Baudžiamoji byla Nr. 1-2194-1201/2023

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-23165-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

kaltinamajam K. M. ir jo gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Linkmenų sen., Ignalinos r. sav., nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       K. M. 2023 m. birželio 24 d., apie 8:30 val., važiuodamas A4 keliu Paluknys-Vilnius (Vilniaus kryptimi) Abiejų Tautų Respublikos plento 2 km ties Žarijų g. 1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas įvyko Trakų r., (duomenys neskelbtini), kur jis turi vasarnamį. 2023 m birželio 23 d., apie 23.00 val., pažįstami asmenys pakvietė į Joninių vakarėlį, kur išgėrė apie du butelius vyno. Vakarėlis vyko iki 3.00–4.00 val. ryto, kaltinamasis pamiegojo kelias valandas. Kitą dieną turėjo perduoti pažįstamam asmeniui orlaivio dokumentus, atsikėlė apie 7.00–7.30 val., jam atrodė, kad jaučiasi gerai, ir apie 8.00–8.30 val. išvažiavo. Pasirodo, buvo neblaivus. Sustojo pamatęs švyturėlius. Tokį elgesį vertina neigiamai, nepateisinamas ir beprotiškas poelgis. Daugiau tai nepasikartos, gailisi. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad galima laiduotoja yra jo mama, juos sieja geri tarpusavio santykiai, laiko ją autoritetu, visada atsižvelgia į jos nuomone, jie susitinka 2–3 kartus per savaitę, kartu leidžia laisvalaikį, kaltinamasis labai dažnai būna tėvų sodyboje Ignalinos rajone, kur jiems padeda buityje. Mama visą laiką daro jam teigiamą įtaką, nukreipė teisinga linkme, priimant svarbius gyvenimo sprendimus.

3.       Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4.       Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

5.       Kaltinamojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2023 m. birželio 23 d. vakare buvo nuvykęs pas draugus (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone, gamtoje švęsti Jonines. Ten vartojo alkoholį, išgėrė apie 2 butelius 0,7 l talpos raudono vyno, mažai valgė. Nuėjo miegoti apie 3.00 val., pamiegojo 3–4 val. Atsikėlė ryte, nes reikėjo važiuoti į Vilnių perduoti draugui jo asmeninius dokumentus. Nesijautė apsvaigęs. Apie 8.00 val. įsėdo į automobilį ir važiavo link Vilniaus. Nuvažiavus apie 20 km, prie Trakų Vokės, pastebėjo iš paskos atvažiuojantį policijos automobilį su švyturėliais ir sustojo kelkraštyje. Pareigūnai patikrino blaivumą alkotesteriu ir nustatė, kad yra neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

6.       Liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. birželio 24 d., apie 8.30 val., dirbant tarnybiniu automobiliu VW Transporter (V6045), iš Vilniaus Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad keliu (duomenys neskelbtini)–Vilnius (Vilniaus kryptimi) A4, Trakų rajone, važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „mėtosi“ po kelio važiuojamąją dalį, įtariama, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Reaguojant į minėtą pranešimą ir važiuojant Abiejų Tautų Respublikos plentu link Vilniaus, pastebėjo minėtą automobilį BMW, važiuojantį nuo Trakų Vokės į Vilniaus miesto pusę, kuris kelis kartus įvažiavo kairės pusės abiem ratais į priešpriešinę eismo juostą. Sustabdė šį automobilį Abiejų Tautų Respublikos plento 2 km, ties Žarijų g. 1, Vilnius. Paklausus vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo K. M., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nerišliai paaiškino, kad vakar vartojo. Bendraujant su K. M. akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Alkotesteriu buvo patikrintas jo girtumas ir pirmo patikrinimo metu, t. y. 2023 m. birželio 24 d. 8.44 val., nustatytas 2,82 promilių girtumas, antro patikrinimo metu, t. y. 9.02 val., nustatytas 2,71 promilių girtumas.

7.       2023 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1834894, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK0070 (patikrintas 2023 m. balandžio 7 d., patikra galioja iki 2023 m. spalio 5 d.) pirmo patikrinimo metu (2023 m. birželio 24 d. 8.45 val.) K. M. nustatytas 2,82 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (2023 m. birželio 24 d. 9.02 val.) – 2,71 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. K. M. su patikrinimo rezultatais sutiko.

8.       2023 m. birželio 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas mėlynos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas kairės pusės galinis sparnas, priekinis bamperis.

9.       VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas UAB „Luminor lizingas“, valdytoju – K. M.

10.       2023 m. kovo 13 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, iš kurio matyti, kad leidimą atsiimti automobilį BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavo jo savininko – UAB „Luminor lizingas“ atstovas.

11.       VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio mėnesį automobilio BMW 120i (pasirinkti 2018 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 18 890 Eur.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13.       Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad K. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 120i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,71 promilių etilo alkoholio koncentracija.

