Civilinė byla Nr. 3K-3-216/2011
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00651-2010-7
Procesinio
sprendimo kategorijos:
110.1; 110.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 29
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Gintaro
Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojos
A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal antstolės A. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo
esmė
Antstolė prašė įstatymų
nustatyta tvarka nubausti A. L., V. J. L., J. L., J. L. už Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 nevykdymą.
Antstolė nurodė,
kad išieškotoja A. B. pateikė jos kontorai vykdyti Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje
byloje Nr. 2S-706-555/2009, kuria nuspręsta panaikinti Prienų rajono apylinkės
teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti
prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti A. L., V. J.
L., J. L., J. L. perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B.
II.
Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Prienų rajono
apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies:
paskyrė po 800 Lt baudą J. L. ir J. L. už Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. 2S-706-555/2009 ir antstolės įpareigojimų nevykdymą; likusią
pareiškimo dalį atmetė.
Teismas nustatė,
kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 taikytos
laikinosios apsaugos priemonės – A. L., V. J. L., J. L., J. L. įpareigoti
perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B. 2009 m. balandžio 10 d. A. B.
kreipėsi į antstolės A. K. kontorą dėl Kauno apygardos teismo nutarties
vykdymo; antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
2S-706-555, 2009 m. balandžio 10 d. surašė įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr.
0133/09/01838, kuriuo įpareigojo A. L., V. J. L., J. L., J. L. perduoti
laikinajai globėjai A. B. mažametę E. L. 2009 m. balandžio 14 d. 15 val.;
antstolės įpareigojimas registruotos siuntos įteikimo pranešimu buvo išsiųstas
J. L., J. L., A. L., V. J. L. Nurodyti asmenys teismo
nutarties ir antstolės įpareigojimų nevykdė, todėl Prienų rajono apylinkės
teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu paskyrė J. L. ir J. L. po
200 Lt baudos už antstolės įpareigojimo nevykdymą. Teismas nustatė, kad nurodyti
asmenys įsigaliojusios ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintos nutarties
toliau nevykdė, pakartotinius pranešimus priimti atsisakė, todėl antstolė 2009
m. gruodžio 2 d. dienraštyje „Naujasis Gėlupis“ išspausdino įpareigojimą A. L.,
V. J. L., J. L., J. L. iki 2009 m. gruodžio 9 d. perduoti mažametę E. L.
išieškotojai A. B.; skolininkai įpareigojimų vėl neįvykdė, todėl Prienų
rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi buvo nubausti 400 Lt
baudomis.
Teismas nustatė,
kad A. B. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi yra
paskirta mažametės E. L. nuolatine globėja, mergaitės gyvenamoji vieta
nustatyta kartu su globėja; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d.
nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė,
kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma
besąlygiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis); antstolio
reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko
turtinę padėtį, vykdymo eigą privalomi asmenims ir turi būti vykdomi per
antstolio nustatytą terminą, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo,
teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą (CPK 585 straipsnis). Teismas padarė
išvadą, kad J. L. ir J. L., pas kuriuos buvo ir šiuo metu yra mažametė E. L.,
neįvykdė antstolės reikalavimų, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias
vykdymo procesą, todėl J. L. ir J. L. skirtina po 800 Lt baudos.
Teismas
konstatavo, E. L. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo dieną bei iki šiol
gyvena pas J. ir J. L., o jos seneliai mergaitės perdavimo procesui didesnės
įtakos padaryti negali, todėl antstolės prašymo dalis dėl baudos paskyrimo A. ir
V. J. L. atmestina.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 21 d.
nutartimi skolininkų J. L. ir J. L. atskirąjį skundą patenkino ir Prienų rajono
apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį panaikino; klausimą
išsprendė iš esmės; antstolės A. K. pareiškimo dėl baudos skyrimo
netenkino.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis
– apsaugoti vaiko interesus; pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65
straipsnio analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) šios priemonės galiojo, kol bus
priimtas teismo sprendimas.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-169/2010, paliko nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m.
