Civilinė byla Nr. e2A-707-924/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11845-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2842-877/2020 pagal ieškovų Ž. M. ir J. M. ieškinius atsakovei UAB „Agrokoncerno grūdai“ dėl sutarčių pakeitimo bei atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ priešieškinius ieškovams Ž. M. ir J. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pakeisti 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180405-1, 1 punktą, numatant, kad ieškovas Ž. M. įsipareigoja parduoti 65,024 tonas pašarinių pupų atsakovei UAB „Agrokoncerno grūdai“; pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atliktą vienašalį sandorį – 4 175,63 Eur įskaitymą; priteisti iš atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ 3 311,69 Eur už pristatytą žemės ūkio produkciją, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pakeisti 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180405-2, 1 punktą, numatant, kad ieškovas J. M. įsipareigoja parduoti 77,399 tonas pašarinių pupų atsakovei UAB „Agrokoncerno grūdai“; pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atliktą vienašalį sandorį – 4 484,93 Eur įskaitymą; priteisti iš atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ 4 484,93 Eur už pristatytą žemės ūkio produkciją, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai Ž. M. ir J. M. (tėvas ir sūnus) nurodė, kad jie yra ūkininkai, kurie 2018 m. balandžio 5 d. su atsakove UAB „Agrokoncerno grūdai“ sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal sutartį Nr. NDESPSK-49-180405-1 ieškovas Ž. M. įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti 175 tonas būsimo derliaus pašarinių pupų. Pagal sutartį Nr. NDESPSK-49-180405-2 ieškovas J. M. įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti 175 tonas būsimo derliaus pašarinių pupų. Dėl ypatingai nepalankių hidrometeorologinių sąlygų, 2018 m. vasarą buvusios stichinės sausros, lėmusios, jog užaugo ženkliai mažesnis grūdų derlius, ieškovai negalėjo visa apimtimi įvykdyti su atsakove sudarytų sutarčių. Dėl sausros ieškovų prikultas grūdų (pupų) derlius buvo apie 3 kartus mažesnis, nei įprastai prikuliamas derlius. Ieškovai kreipėsi į UAB „Agrokoncerno grūdai“ prašydami pakeisti grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, sumažinant pristatomų grūdų kiekį, tačiau UAB „Agrokoncerno grūdai“ atsisakė tokį prašymą tenkinti. Ieškovai mano, kad itin nepalankios klimato sąlygos – ekstremalioji padėtis žemės ūkio sektoriuje, kuri sąlygojo kelis kartus mažesnį, nei įprastai žemės ūkio produkcijos derlingumą, lėmė, kad grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymas pasunkėjo ieškovams. Dėl šios sausros ieškovų prikultas grūdų (pupų) derlius buvo kelis kartus mažesnis, nei įprastai prikuliamas derlius, todėl ieškovai suprato, kad negalės pilnai įvykdyti Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių. Ieškovų manymu, yra visos prielaidos taikyti CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutą.
4. Atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, pateikė byloje priešieškinius, kuriais prašė: priteisti iš Ž. M. 8801,54 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš J. M. 7031,99 Eur nuostolius; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. UAB „Agrokoncerno grūdai“ sudarė su ieškovais Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. NDESPSK-49-180405-1 su ieškovu Ž. M. ir Nr. NDESPSK-49-180405-2 su ieškovu J. M.. Kiekvienas ieškovas atskirai pagal sudarytas sutartis įsipareigojo parduoti po 175 t pupų (grūdų) per sutartyje numatytą laikotarpį (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d.), o atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovų grūdus už sutartyse nustatytą kainą. Ieškovai per sutartyse numatytą laikotarpį pristatė tik dalį grūdų: Ž. M. pristatė atsakovei tik 65,024 t, o J. M. - tik 77,399 t grūdų. Likusios dalies grūdų ieškovai nepristatė ir tokiu būdu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Šiais veiksmais ieškovai pažeidė sudarytas sutartis, o atsakovė nepristatytą grūdų kiekį privalėjo įsigyti už didesnę kainą iš kitų trečiųjų šalių. Dėl esminio sutarties pažeidimo ir tuo metu buvusių rinkos sąlygų atsakovė patyrė nuostolius. Taip pat atsakovė nurodė, jog ieškovai neįrodė, kad sutarties vykdymo varžymas atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies nustatytas sąlygas. Ieškinyje pateikiami tik tokie statistikos duomenys, kurie yra palankūs nurodytoms sąlygoms pagrįsti. Ž. M. nuo 2008 m. kovo 14 d. įregistravo individualią veiklą, todėl jo sukaupta patirtis siekia daugiau nei 10 metų. Ūkininkai yra verslininkai, jiems ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Ieškovai neabejotinai galėjo numatyti, jog dėl permainingų Lietuvoje vyraujančių orų bei