Civilinė byla Nr. e2A-228-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00080-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1 

                                                                                                                                              (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,YIT Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauropolis“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, priteisti iš atsakovės UAB „Tauropolis“ (toliau – atsakovė): 1) 194 189,70 Eur skolą už infrastruktūros pagerinimą bei 3 630 Eur skolą už ekspertinio tyrimo atlikimą, iš viso 197 819,70 Eur ir 5 461,72 Eur įstatymų numatytų palūkanų; 2) priteisti 13,06 proc. dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Paaiškino, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), o atsakovė ketino įsigyti nekilnojamojo turto objektų žemės sklype, todėl 2016 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl planuojamų atlikti statybos darbų žemės sklype abipusio bendradarbiavimo, atliktų investicijų atlyginimo ir kitais žemės sklypo ir greta esančių teritorijų vystymo klausimais (toliau – Susitarimas). Šalys susitarė, kad kiekviena investuos į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą pagal gautas sąlygas prisijungimo prie susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų, reikalingų statiniams eksploatuoti (toliau – Prisijungimo sąlygos), proporcingai kiekvienos šalies statomam (rekonstruojamam) pastatų bendram plotui (jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos ir reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti), ir nė viena iš šalių už infrastruktūros įrengimą ir (ar) prisijungimą prie inžinerinių tinklų, įrengtos kitos šalies lėšomis, negali reikalauti daugiau nei aptarta, t. y. jeigu viena šalis pagal išduotas Prisijungimo sąlygas įrengia inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, kita šalis privalo kompensuoti išlaidas proporcingai statomam (rekonstruojamam) statinių bendram plotui, jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos ir reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti.

3.       Nurodė, kad skola susidarė, nes atsakovė nesilaikė Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, nesumokėjo ieškovei už investicijas į žemės sklypą ir greta žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą pagal gautas Prisijungimo sąlygas ir galiojančio (duomenys neskelbtini) sklypo detaliojo plano, patvirtinto 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-770 (toliau – Detalusis planas), sprendinius, nors šios investicijos buvo reikalingos atsakovės statinių eksploatavimui ir užtikrina galimybę ateityje prie jų prisijungti ir efektyviau eksploatuoti statinius. Atsakovė žinojo apie Detaliojo plano ir Prisijungimo sąlygų sprendinius, statybos darbų vykdymo laikotarpiu vyko komunikacija su ieškove. Ieškovės patirtos išlaidos (investicijos) paskirstytos pagal kiekvienos iš šalių pastatų bendrą plotą, yra protingos, neviršija vidutinių rinkos kainų, tai patvirtina pagal Prisijungimo sąlygas atliktus statybos darbus patvirtinantys dokumentai ir ekspertizės aktai.

4.       Atsakovė UAB „Tauropolis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tam, jog atsirastų atsakovės prievolė atlyginti investicijų dalį, ieškovė turėtų įrodyti, kad šalis stato ar rekonstruoja statinius žemės sklype; komunikaciniai pajėgumai didinami ne todėl, kad tai yra būtina tik vienos šalies statiniams eksploatuoti; susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos būtinos ir reikalingos šalies statiniams eksploatuoti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės lėšomis pagerinta infrastruktūra nereikalinga atsakovės statiniams eksploatuoti, be to, atsakovė nevykdė statinių statybos ar rekonstrukcijos, buvo vykdomi paprastojo ir kapitalinio remonto darbai – jų metu gamybinį pastatą pakeitus į gyvenamąjį, jo plotas sumažėjo nuo 4 604,81 kv. m iki 4 433,14 kv. m, taip pat sumažėjo inžinerinių tinklų poreikis. Be to, sumažėjo valdytų ir turimų pastatų plotas nuo 8 693,19 kv. m iki 8 467,22 kv. m.

5.       Pažymėjo, kad ieškovei išduotose Prisijungimo sąlygose buvo nurodyta, jog jos išduodamos išimtinai daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, taigi buvo vertinamas ieškovės projektuojamų statinių aprūpinimui reikalingų pajėgumų užtikrinimas, o pačios sąlygos buvo parengtos atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti ieškovės statinių, kurių bendras plotas sudaro 21 341,80 kv. m, eksploatavimą, pagal ieškovės pateiktas paraiškas. Jeigu reikėtų vertinti ir atsakovei reikalingus pajėgumus, turėjo būti įrengti daug didesnio pajėgumo tinklai. Ieškovė nederino su atsakove savo užsakomų prisijungimo sąlygų. Atsakovei priklausantys statiniai visada buvo aprūpinti visais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statiniams eksploatuoti. Atsakovės nuomone, ieškovė nesąžiningai siekia dalį savo projekto vystymo išlaidų perkelti atsakovei, kuri savo valdomoje žemės sklypo dalyje nepastatė nė vieno papildomo statinio ir jos poreikiai infrastruktūrai liko nepakitę. 

6.       Dėl reikalavimo priteisti palūkanas, nurodė, kad jis nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis. Pažymėjo, kad šalių susitarimas negali būti laikomas komercine sutartimi, tai yra susitarimas dėl infrastruktūros pagerinimo išlaidų kompensavimo mechanizmo, kuris nėra ir negali būti laikomas komercinio pobūdžio sandoriu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

8.       Nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Susitarimo vykdymo, t. y. Susitarimo 6 punkto taikymo ir aiškinimo. Aiškindamas šalių Susitarimo nuostatas, teismas atkreipė dėmesį, kad jis buvo sudarytas tuomet, kai ieškovė jau buvo pastatų savininkė, o atsakovė rengėsi pirkti statinius, buvusius viename valstybei priklausančiame žemės sklype, Detalusis planas prieš ketverius metus jau buvo patvirtintas. Šalims buvo aišku, kad ieškovė savo naudojamoje sklypo dalyje demontuos menkaverčius pokarinius pastatus, statys ir eksploatuos gyvenamuosius (daugiabučius ir bendrabučius) ir komercinius (paslaugų, prekybos, biurų objektų) pastatus, formuos naują miesto centrinės dalies užstatymą, įrengs įvažiavimus į gyvenamąją sklypo dalį iš atkuriamos (duomenys neskelbtini) istorinės trasos, įrengs požeminį automobilių statymą, centrinėje dalyje formuos vidinį kiemą su vaikų žaidimo aikštele, kirs visus esamus medžius arba juos persodins, atliks kitus sklypo želdinimo darbus. Atsakovė turėjo teisę savo naudojamoje sklypo dalyje tik restauruoti jau ten esančius saugomus statinius ir pritaikyti komercinei funkcijai, statyti automobilius sklypo A1 dalyje įrengiant naują automobilių statymo aikštelę.

9.       Nurodė, kad sudarydamos Susitarimą, šalys žinojo, kad naują statybą vykdys ir naują miesto centrinės dalies užstatymą formuos ieškovė, tačiau nei viena, nei kita šalis dar neturėjo statybos ar rekonstrukcijos projektų. Susitarimas buvo sudarytas, nes šalys susitarė bendradarbiauti ir turėjo tikslą užtikrinti darnų būsimų projektų vykdymą ir būsimiems projektams vykdyti reikalingų investicijų paskirstymą, viena šalis kitai iš anksto įsipareigojo duoti visus reikalingus sutikimus veiklą vykdyti, t. y. visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, susijusius su pastatų nugriovimu, naujų pastatų statyba ir (arba) esamų rekonstrukcija, jeigu planuojamos statybos (rekonstrukcija) nepažeidžia susitarimo pasirašymo dieną galiojančio Detaliojo plano sprendinių ir (arba) imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kad šalys galėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl sąlygų naujų statinių projektavimui arba esamų statinių rekonstrukcijai, pagal šias sąlygas rengtų techninius projektus ir gautų statybą leidžiančius dokumentus, be to, ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad atsakovė galėtų naudotis transformatorinės pastote pastatų nugriovimui ir (arba) rekonstrukcijai ir (arba) naujų pastatų statybai. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad tokio pobūdžio susitarimai labiau atitinka preliminariosios sutarties sąlygas, ketinimų protokolą, turi jungtinės veiklos požymių, nes Susitarimas savo esme nepakeičia teisės aktų reikalingų kompetentingoms institucijoms tiektinų sutikimų. 

10.       Atsižvelgdamas į Susitarimo prigimtį, teismas vertino, kad analogiškai reikėtų aiškinti ir Susitarimo 6 punktą dėl investavimo į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą, nes, neturint konkrečių projektų, prisijungimo sąlygų susitarimo pasirašymo metu nebuvo galima nustatyti, kas ir kokia dalimi turėtų investuoti į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą, kokios konkrečiai infrastruktūros, pagal kokias ir kieno išduotas prisijungimo sąlygas. Pažymėjo, kad Susitarimas turi sąlygą – įsipareigojimas investuoti proporcingai kiekvienos šalies statomam (rekonstruojamam) pastatų bendram plotui galioja tuo atveju, jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos ir reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti), ir nė viena iš šalių už infrastruktūros įrengimą ir (ar) prisijungimą prie inžinerinių tinklų, įrengtų kitos šalies lėšomis, negali reikalauti daugiau nei aptarta. Šalys nurodė, kad susitarimas dėl investavimo į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą netaikomos paramai socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais, taip pat tais atvejais, kai yra didinami komunikacijos pajėgumai dėl to, kad tai yra būtina tik vienos iš šalių statiniams eksploatuoti.

11.       Nurodė, kad Susitarimo šalys, kaip savo veiklos profesionalai, verslininkai, puikai išmanantys reikalavimus, taikomus savo versle ir sutarties vykdymo principus, privalėjo Susitarimą vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti jį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, tuo atveju, jeigu pagal Susitarimą ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taigi ieškovė, pirmoji pradėjusi vykdyti statybos darbus, privalėjo tinkamai įvykdyti Susitarimo 6 punkto nuostatą – per įmanomai trumpiausią laiką informuoti apie gautas Prisijungimo sąlygas, tokio veiksmo neatlikus visi tolimesni veiksmai sudarė sąlygas šalių ginčams kilti.

