlygos yra niekinės ir negalioja ir šiuos reikalavimus atmetė.
10. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 23,01 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą 1 289,19 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 20,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą 754,45 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensuojamųjų palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 126,27 Eur (1 289,19 Eur + 113,50 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 72,41 Eur (754,45 Eur + 50,20 Eur x 0,05 proc.) x 180 dienų) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog kadangi ieškovė kompensuojamąsias palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarčių termino pabaigos iki visiško kreditų grąžinimo dienos, šie kompensuojamųjų palūkanų reikalavimai yra sąlyginiai bei negali būti apibrėžti konkrečia pinigų suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys 126,27 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 72,41 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šiuos reikalavimus atmetė. Taip pat nurodė, kad jos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), todėl tokios sąlygos yra nesąžiningos ir negaliojančia.
11. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 189,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
12. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 272,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) AB „Neo Finance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą:
13.1. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 23,01 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 1 289,19 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.);
13.2. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 754,45 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 18 d.);
13.3. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
13.4. priteisti apeliantei iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė negautų pajamų realumo. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.7, punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 807,84 Eur, Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 337,76 Eur. Atsakovui sutartis vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visas Sutarčių grafike nurodytas grąžinamas palūkanų sumas bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Pagal formuojamų teismų praktiką, atsakovui nevykdant sutartyse numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartis, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartys būtų vykdomos tinkamai.
14.2. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintas vartojimo paskolų dalis nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartys būtų įvykdytos tinkamai, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo.
14.3. Pažymėjo, kad šalys Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė iki 2023 m. gruodžio 22 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 22 d. Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė iki 2022 m. lapkričio 18 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 18 d.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
4. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų būtų, pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
5. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nustatė terminą rašytiniams paaiškinimams, papildantiems apeliacinio skundo argumentus, pateikti.
6. Apeliantė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:
19.1. vartojimo kredito sutarčių, sudarytų su atsakovu, specialiosiose sąlygose aiškiai nurodoma tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos bei, kad nuolaida taikoma tuo atveju, jei sutartis yra vykdoma tinkamai. Todėl atsakovas turėjo galimybę įvertinti, kiek tarpininkavimo mokesčio sumokės sutarties galiojimo laikotarpiu, kai ši vykdoma tinkamai, kiek – kai mokėjimas yra pradelsiamas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų.
19.2. Į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuotos visos išlaidos, įskaitant ir tarpininkavimo mokestį, kuris apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta tvarka.
19.3. Atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso yra sumokėjęs 684,18 Eur sumą, kuria buvo padengta: 210,81 Eur paskolos dalis, 281,27 Eur palūkanų, 48,83 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, 3,80 Eur palūkanų už vėlavimą, 39,47 Eur tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Visiškai padengta 10 įmokų, dalis 11 įmokos (0,47 Eur vėlavimo palūkanų bei 0,90 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal 5.3.1. p.) bei dalis 12 įmokos (0,36 Eur vėlavimo palūkanų bei 0,04 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal 5.3.1. p.).
19.4. Atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso yra sumokėjęs 572,17 Eur sumą, kuria buvo padengta: 245,55 Eur paskolos dalis, 176,12 Eur palūkanų; 41,87 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą; 3,92 Eur palūkanų už vėlavimą; 24,71 Eur tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą; 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje. Visiškai padengta 11 įmokų, dalis 12 įmokos (0,54 Eur vėlavimo palūkanų, 1,08 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal 5.3.1. p., 12,58 Eur palūkanų bei 0,33 Eur paskolos dalies), dalis 13 įmokos (0,24 Eur vėlavimo palūkanų bei 0,02 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal 5.3.1. p.).
Dėl naujai pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos
7. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
8. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui vartojimo kredito sutarčių įmokų grafikus su atsakovo atliktais mokėjimais bei prašo juos prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, pranešta apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas bei pasiūlyta pateikti papildomus paaiškinimus, taip pat į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta iš esmės – priimtas sprendimas už akių, daro išvadą, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl siekdama teisingai iš išsamiai išnagrinėti bylą apeliantės naujai pateiktus įrodymus prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti apeliantei iš atsakovo 23,01 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 289,19 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pareigos (2023 m. gruodžio 22 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 20,00 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 754,45 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pareigos (2022 m. lapkričio 18 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. gruodžio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 1 500 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 807,84 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma – 23,01 procentų) ir 228,47 Eur tarpininkavimo mokestį. 2019 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 337,76 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 20,00 proc.) ir 132,44 Eur tarpininkavimo mokesčio. Nurodyto dydžio paskolų sumos atsakovui buvo sumokėtos atitinkamai 2019 m. gruodžio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti raginimo lydraščiai patvirtina, kad ieškovė 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui raginimus sumokėti įsiskolinimą pagal sutartis; 2021 m. kovo 24 d. išsiuntė atsakovui pranešimus dėl vartojimo kredito sutarčių nutraukimo, kuriuose nurodė, kad sutarčių nutraukimas įsigalioja 2021 m. kovo 30 d.
11. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas vartojimo kredito sutartis pirmosios instancijos teismas kvalifikavo vartojimo kredito sutartimis, ginčo dėl to byloje nėra.
Dėl negautų pajamų
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti 23,01 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 289,19 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 20,00 procento negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 754,45 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pareigos (2022 m. lapkričio 18 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyse numatytas atsakovo mokėtinas 23,01 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 20,00 Eur procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šiuos ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė su šia teismo išvada nesutiko, nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, atsakovei nevykdant sutartyse numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartis, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartys būtų vykdomos tinkamai, kad šis reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartis, nes pagal nustatytus terminus nemokėjo vartojimo kredito sutartyse nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartys nuo 2021 m. kovo 30 d. buvo nutrauktos. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė teismų praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
16. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytas sutartis vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 22 d., pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. lapkričio 18 d. Iš byloje esančių sutarčių specialiųjų dalių bei pateiktų „Standartinė informacija apie kreditą“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ matyti, kad per visą sutarčių galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 807,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 23,01 procento); pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 337,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 20,00 procento). Tai reiškia, kad iki sutarčių galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartis ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyse numatyto dydžio pajamas, t.y. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 807,84 Eur, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 337,76 Eur palūkanų. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji sutarčių tinkamo vykdymo atveju būtent tokio dydžio palūkanas (pajamas) ir tikėjosi gauti iki vartojimo kreditų grąžinimo termino pabaigos.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyse nurodyto dydžio pinigų sumas (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 500,00 Eur; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000,00 Eur) ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartis anksčiau sutartyse nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 807,84 Eur palūkanų; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 337,76 Eur palūkanų), sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas šioje dalyje yra įrodytas ir, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.
19. Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sudaro pagrindą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartys būtų įvykdytos tinkamai. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-232-855/2021, 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1797-565/2021 ir kt.).
20. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, sutarčių Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlymuose esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafikų, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo sutarčių nutraukimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 22 d. 23,01 procentų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 22 d. – 1 142,10 Eur; nuo 2021 m. gegužės 22 d. – 1 115,91 Eur; nuo 2021 m. birželio 22 d. – 1 089,22 Eur; nuo 2021 m. liepos 22 d. –1 062,02 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 1 034,30 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. –1 006,05 Eur; nuo 2021 m. spalio 22 d. – 977,26 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 22 d. – 947,91 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 22 d. – 918,00 Eur; nuo 2022 m. sausio 22 d. – 887,52 Eur; nuo 2022 m. vasario 22 d. – 856,45 Eur; nuo 2022 m. kovo 22 d. – 824,79 Eur; nuo 2022 m. balandžio 22 d. – 792,52 Eur; nuo 2022 m. gegužės 22 d. – 759,63 Eur; nuo 2022 m. birželio 22 d. – 726,11 Eur; nuo 2022 m. liepos 22 d. – 691,95 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 657,13 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. – 621,65 Eur; nuo 2022 m. spalio 22 d. – 585,49 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 22 d. – 548,63 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 22 d. – 511,07 Eur; nuo 2023 m. sausio 22 d. – 472,79 Eur; nuo 2023 m. vasario 22 d. – 433,77 Eur; nuo 2023 m. kovo 22 d. – 394,00 Eur; nuo 2023 m. balandžio 22 d. – 353,47 Eur, nuo 2023 m. gegužės 22 d. –312,16 Eur; 2023 m. birželio 22 d. – 270,06 Eur; nuo 2023 m. liepos 22 d. – 227,16 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 183,43 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. – 138,87 Eur; nuo 2023 m. spalio 22 d. – 93,45 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 22 d. – 47,14 Eur); pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. lapkričio 18 d. 20,00 procentų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 18 d. – 601,01 Eur; nuo 2021 m. gegužės 18 d. – 573,86 Eur; nuo 2021 m. birželio 18 d. – 546,26 Eur; nuo 2021 m. liepos 18 d. – 518,20 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 489,67 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. – 460,67 Eur; nuo 2021 m. spalio 18 d. – 431,18 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 18 d. – 401,20 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 18 d. – 370,72 Eur; nuo 2022 m. sausio 18 d. – 339,74 Eur; nuo 2022 m. vasario 18 d. – 308,24 Eur, nuo 2022 m. kovo 18 d. – 276,21 Eur; nuo 2022 m. valandžio 18 d. – 243,62 Eur; nuo 2022 m. gegužės 18 d. – 210,55 Eur; nuo 2022 m. birželio 18 d. – nuo 176,90 Eur; nuo 2022 m. liepos 18 d. – 142,68 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 107,89 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. – 72,52 Eur; nuo 2022 m. spalio 18 d. – 36,59 Eur).