liepos 2 d. nutartį, kuria buvo nustatyta likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinė
globa, paskirta globėja bei nustatyta gyvenamoji vieta. Įsiteisėjus Prienų
rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, gali kilti atsakomybė
būtent už šios nutarties nevykdymą. Įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo
2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos
priemonių galiojimas pasibaigė. Teisėjų kolegija sprendė, kad apylinkės teismas
neturėjo teisinio pagrindo nubausti J. L. ir J. L. už Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarties
nevykdymą.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
išieškotoja A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį ir palikti galioti
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį. Kasaciniame skunde
nurodyti šie argumentai:
1. Dėl CPK 3
straipsnio 6 dalies normos pažeidimo ir CK 3.65 straipsnio 1 dalies netinkamo
taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 3.65 straipsnį
pagal įstatymo analogiją, pažeidė CPK 3 straipsnio 6 dalį ir nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir
aiškinimo praktikos.
Vadovaujantis
CPK 3 straipsnio 6 dalimi, įstatymo analogiją galima taikyti tik tuo atveju,
jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį
santykį. Tam tikro konkretaus teisinio santykio įstatyminio reglamentavimo
nebuvimas savaime nelaikytinas teisės spraga, nes įstatymų leidėjas gali jo
sąmoningai nepateikti arba susieti su bendrosiomis teisės normomis. Atitinkamai
yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. rugsėjo 7 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. ir kt. v. V. V. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-380/2005; 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.
D. v. ŽŪB ,,Delikatesas“, bylos Nr. 3K-3-527/2005; 2007 m. sausio 24
d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą
dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-29/2007; 2007 m. spalio 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės
bendrovės „Respublikos“ leidiniai“ skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų,
bylos Nr. 3K-3-371/2007).
Šiuo atveju nėra
teisės spragos, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir pasibaigimą
reglamentuoja bendroji teisės norma – CPK 150 straipsnis. Vadovaujantis CPK 150
straipsniu, teismas byloje dalyvaujančių asmenų prašymu arba priimdamas
galutinį sprendimą sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo; savo
iniciatyva teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tik įstatymo
nustatytais atvejais; laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tik
teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Vadovaujantis CK 3.65 straipsniu,
laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Bylą
dėl globos nustatymo nagrinėję teismai priėmė išieškotojai palankius sprendimus
ir nepanaikino jos prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pagal
CPK 150 straipsnį jų galiojimas negalėjo pasibaigti.
CK 3.65
straipsnis yra specialioji teisės norma (lex specialis), kuri
reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose,
kai yra ginčas tarp sutuoktinių. CPK 3 straipsnio 6 dalyje imperatyviai
nurodyta, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos.
Atitinkamai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. rugsėjo 7
d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. ir kt. v. V. V. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-380/2005; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB ,,Penki kontinentai“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-372/2010).
CPK 145
straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti
kitokias laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Toks reguliavimas suponuoja
išvadą, kad CPK 145 straipsnis yra bendroji taisyklė, o kiti įstatymai jos
atžvilgiu nustato specialiąsias teisės normas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje
nurodytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo dėl
santuokos nutraukimo priėmimo, nes teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo
išsprendžiamos laikinos problemos – nustatoma sutuoktinių nepilnamečių vaikų
gyvenamoji vieta ir išlaikymas, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos
auklėjant tvarka, padalijamas bendras turtas (CK 3.59 straipsnis, 3.170
straipsnio 4 dalis).
2. Dėl
nukrypimo nuo CPK 150 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas,
pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 150 straipsnio aiškinimo ir taikymo
praktikos (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir
V. P. v. L. Č. ir J. J., bylos Nr. 3K-3-21/2008; 2008 m. birželio 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., A. B.,
Z. B., A. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą Z. B., skundą dėl
antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-332/2008; 2008 m. lapkričio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Elkara“ v. V. O., bylos Nr.
