Civilinė byla Nr. e2A-2259-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18346-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. lapkričio 22 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interviris LT“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties atsisakymo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Master“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Interviris LT“ 1 491,93 Eur skolą, 98,47 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. iš atsakovės gavo užklausą dėl prekių (šaldymo įrangos) pirkimo pagal projektą, kurį teikė kartu su užklausa. Ieškovė tą pačią dieną pateikė pasiūlymą, parengtą pagal atsakovės užklausą su pridėtu projektu. Ieškovė parinko būtent tokį kiekį ir tokios specifikacijos įrangą, kuri reikalinga atsakovei pagal teiktą projektą, nurodytą projekto 24-28 puslapiuose.

2.2.                      Šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė sutartį Nr. BM/2018.09.10/KG-125, pagal kurią atsakovė įsigijo 15 prekių (oro kondicionierių): 2 komplektai ECSE09AR1+RCCE09AR1; 3 komplektai ECSE12AR1+RCCE12AR1; 10 komplektų RCSE24AR1+RCCE24AR1. Prekių pristatymo faktą patvirtina 2018 m. gruodžio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. BMN0150646 (7 636,31 Eur sumai), kuri atsakovės apmokėta.

2.3.                      Atsakovė pirko tik prekes, be montavimo darbų, todėl atsakovė prašė ieškovės atsiųsti sieninių oro kondicionierių vartotojo instrukciją. 2018 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku ieškovė išsiuntė atsakovei instrukciją, pakartotinai siuntė ir 2019 m. kovo 19 d.

2.4.                      Po metų atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių gedimų. Nelaikydama gedimų garantiniais, tačiau siekdama bendradarbiauti ir palaikyti draugiškus santykius, ieškovė geranoriškai pakeitė neveikiančią įrangą į veikiančią, t. y. pakeitė visą kondicionierių komplektą, pakeitė lauko bloką. Taipogi nustatė, kad atsakovė, montuodama iš ieškovės įsigytas prekes, padarė montavimo klaidas, kurias atsakovė ištaisė pati.

2.5.                      Tarp šalių kilo ginčas dėl garantinių darbų atlikimo. Atsakovė 2020 m. sausio 8 d. telefonu pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl įrangos gedimo. Ieškovės darbuotojai 2020 m. sausio 10 d. nuvyko pas atsakovę ir nustatė įrangos gedimus, t. y. atsakovė nepildydavo įrangos freonu, ką pripažino pati atsakovė, ignoravo įrangos rodomas indikacijas apie galimai gręsiančius įrangos gedimus. Ieškovė atsakovei paaiškino, kad prekių gedimai nėra susiję su garantija ir ieškovė prekių pagal garantiją netaisys. Atsakovė su ieškove sutiko, prašė sutvarkyti neveikiantį kondicionierių, sutiko už naują įrangą bei montavimo darbus sumokėti.

2.6.                      Ieškovė pastebėjo ir tai, kad atsakovės užsakytos prekės pagal pateiktą projektą ieškovei yra netinkamos patalpoms, kuriose prekės sumontuotos. Pagal projekto 9 puslapyje nurodytą apibūdinimą, atsakovei parduotos prekės turėjo tik vėsinti patalpą, o pagrindinį darbą turėjo atlikti vėdinimo sistema. Visgi ieškovė pastebėjo, jog jokios perteklinės šilumos šalinimo ir oro cirkuliacijos sistemos nėra arba ji per silpna/nepakankama. Tai reiškė, kad ieškovės parduotos prekės turėjo dirbti didesniu pajėgumu nei buvo pritaikyta.

2.7.                      Pagal sutarties 2.4 punktą, esant šalių ginčui, atsakovei nesutinkant sumokėti ieškovės išrašytos sąskaitos, atsakovė turėjo galimybę kreiptis į ekspertus, kurie nustatytų, ar pagrįstai ieškovė netaikė garantijos. Ieškovė pakankamai pagrindė, jog nustatytiems gedimams nėra taikytina garantija, todėl tai paneigti pareiga kilo atsakovei.

2.8.                      Ieškovė pakeitė ir sumontavo naują įrangą 2020 m. sausio 21 d. remonto darbų ir panaudotų medžiagų akto Nr. 0197973, įrangos priėmimo–perdavimo akto Nr. BMN00000595 pagrindu. Naujoms prekėms ieškovė atsakovei išrašė 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BMN0164087 pagal 2019 m. sausio 29 d. tarp šalių sudarytą sutartį Nr. BM/2019.01.29/KG-150. Sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo, iki 2020 m. vasario 22 d., remiantis sutarties 6.1. punktu, tačiau to nepadarė.

2.9.                      Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BMN0164087 atsakovei 2020 m. sausio 23 d. išsiuntė elektroniniu paštu. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. atsakyme nurodė, kad ieškovės sąskaitos nepriima, paprašė nurodyti, kodėl už įrangą bei montavimo darbus išrašyta sąskaita, o ne taikyta garantija.