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas šią pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo už akių dalį pakeisti, ieškovei priteisiant pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 23,01 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 33 punkte bei vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 18 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 33 punkte.
22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės prašymas priteisti nurodyto dydžio palūkanas nuo visos negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, o ne nuo atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą, kadangi tokiu būdų skaičiuojant negautas pajamas susidarytų didesnės sumos, nei ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų, jei sutartys būtų vykdomos tinkamai.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
23. Teismas, kvalifikavęs sutartį vartojimo sutartimi, ex officio turi atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.).
24. Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad yra būtina pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 683,06 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 298,90 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
26. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 981,96 Eur tarpininkavimo mokesčio (683,06 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 298,90 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį grindė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28., 5.3., 5.3.1.; 5.3.2.; 5.4., 5.11. punktais ir pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino.
28. Šalių sudarytos sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 9,90 procento, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 9,90 procento) nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur (5.3.2. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punkte nustatyta, jog bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
29. Taigi pagal sutarčių nuostatas ieškovės prašomas priteisti 981,96 Eur tarpininkavimo mokesčio (683,06 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 298,90 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) susideda iš dviejų dalių: tarpininkavimo mokesčio dalies (tarpininkavimo mokestis su nuolaida), apskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą (ši tarpininkavimo mokesčio dalis yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą), bei tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, kuriai pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta nuolaida ir ji lygi nuliui (ši tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą).
30. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.11. punktus, sutartyse nustatyta nuolaida tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, kai vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), tačiau vartojimo kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą daugiau kaip 30 dienų, minėta nuolaida nebetaikoma. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio dalis, apskaičiuota pagal Sutarties 5.3.2. punktą, savo esme yra ne kas kita kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis). Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, kt.).
31. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarčių bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio dalies be nuolaidos taikymą ir apskaičiavimą, yra neskaidrios, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Aplinkybė, kad sutarčių specialiojoje dalyje yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, tarpininkavimo be nuolaidos dydis bei nuolaidos dydis, nesudaro pagrindo nurodytas sutarčių bendrosios dalies nuostatas vertinti kitaip, kadangi, kaip minėta, mokestis, kuris mokamas tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne kas kita kaip sutartinės netesybos.
32. Išanalizavusi ir įvertinusi aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3., 5.4., 5.11. punktus, taip pat 1.28. punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, turinį, pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios Sutarties sąlygos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), todėl reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal minėtas nuostatas pripažintinas nepagrįstu.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutarčių specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktinos galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarčių sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
34. Iš vartojimo kredito sutarčių specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 228,47 Eur, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 132,44 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo sumokėtų sumų įskaitymą matyti, kad atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš viso sumokėjęs 684,18 Eur sumą, kuri paskirstyta tokia tvarka: 210,81 Eur paskolos daliai dengti, 284,27 Eur palūkanoms dengti, 48,83 Eur tarpininkavimo mokesčiui, apskaičiuotam pagal vartojimo kredituoto sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dengti, 3,80 Eur palūkanoms už vėlavimą dengti, 39,47 Eur tarpininkavimo mokesčiui, apskaičiuotam pagal vartojimo kredituoto sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, dengti, 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme dengti. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš viso sumokėjęs 572,17 Eur sumą, kuri paskirstyta tokia tvarka: 245,55 Eur paskolos daliai dengti, 176,12 Eur palūkanoms dengti, 41,87 Eur tarpininkavimo mokesčiui, apskaičiuotam pagal vartojimo kredituoto sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dengti, 3,92 Eur palūkanoms už vėlavimą dengti, 24,71 Eur tarpininkavimo mokesčiui, apskaičiuotam pagal vartojimo kredituoto sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, dengti, 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme dengti.
35. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo sumokėtomis sumomis ieškovė yra padengusi dalį tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto pagal vartojimo kredituoto sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 48,83 Eur; pagal vartojimo kreditą sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – 41,87 Eur), bei dalį tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto pagal vartojimo kredituoto sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 39,47 Eur, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 24,71 Eur). Teismui pripažinus vartojimo kredito sutarčių sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos apskaičiavimu, šiai tarpininkavimo mokesčio daliai skirtos sumos perskirstytinos. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė yra atsakovo sumokėtomis sumomis yra padengusi dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 100,00 Eur, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 80,00 Eur). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, dar nėra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokėjimai nepagrįstai įskaityti bylinėjimosi išlaidoms padengti, todėl šios sumos turi būti perskirstytos. Minėtos sumos perskirstytinos tarpininkavimo mokesčiui su nuolaida bei palūkanoms dengti (CK 6.54 straipsnis; vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.9 punktas).