dėl klimato pokyčių derlius gali būti mažesnis. Be to, ieškovai galėjo kontroliuoti su sutarčių įvykdymu susijusią riziką nustatydami mažesnį iš anksto parduodamos produkcijos kiekį. Ieškovų reikalavimas sutarties sąlygą, numatančią pristatomų grūdų kiekį, pakeisti į faktiškai pristatytų grūdų kiekį yra nepagrįstas, tokio reikalavimo tenkinimas nebūtų adekvatus sutarties atžvilgiu, sutarties pakeitimas būtų išimtinai palankesnis ieškovams, o atsakovei tai sukeltų neigiamus padarinius, kurių atsiradimo rizikos ji nebuvo prisiėmusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai; priteisė iš Ž. M. atsakovei UAB „Agrokoncerno grūdai“ 8 801,54 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 8 801,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 724,63 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš J. M. atsakovei UAB „Agrokoncerno grūdai“ 7 031,99 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 7 031,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovų pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija apie palyginamąsias vidutines kritulių vertes 1981 - 2010 m., 2018 m. ir 2019 m. bei Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys nėra tinkami pagrįsti ieškinyje nurodyto reikalavimo, nes ieškovai, prognozuodami derlių ir sudarinėdami sutartis, turėjo remtis ir, manoma, rėmėsi ne 1981 - 2010 m. laikotarpio vidurkio ar Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, o prieš sutarčių sudarymą ėjusių kelerių metų duomenimis bei lemiamą reikšmę turinčiais individualiais kriterijais. Teismo įsitikinimu, apdairus ir protingas ūkininkas, prognozuodamas ateinančių metų derlių, neturėtų aklai pasikliauti savo dvejų - trejų metų patirtimi, o turėtų atsižvelgti ir į viešai prieinamus statistinius duomenis ilgesniu laikotarpiu, iš kurių galėjo matyti, kad vidutinis pupų derlingumas 2008-2017 m. laikotarpyje svyravo nuo 1,66 t/ha iki 3,42 t/ha Lietuvoje bei nuo 1,25 t/ha 2,43 t/ha Rokiškio rajone. Į per ilgesnį laikotarpį gautus statistinius duomenis patenka ir prastesnio derliaus metai, o įvertinus, kad Lietuvoje 2015 - 2017 buvo gautas didžiausias per dešimtmetį pupų derlingumas bei visuotinai žinant, kad klimatas yra sunkiai prognozuojamas, labai rizikinga tikėtis ir ketvirtus metus iš eilės lygiai tokio pat gero derliaus. Teismas sprendė, kad ieškovai 2018 m. įsipareigodami atsakovei parduoti 90 ir 96 procentus viso prognozuojamo užauginti derliaus prisiėmė neprotingą riziką, vertindami savo galimybes parduoti atsakovei sutartyse numatytus produkcijos kiekius, t. y. jie vertino iš esmės tik 2016 - 2017 metais savo išauginto derliaus rezultatus.
7. Teismas ieškovų pateiktais duomenimis nustatė, kad klimato sąlygos 2018 m. buvo nepalankios geram pupų derliui gauti ir dėl to ieškovams nepavyko gauti tokio gero derliaus, kaip trejus prieš tai ėjusius metus, todėl ieškovams tapo sunkiau įvykdyti sutartį, pagal kurią Ž. M. atsakovei įsipareigojo parduoti 90 procentų numatomo užauginti derliaus, o pardavė 33,34 procento. J. M. įsipareigojo parduoti 96 procentus, pardavė 42,44 procento – tokia dalimi skiriasi realus sutarties įvykdymas nuo planuoto. Tačiau jeigu ieškovai būtų įvertinę aukščiau aptartą riziką ir įsipareigoję parduoti ne daugiau kaip 1/3 dalį prognozuojamo užauginti derliaus, sutartis su atsakove būtų visiškai įvykdę. Derlingumo netolygumą, kurį didžiąja dalimi lemia klimato sąlygos, buvo galima numatyti iš viešai prieinamų pupų derlingumo statistinių duomenų Rokiškio rajono savivaldybėje, o taip pat ir visoje Lietuvos teritorijoje pastarųjų dešimties metų laikotarpiu. Su klimato nepastovumu ir jo įtaka derliui susijusi aplinkybė turėjo būti pačių ieškovų įvertinta, prisiimant įsipareigojimus pagal sutartį. Be to, ieškovai galėjo pasinaudoti rinkoje siūlomomis nuostolių dėl neigiamų sausros padarinių draudimo paslaugomis (šių paslaugų dalį kompensuoja valstybė).
8. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutartimi ieškovai buvo užsitikrinę, kad didžioji jų užauginto derliaus dalis bus nupirkta už iš anksto sutartą kainą, bei įsipareigoję atlyginti atsakovei nuostolius tuo atveju, jei sutartos produkcijos kiekio nepristatytų. Išankstinė žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis yra didelės rizikos sutartis, o šiuo atveju visa rizika, susijusi su parduodamos produkcijos kiekiu, tenka ieškovams, kaip savo srities profesionalams. Ieškovai, didžiąją derliaus dalį parduodami išankstinėmis sutartimis, įvertino, kad už produkciją gauna pakankamai gerą kainą, tuo pačiu prisiėmė riziką ir dėl pristatomos produkcijos kiekio, kurios nepristatymas lemia atlyginti atsakovės nuostolius sutartyje numatytomis sąlygomis, ir produkcijos kainos padidėjimo rinkoje, o atsakovė prisiėmė riziką dėl produkcijos apmokėjimo ir kainos sumažėjimo.