2.10.                      Ieškovė 2020 m. sausio 24 d. atsakovei atsakė, kad už prekes ir darbus išrašė sąskaitą ir garantija nėra taikoma todėl, kad atsakovė nesilaikė pasirašytos sutarties punktų dėl prekių eksploatavimo taisyklių, t. y. sutarties 8.3.2., 8.3.4. punktų. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. atsakyme nurodė, kad laikėsi instrukcijoje nurodytų taisyklių. Ieškovė 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-1791 atsakė atsakovei ir nurodė garantijos negaliojimo veiksnius. Garantijos netaikymą lėmė daugybė veiksnių, t. y. pačios atsakovės nevykdytas projektas, netinkama prekių priežiūra, kurie atsakovei išsamiai nurodė, o ne tik reikiamo freono kiekio papildymo nesilaikymas, kuris yra tik vienas iš daugelio veiksnių. Atsakovė daugiau nereagavo, todėl 2020 m. vasario 27 d. ieškovė išsiuntė paskutinį įspėjimą apie pradelstą mokėjimo terminą.

2.11.                      Prekių gedimus sąlygojo ir netinkamas projekto įgyvendinimas, pagal kurį parinkta įranga naudojama per silpna esamomis sąlygomis įrodo ir ieškovės 2020 m. balandžio 8 d. išsiųstas raštas atsakovei Nr. S-1812 su pasiūlymu, kuriame ieškovė atsakovei paaiškino situaciją dėl neveikiančių kondicionierių.

2.12.                      Parduotų prekių trūkumų faktą įstatymų nustatyta tvarka, kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas – atsakovė. Ieškovė pateikė atsakovei tinkamos kokybės daiktą (prekes), tačiau atsakovė prekes naudojo netinkamai, ne pagal daikto galimybes ir ne pagal paskirtį, kuriai prekės buvo pirktos, todėl ieškovės atsakomybė už prekių kokybę nėra absoliuti ir garantija nėra taikoma dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nusipirko iš ieškovės prekes ir gavo paslaugas pagal sutartį Nr. 2, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove ir apmokėti išrašytą sąskaitą 1 491,93 Eur sumai.

2.13.                      Be kitų reikalavimų atsakovė turi sumokėti ir delspinigius pagal sutarties 5.1.1., 8.1. punktus, taikant 0,04 proc. dydį, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

3.       Atsakovė UAB „Interviris LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dar 2019 m. spalio mėn. nustatytų prekių gedimų nelaikė garantiniais, o pakeitė neveikiančias prekes tik dėl bendradarbiavimo ir draugiškumo. Apie tai nėra kalbama ir 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovės elektroniniame laiške. Tokius teiginius ieškovė naudoja, siekdama paneigti prekių nekokybiškumo faktą ir sudaryti įspūdį, kad visi gedimai susiję tik su atsakovės kaltais veiksmais.

3.2.                      Atsakovė su ieškove nesitarė, jog už 2020 m. sausio 21 d. pakeistas prekes atsakovė sumokės ieškovei ir nesutiko, kad gedimas nėra susijęs su garantija. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nuspręsti, kad prekių gedimas nėra garantinis ir reikalauti iš atsakovės sumokėti už pakeistą įrangą. Tokius ieškovės veiksmus (prekių pakeitimą) atsakovė vertino kaip ieškovės garantinių įsipareigojimų vykdymą, todėl atsakovei apmokėti pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. BMN0164087 buvo staigmena, dėl ko atsakovė kitą dieną po sąskaitos gavimo (2020 m. sausio 24 d.) atsisakė ją priimti ir apmokėti.

3.3.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, jog prekės nebuvo pakankamai papildytos/pildomos freonu. Net jei ši aplinkybė būtų nustatyta, dėl to naujo įrenginio kompresorius nesugestų, pats įrenginys prastai šaldytų arba apskritai neįsijungtų. Pagal ieškovės pateiktą instrukciją, papildomas freono kiekis, nurodytas instrukcijos 25 psl. esančioje lentelėje, yra rekomenduojamas, o ne privalomas. Atsakovei nėra aišku, kaip ir kuo remiantis ieškovė nustatė, jog prekėse neva trūksta (trūko) freono.

3.4.                      Įranga, už kurią ieškovė reikalauja sumokėti, sugedo 2 aukšto dažnio keitiklių patalpoje, kur aukščio perkrytis yra 0,5 m., o atstumas tarp išorinio ir vidinio bloko apie 8-10 m., kas paneigia ieškovės teiginį dėl įrangos gedimo dėl freono trūkumo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų ignoravusi prekių indikacijas apie sutrikimus.

3.5.                      Ieškovės darbuotojai 2019 m. spalio mėn. atvykę į objektą nematė klaidų, nes, įjungus kondicionierių, jis kurį laiką veikė (gali būti 1 val., ir ilgiau), ir tik prieš išsijungiant, labai trumpai išmetė klaidą, ir įjungus iš naujo – klaidos neberodė. Ieškovės darbuotojai pirmojo apsilankymo metu 2019 m. spalio mėn. deklaravo, kad prekės veikia tinkamai. Prekės galimai turi problemų su netinkama klaidų identifikavimo sistema. Paaiškėjus įrangos neveikimo faktui, atsakovė informuodavo ieškovę, indikacijų neignoravo, kadangi ieškovės pateiktos prekės tiesiog išsijungia ir tokiu būdu net neįmanoma užfiksuoti išmetamos klaidos, kurios iš naujo įjungus įrenginys nerodo.