12.       Pagal Detalųjį planą buvo numatyta atsakovės statinių restauracija. Restauracija – tai architektūros arba dailės kūrinio, rankraščio, senienos atnaujinimas, atstatymas, pirmykštės būklės atkūrimas. Nustatant, ar turi atsakovė prievolę atlyginti investicijų dalį, ar ne, neturi reikšmės faktas, kad atsakovės atliktas statinių kapitalinis remontas yra specialieji statybos darbai, nes atsakovė naujų objektų sklype nestatė ir statinių nerekonstravo, be to, pagrindinis pareigos pagal Susitarimą konstatavimo rodiklis – ieškovės atliktų infrastruktūros pagerinimo darbų reikalingumas atsakovės statiniams.

13.       Pažymėjo, kad esant susitarimui dėl dar nepradėtų realizuoti projektų ir susijusių investicijų į infrastruktūrą pasidalijimo proporcijų susitarimo nevykdymo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, turėtų būti įrodyta, kad investicijos į infrastruktūrą, t. y. susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos, yra būtinos ir reikalingos atsakovės pastatams eksploatuoti. Jeigu komunikacijų pajėgumai didinami dėl to, kad tai yra būtina tik dėl vienos iš šalių statiniams eksploatuoti, susitarimas dėl investavimo į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą netaikomas.

14.       Šalys savo reikalavimams pagrįsti pasitelkė ekspertus: ieškovė, nes atsakovė atsisakė atlyginti jos nurodytą investicijų dalį, atsakovė dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovės pasitelktas ekspertas padarė išvadas, kad visais atvejais ieškovė į kompetentingas institucijas dėl prisijungimo prie susisiekimo ir inžinerinių tinklų komunikacijų kreipėsi išimtinai tik savo vykdomo projekto interesais ir jo techniniams poreikiams užtikrinti, Prisijungimo sąlygos buvo išduotos pagal ieškovės teikiamus prašymus ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, besikreipdama dėl Prisijungimo sąlygų nurodydavo ir infrastruktūros poreikį atsakovės valdomiems statiniams, pateikdavo atitinkamus projektinius dokumentus, skaičiavimus ir (arba) informuodavo atsakovę apie atliekamus veiksmus tam, kad atsakovė galėtų dalyvauti procese, nes, kaip nustatyta, atsakovė apie savo viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal UAB „Unitectus“ projektą visuomenę informavo 2018 m. birželio 6 d., taigi tuo laikotarpiu, kai ieškovė vykdė darbus, atsakovė jau buvo pradėjusi projektavimo darbus ir (arba) turėjo viziją, planavo investicijas.

15.       Teismas pritarė atsakovės pasitelkto eksperto išvadoms, nes jos patvirtinamos byloje esančiais įrodymais, susijusiais su ieškovės įvykdytu projektu. Visi pagal Detalųjį planą atlikti darbai ir investicijos į infrastruktūrą buvo reikalingos ieškovės projektui įgyvendinti, o atsakovei pakaktų sklype buvusių infrastruktūros objektų, tai įrodo eksperto atlikti skaičiavimai, išduotų Prisijungimo sąlygų techninių parametrų analizė ir jų lyginimas su šalių įgyvendintų projektų parametrais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturi prievolės dalytis investicijų išlaidomis pagal Susitarimą.

16.       Nurodė, kad vertinant šalių elgesį kilus ginčui dėl investicijų kompensavimo pasisakytina, jog derybų eiga, ieškovės reikalaujamos investicijų dalies keitimas (37 964,31 Eur, 31 281,17 Eur, 194 189,70 Eur (29,6 proc. nuo 541 187 Eur plius 21 proc. PVM), pasitarimų protokolai, susirašinėjimo duomenys ir iškeltos bylos patvirtina, kad tarp šalių kilo kiti ginčai, todėl ginčų sprendimo eiga ir pasiūlymai svarstyti klausimus negali būti vertinami kaip atsakovės savo įsipareigojimų kompensuoti dalį investicijų į infrastruktūrą pagal Susitarimą pripažinimas.

17.       Pažymėjo, kad ieškovės sklype ir prie jo ieškovės atlikti infrastruktūros pagerinimo darbai neabejotinai padarė patrauklesnį, vertingesnį ir atsakovės įvykdytą pastatų kapitalinio remonto projektą, turėjo reikšmės nuomos mokesčiams, be to, atsakovė naudojasi sklype esančios gatvės atkarpa ir būtų protinga ir sąžininga įvertinti ir kompensuoti ieškovės lėšomis atliktą atsakovės turto pagerinimą ir (arba) reikalauti mokesčio už naudojimąsi įrengto kelio dalimi, tačiau ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą.

18.       Apibendrindamas nurodytus motyvus teismas nurodė, kad galima daryti išvadą, jog atsakovė nepažeidė šalių Susitarimo dalies atlyginti investicijų į infrastruktūrą dalį. Byloje neįrodyta, kad atsakovė būtų pažeidusi prievolę, todėl neatsirado sutartinė atsakomybė ir tenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo nėra pagrindo. Atmetus ieškinį dėl skolos nėra pagrindo priteisti ir palūkanas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

19.       Ieškovė UAB ,,YIT Lietuva“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, taip pat nenurodė argumentų, kodėl atmetė ieškovės byloje pateiktą eksperto S. M. tyrimo išvadą. Teismas, nepateikdamas argumentų, rėmėsi tik atsakovės pasamdyto eksperto E. L. išvada ir atmetė ieškovės pateiktą Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame ekspertas konstatavo, kad ieškovės atlikti infrastruktūros pagerinimo darbai yra būtini pagal Detaliojo plano sprendinius ir atsakovės pastatams eksploatuoti bei kokiomis dalimis tarp šalių turi būti paskirstomos investicijos.

19.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant Susitarimą šalims buvo aišku, jog apeliantė savo naudojamoje žemės sklypo dalyje demontuos menkaverčius pokarinius pastatus, statys ir eksploatuos gyvenamuosius ir komercinius pastatus, o atsakovė turėjo teisę tik restauruoti ten esančius saugomus statinius ir pritaikyti juos komercinei funkcijai. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams. Pagal Detaliojo plano sprendinius apeliantės valdoma dalis – teritorija skirta gyvenamųjų namų statybai, o atsakovės valdoma žemės sklypo dalis – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti įvairūs komerciniai, finansų įstaigų, turizmo, parodų, sporto ir pramogų, vandens statiniai.

19.3.                      Detalusis planas buvo patvirtintas 2012 m. rugsėjo 12 d., apeliantė ir atsakovė pasirašė Susitarimą 2016 m. gruodžio 22 d., taigi, priešingai nei nurodė teismas, pasirašant Susitarimą šalims buvo aišku, kad apeliantė savo valdomoje žemės sklypo dalyje galės statyti gyvenamuosius pastatus, o atsakovė savo valdomoje žemės sklypo dalyje naudoja esamus arba stato komercinius, finansų įstaigų, turizmo, parodų, sporto ir pramogų, vandens statinius. Būtent todėl šalys ir susitarė pasidalinti infrastruktūros pagerinimo išlaidas, numatytas Detaliajame plane.

19.4.                      Pagrindinis argumentas, kuriuo procesiniuose dokumentuose rėmėsi apeliantė, teigdama, kad infrastruktūros pagerinimo darbai yra būtini atsakovės statiniams eksploatuoti yra tai, kad visi jie buvo numatyti Detaliajame plane ir taikytini bendrai visam žemės sklypui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl apeliantė ir atsakovė, būdamos žemės sklypo nuomininkėmis privalėjo įgyvendinti Detalaus plano sprendiniuose nustatytus infrastruktūros reikalavimus. Apeliantė neprisiėmė įsipareigojimo savo jėgomis ir lėšomis įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius dėl infrastruktūros, o priešingai šalys susitarė ir sudarė Susitarimą pasidalinti visas investicijas į infrastruktūrą proporcingai statinių plotui, tačiau teismas netyrė ir nenagrinėjo šių aplinkybių.

19.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturint konkrečių projektų, prisijungimo sąlygų Susitarimo pasirašymo metu, nebuvo galima nustatyti, kas ir kokia dalimi turėtų investuoti į žemė sklype ir šalia jo esančios infrastruktūros pagerinimą, kokios konkrečiai infrastruktūros, pagal kokias ir kieno išduotas prisijungimo sąlygas. Teismas nevertino apeliantės nurodyto argumento, kad visos Prisijungimo sąlygos, pagal kurias ji atliko infrastruktūros pagerinimo išlaidas ir kurių dalį prašo atsakovės atlyginti ieškiniu, buvo nurodytos Detaliajame plane ir tai patvirtina byloje pateikti Detaliojo plano patvirtinimo dokumentai ir brėžinys, apeliantei išduotos projektavimo sąlygos, Detaliojo plano aiškinamasis raštas, ištraukos iš Detaliojo plano sąlygų. Teismas taip pat nevertino, kad šalys susitarė pasidalinti investicijas į infrastruktūrą proporcingai statinių plotui, kadangi Susitarimo pasirašymo metu buvo aiškūs Detaliojo plano sprendiniai, tačiau nebuvo aiškus investicijų dydis.