36. Kaip minėta, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalis pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 228,47 Eur, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 132,44 Eur. Įvertinus padengtą tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį bei perskirsčius atsakovo sumokėtas sumas, kuriomis ieškovė padengė dalį tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteistina 40,17 Eur tarpininkavimo mokesčio (228,47 Eur – 48,83 Eur – 39,47 Eur – 100,00 Eur). Taip pat įvertinus padengtą tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį bei iš naujo paskirsčius atsakovo sumokėtas sumas, kuriomis ieškovės padengė dalį tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos bei bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra padengta visa tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma, o likusi 14,14 Eur suma (132,44 Eur – 41,87 Eur – 24,71 Eur – 80,00 Eur) įskaitytina palūkanoms dengti. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 298,90 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinamas bei atitinkamai pakeičiama sprendimo už akių dalis, kuria pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteista 50,20 Eur palūkanų ir šioje dalyje priteistina 36,06 Eur palūkanų.
37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 40,17 Eur tarpininkavimo mokesčio bei pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. lapkričio 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuriomis nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
Dėl bylos baigties.
38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, dėl ko iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys).
40. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 272,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (72,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl patenkinus apie 70 procentus ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina iš viso 190,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 275 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
ieškovo AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Neo Finance“ (j. a. k. 303225546) naudai:
pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 289,19 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 19 ct) negrąžinto kredito, 113,50 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 50 ct) palūkanų, 40,17 (keturiasdešimt eurų ir 17 ct) tarpininkavimo mokesčio, 23,01 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamo jos vykdymo atveju): nuo 2021 m. balandžio 22 d. – 1 142,10 Eur; nuo 2021 m. gegužės 22 d. – 1 115,91 Eur; nuo 2021 m. birželio 22 d. – 1 089,22 Eur; nuo 2021 m. liepos 22 d. –1 062,02 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 1 034,30 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. –1 006,05 Eur; nuo 2021 m. spalio 22 d. – 977,26 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 22 d. – 947,91 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 22 d. – 918,00 Eur; nuo 2022 m. sausio 22 d. – 887,52 Eur; nuo 2022 m. vasario 22 d. – 856,45 Eur; nuo 2022 m. kovo 22 d. – 824,79 Eur; nuo 2022 m. balandžio 22 d. – 792,52 Eur; nuo 2022 m. gegužės 22 d. – 759,63 Eur; nuo 2022 m. birželio 22 d. – 726,11 Eur; nuo 2022 m. liepos 22 d. – 691,95 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 657,13 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. – 621,65 Eur; nuo 2022 m. spalio 22 d. – 585,49 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 22 d. – 548,63 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 22 d. – 511,07 Eur; nuo 2023 m. sausio 22 d. – 472,79 Eur; nuo 2023 m. vasario 22 d. – 433,77 Eur; nuo 2023 m. kovo 22 d. – 394,00 Eur; nuo 2023 m. balandžio 22 d. – 353,47 Eur, nuo 2023 m. gegužės 22 d. –312,16 Eur; 2023 m. birželio 22 d. – 270,06 Eur; nuo 2023 m. liepos 22 d. – 227,16 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 183,43 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. – 138,87 Eur; nuo 2023 m. spalio 22 d. – 93,45 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 22 d. – 47,14 Eur;
pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 754,45 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 45 ct) negrąžinto kredito, 36,06 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 06 ct) palūkanų, 20,00 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamo jos vykdymo atveju): nuo 2021 m. balandžio 18 d. – 601,01 Eur; nuo 2021 m. gegužės 18 d. – 573,86 Eur; nuo 2021 m. birželio 18 d. – 546,26 Eur; nuo 2021 m. liepos 18 d. – 518,20 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 489,67 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. – 460,67 Eur; nuo 2021 m. spalio 18 d. – 431,18 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 18 d. – 401,20 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 18 d. – 370,72 Eur; nuo 2022 m. sausio 18 d. – 339,74 Eur; nuo 2022 m. vasario 18 d. – 308,24 Eur, nuo 2022 m. kovo 18 d. – 276,21 Eur; nuo 2022 m. valandžio 18 d. – 243,62 Eur; nuo 2022 m. gegužės 18 d. – 210,55 Eur; nuo 2022 m. birželio 18 d. – nuo 176,90 Eur; nuo 2022 m. liepos 18 d. – 142,68 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 107,89 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. – 72,52 Eur; nuo 2022 m. spalio 18 d. – 36,59 Eur.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. gruodžio 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuriomis nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. lapkričio 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuriomis nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Neo Finance“ (j. a. k. 303225546) 190,40 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“
Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Inga Staknienė
Jelena Šiškina