9. Teismas sprendė, jog įvertinus, kad tai yra išankstinė sutartis dėl būsimo derliaus, kurios prašomą pakeisti sąlygą (parduodamos produkcijos kiekį) nustatė patys ieškovai, jie ir turėjo pareigą įvertinti visas aplinkybes ir rizikos faktorius, turinčius reikšmės būsimam derliui. Aplinkybę, kad dėl nepalankių klimato sąlygų gali būti mažesnis derlius, ieškovai sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti iš ankstesnių metų statistinių derlingumo duomenų. Ieškovų rizika parduoti daugiau kaip 1/3 dalį derliaus tenka patiems ieškovams. Dėl to, net ir konstatavus, kad ieškovams sutartį tapo vykdyti sunkiau, klimato sąlygų ieškovai negalėjo kontroliuoti ar daryti joms įtaką, teismas neturi pagrindo konstatuoti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos, kurios yra būtinos konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą, o tai sudaro pagrindą ieškovų reikalavimus pakeisti ginčo sutarčių pirmą punktą dėl įsipareigojimo parduoti po 175 t pašarinių pupų atmesti.
10. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės ir ieškovo Ž. M. sudarytą sutartį ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti 175 t pašarinės klasės pupų per sutartyje numatytą laikotarpį už 172 Eur kainą už vieną toną; ieškovas pristatė 65,024 t, nepristatė 109,976 t pupų. Pagal atsakovės ir ieškovo J. M. sudarytą sutartį ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti 175 t pašarinės klasės pupų per sutartyje numatytą laikotarpį už 172 Eur kainą už vieną toną; ieškovas pristatė 77,399 t, nepristatė 97,601 t pupų. Atsakovė pupas pirko po 290 - 325 Eur/t iš kitų pardavėjų. Dalis atsakovės patirtų nuostolių buvo padengta atlikus šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pagal sutartį 1 atlikus įskaitymą buvo padengta 4 175,63 Eur tiesioginių nuostolių dalis, atitinkamai nepadengta atsakovės patirtų nuostolių dalis sudaro 8 801,54 Eur; pagal sutartį 2 atlikus įskaitymą buvo padengta 4484,93 Eur tiesioginių nuostolių dalis, atitinkamai nepadengta atsakovės patirtų nuostolių dalis sudaro 7031,99 Eur. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės atliktus 4 175,63 Eur ir 4 484,93 Eur dydžio įskaitymus pripažinti negaliojančiais, nes nebuvo pažeisti įskaitymą reglamentuojantys teisės aktai ir įskaityta suma buvo panaudota atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių dalies padengimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovai Ž. M. ir J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 sausio 17 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų Ž. M. bei J. M. ieškinius atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atžvilgiu patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nekonstatavo CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytų sąlygų visumos ir atmetė ieškovų ieškinius atsisakydamas modifikuoti Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkamai nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį. Ieškovų nuomone, egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, būtinos konstatuojant sutarties vykdymo suvaržymą vienai sutarties šaliai šio straipsnio prasme. Dėl itin blogų gamtinių sąlygų, buvusių 2018 m. gegužės - birželio mėnesiais, lėmusių itin mažą žemės ūkio produkcijos derlių, Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymas ieškovams tapo ženkliai sunkesnis nei atsakovei, todėl ieškovai turi teisę prašyti taikyti CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą institutą.
11.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovai, sudarydami sutartis, galėjo numatyti aplinkybes dėl klimato įtakos būsimam derliui ir pagrįstai prisiėmė jų padarinių riziką. Stichinė sausra nėra įprastas nukrypimas nuo normalaus (įprastinio) kritulių kiekio, nes ne bet koks meteorologinis reiškinys yra pripažįstamas stichine sausra bei sudarantis pagrindą paskelbti ekstremalią situaciją. Sutarčių sudarymo su atsakove metu nebuvo jokių požymių, patikimų prognozių, kuriomis remiantis ieškovai objektyviai galėjo numatyti, kad būtent 2018 metais ieškovų žemės ūkio veiklos vykdymo vietoje - Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje - bus stichinė sausra pupų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu.