19.6.                      Nėra aišku, kaip atsakovė galėtų naudotis buvusias infrastruktūros objektais, jeigu Detaliajame plane yra numatyta jų rekonstrukcija, kurią ir atliko apeliantė. Taip pat nėra aišku kaip apeliantės atlikti Detaliajame plane numatyti susisiekimo komunikacijų įrengimo (pagerinimo) darbai susiję su buvusia atsakovės infrastruktūra ir kaip atsakovė galėtų naudoti buvusią infrastruktūrą ar neįrengti susisiekimo komunikacijų, numatytų Detaliajame plane. Teismas netyrė ir nevertino apeliantės nurodytos aplinkybės, kad visi statiniai, įskaitant atsakovės statinius, ilgai stovėjo nenaudojami, teritorija (atitinkamai ir visi pastatai bei inžineriniai tinklai) nuo 2006 metų buvo apleista.

19.7.                      Teismas nepagrindė išvados, kad atsakovė neturi prievolės atlyginti investicijų dalį, nes sklype nestatė ir statinių nerekonstravo, o atliko kapitalinį remontą. Kaip teisingai nurodė atsakovės pasitelktas ekspertas, rengiant detaliuosius planus taip pat išduodamos ir planavimo sąlygos, tarp kurių yra ir prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų sąlygos, kuriose pateikiami reikalavimai, būtini norint maksimaliai įgyvendinti prognozuojamus detaliojo plano urbanistinius sprendinius. Detaliajame plane buvo nustatyti reikalavimai dėl infrastruktūros įrengimo atsižvelgiant į maksimalų galimą užstatymą.

19.8.                      Teismas netyrė ir nevertino apeliantės nurodytų argumentų, kad šalys niekada nesitarė, jog atlygins viena kitai infrastruktūros pagerinimo išlaidas tik tuo atveju, jeigu vykdys naujos statybos ar rekonstrukcijos darbus. Terminas „rekonstruojamas“ Susitarimo 6  punkte buvo išskirtas tik todėl, kad Susitarimo pasirašymo dieną atsakovė ruošėsi atlikti rekonstrukcijos darbus ir buvo paruošusi savo statinių rekonstrukcijos prieš projektinius pasiūlymus ir juos paviešinusi, todėl Susitarimo 10 punkte šalys susitarė, kad apeliantė nugriaus dalį jai priklausančių statinių, jog atsakovė galėtų atlikti rekonstrukcijos darbus.

19.9.                      Byloje nustatytas faktas, kad atsakovė atliko kapitalinio remonto darbus. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės išduotoje kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje buvo nurodyta vadovautis Detaliojo plano sprendiniais. Taigi, atsakovei įgyvendinant kapitalinio remonto projektą Detaliojo plano sprendiniai jai buvo privalomi. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovei išduotose projektavimo sąlygose nebuvo nurodyta su projekto įgyvendinimu susijusi būtina viešosios infrastruktūros plėtra, kadangi atsakovei išduodant projektavimo sąlygas apeliantė jau buvo įgyvendinusi Detaliojo plano sprendinius.

19.10.                      Teismas nevertino apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neinformavo jos, kad nevykdys rekonstrukcijos darbų. Todėl tuo atveju, jeigu atsakovė manė, kad turi pareigą atlyginti infrastruktūros pagerinimo išlaidas apeliantei tik tuo atveju, jeigu atsakovei vykdo rekonstrukcijos darbus, tuomet atsisakiusi vykdyti rekonstrukcijos darbus ji iš karto turėjo apie tai informuoti apeliantę. Svarbu paminėti tai, kad laikotarpiu nuo 2019  m. lapkričio mėnesio (kai apeliantė raštu kreipėsi į atsakovę dėl dalies patirtų išlaidų atlyginimo) iki 2022 m. rugsėjo 21 d. (gautas atsakovės atstovo elektroninis laiškas) atsakovė nei karto neinformavo ir nesirėmė aplinkybėmis, kad nevykdė naujos statybos ar rekonstrukcijos darbų. Statybos rūšies klausimas niekada nebuvo kilęs. Detaliojo plano sprendiniai niekaip nesusiję su atliekama statybos darbų rūšimi. Todėl šalys sudarydamos Susitarimą nustatė bendrą terminą „statyba“, apimančią naujos statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus ir nenustatė jokių apribojimų dėl infrastruktūros pagerinimo darbų atlyginimo atliekant kokios nors statybos rūšies, pavyzdžiui, kapitalinio remonto darbus.

19.11.                      Teismas neišsiaiškino, kaip yra įmanomas infrastruktūros, kurios įrengimo (pagerinimo) darbus atliko apeliantė, naudojimas tik jos statiniams. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės užtikrina, o (duomenys neskelbtini) gatvė užtikrins susisiekimą su bendru žemės sklypu (atsakovė ir jos pasitelktas ekspertas patvirtino, kad atsakovė naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis), rekonstruoti vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai skirti visiems žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti (atsakovė prisijungusi prie vandentiekio tinklų, o prie nuotekų tinklų atsakovės pastatų prisijungimas numatytas pagal Detalųjį planą) ir UAB „Grinda“ pasijungimo sąlygas, troleibusų kontaktinio tinklo ir gatvių apšvietimo tinklo rekonstravimas yra susijęs su greitėjimo juostos įrengimu (duomenys neskelbtini) gatvėje ir taip pat negali būti skirti išimtinai ieškovės statiniams, lauko elektros tinklų iškėlimas atliktas dėl transformatorinės likvidavimu, numatytu Detaliajame plane ir taip pat negali būti susijęs su apeliantės statiniais. Taigi, akivaizdu, kad visi šie darbai negali būti skirti išimtinai apeliantės statiniams.

19.12.                      Tuo atveju, jei apeliantė nebūtų pirma pradėjusi atlikti statybos darbus žemės sklype, Detaliojo plano sprendiniai dėl infrastruktūros pagerinimo būtų įrašyti į atsakovei išduotas prisijungimo sąlygas ruošiant kapitalinio remonto projektą, kadangi ji vykdė statybos darbus – kapitalinio remonto darbus. Priešingu atveju atsakovei nebūtų patvirtintas kapitalinio remonto projektas.

19.13.                      Vilniaus miesto savivaldybė išdavė projektavimo sąlygas atsakovei 2020 m. spalio 28 d., kai ieškovė jau buvo įgyvendinusi visus infrastruktūros pagerinimo darbus, nustatytus Detaliajame plane ir pateikusi pretenziją atsakovei. Todėl šie sprendiniai ir nebuvo pateikti atsakovės projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje. Kitaip tariant bet kuris statytojas, vykdantis bet kurios rūšies statybos darbus žemės sklype privalo vykdyto Detaliojo plano sprendinius, o tuo atveju, jeigu žemės sklype yra keli statytojai, tuomet Detaliojo plano sprendiniai dėl infrastruktūros yra įrašomi tam statytojui, kuris pirmasis kreipiasi dėl projektavimo sąlygų. Sudarant Susitarimą prisijungimo sąlygos jau buvo įrašytos į Detalųjį planą. Būtent todėl sudarydamos Susitarimą šalys ir susitarė, kad atlygins viena kitai infrastruktūros įrengimo išlaidas ir susitarė, kad tos išlaidos bus atlyginamos proporcingai statinių plotui. Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati atsakovė, ji nėra investavusi nei vieno euro į infrastruktūrą žemės sklype nors atliko statybos darbus – gamybinio pastato keitimo į svečių namus kapitalinio remonto darbus, šiuo metu naudojasi statiniais, esančiais žemės sklype ir nuomoja patalpas trečiajam asmeniui.

19.14.                      Teismas sprendime pripažino, kad būtų protinga ir sąžininga, kad atsakovė kompensuotų apeliantės lėšomis atliktą atsakovės turto pagerinimą, tačiau nepateikė argumentų, kodėl priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Taip pat, teismas nepateikė argumentų, ką reiškia sprendime teismo nurodytas „kitas savo teisių gynimo būdas“. Teismo nurodyta CPK 5  straipsnio 1 dalis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šia teise ir pasinaudojo apeliantė pateikdama ieškinį.

19.15.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas netyrė ir nevertino tikrųjų šalių ketinimų sudarant ginčo Susitarimą, Susitarimo sudarymo tikslo, šalių elgesio po Susitarimo sudarymo, padarė nepagrįsta išvadą, kad ginčo Susitarimo 6 punktą dėl investavimo į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą reikėtų aiškinti kaip preliminariosios sutarties sąlygą, ketinimų protokolą, turinčią jungtinės veiklos požymių, tačiau nepateikė argumentų, kodėl padarė tokią išvadą.

19.16.                      Byloje nėra ginčo dėl Susitarimo tikslo, jo sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl Susitarimo sudarymo. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl Susitarimo sąlygų. Šalių ginčas kilo dėl to, – būtini ar ne apeliantės atlikti infrastruktūros pagerinimo darbai atsakovės statiniams eksploatuoti. Apeliantės įsitikinimu darbai buvo būtini, kadangi jie privalomai atlikti pagal Detaliojo plano sprendinius, o atsakovė teigė, kad nebūtini, kadangi jai užteko infrastruktūros esančios žemės sklype. Tačiau teismas visiškai neanalizavo Susitarimo tikslo, Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšio, Susitarimo sudarymo aplinkybių.

19.17.                      Teismas nevertino kasacinio teismo suformuotų preliminariųjų sutarčių požymių, Susitarimo sąlygų turinio bei šalių elgesio po Susitarimo pasirašymo. Teismas nevertino, kad Susitarime nėra šalių susitarimo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, nėra šalių sutarimo dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių sąlygų aptarimo, nėra termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.