3.6.                      Atsakovė visus darbus atliko pagal ieškovės pateiktą instrukciją ir projektą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kas būtų buvę atlikta ne pagal instrukciją ar projektą, šias pažeidžiant. Tai pat ieškovė neįrodė, kuo pasireiškė netinkama įrangos priežiūra.

3.7.                      Pirmi prekių gedimai atsirado praėjus vos 5 mėnesiams nuo prekių katilinėje paleidimo, todėl įrangos priežiūros/eksploatavimo darbų dar net neturėjo būti daroma. Keliamas klausimas, kaip ir dėl kokios priežasties galėjo susidėvėti nauji kompresoriai, kuriems taikoma 24 mėnesių garantija, vos po 5 mėnesių įrenginių naudojimo pradžios. Turint omenyje, kad nuo pat paleidimo jie dirbo palengvintomis sąlygomis, t. y. rugsėjo ir spalio mėnesiais esant vėsesnei oro temperatūrai nei vasarą.

3.8.                      Įrangos gedimai nustatyti ir tose patalpose, kuriose nėra jokios perteklinės šilumos – administracinėse patalpose. Ieškovė teigė, kad prekės genda dėl kompresorių nusidėvėjimo, nes perkaista dėl per didelių apkrovų, tokiu atveju, neturėtų būti problemų su mažesnės galios kondicionieriais, kurie sumontuoti kabinetuose ir kur papildomų šilumos išsiskyrimų nėra. Nepaisant to, yra pakeistas 1 kondicionierius tokioje patalpoje (vienas iš 2019 m. spalio mėnesio sugedusių kondicionierių), o vienas yra neveikiantis ir šiuo metu. Dėl to atsakovei kilo pagrįstų abejonių, kad visa (didžioji dalis) ieškovės pateiktų prekių turi bendrą sisteminį gedimą.

3.9.                      Patalpoje Nr. 110 suprojektuota įranga turi 4 kW rezervą, todėl neturėjo būti perkrauta. Šilumos išsiskyrimas dotuoju atveju toks, koks yra nurodytas projekte – 23 kW. Ieškovė nepateikė duomenų, kad šilumos išskyrimas būtų didesnis. Antro aukšto dažnio keitiklių patalpoje sumontavo papildomus 2 vnt. 7 kW oro kondicionierių, tačiau ieškovės ištestuotos ir objekte atgal sumontuotos prekės vėl neveikė, t. y. neveikė vienas iš dviejų ieškovės ištestuotų ir vėl objekte sumontuotų įrenginių.

3.10.                      Ieškovė nutylėjo, jog dalyvavo projektavimo procese ir tai, kad pagal jos pateiktą pasiūlymą atsirado prekės, kurias ieškovė vėliau ir patiekė atsakovei. Ieškovė taip pat ignoravo ir faktą, kad jos įranga ir toliau gedo: 2020 m. sausio 24 d. ieškovė informuota apie neveikiantį/blogai veikiantį kondicionierių; 2020 m. balandžio 7 d. informuota apie tai, kad atsakovė priversta keisti 2 vnt. neveikiančių kondicionierių; 2020 m. liepos 13 d. informuota apie 2 aukšte išsijunginėjančius kondicionierius (mažojoje patalpoje); 2020 m. liepos 20 d. informuota apie savaime išsijungiantį kondicionierių (2 aukšto skirstyklos mažoje patalpoje); 2020 m. rugpjūčio 5 d. informuota apie 2 aukšto 211 vadovo kabineto nešaldomą kondicionierių.

3.11.                      Neveikia 4 kondicionieriai iš 15 ieškovės pateiktų, o dar 5 pakeisti (iš 2 paties atsakovės pakeistų ir ieškovės pratestuotų, kuris vėliau sumontuotas objekte, ir neveikia 1). Tai reiškia, kad problemų nebuvo tik su 7 kondicionieriais, iš jų naudojami 3.

3.12.                      Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą ILT 1000753, kurios pati ieškovė nėra apmokėjusi iki šiol.

3.13.                      Atsakovė yra daugiau kaip 10 metų kondicionierių, vėdinimo ir vėsinimo sistemų montavimo darbų patirtį sukaupusi bendrovė, turinti atestuotus darbų vadovus, kvalifikuotus meistrus (montuotojus), todėl ieškovės abejonės dėl paties atsakovės atliktų montavimo darbų kokybės nepagrįstos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės montavimo darbai lemtų prekių gedimus.