14.       Kaltinamasis K. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2023 m. birželio 23 d., apie 23.00 val., su draugais (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone šventė Jonines, išgėrė apie 2 butelius 0,7 l talpos vyno. Vakarėlis pasibaigė paryčiais, po ko, pamiegojęs 3–4 val., jis vairavo automobilį „BMW 120i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Vilnių. Kaltinamasis pripažino, kad automobilį vairavo būtent jis.

15.       Aplinkybę, jog būtent K. M. vairavo automobilį, patvirtino ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojo M. P. nurodytos aplinkybės, kad jis 2023 m. birželio 24 d., apie 8.30 val., Abiejų Tautų Respublikos plento 2 km, ties Žarijų g. 1, Vilnius, sustabdė automobilį „BMW 120i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. M.

16.       Kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, be paties K. M. parodymų taip pat patvirtina liudytojo M. P. parodymai, kad kaltinamojo vairuotas automobilis kelis kartus įvažiavo kairės pusės abiem ratais į priešpriešinę eismo juostą, K. M. buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,82 ir 2,71 promilių girtumas. Alkotesteriu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pirmo patikrinimo metu K. M. nustatytas 2,82 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,71 promilių girtumas. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

17.       Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.

18.       Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad K. M. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas nurodė, kad naktį dalyvavo vakarėlyje, kuriame vienas išgėrė apie 2 butelius 0,7 l talpos vyno, taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau ryte vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo, nepaisydamas to, kad kelyje nesugeba tinkamai valdyti transporto priemonės), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog K. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

19.       Pateiktas kaltinamojo K. M. mamos R. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis šį prašymą palaikė.

20.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

21.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, tačiau per paskutinius penkerius metus yra ne kartą baustas administracine tvarka, visos baudos, išskyrus paskirtas už 2023 metais padarytus du administracinius nusižengimus, yra sumokėtos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad šiuos (paskutinius) nusižengimus padarė ne jo ginamasis, tuo metu ne jis vairavo automobilį ir apie tai yra pranešta policijai. Po nusikaltimo padarymo K. M. savanoriškai išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, skirtą būtent transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir pateikė tai patvirtinantį VšĮ „(duomenys neskelbtini)” 2023 m. birželio 29 d. išduotą sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą Serija K Nr. 44607. K. M. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini), vienas iš darbdavio keliamų reikalavimų darbuotojui – nepriekaištinga reputacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje charakteristikoje K. M. apibūdinamas išskirtinai teigiamai, nurodant, kad asmuo eina technikos direktoriaus (nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti organizacijos vadovo) pareigas, pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su orlaivių parko valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu, yra nekonfliktiškas, jautrus, kruopštus ir pareigingas, imlus naujovėms, nestokojantis humoro jausmo. Asociacijos „Vilniaus aeroklubas“ pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamasis yra šios asociacijos rėmėjas, veda teorijos paskaitas būsimiems sklandytojams bei lėktuvų pilotams, prižiūri aeroklubo sportinę bei mokymams naudojamą techniką, sklandytuvus bei lėktuvus, yra nekonfliktiškas, gerai sutaria su kitais klubo nariais, sprendžia problemas, ieškodamas kompromiso. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamasis yra šios asociacijos narys ir steigėjas, aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje, yra atsakingas už orlaivių techninę priežiūrą, jų aptarnavimą varžybų ir aviacijos švenčių metu, yra kruopštus ir atsakingas, puikiai išmano savo darbą ir yra įgijęs kitų komandos narių pasitikėjimą. Nustatytos K. M. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje K. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad K. M. baustumas administracine tvarka vertintinas neigiamai, vis dėlto, šį kartą teismas šių aplinkybių nepripažįsta reikšmingesnėmis nei visos kitos išdėstytosios ir nagrinėjamu atveju nelaiko jų užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

22.       Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

23.       Laiduotoja siekianti būti R. M. teisme paaiškino, kad yra medikė, odontologė, (duomenys neskelbtini) docentė, 30 metų dirba pedagoginį darbą. Su kaltinamuoju juos sieja artimi tarpusavio santykiai, dalinasi potyriais bei nuoskaudomis, bendrauja tiek telefonu, tiek gyvai 3–5 kartus per savaitę, savaitgaliais sodyboje visa šeima kartu leidžia laisvalaikį. K. M. ji apibūdino kaip savarankišką, suaugusį, protingą žmogų, neturintį žalingų įpročių. Nurodė, kad apie šį įvykį jie kalbėjosi, jis suprato ir gailisi. Galimos laiduotojos teigimu, ji užstatui galėtų atiduoti visas savo santaupas, o už sūnų sutiktų laiduoti ir maksimaliam terminui.