19.18.                      Apeliantė įvykdė Susitarimo 10 punktą ir atliko atsakovės pastatų griovimo darbus, o atsakovė sumokėjo už tai apeliantei 45 000 Eur (šios aplinkybės atsakovė neginčija, tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-460/2023). Atsakovė atliko visas privalomas procedūras tam, kad gautų leidimą rekonstrukcijai, vykdė paruošiamuosius rekonstravimo projekto rengimo darbus, kuriuos deklaravo Susitarimo 8 punkte (projektinių pasiūlymų rengimas, viešinimas), šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė). Šalys sudarė žemės sklypo nuomos sutartis ir įregistravo jas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, rengdama projektinius pasiūlymus ir kapitalinio remonto projektą atsakovė nurodė Susitarimo 7 punktą nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Taigi, šalys aktyviais veiksmais įgyvendino Susitarimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo išvada, kad Susitarimas atitinka preliminariąją sutartį yra nepagrįsta, neargumentuota ir prieštarauja byloje patvirtintoms faktinėms aplinkybėms bei įrodymams. 

19.19.                      Teismas nenurodė, kokiems kitiems šalių ginčams kilti tai sudarė sąlygas. Taip pat, netyrė ir nevertino apeliantės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad visos prisijungimo sąlygos buvo išduotos pagal Detaliajame plane nurodytas prisijungimo sąlygas, apeliantė nereikalavo iš atsakovės jokių infrastruktūros pagerinimo darbų išlaidų atlyginimo, kurie nebuvo numatyti Detaliajame plane, išskyrus vidinės gatvės įrengimo išlaidas, remiantis Susitarimo 10 punktu. Be to, apeliantė 2019  m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovei derinimui dokumentus dėl infrastruktūros pagerinimo. 

19.20.                      Teismas netyrė ir nevertino apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovės atstovo 2022 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško. Nepaisant to, kad derybos nepavyko, atsakovės atstovas 2022 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu paprašė apeliantės pateikti sąskaitą už susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimą ir nurodė, kad rekomenduos atsakovei ją apmokėti ne ginčo tvarką. Teismas taip pat nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių dėl atsakovės elgesio derybų metu. Atsakovė pripažino savo pareigą atlyginti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų pagerinimo išlaidų dalį, neneigė 2016  m. gruodžio 22 d. Susitarimo tikslų ir tikrųjų šalių interesų buvimo, neginčijo savo pareigos atlyginti infrastruktūros pagerinimo išlaidas. Šalys derėjosi tik dėl išlaidų dydžio.

20.       Atsakovė UAB ,,Tauropolis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.                      Nagrinėjama civilinė byla yra didelės apimties bei sudėtinga, todėl siekdama atskleisti objektyvias aplinkybes bei paneigti apeliantės nepagrįstus reikalavimus, atsakovė buvo priversta kreiptis į teismo ekspertą E. L. dėl ekspertinio tyrimo atlikimo. Išskirtinai specifinių statybos projektavimo ir inžinerijos žinių reikalingo ekspertinio tyrimo atlikimui buvo būtina sudaryti papildomą laikotarpį tam, kad ekspertiniame tyrime būtų detaliai išanalizuoti šalių projektiniai dokumentai, aktualūs teisės aktai bei atlikti kiti parengiamieji ir ekspertinio tyrimo atlikimo darbai bei parengta didelės apimties ekspertinio tyrimo išvada. Todėl, teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio bei įrodymų apimtį, aplinkybę, kad ieškinys grindžiamas Ekspertinio tyrimo akto duomenimis, susipažinęs su atsakovės kartu su prašymu pratęsti terminą pateiktais objektyviais duomenimis, pagrįstai pratęsė procesinį terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

20.2.                      Atsakovė nesutinka, kad teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles bei įrodymų vertinimą. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas byloje vylusių teismo posėdžių metu išsamiai ištyrė visą civilinės bylos medžiagą, teikė klausimus proceso šalims, analizavo jų pateiktus įrodymus bei padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jos ir atsakovės pateikti ekspertiniai tyrimų duomenys turėjo būti išsamiai analizuojami sprendime bei dėl kiekvieno iš jų pasisakyta detaliai. Byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, o šalys rėmėsi tik kvalifikuotų ekspertų pateiktais tyrimais bei juose užfiksuotais duomenimis. Teismas sprendime pasisakė ir įvertino abiejų ekspertų konstatuotus duomenis. Įvertinęs visumą civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų bei šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismas priėmė motyvuotą sprendimą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, atitinkamai įvertindamas ir tai, jog būtent E. L. ekspertinio tyrimo akte buvo atsakyta į esminius šiam ginčui klausimus.

20.3.                      Apeliantės pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nėra atsakyta į esminius klausimus, kuriuos atsakant būtų nustatyta, kurie susiekimo ir inžinerinės komunikacijos darbai yra būtini ir reikalingi atsakovės statiniams eksploatuoti ir kokia apimtimi. Ekspertas S. M. nevertino ir nepasisakė dėl faktinių atsakovės statiniams eksploatuoti reikalingos infrastuktūros pajėgumų, bei tai, kurie ir kokia apimtimi infrastruktūros objektai buvo įrengiami ar rekonstruojami, siekiant užtikrinti apeliantei būtinus pajėgumus. Apeliantės pateiktame Ekspertiniame tyrimo akte ekspertas S. M. padarė išvadą, kad apeliantės infrastruktūra įrengta pagal Detaliojo plano sprendinius, tačiau nebuvo atsakyta į esminį klausimą ar atsakovei tenka pareiga atlyginti infrastruktūros įrengimo išlaidas kaip tai numato būtent Susitarimo 6 punktas, ar šalių faktiniai veiksmai iš esmės atitinka Susitarimo 6 punkte įtvirtintas sąlygas.

20.4.                      Būtent atsakovės pateiktame teismo eksperto E. L. ekspertinio tyrimo akte detaliai atsakyta į šiam ginčui aktualius klausimus – dėl šalims priklausančių statinių ploto pokyčio, atliktų statybos (remonto) darbų bei visų infrastuktūros objektų įrengimo aplinkybių, pagrįstai ir motyvuotai nustatant, jog Prisijungimo sąlygos buvo parengtos ir išduotos išimtinai apeliantės statiniams – 21 341,80 kv. m bendro ploto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statyboms, t. y., užtikrinant apeliantės statinių aprūpinimą infrastruktūra ir būtent tuo tikslu didinant komunikacinius pajėgumus.

20.5.                      Atsakovės nuomone, teismas tinkamai kvalifikavo Susitarimo esmę bei šalių tikslus ir faktinius veiksmus. Iš Susitarimo 6 punkto turinio akivaizdu, kad įsipareigojimas atlyginti infrastruktūros pagerinimo išlaidas šalims kyla tik statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius, ir tik tuo atveju, jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos bei reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti, išskyrus situaciją, kuomet komunikaciniai pajėgumai yra didinami dėl to, kad tai yra būtina tik vienos iš šalių statiniams eksploatuoti.

20.6.                      Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 13 d. metu, apeliantės atstovė, atsakydama į teismo klausimą, negalėjo tiksliai atsakyti ką, apeliantės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju reiškia Susitarimo 6 punkte nurodytas susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos būtinumas ir reikalingumas. Objektyviai vertinant situaciją, akivaizdu, kad Susitarimo 6  punkto esmė buvo ta, kad jeigu apeliantei ir atsakovei statant ar rekonstruojant pastatus joms priklausančioje dalyje, abiem šalims kiltų būtinybė įrengti tam tikrą infrastruktūrą, tai racionalumo dėlei, tokią infrastruktūrą įrengtų viena šalis, tuo tarpu kitai tektų pareiga kompensuoti infrastruktūros įrengimo išlaidas proporcingai jos statomų ar rekonstruojamų pastatų plotui. Esminę reikšmę turi ir tai, kad infrastruktūros ar pagerinimo išlaidas proporcingai dalinti buvo susitarta tik esant visetui šių sąlygų: 1) kiekviena iš šalių stato naujus ar rekonstruoja esamus jų nuosavybės esamus statinius žemės sklype; 2) inžinerinius ir susisiekimo komunikacinius pajėgumus kyla būtinybė didinti ne todėl, kad tai yra būtina tik vienos šalies statiniams eksploatuoti; 3) susisiekimo ir inžinerinės komunikacijų pagerinimai yra būtini ir reikalingi abiejų šalių statiniams eksploatuoti. 

20.7.                      Apeliantė yra viena didžiausių statybinių bendrovių Lietuvoje turinti ypatingai didelę patirtį nekilnojamojo turto vystymo veikloje, kuri iš esmės įsigijusi žemės sklype esančius statinius turėjo aiškų tikslą – pastatyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą, kas atitinkamai ir buvo padaryta. Taigi, apeliantė suvokė Susitarimo paskirtį bei įvertino prisiimamų įsipareigojimų esmę ir apimtis bei tai, jog Susitarimo 6 punkte nurodytas įsipareigojimas galioja išimtinai tik esant visetui aukščiau aptartų sąlygų, kurias reikšdama ieškinį privalėjo įrodyti būtent apeliantė, tačiau šių sąlygų įrodyti objektyviai neįmanoma, kadangi byloje surinkti faktiniai duomenys bei rašytinai įrodymai suponuoja priešingą išvadą.

20.8.                      Byloje surinktų faktiniai duomenys bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš esmės jokių veiksmų, susijusių su naujų pastatų statyba ar esamų rekonstrukcija nevykdė. Aplinkybė, kad atsakovė turėjo ketinimą rekonstruoti esamus ar statyti naujus pastatus, negali būti pagrindas reikalauti mokėjimų pagal Susitarimo 6 punktą, nes tik atlikus statybos ar rekonstrukcijos darbus būtų aiškus naujai pastatytų ar rekonstruotų plotas, kurio pagrindu ir galėtų būti sprendžiama dėl išlaidų dalies priskyrimo, jei atlikti veiksmai atitiktų visas aukščiau aptartas Susitarimo 6 punkte įtvirtintas sąlygas.