4.       Ieškovė dublike nurodė:

4.1.                      Atsakovė turi įrodyti faktą, kad ieškovės parduotos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, todėl turi būti taikoma garantija, tačiau to neįrodė. Atsakovė nepateikė ekspertizių ar kitų įrodymų, kad prekės netinkamos ir sugedo dėl ieškovės pateiktų netinkamų prekių. Tuo tarpu ieškovė teikė 2020 m. gegužės 15 d. defektinį aktą, kuriame nurodė dėl ko prekės sugedo.

4.2.                      2020 m. gegužės 1 d. tarp šalių ir UAB „Axis Tech“, objekto, kuriame sumontuota įranga, techninė apžiūra, vyko susitikimas, kuris užprotokoluotas susitikimo protokolu Nr. 1. Susitikimo metu aptarta tai, kad atsakovės projekte, kuriame sumontuota įranga, išskiriami per dideli šilumos kiekiai, todėl 1.4. punkte nurodė, jog UAB „Axis Tech“ kreipsis į projektuotojus dėl 203 bei 204 patalpų papildomo vėsinimo. Susitikimo protokolo 2.1. punkte UAB „Axis Tech“ nurodė, kad turi atlikti vėdinimo sistemos projekto patikrinimą, nustatant reikiamus oro kiekius patalpose. Ieškovė duomenų, ar toks patikrinimas įvyko neturi.

4.3.                      Atsakovės teiginys, jog ieškovės parduotos prekės toliau genda, niekaip neįrodo ieškovės atsakomybės teikti garantinius darbus. Priešingai, atsakovė galimai visur netinkamai sumontavo įrangą, nesilaikė eksploatacijos taisyklių, įranga veikė ne kaip pagalbinė, o kaip pagrindinė vėsinimo priemonė, todėl įranga ir pradėjo gesti. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis dirbo prekės ir, kad jos dėl to negalėjo sugesti.

4.4.                      Nors atsakovė nurodė, kad nesitarė su ieškove dėl apmokėjimo, tačiau ieškovės atstovė patvirtino, kad 2020 m. sausio 8 d. telefoninio pokalbio metu su atsakove buvo patvirtinta, kad atsakovė žino apie tai, jog gedimai nėra garantiniai, patikino, kad už įrangos pakeitimą sumokės.

4.5.                      Pagal instrukcijas atsakovė privalėjo įrangą papildyti freonu, jeigu montavimo vamzdelių trasa viršija 5 m. Atsakovė nurodė, kad prekių vidinis blokas yra permontuotas virš įėjimo durų. Lauko blokas sumontuotas ant stogo. Komunikacijos išvedžiotos ne tiesiai į viršų, o į šoną ir į viršų. Ieškovė, preliminariai matydama vizualizaciją, nurodė, kad komunikacijų trasa yra virš 15 m., kas rodo, jog atsakovė rekomenduotinai turėjo pildyti freono.

4.6.                      Atsakovė nurodė, kad patalpoje, kurioje pakeista prekė, dėl kurios išrašė sąskaitą, išskiriama šiluma 23 kW, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, kai ieškovės darbuotojai nurodė, jog ten, kur yra sumontuota įranga, išskiriama perteklinė šiluma. Apie visas aplinkybes atsakovę informavo 2020 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku, raštu Nr. S-1812. Tuo pačiu ieškovė minėtame rašte pateikė pasiūlymą esamus kondicionierius pakeisti į didesnės galios ir pateikė pasiūlymo įkainius.

5.       Atsakovė triplike nurodė:

5.1.                      Ieškovė turi byloje įrodyti, kad įranga nebuvo pakankamai papildyta/pildoma freonu, buvo ignoruojamos prekių indikacijos apie sutrikimus, atsakovė atliko darbus ne pagal ieškovės pateiktą instrukciją ar ją pažeisdama, atsakovė atliko darbus ne pagal projektą ar jį pažeisdama, prekes netinkamai prižiūrėjo.

5.2.                      Atsakovė, jos užsakovui reikalaujant nedelsiant išspręsti susidariusią neveikiančių (netinkamai veikiančių) iš ieškovės įsigytų kondicionierių problemą, skubos tvarka 2020 m. lapkričio 11 d. suorganizavo iš ieškovės įsigytų kondicionierių apžiūrą objekte, kurioje dalyvavo ir atsakovės į pagalbą pasitelktas specialistas (ekspertas), faktines aplinkybes konstatavęs antstolis ir paties ieškovės atsiųsti atstovai.

5.3.                      Atsakovė niekuomet nesutiko su ieškovės dėstomu savitu situacijos vertinimu, todėl vien tik ieškovės paaiškinimai, nepateikiant juos pagrindžiančių įrodymų, vertintini kritiškai ir laikytini tik kaip ieškovės gynybinė versija, siekiant išvengti galimų atsakovės reikalavimų dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.

5.4.                      Kai ieškovės darbuotojai pirmą kartą (2019 m. spalio mėn.) atvyko į objektą reaguodami į pirmąjį atsakovės pranešimą apie gedimą, jie negalėjo nustatyti gedimo priežasties ir deklaravo, kad oro kondicionieriai veikė, nes nesimatė indikacijų. Kai ieškovės darbuotojai antrą kartą (2019 m. lapkričio mėn.) atvyko į objektą reaguodami į antrąjį atsakovės pranešimą apie gedimą, konstatavo, kad yra išmetama klaida „FC“, kas rodo kompresoriaus gedimą ir pripažino jį kaip garantinį bei pakeitė neveikiančius įrenginius naujais.