11.3. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad protinga rizika galėtų būti laikoma 1/3 dalies būsimo derliaus, kuris iš anksto paskaičiuotas pagal paties ūkininko dešimties metų derlingumo vidurkį, pardavimas. Teismas sprendimu formuoja taisyklę, pagal kurią protinga rizika laikoma tokia rizika, kai įsipareigojama pateikti tiek derliaus, kiek užaugtų pagal istoriškai blogiausių metų duomenis. Apeliantų nuomone, tai reikštų visų numanomų (jau kažkada anksčiau įvykusių) sutarties neigiamų pasekmių perkėlimą derliaus augintojams, kurie galėtų pagal CK 6.204 straipsnį dėl sutarties vykdymo palengvinimo kreiptis tik tuomet, kai įvyktų dar istoriškai nežinomo masto stichinė nelaimė ir jie prarastų net ir tą 1/3 derliaus bei dėl to negalėtų įvykdyti sutarties. Apeliantų nuomone, tokia teismo formuojama taisyklė yra nepagrįsta ir prieštarauja sutarties šalių pusiausvyros principui.
11.4. Teismas išvadas, kad protinga rizika yra pagal išankstinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį parduoti 1/3 būsimo derliaus, iš esmės pagrindė interneto portaluose pateikiamais žemės ūkio rinkos dalyvių pasisakymais, tačiau nesivadovavo jokiu teisės aktu. Visuomenės informavimo priemonėse pateikiami straipsniai nėra laikomi teisės šaltiniais, tuo labiau teisės aktais, o teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais.
11.5. Teismo pozicija iš esmės eliminuoja CK 6.204 straipsnio taikymo žemės ūkyje galimybes ir panaikina prasmę apskritai turėti šį teisės institutą Lietuvos teisės sistemoje. Minėtas straipsnis nenustato kokios planuoto derliaus dalies praradimas yra laikomas sutarties vykdymo suvaržymu. CK 6.685 straipsnio 2 dalyje statybos rangos sutarties atveju statybos darbų kainos padidėjimas daugiau nei 15 procentų yra laikomas sutarties vykdymo suvaržymu. Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl sausros 2018 metais, teikimo taisyklėse numatyta, kad valstybės pagalbos teikimui žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl 2018 m. sausros, pakanka, kad ūkininkas dėl 2018 metų sausros būtų praradęs 30 proc. vidutinės metinės 2015 - 2017 m. augalininkystės produkcijos. Taikant analogiją su CK 6.685 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklėse nustatytu reglamentavimu, ieškovų įsitikinimu, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus atitiktų išvados, kad ūkininkams tenka ne didesnė nei 30 procentų planuoto būsimo derliaus, kuris apskaičiuotas atsižvelgiant į konkretaus ūkio derlingumo vidurkį, netekimo rizika. Teismas atitinkamai turėjo nustatyti „protingos rizikos“ mastą bei paskirstyti sutarties neįvykdymo pasekmes tarp sutarties šalių.
11.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad turi būti imamas 10 metų laikotarpio derlingumas. Skaičiuojant planuojamą pupų derlių turi būti skaičiavimams naudojamas paskutinių kelių metų konkretaus ūkio derlingumas, nes jis labiausiai atspindi esamą ūkio derlingumo situaciją. Būtent konkretaus ūkio 3 praėjusių metų derlingumas naudojamas skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Taisyklių 7 p. Teismas turėjo vadovautis galiojančiu teisės aktu, kuris reglamentuoja identiškus teisinius santykius, t. y. Taisyklėmis, ir skaičiuodamas planuojamą ūkininko derlių vadovautis 3 metų laikotarpio duomenimis, o ne niekuo nepagrįstu 10 metų laikotarpio skaičiavimu.
11.7. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti 6.204 straipsnį. Jeigu teismas būtų pagal analogiją taikęs CK 6.685 straipsnio 2 dalį ir Taisykles, tai turėjo padaryti išvadą, kad ieškovas Ž. M. prisiėmė riziką tik dėl stichinės sausros neužaugintų bei atsakovei nepristatytų pupų dalies, kuri viršija 136,49 tonas, t. y. dėl 38,51 t pupų nepristatymo (175 t - 136,49 t = 38,51 t), o ieškovo J. M. atveju dalies, viršijančios 138,23 tonas, t. y. dėl 36,77 t pupų nepristatymo atsakovei (175 t - 138,23 t = 36,77 t). Teismas turėjo pareigą pakeisti Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 1 punktą, numatant, kad ieškovas Ž. M. įsipareigoja parduoti 103,534 tonas (65,024 + 38,51 t) pašarinių pupų, o J. M. įsipareigoja parduoti 114,169 tonas (77,399 t + 36,77 t) pašarinių pupų atsakovei. Tokiu būdu pakoregavus sutartis, būtų įvertinta ir rizika, kurią privalėjo prisiimti ieškovai, ir būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, nes neigiamos pasikeitusių sutarties vykdymo sąlygų pasekmės būtų paskirstytos abiem sutarties šalims.
11.8. Teismas nepagrįstai visą riziką, susijusią su parduodamos produkcijos kiekiu, perkėlė išimtinai tik ieškovams, kaip savo srities profesionalams. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl profesionalui taikytini padidinti atidumo ir rizikos įvertinimo reikalavimai buvo pritaikyti tik ieškovų atžvilgiu. Šalių pasirašytos sutartys buvo tipinės atsakovės parengtos ir pateiktos pasirašyti sutartys. Atsakovė sutartyje ar pasirašant sutartį neįvertinusi tų aplinkybių, kurias ji iškėlė bylos nagrinėjimo metu (kad protinga rizika laikytinas 1/3 būsimo derliaus pardavimas pagal išankstinį sandorį), lygiai taip pat, kaip ir ieškovai turėtų prisiimti šios rizikos sukeltas neigiamas pasekmes.