20.9.                      Nors apeliantė įrodinėjo, kad atsakovė prisiėmė pareigą kompensuoti dalį infrastruktūros pagerinimo išlaidų, nepriklausomai nuo atliekamų, tačiau toks Susitarimo sąlygų aiškinimas prieštarauja protingumo principui bei neturi jokios ekonominės logikos. Susitarime šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl išlaidų kompensavimo išimtinai tik rekonstrukcijos ir (ar) statybos atveju, t. y., tik dėl statybos darbų, kuriais būtų padidintas šalių statinių plotas. Apeliantė visiškai nepagrįstai statybos sąvoką aiškina plečiamai prie statybos darbų priskirdama ir remonto darbus. Akivaizdu, kad jei šalys būtų siekusios susitarti dėl kompensavimo prievolės, vykdant bet kokius statybos darbus, Susitarime nebūtų papildomai išskiriama konkreti statybos rūšis – rekonstrukcija, kurią atlikus keičiasi pastatų plotai.

20.10.                      Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantės atlikti infrastruktūros įrengimo darbai skirti išimtinai jos statiniams eksploatuoti. Susitarimo sudarymo metu atsakovės valdomų pastatų bendras plotas sudarė 8 693,19 kv. m, o šiuo metu atsakovės valdomų pastatų plotas sudaro 8 467,22 kv. m, t. y., ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo. Nuo statinių įsigijimo dienos atsakovei priklausančių statinių eksploatavimas buvo užtikrinamas esamomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis. Faktinė situacija nepasikeitė ir po atsakovės atlikto gamybinio pastato (po paskirties pakeitimo svečių namus) kapitalinio remonto, kadangi atliekant kapitalinį remontą atsakovei priklausančio statinio plotas ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo 171,67 kv. m, nuo 4 604,81 kv. m iki 4 433,14 kv. m. Susitarimo 6 punkte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog kompensuojamos tik tos infrastruktūros išlaidos, kurios yra būtinos ir reikalingos atsakovės pastatams eksploatuoti. Apeliantė neįrodė vienos iš esminių Susitarimo 6 punkto egzistavimo sąlygos, t. y. jog infrastruktūros pagerinimo darbai buvo būtini ir reikalingi atsakovės statiniams eksploatuoti.

20.11.                      Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė detalią informaciją apie tai, kad atsakovei atliekant jai priklausančio gamybinio pastato paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto darbus, kapitalinio remonto projekto bendrosios dalies I 5 puslapyje nurodyta, jog naudojami esami inžineriniai tinklai, Projekto bendrosios dalies I 29 puslapyje numatyta, jog inžinerinis aprūpinimas yra esamas. Nors teismo posėdžio metu apeliantės atstovė teigė, kad kapitalinio remonto projekte nurodomas esamų tinklų naudojimas yra susijęs su tuo, kad apeliantė jau buvo įrengusi naujus tinklus, tačiau tokie teiginiai yra melagingi. Pati apeliantė kartu su ieškiniu pateikė 2018 metais (iki apeliantės atliktų darbų) atsakovės rengtus projektinius pasiūlymus, kurių 11–12 puslapiuose nurodoma: „Sklypo teritorija yra pilnai integruota į miesto inžinerinės infrastruktūros tinklą“. Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad infrastruktūros įrengimas ir rekonstrukcija buvo reikalinga išimtinai apeliantės statomų daugiabučių gyvenamųjų namų aprūpinimui. Svarbu ir tai, kad apeliantė išlaidas, susijusias su infrastruktūros įrengimu, įskaičiavo į daugiabučių gyvenamųjų namų savikainą ir visas šias išlaidas faktiškai jai kompensavo būtų pirkėjai. Be to, visa infrastruktūra buvo įrengiama išimtinai apeliantės statomų daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui.

20.12.                      Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad visi infrastruktūros darbai buvo atliekami vadovaujantis Detaliuoju planu, bet galimai tikslingai neatskleidžia, kad jo sprendiniai buvo sąlygoti apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies konversijos, kai vietoje kelių gamybinių pastatų buvo numatyta pastatyti beveik 22 000 kv. m daugiabučių gyvenamųjų kvartalą. Atitinkamai, Detaliojo plano sprendiniai turėjo užtikrinti naujai statomo kvartalo infrastruktūrą.

20.13.                      Apeliantės ieškinio reikalavimų nepagrįstumą patvirtina eksperto E. L. atlikto ekspertinio tyrimo duomenys. Ekspertas įvertinęs ginčui reikšmingus duomenis bei aktualius projektinius dokumentus, nustatė, kad atsakovė nerekonstravo jai priklausančių statinių ir nevykdė naujų statinių statybos. Taip pat, kad apeliantės žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimo darbai buvo atlikti dėl būtinybės didinti komunikacinius pajėgumus, būtinų jos statomų pastatų eksploatacijai. Be to, apeliantės atlikti susisekimo ir inžinerinės infrastruktūros pagerinimai nėra ir nebuvo būtini ir reikalingi atsakovės statiniams eksploatuoti bei žemės sklypo ir šalia žemės sklypo esančios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimo darbus atliko ne įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, tačiau išimtinai Daugiabučių gyvenamųjų namų projektų vystymui išduotas Prisijungimo sąlygas.

20.14.                      Teismas tinkamai nustatė, kad šalių elgesys derybų metu negali būti vertinamas kaip atsakovės įsipareigojimo kompensuoti dalį investicijų pripažinimas. Nuo apeliantės kreipimosi atsakovė deklaravo aiškią ir objektyviais duomenimis bei Susitarimo 6 punkto nuostatomis pagrįstą poziciją, kad jai priklausančius statinius atsakovė eksploatuoja naudodamasi esančiomis inžinerinėmis ir susisiekimo komunikacijomis, o visi žemės sklype ir už jo ribų apeliantės atlikta inžinerinių ir susiekimo komunikacijų infrastruktūra buvo įrengta išimtinai jos statomam daugiabučių namų kvartalui, ji nėra būtina ar reikalinga atsakovės esamų pastatų eksploatacijai.

20.15.                      Analogišką poziciją dėl apeliantės reikalavimo atlyginti susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros rekonstrukcijos išlaidas atsakovės atstovas advokatas L. S. apeliantei išdėstė ir 2022 m. rugsėjo 21 d. elektroniniame laiške, papildomai akcentuodamas ir tai, jog atsakovė nevykdė pastatų rekonstrukcijos ir nestatė naujų statinių, kadangi būtent tokia kitos šalies atliktų infrastruktūros įrengimo darbų atlyginimo sąlyga egzistavo pagal Susitarimo 6 punktą.

20.16.                      Apeliantės ieškinio nepagrįstumą patvirtina pačios apeliantės į bylą kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. spalio 13 d. apeliantės parengtas ir atsakovei elektroniniu paštu atsiųstas infrastruktūros įrengimo investicijų perskaičiavimo dokumentas, kuriame apeliantė nurodo jau tik tris infrastuktūros objektus, kurių įrengimo išlaidas reikalauja atsakovę atlyginti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

 

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

23.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

24.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „YIT Lietuva“ nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamojo turto objektus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Tauropolis“ ketino įsigyti nekilnojamojo turto objektų žemės sklype ir kiekviena iš šalių turėjo žemės sklypo dalių valdymo bei vystymo viziją ir planus, 2016 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl planuojamų atlikti statybos darbų žemės sklype, abipusio bendradarbiavimo, atliktų investicijų atlyginimo ir kitais žemės sklypo ir greta esančių teritorijų vystymo klausimais (1 t., b. l. 18–20).

25.       Remiantis Susitarimo 6 punktu, apeliantė ir atsakovė susitarė, kad kiekviena iš šalių investuos į žemės sklype ir šalia žemės sklypo esančios infrastruktūros pagerinimą pagal gautas sąlygas prisijungimo prie susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų reikalingų statiniams eksploatuoti (toliau – Prisijungimo sąlygos), proporcingai kiekvienos šalies statomam ir (ar) rekonstruojamam pastatų bendram plotui (jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos ir reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti ), ir nei viena iš šalių už infrastruktūros įrengimą ir (ar) prisijungimą prie inžinerinių tinklų, įrengtos kitos šalies lėšomis, negali reikalauti daugiau nei aptarta, t. y. jeigu viena šalis pagal išduotas prisijungimo sąlygas įrengia inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir pan. kita šalis privalo kompensuoti išlaidas proporcingai statomam ir (ar) rekonstruojamam statinių bendram plotui, jeigu tokios susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos yra būtinos ir reikalingos tos šalies statiniams eksploatuoti. Šio punkto nuostatos netaikomos paramai socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais taip pat tais atvejais, kai yra didinami komunikacijų pajėgumai dėl to, kad tai yra būtina tik vienos iš šalių statiniams eksploatuoti. Šalys susitarė per įmanomai trumpiausią laiką informuoti apie gautas prisijungimo sąlygas. Šalys taip pat susitarė, kad kiekvienos iš šalių investicijos infrastruktūros pagerinimui pagal gautas prisijungimo sąlygas bus protingos ir neviršys vidutinių rinkos kainų. Tuo atveju, jeigu šalys nesutaria dėl kompensuojamų išlaidų dydžio, išlaidų dydį nustato nepriklausomas ekspertas, kurio išlaidas padengia šalis, kurios nenaudai priimtas eksperto sprendimas (1 t., b. l. 18–19).

26.       Pirmoji žemės sklypo dalies vykdymo darbus pradėjo apeliantė, jai buvo išduotos šios Prisijungimo sąlygos: 1) 2017 m. kovo 22 d. Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (1 t., b. l. 34–35); 2) 2017 m. balandžio 4 d. Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) (papildytos 2017 m. spalio 3 d.) (1 t., b. l. 27–28); 3) 2017 m. balandžio 7 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų (papildytos 2017 m. rugpjūčio 7 d.) (1 t., b. l. 24); 4) 2017 m. liepos 3 d. Vandens tiekimui ir nuotekoms (papildytos 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 27 d.) (1 t., b. l. 25–28); 5) 2017 m. spalio 27 d. Dėl kontaktinio tinklo atramų perkėlimo (1 t., b. l. 31); 6) 2017 m. gruodžio 5 d. Prisijungimo prie Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų (1 t., b. l. 32–33).