3K-3-552/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr.
3K-3-3-225/2009; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB
,,Liūto vaistinė“ v. UAB ,,Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, vadovaujantis CPK 150 straipsnio
1, 3 , 4 dalimis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo
visais atvejais sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Jų galiojimas
priklauso nuo atitinkamo teismo sprendimo priėmimo. Patenkinus ieškinį,
laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Pasisakydamas
dėl kitoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo,
teismas peržengia jam įstatymų suteiktus įgalinimus, nes netiesiogiai vertina
kito teismo priimtų sprendimų ar nutarčių teisėtumą, nors įstatymas jam tokių
įgalinimų nesuteikia. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kitoje
byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
3. Dėl tyčinio Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9
d. nutarties nevykdymo J. L. ir J. L. yra iškelta baudžiamoji byla.
Suinteresuotas
asmuo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių
apsaugos skyrius pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
IV.
Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
kasacinį skundą skolininkai J. L. ir J. L. prašo kasacinį skundą atmesti, o
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kaip nurodyta
teisės doktrinoje, įstatymo analogija taikoma tais atvejais, kai nėra teisės
normos, reguliuojančios konkretų gyvenimo atvejį, bet yra norma, reguliuojanti
į jį panašius atvejus. Teisės analogija taikoma tais atvejais, kai įstatymuose
nėra reikiamos teisės normos, reguliuojančios aptariamą atvejį ir negalima
taikyti įstatymo analogijos (Vaišvila A., Teisės teorija, 2000, p. 313–314).
Šiuo atveju
apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir
pritaikė įstatymo analogiją, t. y. CK 3.65 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma
konkrečiu atveju kaip analogija buvo pritaikyta pagrįstai, nes jos taikymo
sritis (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos byloje) ir paskirtis
(apsaugoti vaiko interesus) yra ir turi būti analogiška tiek nuolatinės globos
nustatymo, tiek santuokos nutraukimo atveju. Nors globos teisinius santykius
reglamentuojančios materialiosios teisės normos nenumato laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo ir jų galiojimo pabaigos atvejų, tačiau, esant normoms,
reguliuojančioms panašius santykius, juolab šeimos santykius, analogišku atveju
turėtų būti taikomos. Pagrindinė CK 3.65 straipsnio 1 dalies normos paskirtis yra
užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tai taip pat aktualu taikant
laikinąsias apsaugos priemones globos nustatymo bylose. Kad atitinkama CK 3.65
norma taikoma ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir esant globos
teisiniams santykiams, rodo atitinkama teismų praktika (pvz., Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-486-115/2010).
2. Atsižvelgtina
ir į tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi buvo
paskirta mažametės E. L. nuolatinė globėja, todėl laikinosios apsaugos
priemonės Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. balandžio 9 d. nutarties pagrindu faktiškai nebeturėtų būti taikomos, nes,
įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai,
nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteko galios, o nutarties pagrindu
užvesta vykdomoji bylą nutrauktina. A. B. nebėra laikinoji E. L. globėja.
3. Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9
d. nutartis yra neaiški, nes joje nenustatyta, kokiu būdu, tvarka, terminais
mažametė E. L. turi būti perduota laikinajai globėjai. Nežinant, kokiu būdu
teismo nutartis turi būti vykdoma, skolininkai negali būti baudžiami už jos
nevykdymą. Be to, Prienų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji
byla Nr. 1-102-644/2010, kurioje skolininkams pareikšti kaltinimai dėl neva
padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos. Tiek skirti baudą šioje civilinėje byloje, tiek
baudžiamojon atsakomybėn skolininkus traukti ketinama už tos pačios nutarties
nevykdymą. Vadovaujantis teisingumo principais, už tą pačią veiką negali būti
taikoma dviguba atsakomybė.
Keltinas klausimas
dėl šioje civilinėje byloje atsakomybėn traukiamų subjektų tinkamumo. Prienų
rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 dėl
nuolatinės globos mažametei nustatymo J. L. nebuvo šios civilinės bylos proceso
dalyvis, todėl negali būti ir vykdymo proceso šalis.