5.5.                      UAB „Axis Tech“ atsakovei patvirtino, kad šilumos kiekiai atitinka projektą, todėl prekių galios turi pakakti.

5.6.                      Ieškovės parduotos prekės gedo 1-ame, 2-ame aukšte, gedimai identiški, todėl, atsakovės manymu, susidurta su sistemine ieškovės parduotų prekių problema.

5.7.                      Susitarimo dėl apmokėjimo už ieškovės pakeistą įrangą nebuvo, o 2020 m. sausio mėn. gedimas yra toks pat kaip ir 2019 m. spalio-lapkričio mėn.

6.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) nutraukti 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. BM/2018.09.10/KG-125 dalyje dėl 10 netinkamos kokybės kondicionierių, įsigytų pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BMN0150646, ir priteisti atsakovei iš ieškovės 5 534,54 Eur sumokėtą kainą; 2) priteisti iš ieškovės 11 134,50 Eur atsakovės patirtus nuostolius; 3) priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Atsakovė priešieškinį grindė šiais argumentais:

7.1.                      2019-2020 m. laikotarpiu objekte sugedo 12 iš 15 prekių (oro kondicionierių). Ieškovė iš pradžių reagavo į teiktus pranešimus/pretenzijas bei 2019 m. lapkričio mėn. pakeitė 2 kondicionierius, t. y. 1 pilna komplektą ir 1 išorinį komplektą. Ieškovė pateikė atsakovei naujas prekes, tačiau neveikiančių prekių demontavimo ir naujų sumontavimo darbus atliko pati atsakovė.

7.2.                      Ieškovė 2019 m. lapkričio mėn. nenurodė, jog nustatytų gedimų neva nelaiko garantiniais. 2020 m. sausio 21 d. ieškovė, pakeitusi jau trečiąjį kondicionierių, vienašališkai, nepateikdama įrodymų, nusprendė, jog įranga objekte gedo dėl neva pačios atsakovės kaltų veiksmų. Ieškovei nesiimant veiksmų susidariusiai problemai išspręsti, atsakovė, gavusi savo užsakovo UAB „Axi Tech“ paskutinį įspėjimą, buvo priversta savo jėgomis ir lėšomis pakeisti neveikiančias prekes.

7.3.                      Atsakovė dar 2020 m. balandžio mėn. pakeitė 2 neveikiančius kondicionierius, apie kuriuos kalbama 2020 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške, 2020 m. gegužės 1 d. susitikimo protokole Nr. 129 ir 2020 m. gegužės mėn. elektroniniame susirašinėjime. 2020 m. gruodžio 7 d. – 2020 m. gruodžio 9 d. pakeitė 8 neveikiančius kondicionierius. Pati ieškovė, sugedus pirmiesiems 3 kondicionieriams, jų neremontavo, o pakeitė į naujus, t. y. ne į to paties, o naujesnio modelio. Per garantinį laikotarpį sugedus 12 iš 15 prekių, atsakovė pagal sutartį negavo to, ko tikėjosi.

7.4.                      Dėl nuostolių atlyginimo – ieškovės 2019 m. spalio mėn. pakeistus 2 vnt. kondicionierius atsakovė demontavo ir pakeitė pati, darbų kaina – 1 593,12 Eur. Atsakovė 2020 m. balandžio mėn. pakeitė 2 vnt. neveikiančių kondicionierių, darbų kaina – 1 840,31 Eur. 2020 m. gruodžio 7 d. – 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovė pakeitė 8 vnt. neveikiančių prekių, kaina – 7 034,55 Eur. Palyginus iš ieškovės įsigytų prekių ir vietoje jų sumontuotų naujų kondicionierių kainas, gaunamas 666,52 Eur pabrangimo skirtumas. Atsakovės patirti nuostoliai iš viso sudaro 11 134,50 Eur.

7.5.                      Ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ieškovė pardavė atsakovei nekokybiškas prekes ir be teisinio pagrindo atsisakė taikyti garantinį aptarnavimą. Dėl to atsakovė savo jėgomis, lėšomis ir sąskaita turėjo keisti neveikiančias prekes naujais. Nuostolius sudaro neveikiančių prekių demontavimo ir naujų sumontavimo kaštai, taip pat, naujų prekių bei iš ieškovės įsigytų prekių pabrangimo skirtumas. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių.

7.6.                      Atsakovės patirti nuostoliai negrindžiami nekokybiško daikto trūkumų pašalinimo ar išlaidų jiems ištaisyti vertėms, šiuo atveju taikytinas nuostolių atlyginimas, kaip pirkėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas.