27.       Apeliantė 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei derinimui dokumentus dėl susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų pagerinimo darbų atlikimo, kaip tai buvo numatyta Susitarime ir 2019 m. lapkričio 22 d. gavo atsakymą, jog atsakovė su pateikta informacija ir skaičiavimais nesutinka, derinti dokumentus ir atlyginti dalį apeliantės investicijų į susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros pagerinimą atsisako. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pastatus eksploatavo ir eksploatuoja naudodamasi esamomis komunikacijomis, o apeliantės įrengtos komunikacijos sklype ir už sklypo ribų nėra būtinos ir (ar) reikalingos atsakovės esamų pastatų eksploatacijai. Visi atlikti pagerinimai reikalingi tik apeliantės statomam daugiabučių namų kvartalui (1 t., b. l. 70–71).

28.       Apeliantė 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją ir informavo, kad atsakovei atsisakant derinti su susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimu susijusius dokumentus ir pagal Susitarimą atlyginti dalį apeliantės patirtų išlaidų, ji kreipsis į nepriklausomą ekspertą, kaip tai numatyta Susitarimo 6 punkte (1 t., b. l. 72).

29.       Apeliantė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą prof. dr. S. M. dėl ekspertinio tyrimo atlikimo ir ekspertinio tyrimo akto surašymo. Ekspertas 2020 m. gegužės 11 d. parengė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 20-21  (toliau – Ekspertinio tyrimo aktas) (1 t., b. l. 83–182).

30.       Remdamasi Ekspertinio tyrimo akto išvadomis bei Susitarimo sąlygomis, apeliantė dar kartą 2020 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovei Pretenziją dėl išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 76–77). Atsakymas į šią pretenziją nebuvo gautas. Šalys nusprendė pradėti derybas. Šiuo tikslu buvo parengtas ir derinamas susitarimas (toliau – Derybų susitarimas), juo šalys siekė susitarti bei pakeisti Susitarime numatytas investicijų pasiskirstymo sąlygas, tačiau susitarti ir pasirašyti Derybų susitarimą nepavyko.

31.       Apeliantė inicijavo naujas derybas ir 2022 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė atsakovei kvietimą pradėti derybas (1 t., b. l. 459), 2022 m. rugsėjo 21 d. įvyko pirmasis susitikimas, tačiau 2022 m. rugsėjo 21 d. prasidėjusios derybos truko iki 2022 m. lapkričio 29 d. ir buvo nesėkmingos. Apeliantė ir atsakovė susitarimo nesudarė. Per visą derybų laikotarpį šalys keletą kartų apsikeitė nuomonėmis, pasiūlymais, reikalavimais dėl galimos derybų baigties. Antrojo susitikimo metu 2022 m. spalio 13 d. apeliantė informavo atsakovę apie atliktą perskaičiavimą, papildytas bei pakeistas 2021 m. liepos mėnesį derinto susitarimo sąlygas. Po pastabų tarp šalių apsikeitimo Protokolas (taip pat ir susitarimas) nebuvo pasirašyti (1 t., b. l. 461–472).

32.       Atsakovę atstovavęs advokatas L. S. 2022 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške nurodė, kad tuo atveju jei apeliantė laikosi savo pozicijos, nori pasiūlyti viską spręsti paprastesniu būdu, t. y. paprašė apeliantės pateikti sąskaitą už susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimą ir nurodė, kad rekomenduos atsakovei ją apmokėti ne ginčo tvarka (1 t., b. l. 461).

33.       Apeliantė nusprendė kreiptis į ekspertą parengusį Ekspertinio tyrimo aktą dėl skaičiavimų atnaujinimo, įvertinant apeliantės žemės sklypo dalyje atliktus statybos darbus, priduotus bei statomus daugiabučius gyvenamuosius namus, taip pat ir į atsakovės savo statiniuose atliktus bei planuojamus statybos darbus. Atnaujintas Ekspertinio tyrimo aktas buvo parengtas 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d.  pateiktas atsakovei (1 t., b. l. 492–584).

34.       Apeliantė 2023 m. sausio 5 d. gavo atsakovės atstovo, advokato L. S., elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovė nemato teisinio ar faktinio pagrindo atlyginti apeliantės įrengtos susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimo ir (ar) įrengimo išlaidų (1 t., b. l. 588).

35.       Apeliantei ir atsakovei nepavyko susitarti, todėl apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos įrengtos susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimo dalies ir ekspertinių tyrimų užsakymo išlaidų atlyginimo.

 

Dėl atsakovės pareigos atlyginti infrastruktūros pagerinimo išlaidų dalį pagal Susitarimo 6 punktą

 

36.       Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šalių sudaryto Susitarimo esmės bei tikrosios šalių valios, ketinimų ir faktinių veiksmų. Pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Susitarimo tikslo, jo sudarymo aplinkybių, derybų dėl Susitarimo sudarymo ir jo sąlygų, tačiau ginčas iš esmės kilo dėl to, – būtini ar ne apeliantės atlikti infrastruktūros pagerinimo darbai atsakovės statiniams eksploatuoti. Apeliantės įsitikinimu, darbai buvo būtini pagal Detaliojo plano sprendinius. Atsakovė su tuo nesutinka, teigia, kad jai užteko infrastruktūros, esančios žemės sklype, o apeliantės atlikti infrastruktūros įrengimo darbai skirti išimtinai jai priklausantiems statiniams eksploatuoti.

37.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neturi prievolės dalytis investicijų išlaidomis pagal Susitarimą, kadangi visi pagal Detalųjį planą atlikti darbai ir investicijos į infrastruktūrą buvo reikalingos apeliantės projektui įgyvendinti, o atsakovei pakaktų žemės sklype buvusių infrastruktūros objektų, tai įrodo eksperto atlikti skaičiavimai, išduotų Prisijungimo sąlygų techninių parametrų analizė ir jų lyginimas su šalių įgyvendintų projektų parametrais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

38.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. 

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016  m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

40.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

41.       Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012  m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

42.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi apeliantės nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Susitarimo 6 punktą (žr. šios nutarties 25 punktą), būtų nukrypęs nuo formuojamos teismų praktikos (žr. šios nutarties 38–41 punktus). Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas įvertino Susitarimo turinį bei jo nekvalifikavo kaip preliminariosios sutarties, o tik pažymėjo, kad Susitarimas turi preliminariosios sutarties sąlygų, ketinimų protokolo bei jungtinės veiklos požymių (žr. skundžiamo sprendimo 16 psl.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Susitarimo 6 punkte pakankamai aiškiai nurodyta, kad kita Susitarimo šalis turi pareigą atlyginti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos ir reikalingos jos statiniams eksploatuoti. Be kita ko, aptariamo punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai yra didinami komunikacijų pajėgumai dėl to, kad tai yra būtina tik vienos iš šalių statiniams eksploatuoti. Taigi, apeliantė, remdamasi Susitarimo 6 punktu, turėtų teisę į atitinkamą dalį investuotų lėšų atlyginimą, jeigu įrodytų, kad susisiekimo ir inžinerinius pajėgumus kilo būtinybė didinti ne todėl, kad jie buvo būtini jos pačios poreikiams tenkinti, o ir išimtinai (atitinkama dalimi) atsakovės projektams vystyti (CPK 178 straipsnis). 

43.       Apeliantė byloje pateikė duomenis, kad jai 2017 metais buvo išduotos šios Prisijungimo sąlygos: 1) 2017 m. kovo 22 d. Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo; 2) Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui); 3) Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų; 4) Vandens tiekimui ir nuotekoms; 5) Dėl kontaktinio tinklo atramų perkėlimo; 6) Prisijungimo prie Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų (žr. šios nutarties 27 punktą). Pasak apeliantės pagal išduotas Prisijungimo sąlygas ji yra atlikusi šiuos infrastruktūros įrengimo ir (ar) pagerinimo darbus, kurių išlaidas prašo atsakovės atlyginti: 1) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbus pagal Detaliojo plano transporto projektinių pasiūlymų brėžinyje nustatytus techninius parametrus; 2) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbus pagal Vilniaus miesto išduotose prisijungimo sąlygose nurodytą reikalavimą suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę remiantis Detaliojo plano transporto projektinių pasiūlymų brėžinyje nustatytais gatvių techniniais parametrais; 3) (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbus pagal Detaliojo plano reikalavimus; 4) vidinės gatvės gaisriniam pravažiavimui ir pastatų priežiūrai bei aptarnavimui įrengimas; 5) vandentiekio tinklo rekonstrukcija; 6) lietaus nuotekų kolektoriaus įrengimas pagal Detaliojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) gatvėje; 7) troleibusų tinklo rekonstrukcija (duomenys neskelbtini) gatvėje pagal Detaliojo plano sprendinius; 8) gatvių apšvietimo rekonstrukcija, nustatyta Detaliajame plane; 9) lauko elektros tinklų iškėlimas pagal Detaliojo plano sprendinius. Atkreipė dėmesį, kad sudarant Susitarimą Prisijungimo sąlygos jau buvo įrašytos į Detalųjį planą, todėl sudarydamos Susitarimą šalys ir susitarė, kad atlygins viena kitai infrastruktūros įrengimo išlaidas proporcingai statinių plotui.