4. A. B. nesiimant
jokių veiksmų pagal psichologų rekomendacijas, kad mažametė mergaitė priprastų
prie naujos šeimos, jos perdavimas yra negalimas, priešingu atveju gali būti
visapusiškai pakenkta mažamečio vaiko sveikatai, raidai, pažeistos vaiko teisės
ir interesai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos
bylose
Šeimos santykiai
iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu
lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje
įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi
atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas
iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų - prioritetinės vaikų teisių ir
interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus,
tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai
nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko
interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą
išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti
taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių
bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.
Kitas svarbus
šeimos santykių teisinio reglamentavimo aspektas – CK 3.1 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta bendroji teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią kitų
Civilinio kodekso ir kitų civilinių įstatymų normos šeimoms santykiams taikomos
tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Tai reiškia, kad nagrinėdamas
šeimos bylas teismas visų pirma prioritetiškai kitų įstatymų atžvilgiu turi
taikyti CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normas.
Šeimos santykių
teisinio reglamentavimo tikslų bei principų kontekste turi būti sprendžiami ir
nagrinėjamu atveju aktualūs laikinųjų priemonių taikymo klausimai. CK 3.65
straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija,
atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus,
taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Šios teisės normos tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus - yra
aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos
nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Teisėjų kolegija išaiškina, kad
šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK
3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“
normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų
atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais,
kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad
nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms
neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali
imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis
suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti
vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas
vaiko globos klausimas.
Nagrinėjamoje
byloje laikinoji apsaugos priemonė, kuria laikinai sureguliuoti ginčo santykiai
– įpareigojimas A. L., V. J. L., J. L., J. L. perduoti mažametę E. L. laikinajai
globėjai A. B. – buvo pritaikyta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi, tačiau nėra
įvykdyta. 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi byloje
priimtas sprendimas iš esmės – A. B. paskirta mažametės E. L. nuolatine
globėja, su ja nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta. Tam, kad šis teismo sprendimas
būtų įvykdytas, mažametė visų pirma turi būti perduota nuolatinei globėjai, t. y.
sprendimo dėl bylos esmės vykdymas apima ir veiksmus, kurie buvo numatyti
taikant laikinąją apsaugos priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis
įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 9 d. – Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijai priėmus apeliacinę nutartį. Minėta, kad pagal CK
3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus
priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus
sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo
pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti
taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CK 144 straipsnio 3 dalis),
todėl priimdamas sprendimą dėl bylos esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias
faktines aplinkybes, laikinųjų priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti
kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti
dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. Kartu pažymėtina,
kad analogiškam nagrinėjamam atveju – kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta
iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis
reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti
vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų
priemonių taikymo. Priešinga situacija nesuderinama su laikinųjų apsaugos
priemonių instituto tikslais ir esme. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos
tikslu, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Tai
laikino pobūdžio procesinės priemonės, kurios neturi savarankiškos paskirties
ir yra skirtos užtikrinti realų ateityje priimtino teismo sprendimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, jog, įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos
2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
galiojimas pasibaigė, todėl teismo antstolio teikimas dėl baudos už jų
nevykdymą netenkintinas.
Kasatoriaus
argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos,
atmestini kaip nepagrįsti, nes kasatoriaus nurodytos nutartys priimtos ne dėl
CK 3.65 straipsnio taikymo, t. y. dėl savo faktinių aplinkybių ir teisinės
problematikos skirtingumo neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintų reikalavimų kasacijos pagrindams.
Dėl nurodytų
aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti
ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Kasacinis
teismas turėjo 152,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. pažyma. Atmetus
kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatorės išieškotojos A. B. (CPK
96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B.
(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 152,63 Lt (šimtą
penkiasdešimt du litus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius
Sigita
Rudėnaitė