Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-354/2019

                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20918-2019-5

                                Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                         1.1.10.1; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,  

dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,

nuteistajam D. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, D. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 19 d. 23 val. 08 min. iki 2019 m. gegužės 20 d. 14 val. 28 min., t. y. viena diena.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu D. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. P. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1510 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       D. P. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 19 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,05 promilėms girtumui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo sušvelninti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra dirbantis, mokosi A. suaugusiųjų mokykloje, augina du nepilnamečius ir yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Nuteistasis teigia, kad labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

3.       Apygardos teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4.       Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo jam paskirti švelnesnę bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1.                      BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2.                      BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.  

5.3.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 2811 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, D. P. yra 4 kartus teistas, be to, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 55–59, 60–69), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 76–83), yra dirbantis (1 t., b. l. 84–85). Pažymėtina, kad nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta skiriant bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. P. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, mokosi A. suaugusiųjų mokykloje, augina du nepilnamečius ir yra vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo, be to, apelianto minėtos aplinkybės niekaip jam nesutrukdė net per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padaryti naujos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo D. P. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. D. P. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. P. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

5.4.                      Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad D. P. už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nurodomas tokios bausmės vidurkis (BK 2811 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, nuteistajam D. P., vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. P. prie 2018 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik minimali skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. 3 mėnesiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos.

6.       Apeliantas taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad D. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo D. P. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7.       Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, šiuo metu yra teistas 4 kartus, be to, kaip jau akcentuota, D. P. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad D. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto D. P. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Raimundas Jurgaitis

                                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas            

                                                                                                                              Nijolė Matuzevičienė