44.       Visų pirma, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovės pareiga kompensuoti dalį infrastruktūros pagerinimo išlaidų kyla vien todėl, kad Prisijungimo sąlygos jau buvo įrašytos į Detalųjį planą ir (ar) atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi galimybę tokia infrastruktūra naudotis. Viena vertus, minėta (žr. šios nutarties 42 punktą), kad Susitarimo 6 punktu šalys susitarė, jog Susitarimo šalis turi pareigą atlyginti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos ir (ar) reikalingos jos statiniams eksploatuoti. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su eksperto E. L. išvadomis, kad Detaliojo plano sprendinius nulėmė esminiai pokyčiai apeliantės valdomoje žemės sklypo dalyje, kurios paskirtis buvo keičiama į gyvenamąją, numatant didelio intensyvumo užstatymą (antžeminis užstatymas 60 proc., požeminis užstatymas 95 proc.) (5 t., b. l. 234–235). Taigi, vien aplinkybė, kad buvo patvirtintas Detalusis planas, nepagrindžia, jog atsakovė turi pareigą atlyginti apeliantei dalį infrastruktūros pagerinimo išlaidų.

45.       Antra, byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad atsakovė neatliko jai priklausančių statinių rekonstrukcijos darbų, taip pat nevykdė naujos statybos. Nors Susitarimo sudarymo metu atsakovė svarstė galimybę rekonstruoti pastatus visu teritorijos perimetru (2018 metų UAB ,,Tauropolis“ projektiniai pasiūlymai (1 t., b. l. 36–69)), tačiau šių planų atsisakė ir atliko jai priklausančių pastatų kapitalinį remontą (2021 metų Gamybinio pastato paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto projektas (1 t., b. l. 254–339)). Gamybinį pastatą pakeitus į gyvenamąjį, kaip ir nurodė atsakovė, jo plotas sumažėjo nuo 4 604,81 kv. m iki 4 433,14 kv. m. Taip pat sumažėjo atsakovės valdytų ir turimų pastatų plotas (nuo 8 693,19 kv. m iki 8 467,22 kv. m) ir atitinkamai inžinerinių tinklų poreikis. Kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai buvo paviešinti, apeliantė neneigia, kad jai apie tai buvo žinoma, taigi, ji, kaip statybos darbų profesionalė, neabejotinai turėjo suprasti, kad atsakovė nevykdys Susitarimo 6 punkte išskirtų statybos ar statinių rekonstrukcijos darbų. Kapitalinio remonto projekto I  dalyje ,,Bendrieji statinio rodikliai“, kalbant apie inžinerinius tinklus, nurodyta, kad naudojami esami lauko inžineriniai tinklai (1 t., b. l. 258). To paties projekto I dalies ,,Bendrieji statinio rodikliai“ 10.1 papunktyje taip pat pažymėta, kad inžinerinis aprūpinimas yra esamas (1 t., b. l. 277). Nors apeliantė teigia, kad atsakovei išduotose projektavimo sąlygose nebuvo nurodyta su projekto įgyvendinimu susijusi būtina viešosios infrastruktūros plėtra, kadangi atsakovei išduodant projektavimo sąlygas apeliantė jau buvo įgyvendinusi Detaliojo plano sprendinius, tačiau byloje nėra šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų. Priešingai, atsakovės 2018 metais, t. y. tuo metu kai apeliantė dar nebuvo atlikusi infrastruktūros pagerinimų, rengto Projektinio pasiūlymo skirsnyje ,,Inžinerinis aprūpinimas“, buvo nurodyta, kad žemės sklypo teritorija yra pilnai integruota į miesto inžinerinės infrastruktūros tinklą, t. y. į teritoriją atvesta: elektros linijos, ryšių linijos, vanduo, kanalizacija, šilumos tinklai, dujotiekis (1 t., b. l. 46–47). 

46.       Trečia, nors apeliantė teigia, kad atliko (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbus pagal Detaliojo plano transporto projektinių pasiūlymų brėžinyje nustatytus techninius parametrus, atsakovė bei jos ekspertas patvirtino šią aplinkybę, todėl rekonstrukcija nėra išimtinai susijusi su apeliantės statiniais, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš byloje pateikto atsakovės 2018 metais rengto Projektinio pasiūlymo skirsnio ,,Susisiekimas“, įvažiavimas į atsakovei priklausančią teritoriją buvo galimas net per du įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija atsakovei buvo reikalinga ir (ar) būtina.

47.       Ketvirta, apeliantė teigia, kad atliko (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją pagal Detaliojo plano transporto projektinių pasiūlymų brėžinyje nustatytus gatvių techninius parametrus, todėl ji negali būti vertinama kaip atlikta išimtinai jai priklausantiems statiniams. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 26–27), triplike (5 t., b. l. 16–17)) paaiškino, kad jai priklauso pastatai, kurie visuomet turėjo privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir jai nebuvo reikalinga ir (ar) būtina (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, tačiau apeliantei pradėjus projektuoti beveik 22 000 kv. m daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą, Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į transporto srautų pokytį, įpareigojo apeliantę rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvę suformuojant jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve. Kaip matyti iš byloje pateiktos Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto schemos, poreikį atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją lėmė tai, jog apeliantei reikėjo įrengti keturis naujus įvažiavimus į jos valdomą sklypo dalį. Į atsakovei priklausančius pastatus patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. tam, kad būtų galima patekti į pastatus atsakovei yra reikalinga tik (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa iki posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa iki įvažiavimo į atsakovės valdomą žemės sklypo dalį (2 t., b. l. 157). Apeliantė nepateikė duomenų, kad iki rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuria naudojasi atsakovė, buvo netinkama naudoti. Taigi, apeliantė neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija atsakovei buvo reikalinga ir (ar) būtina.  

48.       Penkta, nors apeliantė teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo skirta išimtinai tik jos statiniams, todėl atsakovė turi atlyginti šios gatvės rekonstravimo išlaidas, tačiau kaip matyti iš atsakovės byloje pateiktų nuotraukų (DOK-14355), (duomenys neskelbtini) gatvė baigiasi akligatviu ties apeliantės pastatais ir neturi jungties su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl atsakovės pastatų eksploatavimui (duomenys neskelbtini) gatvė nėra būtina ir (ar) reikalinga, nes patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovei priklausančius pastatus nėra įmanomas. Apeliaciniame skunde nurodyti samprotavimai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra baigta, užbaigimą turi atlikti kitas žemės sklypo vystytojas, o kol ji nėra baigta, apeliantė negali ja naudotis, taip pat nepagrindžia, jog jos rekonstrukcija reikalinga ir (ar) būtina atsakovės pastatų eksploatavimui.

49.       Šešta, kaip matyti iš atsakovės byloje pateiktų aptariamos teritorijos nuotraukų (DOK-14355), įvažiavimas į vidinę gatvę, skirtą gaisriniam pravažiavimui ir pastatų priežiūrai bei aptarnavimui, yra naudojamas patekti į apeliantės daugiabučių pastatų požemines automobilių saugyklas ir yra reikalinga jų gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimui, kadangi jis užtvertas atitvaru ir atsakovė neturi galimybės juo naudotis. Objektyvių duomenų, kad aptariama vidinė gatvė reikalinga atsakovei ir (ar) būtina atsakovės pastatams eksploatuoti, nepateikta. Priešingai, E. L. pateiktoje išvadoje nurodyti duomenys, kurie teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl jų patikimumo, įrodo, kad atsakovės nuosavybės valdomų statinių: svečių namų, kuris plane pažymėtas indeksu 21V2p (senas 21P2p) ir administracinio pastato, kuris plane pažymėtas indeksu 18B4p, aukščiausio aukšto grindų altitudė yra mažesnė nei 15 m, abu statiniai kiekviename aukšte turi langus, todėl ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir (arba) automobiliniais keltuvais gali patekti į visas kiekvieno aukšto patalpas ir avarinius išėjimus, gaisrų gesinimo technika, prie minimų pastatų gali patekti iš pastatų šiaurinės pusės, per vidinį kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir vidinė gatvė, kuri Susitarime pažymėta indeksu „C“, nėra aktuali (5 t., b. l. 233). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog įvažiavimas į vidinę gatvę, skirtą gaisriniam pravažiavimui ir pastatų priežiūrai bei aptarnavimui, reikalingas ir (ar) būtinas atsakovės pastatų eksploatavimui. Vien tai, kad, pasak apeliantės, Susitarimu atsakovei buvo suteikta teisė naudotis vidine gatve gaisriniam pravažiavimui, nepaneigia, jog atsakovei įvažiavimas į vidinę gatvę nėra reikalingas ir (ar) būtinas.

50.       Septinta, apeliantė teigia, kad atsakovė yra prisijungusi prie vandentiekio tinklo, kurį ji rekonstravo, todėl turi atlyginti vandentiekio tinklo rekonstrukcijos darbų išlaidas. Atsakovė su šia apeliantės pozicija nesutinka, teigia, kad savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, jog apeliantė vandentiekio tinklą rekonstravo vadovaudamasi būtent jos vystomo kvartalo projektavimui išduotomis UAB „Vilniaus vandenys“ sąlygomis. Rekonstrukcijos metu buvo keičiamas vandentiekio diametras iš d150 mm į d225 mm, taigi vandentiekio tinklo rekonstrukcijos esmė buvo tinklo pajėgumo didinimas. Kaip matyti iš byloje pateikto Detaliojo plano, kuris įvertino maksimalią žemės sklypo plėtrą, įskaitant ir plėtrą atsakovės valdomoje dalyje, turėjo būti įrengti daug didesnio pajėgumo tinklai. Vandentiekio tinklams Detaliajame plane buvo nustatytos šios normos: 1) bendras vandens suvartojimas: Qhmax = 88,4 m3/d, Qd = 645,5 m3/d, Qmet = 235,6 tūkt. m3/metus; 2) vanduo reikalingas pastato vidaus gaisrų gesinimui – 45 l/s (2 t., b. l. 94). Apeliantei išduotose prisijungimo sąlygose, pagal kurias buvo vykdoma tinklų rekonstrukcija, geriamojo vandens poreikis sumažintas nuo 645,5 m3/d iki 165 m3/d, o gaisro gesinimo nuo 45 l/s iki 20 l/s (1 t., b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog apeliantei išduotose prisijungimo sąlygose vandens poreikis neapima Detaliajame plane nurodyto poreikio, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant ne tik į apeliantei, bet ir į atsakovei priklausančių pastatų eksploatavimo poreikius, sutiktina su atsakove, kad apeliantei kreipiantis dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, nebuvo vertinamas vandens poreikis atsakovės valdomos sklypo dalies plėtrai, o nusprendus vykdyti plėtrą savo valdomoje žemės sklypo dalyje, ji turės kreiptis dėl prisijungimo sąlygų, atitinkamai esant poreikiui, didinant vandentiekio pajėgumus jį rekonstruojant. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turi atlyginti vandentiekio tinklo rekonstrukcijos darbų išlaidas.