8.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti ieškinio senatį. Atsiliepimą į priešieškinį grindė šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, t. y. specialistų, ekspertų išvadų ar kt., kad prekės nekokybiškos, neatitiko sutarties ar įstatymo reikalavimų. Prekių nekokybiškumą atsakovė grindė 2020 m. lapkričio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/20/117, tačiau jame nekonstatuota, kad prekės neatitiko sutarties, teisės aktų reikalavimų. Užfiksuota tik tai, kad kondicionavimo sistema, kurią sumontavo atsakovė, po tam tikro naudojimo laiko išsijungia. Šiame dokumente nenustatytos tokio išsijungimo priežastys – kokie nors kondicionierių, jų sudedamųjų dalių defektai, netinkamas kondicionierių sumontavimas, netinkamas sumontuotos sistemos eksploatavimas ar kt.

8.2.                      Prekių tinkamumą patvirtina tai, kad atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė nei įsigijimo metu, nei gana ilgą laiką po to.

8.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė pripažino prekių nekokybiškumą, jų neatitikimą sutarties reikalavimams anksčiau pakeisdama keletą kondicionierių. Ieškovė atliko išimtinai tik elgdamasi geranoriškai atsakovės atžvilgiu, bet ji nepripažino ir nepatvirtino, kad kondicionieriai yra nekokybiški, priešingai, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kondicionieriai atitinka šalių sutartas specifikacijas, yra tinkami naudojimui esant kondicionierių parinkimo metu nurodytoms jų eksploatavimo sąlygoms.

8.4.                      Atsakovė nenurodė ir nepagrindė, kokie esminiai parduotų kondicionierių trūkumai egzistavo, kad jų nebuvo galimybės pašalinti kitais būdais, pavyzdžiui, remontuojant, o buvo būtina pilnai pakeisti kondicionierius naujais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nurodyti prekių trūkumai yra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu. Dėl to atsakovės siekis praėjus keliems metams po sutarties sudarymo, prekių įsigijimo nutraukti dalį sutarties ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti atsakovės pasirinktu būdu bei tenkinti jos reikalavimą priteisti 5 534,54 Eur sumą.

8.5.                      Atsakovei, reiškiančiai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teko pareiga įrodyti nuostolių faktą ir tokių nuostolių (jei jie būtų įrodyti) dydį, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad patyrė prekių demontavimo ir sumontavimo išlaidas.

8.6.                      Atsakovė pateikė savo pačios vienašališkai parengtus ir surašytus atliktų darbų aktus, t. y. vienašališkai nustatė ir įrašė patirtų kaštų, išlaidų dydį. Atsakovė su kondicionierių demontavimu ir naujų sumontavimu susijusius darbus atliko pati, tokiu atveju, jokių su tokių darbų įsigijimu susijusių išlaidų atsakovė nepatyrė, kadangi darbus atliko atsakovės darbuotojai vykdydami įprastas darbo funkcijas, mokant darbo užmokestį.

8.7.                      Viešai skelbiami duomenys patvirtino, kad 2021 m. vasario mėn., kuomet surašė darbų aktus, kuriais atsakovė grindžia savo kaštus, atsakovės darbuotojams vidutiniškai mokėjo 1 133,58 Eur darbo užmokestį. Todėl atsakovės reikalaujama 10 467,98 Eur suma už darbus, sudaro daugiau nei 9 vidutinius atsakovės darbuotojo mėnesinius darbo užmokesčius. Minėtiems darbams atlikti, nereikia daugiau nei 2-3 dienų, dirbant keliems darbuotojams – galima atlikti per dieną. Tad šiuo atveju atsakovė galėtų reikalauti ne daugiau nei 340,07 Eur sumos jo išlaidoms atlyginti (1 133,58 Eur / 20 d. x 2 d. x 3 darbuotojai = 340,074 Eur).

8.8.                      Taip pat turėtų būti atmestas atsakovės reikalavimas dėl 666,52 Eur sumos, t. y. prekių pabrangimo skirtumo. Nuo prekių pardavimo iki jų demontavimo momento atsakovė daugiau nei dvejus metus juos naudojo. Naudojant prekes jos natūraliai dėvėjosi, jų techninės savybės kito, vertė mažėjo. Dėl to, jei byloje būtų nustatyta, kad prekės buvo su defektais, sprendžiant dėl atsakovės patirtų nuostolių, turėtų būti įvertinamas kondicionierių natūralus nusidėvėjimas. Netaikant nusidėvėjimo, atsakovė nepagrįstai praturtėtų, nes tai reikštų, kad vietoj kelerius metus naudotų kondicionierių vertės jai būtų kompensuojama visiškai naujų kondicionierių vertė. Atsakovė gautų daugiau nei patyrė žalos.

8.9.                      Sutartis numato ribotą ieškovės civilinę atsakomybę. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau, jeigu teismas padarytų išvadą, kad ieškovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sprendžiant dėl iš ieškovės atsakovei priteistinų sumų dydžio, ieškovei turėtų būti taikoma sutartyje numatyta ribota civilinė atsakomybė.