11.9. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros neigiamų pasekmių paskirstymo. Atsakovė patyrė tik kainų skirtumo, nusiperkant ieškovų nepristatytą pupų kiekį iš trečiųjų asmenų, nuostolius. Tuo tarpu ieškovų nuostoliai dėl stichinės sausros yra ženkliai didesni: jie negavo pajamų už nepristatytą pupų kiekį, ieškovams kilo pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl nepristatytų pupų, taip pat ieškovai dar patyrė sąnaudas siekdami išauginti derlių. Įvykdžius teismo sprendimą (jo nepakeitus), ieškovams teks absoliučiai visos neigiamos pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros pasekmės, o atsakovei neteks jokių.
12. Atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Ieškovų reikalavimas taikyti sutarties vykdymo, pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėmis, institutą negali būti taikomas, nes ieškovų nurodomi sutarčių suvaržymai neatitinka visų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų. Atitinkamai ieškovai sudarydami išankstines sutartis ir jose nustatydami planuojamą pristatyti, bet dar neužaugintą pupų kiekį prisiėmė individualiai apskaičiuotą ir įvertintą riziką, kuri tiesiogiai susijusi su pastarųjų nurodytais sutarčių vykdymo suvaržymais.
12.2. Ieškovai akcentuoja meteorologinių duomenų įtaką sutarčių vykdymui, ignoruodami derlingumo rodiklių svarbą. Iškritusių kritulių kiekis neįtakoja žemės ūkio kultūros derlingumo, nes atitinkamos žemės ūkio kultūros derlingumas priklauso ne tik nuo kritulių kiekio, bet ir kitų faktorių lemiančių būsimą derlių, t. y. sėjos ar sodinimo laiko, pasirinktų trąšų kiekio ir sudėties, žemės sklypo derlingumo lygio, žemės sklypo tinkamumo auginamai žemės ūkio kultūrai ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai naudojo nesertifikuotą sėklą ir nors jos būklė ir tinkamumas sėklai nėra ir tikėtina negali būti nustatyti – galima vienareikšmiškai teigti, kad nesertifikuotos sėklos naudojimas yra susijęs su mažesniu derlingumu bei galėjo būti numatomas ieškovų.
12.3. Ieškovai, augindami pupas ir vadovaudamiesi savo patirtimi bei Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, turėjo pastebėti, kad auginamų pupų derlingumas nėra vienodas ir gali kisti netgi iki kelių kartų. Tai yra aplinkybė, kurią ieškovai galėjo ir turėjo įsivertinti nusistatydami planuojamą pristatyti pupų kiekį ir su šiuo kiekio pristatymu susijusią riziką. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Statistikos departamento užfiksuotų pupų derlingumų rodiklių svyravimus dešimties metų (2008 - 2017 m.) laikotarpiu, kurie be kita ko galėjo būti kriterijus sutartyse nustatant planuojamo pristatyti derliaus dalį.
12.4. Ieškovai nepagrįstai išskiria save kaip silpnesniąją sutarties šalį. Ieškovai yra fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, todėl yra laikomi verslininkais. Ieškovai neginčija, kad verčiasi žemės ūkio veikla, taigi jie yra verslininkai, kuriems ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.
12.5. Teismas aiškiai ir tikslingai kvalifikavo teisinius santykius nustatydamas sutartinės rizikos pasiskirstymą tarp bylos šalių, t. y. atskleisdamas sutarčių esmę, atskleidė ir tai, kokią riziką kuri sutarties šalis prisiėmė. Ieškovai akcentuoja tik teismo nurodytą 30 procentų numatomo derliaus ribą, kuri iš esmės yra teorinė, todėl „nerizikingos“ būsimo derliaus dalies nustatymas yra tik vienas iš sutarčių šalių rizikos pasiskirstymo elementų, ir nėra pats svarbiausias. Ieškovai sąmoningai vengia klausimo dėl sudarytų sutarčių rizikos pasiskirstymo, kadangi jis jiems yra nepalankus, o teismas šį rizikos pasiskirstymą atskleidė pagrįstai ir išsamiai.
12.6. Ieškovai, sutartimi įsipareigodami pristatyti didesnį kultūrų kiekį, nei jie yra faktiškai pajėgūs užauginti, prisiima su tuo susijusią riziką. Nurodyta rizika negali būti perkeliama atsakovei, nes tokiu atveju ieškovai sudarydami išankstines grūdų pirkimo–pardavimo sutartis neprisiimtų jokios rizikos, susijusios su pastarosios įvykdymu. Tokiu atveju ieškovai, siekdamas parduoti savo produkciją didesnėmis kainomis, piktnaudžiautų sutartyse nustatydami didesnius grūdų kiekius, nei jie faktiškai gali pristatyti, ir atsakovei, kaip grūdų supirkėjui, tektų visa rizika susijusi su šių sutarčių įvykdymu.