51.       Aštunta, apeliantės įsitikinimu, atsakovė taip pat turi atlyginti išlaidas susijusias su lietaus nuotekų tinklo įrengimu, kadangi jis buvo įrengtas vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais ir įvertinus galimybę prijungti aplinkines teritorijas. Atsakovė su šiais apeliantės argumentais nesutinka, teigia, kad prie apeliantės įrengto ir UAB „Grinda“ eksploatuojamo lietaus nuotekų tinklo nėra prisijungusi, be to, jis įrengtas per mažas ir jo parametrai nėra apskaičiuoti lietaus surinkimui nuo viso žemės sklypo. Kaip matyti iš byloje pateikto 2017 m. spalio 16 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 15550 priedo Nr. 1, atsakovė yra sudariusi sutartį dėl lietaus nuotekų tvarkymo su UAB „Vilniaus vandenys“ (2 t., b. l. 48). Apeliantė byloje nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės rekonstruotas lietaus nuotekų tinklas yra reikalingas ir (ar) būtinas atsakovės pastatų eksploatavimui.

52.       Devinta, nors apeliantė nurodo, kad poreikis rekonstruoti troleibusų kontaktinį tinklą atsirado dėl greitėjimo juostos (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo, kuris buvo numatytas Detaliajame plane ir parodytas Detaliojo plano transporto projektinių pasiūlymų brėžinyje, tačiau tai niekaip neįrodo, kad jis reikalingas ir (ar) būtinas atsakovės pastatų eksploatavimui. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis troleibusų kontaktinis tinklas su atsakovei priklausančių pastatų eksploatavimu nėra susijęs, kadangi patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstruotą atkarpą, kaip ir minėta, yra galimas tik iš apeliantės valdomos žemės sklypo dalies (žr. šios nutarties 48 punktą). Papildomai pažymėtina, kad ir apeliantės pateiktoje eksperto išvadoje yra nurodyta, jog poreikis rekonstruoti troleibusų kontaktinį tinklą atsirado dėl greitėjimo juostos (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo (gatvės praplatinimo) (1 t., b. l. 563). Taigi, atsakovė neturi pareigos atlyginti kontaktinio tinklo rekonstravimo išlaidų, nes atsakovės statinių eksploatavimui jos nėra būtinos.

53.       Dešimta, apeliantė teigia, kad jos atliktas gatvių apšvietimo tinklo rekonstravimas nustatytas Detaliajame plane, o poreikis įrengti ir rekonstruoti gatvių apšvietimo tinklą atsirado dėl greitėjimo juostos (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstravimo darbų, numatytų Detaliajame plane, taigi, atsakovė privalo atlyginti gatvių apšvietimo tinklo rekonstravimo išlaidas. Išskyrus paminėtus deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentus, apeliantė nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kad iki rekonstrukcijos gatvių apšvietimo tinklas buvo netinkamas naudoti, taip pat dėl kokių priežasčių jis yra būtinas atsakovės pastatams eksploatuoti, ypač atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvė neturi bendrų ribų su atsakovės valdoma žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atliktas gatvių apšvietimo tinklo rekonstravimas yra būtinas ir (ar) reikalingas atsakovės pastatų eksploatavimui.

54.       Vienuolikta, apeliantė nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. rugsėjo 13 d. raštas, pateiktas byloje patvirtina, jog atsakovė yra prisijungusi prie apeliantės rekonstruoto lauko elektros tinklo, taigi privalo atlyginti lauko elektros tinklų iškėlimo išlaidas. Paaiškino, kad lauko elektros tinklų iškėlimo darbai buvo būtini pagal Detaliojo plano sprendinius, todėl negali būti skirti išimtinai apeliantei. Kaip matyti iš apeliantės byloje pateiktos eksperto S. M. išvados turinio, apeliantės vystomo daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projekto elektros tiekimo dalis buvo parengta vadovaujantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygomis inv. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtose sąlygose ir buvo numatyta, jog elektros tinklai trukdantys (duomenys neskelbtini), pastatų ir jiems priklausančių inžinerinių tinklų statybai iškeliami (1 t., b. l. 575). Atsakovė nurodė, kad Transformatorinė TR-87, kurios iškėlimas buvo vykdomas, buvo įrengta apeliantei priklausančioje žemės sklypo dalyje ir trukdė daugiabučių statybai. Atsakovės byloje pateiktoje eksperto E. L. išvadoje nurodyta, kad bendra visų gyvenamų namų leistinoji galia (be perspektyvinio namo): 145 kW (II kategorija) ir 2 780 (III kategorija). Šiuo atveju, iš dviejų transformatorių galios 1 134 kW minusavus 2x145 kW (II kategorijos galia, kadangi II kategorijai užtikrinti turi būti jungiamasi prie abiejų transformatorių) – 2 780 kW (III kategorijos galia) gaunama, kad – 1 936 kW. Kaip matyti, rezultatas gaunamas su minuso ženklu, reiškiančiu, kad ir numatytiems daugiabučiams pastatams, kurių bendra leistinoji galia: 145 kW (II kategorija) ir 2 780 (III kategorija), naujai suprojektuotos transformatorinės dviejų transformatorių, kurių bendras galingumas yra 1 260 kVA, yra nepakankamas, nekalbant apie pastatus gretimoje teritorijoje (5 t., b. l. 178). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atliktas lauko elektros tinklų iškėlimas yra būtinas ir (ar) reikalingas atsakovės pastatų eksploatavimui, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė privalo atlyginti lauko elektros tinklų iškėlimo išlaidas.

55.       Dvylikta, nors apeliantė akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pasitelkto eksperto E. L. Ekspertinio tyrimo aktu ir nevertino apeliantės pasitelkto eksperto S. M. Ekspertinio tyrimo akto turinio, tačiau, viena vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (žr. skundžiamo sprendimo 9–14 puslapius), buvo vertinami ne tik atsakovės, bet ir apeliantės pateiktų ekspertinių tyrimų duomenys, taip pat visi kiti bylos šalių pateikti dokumentai. Kita vertus, apeliantės pateiktame eksperto S. M. Ekspertinio tyrimo akte nebuvo vertinama ar pagerinta infrastruktūra reikalinga ir (ar) būtina atsakovės pastatams eksploatuoti, kas nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, nustatant, ar atsakovei tenka pareiga atlyginti apeliantei infrastruktūros pagerinimo išlaidas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pasitelkto eksperto išvadomis (rašytiniu įrodymu), kurių išsamumas, patikimumas ir pagrįstumas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kadangi neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, juolab kad išvados dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo buvo daromos atsižvelgiant ne tik aptariamą rašytinį įrodymą, bet ir į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

56.       Trylikta, nors apeliantė taip pat remiasi argumentu, kad atsakovė tarp šalių vykusių derybų metu pripažino jai tenkantį įsipareigojimą atlyginti dalį apeliantės infrastruktūros pagerinimo išlaidų (žr. šios nutarties 32 punktą), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apeliantės reikalavimas atlyginti infrastruktūros pagerinimo išlaidas yra nepagrįstas (žr. šios nutarties 27, 30, 34 punktus). Vien tai, kad atsakovės atstovas advokatas L. S. 2022 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške paprašė apeliantės pateikti sąskaitą už susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimą ir nurodė, kad rekomenduos atsakovei ją apmokėti, savaime neįrodo, jog atsakovė pripažino pareigą atlyginti infrastruktūros pagerinimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių sąskaitų už susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos pagerinimą apmokėjimą. Taigi, šie apeliantės argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 44–55 punktuose.

57.       Keturiolikta, byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė, besikreipdama dėl prisijungimo sąlygų, vertino ne tik savo, bet ir atsakovės infrastruktūros poreikį, bendravo su atsakove, įtraukė ją į visus su tuo susijusius procesus, taip pat duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantės atlikti infrastruktūros pagerinimo darbai buvo išimtinai reikalingi ir (ar) būtini atsakovei priklausančių pastatų eksploatavimui. Šio aplinkybės papildomai įrodo šios nutarties 44–56 punktuose padarytų išvadų pagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

58.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais ir Susitarimo 6 punkto pagrindu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti jos reikalaujamą dalį infrastruktūros pagerinimo išlaidų.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

59.       Apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

60.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

 

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

 

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

62.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

63.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93  ir 302 straipsniai).

64.       Atsakovė UAB ,,Tauropolis“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 4 452,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas ir 2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymą).

65.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. II ketvirtį (2024 m. balandžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110,30 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3).

66.       Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma priteisti 4 452,80 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo remiamasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauropolis“ (juridinio asmens kodas 304402355) naudai 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                        Žilvinas Terebeiza