8.10.                      Sutarties 10.1. punktas reglamentuoja ieškovės atsakomybės atsakovei, atsiradus dėl šios sutarties, klausimą. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės nuostolius, kurių dydis (11 134,50 Eur), nurodytas ignoruojant sutarties 10.1. punktą ir jame numatytą atsakomybės dydžio ribojimą. Remiantis minėta sutarties nuostata ir teisiniu reglamentavimu, jei atsakovės reikalavimai būtų pagrįsti, ieškovė turėtų prievolę atlyginti atsakovei ne didesnę kaip 763,63 Eur nuostolių sumą, t. y. 10 proc. visų prekių kainos.

8.11.                      Garantija prekėms negaliojo remiantis sutarties 8.1 ir 8.3 punktų nuostatomis.

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi priėmė atsakovės 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu pareikštą žodinį pareiškimą dėl priešieškinio dalies atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl 1 816,75 Eur nuostolių priteisimo ieškovės atžvilgiu nutraukė.

10.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl senaties termino taikymo atsakovės priešieškinyje pateikto reikalavimo atžvilgiu. Rašytinius paaiškinimus grindė šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo yra atmestinas, nes pareikštas praleidus sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

10.2.                      Byloje nėra ginčo, kad atsakovė reikalavimą dėl parduotų netinkamos kokybės prekių pateikė per garantinį terminą ir net kelis kartus (2020 m. sausio 24 d., balandžio 7 d., liepos 13 d., 20 d., rugpjūčio 5 d.). Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. raštu nurodė, kad prekes parinko pagal pateiktą projektą bei atitiko nurodytus techninius parametrus, o užfiksuoti prekių eksploatacijos pažeidimai bei jos naudojimas ne pagal projektinius parametrus sudaro pagrindą nutraukti garantinius ieškovės įsipareigojimus. Minėtu raštu ieškovė informavo atsakovę, kad jai parduoti kondicionieriai negali būti laikomi nekokybiškais ir atsakovės reikalavimai negali būti patenkinti.

10.3.                      Atsakovė pati nurodė, jog nuo 2020 m. balandžio mėn. ieškovė komunikaciją su atsakove iš esmės nutraukė ir įvyko 2020 m. gegužės 1 d. susitikimas. Vėliau atsakovė teigė, jog komunikaciją atnaujino 2020 m. lapkričio mėn., kuomet atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Pažymėjo, kad dėl dar dviejų prekių, apie kuriuos UAB „Axis Tech“ galimai pranešė atsakovei 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. defektiniais aktais, atsakovė į ieškovę prekės tariamais garantiniais terminais, net ir laikant, kad garantija turėjo galioti 2 metus, t. y. iki 2020 m. gruodžio 3 d., nesikreipė. Todėl savo subjektinės teisės dėl 2 prekių tariamų garantinių trūkumų atsakovas išvis nebeturi.

10.4.                      Nuo ieškovės atsakymo gavimo dienos (2020 m. balandžio 8 d.) atsakovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nuo šio atsakymo gavimo dienos prasidėjo 6 mėnesio ieškinio senaties termino eiga, todėl ieškinio senaties terminas bendruoju atveju baigėsi 2020 m. spalio 8 d. Net jeigu laikyti, kad kiekvienos atsakovės pretenzijos pateikimas galėtų būti laikomas savarankiškai nauja senaties termino eigos prasidėjimo diena, tokiu atveju, visi ieškinio senaties terminai yra net ir tokiu atveju pasibaigę dar iki priešieškinio pateikimo (iki 2021 m. gegužės 5 d.), o du reikalavimai dėl ne kokybės išvis niekada nebuvo pateikti kokybės garantijos terminu.

10.5.                      Bet kokios atsakovės interpretacijos dėl ieškovės ir atsakovės susirašinėjimų ar apsikeistų dokumentų turinio po 2020 m. spalio 8 d. (t. y. po dienos, kuomet baigėsi ieškinio senaties terminas atsakovei pareikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo) yra teisiškai nereikšmingi ginčo atveju, kadangi, ieškinio senaties termino eigos nutraukimo taisyklės netaikytinos nuo tos dienos, kai pasibaigia ieškinio senaties terminas.

11.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės rašytinius paaiškinimus dėl senaties termino taikymo prašė, teismui manant, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus grindė šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė ginčo prekes atsakovei pardavė 2018 m. gruodžio 3 d., todėl prekėms garantija galiojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. Kadangi atsakovė priešieškinį pareiškė 2021 m. gegužės 5 d., sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

11.2.                      Ieškovė nepagrįstai suabsoliutino 2020 m. balandžio 8 d. rašto reikšmę, nuo šios datos pradėdama skaičiuoti 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Byloje nėra ginčo, kad prekės gedo ir po 2020 m. balandžio 8 d. rašto pateikimo. 2020 m. balandžio 8 d. rašto pateikimo metu ieškovė dar netikrino net ir tai dienai sugedusių (neveikiančių) prekių, neanalizavo, neieškojo jų neveikimo (netinkamo veikimo) priežasčių. Todėl rašte ieškovės teiktas vienašališkas sprendimas nutraukti garantinius įsipareigojimus, negali būti laikomas teisėtu.