12.7. Ieškovų sudarytos sutartys su atsakove negali būti traktuojamos kaip rangos, nes rangos santykiai nuo išankstinių sandorių skiriasi iš esmės. CK 6.685 straipsnio 2 dalis yra specialioji teisės norma, kuri numato išimtį statybos rangos santykiuose taikant CK 6.204 teisės normą. Atitinkamai CK 6.685 straipsnio 2 dalis neskirta ieškovų sutartimis prisiimtos rizikos valdymui ir, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 3 dalimi, negali būti taikoma pagal analogija nagrinėjamu atveju.
12.8. Taisyklių 1 ir 2 p. yra aiškiai nurodyta, kad Taisyklių paskirtis yra kompensuoti nuostolius, o ne nustatyti protingą rizikos laipsnį, kurio galėtų laikytis ūkininkai. Paramos apskaičiavimo mechanizmas yra parengtas atsižvelgiant į Taisyklių tikslą, todėl negali būti visiškai pritaikomas ūkininkams sudarant išankstines sutartis. Kita vertus, ieškovai netgi pritaikę apeliaciniame skunde išvestą 30 proc. jiems tenkančią riziką, nustatė, kad jie atsakovei turi padengti dalį pastarosios patirtų nuostolių, bet apeliacinio skundo reikalavimas yra panaikinti sprendimą visa apimtimi, o ne tik jo dalį.
12.9. Ieškovų sutartimis prisiimta rizika nėra ribojama jokiu įstatymu, nes tai ribotų jų kaip verslininkų ūkinę laisvę. Ieškovai, kaip verslininkai, sudarę sutartis vienašališkai nusistatė savo įsipareigojimų apimtis ir jų įgyvendinimo riziką. Ieškovai turi teisę nusistatyti rizikos apimtis ir ją valdyti įvairiomis priemonėmis. Atsakovė vykdydama grūdų supirkimo veiklą neturi ir negali riboti ieškovų sutartimis prisiimamos rizikos bei kitais būdais riboti jų ūkinės veiklos laisvę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovų reikalavimai pakeisti pirkimo–pardavimo sutartis dalyje dėl pardavėjų įsipareigojimo parduoti po 175 tonas pašarinių klasės pupų, bei atitinkamai buvo patenkinti atsakovės reikalavimai dėl nuostolių iš ieškovų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. 2018 m. balandžio 5 d. atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ ir ieškovas Ž. M. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-49-180405-1; 2018 m. balandžio 5 d. atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ ir ieškovas J. M. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-49-180405-2 (toliau – Sutartis).
17. Šiomis Sutartimis ieškovai įsipareigojo parduoti po 175 tonas pašarinės klasės pupų per Sutartyse numatytą laikotarpį, t. y. nuo 2018-07-01 iki 2018-11-30, o atsakovė įsipareigojo šias pupas iš ieškovų nupirkti už Sutartyje nustatytą 172 Eur už toną kainą.
18. Ieškovai per sutartyje numatytą laikotarpį (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) pristatė tik dalį grūdų: Ž. M. – 65,024 tonas; J. M. – 77,399 tonas.
19. Ieškovai sutarties vykdymo metu (2018 m. rugsėjo 28 d.) kreipėsi į atsakovę su pranešimais, kuriuose nurodė, kad likusios grūdų dalies (109,976 t ir 97,601 t) nepristatys dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų. Atsakovė 2018 m. spalio 8 d. pateikė atsakymą į ieškovų pranešimus, kuriuose nurodė, kad nepalankios meteorologinės sąlygos nėra pagrindas ieškovus atleisti nuo sutarties vykdymo. Pateiktame atsakyme taip pat buvo pažymėta, kad sutarties neįvykdymo atveju bus taikomas sutartyje numatytas tiesioginių nuostolių mechanizmas, ir apskaičiuota preliminari šių nuostolių suma. Atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovams iškilusius nesutarimus spręsti derybų būdu.
20. 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovai pateikė atsakymą į 2018 m. spalio 8 d. atsakovės raštus, kuriame nurodė, kad jie pristatė visą užaugintą produkciją ir prašė atleisti nuo pareigos pagal sutartį pristatyti likusią grūdų dalį. Ieškovai prašymą grindė susiklosčiusiomis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis.
21. 2018 m. gruodžio 14 d. atsakovė pateikė ieškovams pretenzijas dėl Sutarčių vykdymo, kuriose nurodė, kad ieškovų pateikta situacija neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms keliamų reikalavimų bei nėra pagrįsta įrodymais. Pretenzijoje atsakovė nurodė patirtus tiesioginius nuostolius, jų apskaičiavimo tvarką bei datą (2018 m. gruodžio 21 d.) iki kurios ieškovai turi padengti nurodytus nuostolius.