24.       Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad R. M. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba gydytoja endodontologe, vadovauja ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykdo pedagoginę veiklą (duomenys neskelbtini) Medicinos fakultete, nuo (duomenys neskelbtini) m. yra šio fakulteto Odontologijos instituto docentė. Ji neteista, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta du kartus, paskirtos baudos sumokėtos. Pateiktoje (duomenys neskelbtini) Odontologijos instituto charakteristikoje ji apibūdinama tik teigiamai, kaip akademinėje veikloje aktyvi, imli naujovėms ir pasiūlymams, pareiginga bei dėmesinga pedagogė, su studentais ir rezidentais vykdant mokslinius tiriamuosius darbus pasižyminti kruopštumu, gebėjimu operatyviai priimti sprendimus, R. M. palaiko darbuotojų iniciatyvą, jei numato, kad jų pasiūlymai turės įtakos darbo sėkmei, vertina ir savo darbe aktyviai taiko specialiąsias žinias, gautas kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose.

25.       Iš K. M. ir R. M. teiktų paaiškinimų matyti, kad nors jie negyvena kartu, tačiau nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, rūpinasi vienas kito gerove, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad R. M. turi daug pedagoginio darbo patirties, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

26.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

27.       BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

28.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad K. M. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga K. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

29.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. K. M. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,71 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei šešis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, jis vairavo plentu, kur automobiliai važiuoja didesniu greičiu, pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas kito eismo dalyvio pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei jų turtui. Be kita ko, kaltinamasis daugiau nei dešimt kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET nesilaikymą (nustatyto leistino greičio viršijimą). Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas dvejų metų šešių mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 24 d., t. y. nuo dienos, kai K. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

30.       Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

31.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju K. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šio automobilio savininkas yra UAB „Luminor lizingas“. Duomenų, jog bendrovė žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

32.       Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 18 890 Eur. Kaltinamasis nesutiko, kad konkretaus jo vairuoto automobilio BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė atitinka VšĮ „Emprekis“ duomenis. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020).

33.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad dėl automobilio BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo buvo kreiptasi į turto vertintoją (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis nurodė, kad pagal šio automobilio komplektaciją ir ridą negalės nustatyti tikslios automobilio vertės, kadangi šiuo metu Lietuvos skelbimų portaluose panašios ridos tokių automobilių nėra pardavime, ir pasiūlė peržiūrėti užsienio skelbimų portalus. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, o tokiais atvejais, atsižvelgiant į nuosprendžio 32 punkte paminėtą teismų praktiką, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, t. y. VšĮ „Emprekis“ duomenis.

34.       Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Šiuo aspektu, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019, pažymėta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinti atgrasymo tikslą. Konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020).

35.       Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė panašių transporto priemonių pardavimo skelbimus iš užsienio portalo (mobile.de Vokietijoje), iš kurių matyti, kad automobilis BMW 120d M Sport (2018 m., rida – 152 000 km) Vokietijos rinkoje yra parduodamas už 14 250 Eur, BMW 120i (2018 m., rida – 217 000 km) – už 11 999 Eur. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis BMW 120i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2018 metų, jo rida siekia 180 323 km. Iš 2023 m. birželio 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad yra apgadintas šio automobilio kairės pusės galinis sparnas bei priekinis bamperis. UAB „Krasta Auto“ pirkimų vadybininkas, atsižvelgdamas į šio automobilio ridą, jo stovį ir esamus trūkumus (skilęs priekinis bamperis bei grotelės, pažeista galinė kairė arka, nubrozdintos vairuotojo durelės), jį įvertino 12 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į gautų duomenų visumą, taip pat į tai, kad, kaip nurodė kaltinamojo gynėjas, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyti ne tokie automobilio techniniai parametrai (ne toks pavarų dėžės tipas bei durų skaičius), įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis šiuo atveju yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kuomet turi būti vertinamas bet kokios taikomos teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendžia, kad visos VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos transporto priemonės vertės (18 890 Eur) išieškojimas iš K. M. suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises labiau negu yra būtina. Teismas taip pat pažymi, kad, nepaisant to, jog asmuo dirba, 18 890 Eur konfiskavimas turėtų labai didelį neigiamą poveikį kaltinamojo turtinei padėčiai, kas vėlgi nebūtų suderinama su tikslais, kurių buvo siekiama atleidžiant šį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, į jo ir jo šeimos patiriamus išgyvenimus dėl jo neteisėtų veiksmų ir jo požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, o tai rodo, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo didelę neigiamą įtaką. Apibendrinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo K. M. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės, t. y. 10 000 Eur.

VI.                      Kiti klausimai

36.       Ikiteisminio tyrimo metu K. M. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš K. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti kompetentingai institucijai – VĮ ,,Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant 2023 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. M. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur.

K. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti K. M., kad:

1.        jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2.        jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3.        asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti R. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja                                                                                           Božena Mozūraitienė