22. Ieškovai per nustatytą terminą nepadengė nurodytų tiesioginių nuostolių ir 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į atsakovę su prašymais dėl sutarties pakeitimo. Prašymuose buvo pateiktas pasiūlymas keisti sutarties dalį, kuri numato ieškovų įsipareigojimą pristatyti sutartyje nustatytą grūdų kiekį. Ieškovai prašė sumažinti Sutartyse nustatytą grūdų kiekį iki faktiškai pristatyto grūdų kiekio ir laikyti, kad sutartis yra tinkamai įvykdyta. Prašymas buvo grindžiamas sutartinių įsipareigojimų vykdymu pasikeitus aplinkybėms institutu (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Atsakovė 2019 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą, kuriame atsisakė tenkinti ieškovų prašymus.
23. Atsakovė nepristatytą grūdų kiekį įsigijo už didesnę kainą iš kitų trečiųjų šalių ir patyrė nuostolius. Nuostoliai apskaičiuoti dėl kainų skirtumo tarp Sutartyse nustatytos grūdų kainos (172,00 Eur/t.) ir 2018 m. rugsėjo 28 d. (ieškovų pranešimo apie sutarties neįvykdymą data) galiojusios faktinės kainos (290,00Eur/t.), kuria atsakovė galėjo nusipirkti ieškovų nepristatytą grūdų kiekį. Taigi dėl ieškovo Ž. M. nepristatytų grūdų kiekio atsakovės patirtų nuostolių suma sudaro 12 977,17 Eur (atlikus įskaitymą buvo padengta 4 175,63 Eur tiesioginių nuostolių dalis, atitinkamai liko nepadengta – 8 801,54 Eur). Dėl ieškovo J. M. nepristatytų grūdų kiekio atsakovės patirtų nuostolių suma – 11 516,92 Eur (atlikus įskaitymą buvo padengta 4 484,93 Eur tiesioginių nuostolių dalis, atitinkamai liko nepadengta – 7 031,99 Eur).
Dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo
24. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai sutarties įvykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o nepavykus susitarti – į teismą, kuris gali arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018). Pažymėtina, kad turi būti nustatyta visa CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
25. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti, kad dėl nepalankių klimato sąlygų gali būti mažesnis derlius, todėl, net ir konstatavus, kad ieškovams sutartį tapo vykdyti sunkiau, klimato sąlygų ieškovai negalėjo kontroliuoti ar daryti joms įtaką, ieškovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ginčo sutarčių dėl pareigos pateikti sutartą kiekį (tonų) pašarinių pupų, t. y. apeliantai neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, kurios yra būtinos konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą. Teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
26. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nekonstatavo CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytų sąlygų visumos ir atmetė ieškovų ieškinius atsisakydamas modifikuoti sutartis, atitinkamai nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį. Ieškovų nuomone, egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, būtinos konstatuojant sutarties vykdymo suvaržymą vienai sutarties šaliai, t. y. dėl itin blogų gamtinių sąlygų, buvusių 2018 m. gegužės - birželio mėnesiais, lėmusių itin mažą žemės ūkio produkcijos derlių, sutarčių vykdymas ieškovams tapo ženkliai sunkesnis nei atsakovei, todėl turėjo būti taikomas CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas institutas bei neigiamų pasekmių paskirstymas.
27. Kasacinio teismo taipogi išaiškinta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovų prievolė (įsipareigojimas parduoti 175 tonas pupų) turėjo būti įvykdyta nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., ieškovai šiuo laikotarpiu įvykdė tik dalį prievolės (Ž. M. pardavė 65,024 tonas, t. y. 37,16 proc.; J. M. – 77,399 tonas, t. y. 44,23 proc.). Kadangi ieškovai byloje nesiekia pakeisti sutarties sąlygų, susijusių su šios prievolės įvykdymo termino pratęsimu, atsakovė nereikalauja ją toliau vykdyti, t. y. byloje ginčo, kad ši ieškovų prievolė jau negali būti įvykdyta (toliau vykdoma) nėra, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti sprendžiama dėl sutarties sąlygų pakeitimo (sutarties įvykdymui tapus sudėtingesniam), taikant CK 6.204 straipsnį. CK 6.204 straipsnis taikytinas tuo atveju, kai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau pasidaro itin nenaudingas vienai iš šalių (nebelieka šalių pusiausvyros) (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-105-516/2015). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nesutinka su ieškovų pozicija ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti (modifikuoti) sutarties sąlygas, taikant CK 6.204 straipsnio nuostatas, nes jos vykdymas faktiškai yra pasibaigęs.
Dėl prievolės pasibaigimo, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos
28. Viena vertus, nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus grindė aplinkybėmis dėl šalių sutartinių prievolių pusiausvyros esminio pasikeitimo bei prašė taikyti CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą institutą, ir šiuo pagrindu reiškė reikalavimą dėl sutarties modifikavimo, tokiu būdu siekdami neigiamas pasikeitusių sutarties vykdymo sąlygų pasekmes paskirstyti abiem sutarties šalims. Kita vertus, ieškovai tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės siekė atsakomybės už prievolės pažeidimą taikymo, pripažįstant, jog jų prievolė baigėsi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako (CK 6.127 straipsnio 1 dalis), nurodydami, kad dėl stichinės sausros parduoti atsakovei daugiau pupų, nei pristatė, jie negalėjo (CPK 6.253 straipsnio 2 dalis). Ieškovai ikiteisminėje stadijoje atsakovės prašė atleisti juos nuo tolimesnio sutarties vykdymo, ieškinyje, atsikirtimuose į priešieškinius nurodė aplinkybes bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad sutarties visiškai įvykdyti negalėjo dėl nuo 2018 m. liepos 4 d. buvusių ekstremalių hidrometeorologinių sąlygų, t. y. sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje, laikytinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2018 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta 2018 m. gruodžio 27 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės pažeidimo bei atsakomybės taikymo, nevertino šių ieškovų nurodytų aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš ieškovo Ž. M. 8 801,54 Eur nuostoliams atlyginti (viso paskaičiuota 12 977,17 Eur nuostolių, tačiau atlikus įskaitymą buvo padengta 4 175,63 Eur), iš ieškovo J. M. – 7 031,99 Eur (viso paskaičiuota 11 516,92 Eur nuostolių, tačiau atlikus įskaitymą buvo padengta 4 484,93 Eur). Ieškovai neginčija atsakovės prašomų priteisti nuostolių dydžio, tačiau, atsižvelgiant į ieškovų nurodomas prievolės negalėjimo įvykdyti aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, byloje teismas turėjo pareigą įvertinti ir motyvuotai sprendime pasisakyti ar ieškovams gali būti taikoma visiška atsakomybė už prievolės neįvykdymą ar nėra pagrindo mažinti ieškovų civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
31. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Šiame kontekste aktualu tai, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo pareigą spręsti ne tik dėl CK 6.204 straipsnyje numatyto asmens teisių gynimo būdo taikymo, bet ir dėl to, ar ieškovai gali būti visiškai, ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, nes šiuose teisės institutuose nustatytinų sąlygų bei faktinių aplinkybių visuma iš esmės tokia pati.
32. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra spręsta ar ieškovai gali būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Papildomai pažymėtina, kad nepaisant to, koks įstatyme nustatytas teisių gynimo būdas teismo turėjo būti taikomas, ieškovų siekiamas rezultatas bei galinčios kilti teisinės pasekmės būtų iš esmės tokios pačios, t. y. ieškovams įrodžius, kad prievolė baigėsi, kai jos įvykdyti buvo neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, ieškovai galėtų būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Dėl to teismui, nagrinėjančiam ieškinį ar atsikirtimus į priešieškinį, kurio reikalavimai susiję su vienos iš šalių negalėjimu įvykdyti sutarties ir dėl tokios prievolės neįvykdymu galinčiomis kilti teisinėmis pasekmėmis, labai svarbu išsiaiškinti šalies reiškiamus reikalavimus, identifikuoti jų siekiamus taikyti teisių gynimo būdus ir tinkamai kvalifikuoti (perkvalifikuoti) tarp šalių kilusį ginčą (jo pobūdį).
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovai sutarties vykdymo metu (2018 m. rugsėjo 28 d.) kreipėsi į atsakovę su pranešimais, kuriuose nurodė, kad likusios grūdų dalies (atitinkamai 109,976 t ir 97,601 t) nepristatys dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų. Šis pranešimas savo turiniu iš esmės atitinka CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimą sutarties neįvykdžiusiai šaliai pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. Taip pat teismas vertino ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Tai tik sutvirtina apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą ir nenugalimos jėgos (force majeure) instituto aspektu.
34. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai sudarydami sutartį galėjo protingai numatyti, kad dėl gamtinių sąlygų gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų daugiau kaip 50 procentų, ir prisiėmė visą tokių padarinių atsiradimo riziką. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų nurodytų aplinkybių, kad stichinė sausra Lietuvoje nėra įprastas nukrypimas nuo normalaus (įprastinio) kritulių kiekio bei Sutarčių sudarymo su atsakove metu nebuvo jokių požymių (prognozių), kad 2018 metais ieškovų žemės ūkio veiklos vykdymo vietoje - Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje - bus stichinė sausra pupų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, kas savo padaryta žala ženkliai sumažino ieškovų galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismui nenustačius keliamų ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į priešieškinį pobūdžio, jų teisinio pagrindo, nebuvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, dėl to pripažintina, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija pabrėžia, kad šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos galėtų būti pašalintos tik pakartotinai iš esmės atlikus šalių pateiktų įrodymų, paaiškinimų tyrimą ir vertinimą. Tai negali būti atlikta apeliacine tvarka, nes lemtų proceso dalyvių teisės prašyti aukštesnės instancijos teismo peržiūrėti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą apribojimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Mindaugas Šimonis