11.3.                      Sutartis nenumato galimybės nutraukti garantinių įsipareigojimų taikymą. Po 2020 m. balandžio 8 d. rašto pateikimo ieškovės atliktų veiksmų visuma leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė nelaikė nutraukusi garantinius įsipareigojimus, o jų atsisakiusi.

11.4.                      Remiantis kasacinio teismo praktika ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Svarbu atsižvelgti į abiejų šalių elgesį, o ypač – ieškovės. Ieškovė dalyvavo 2020 m. gegužės 1 d. objekte vykusiame susirinkime ir prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, ieškovė dalyvavo 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. apžiūrose (2020 m. lapkričio 20 apžiūra įvyko pačios ieškovės iniciatyva), ieškovės tuometinio vadovo prašymu (po telefoninio pokalbio su juo) jam 2020 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu persiuntė visą reikšmingą informaciją dėl susiklosčiusios situacijos, kurią ieškovės vadovas pažadėjo įvertinti iš esmės, 2020 m. gruodžio 3 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovė ir atsakovė elektroninio susirašinėjimo metu apsikeitė pasiūlymais dėl galimo taikaus ginčo sprendimo, o 2020 m. gruodžio 16 d., ieškovės prašymu, atsakovė jai elektroniniu laišku persiuntė preliminarų patirtų išlaidų paskaičiavimą.

11.5.                      Tokie ieškovės veiksmai vertintini dvejopai, t. y. kaip ieškinio senaties nutraukimas bei kaip pakankamas pagrindas atsakovei tikėtis, kad ieškovė įvykdys savo garantinius įsipareigojimus ar šalys kitu taikiu būdu išspręs kilusį ginčą.

11.6.                      Atmestina kaip nepagrįsta ieškovės pozicija dėl 2020 m. lapkričio 3 d. bei 2020 m. lapkričio 9 d. defektinių aktų. Pati atsakovė šiuos defektinius aktus gavo tik 2020 m. lapkričio 9 d. Kadangi šalys jau 2020 m. lapkričio 6 d. susitarė dėl 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros, minėtų kondicionierių klausimas įėjo į apžiūros apimtį. Tuo tarpu pačius defektinius aktus atsakovė pateikė kartu su 2020 m. lapkričio 13 d. tripliku. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė neturi subjektinės teisės dėl minėtų dviejų prekių garantinių trūkumų.

12.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino:

12.1.                      Sandoris buvo įvykdytas 2018 m. gruodžio 3 d., prekės buvo pristatytos kokybiškos, atsakovė prekes pirko be montavimo darbų, apie vienerius metus jokių nusiskundimų iš atsakovės nebuvo ir tik 2019 m. spalio mėn. atsakovė kreipėsi dėl gedimų. Ieškovė reagavo į atsakovės nusiskundimus ir, siekdama išlaikyti gerus santykius, pakeitė vieną kondicionierių visą, o kito – tik bloką. Tuo metu buvo nustatyta atsakovės montavimo klaidų.

12.2.                      Atsakovė 2020 m. sausio mėnesį kreipėsi vėl, tačiau ieškovei nuvykus buvo nustatyti tiek montavimo, tiek įrangos paleidimo trūkumai, nustatytas per mažas freono kiekis. Kadangi tarp viduje ir išorėje esančio bloko buvo didelis atstumas, tuomet buvo reikalinga papildomai užpildyti vamzdelius freonu, nes esamo neužtenka, o atsakovei freono nepapildžius ir kondicionieriams veikiant apie metus laiko – susidėvėjo detalės. Nustačius, kad atsakovė nepapildė freono, ieškovė atsiradusius gedimus laiko negarantiniais, nes nebuvo laikomasi eksploatavimo ir naudojimo reikalavimų/rekomendacijų.

12.3.                      Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė apmokės už pakeistus kondicionierius ir atliktus darbus, tačiau atsakovė vėliau pakeitė nuomonę ir atsisakė apmokėti išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovė gavo prekes, pripažino, kad jos tinkamos ir nepagrįstai atsisakė apmokėti. Byloje nėra įrodymų, kad gedimai turėjo būti garantiniai.

12.4.                      Remiantis sutarties 2.4 punktu atsakovė, nesutikdama, kad gedimai negarantiniai, turėjo prievolę kreiptis į ekspertų komisiją, tačiau atsakovė šios tvarkos nesilaikė, vadinasi, atsakovė pripažino, kad gedimas negarantinis.

12.5.                      Dėl priešieškinio – ieškovė įvykdė pareigą perduoti daiktus pagal sutartį, sutartis yra pasibaigusi, todėl negali būti taikomas sutarties nutraukimas. Jei buvo prekių trūkumai, atsakovė turėjo kreiptis su pretenzijomis, prašydama pakeisti, kompensuoti ir pan., tačiau niekada tokių reikalavimų nereiškė, tik beveik po vienerių metų pradėjo reikšti nusiskundimus, į kuriuos ieškovė geranoriškai sureagavo, nustatė, kad gedimai dėl netinkamo montavimo ir freono trūkumo; telefonu nurodė atsakovei, kad gedimai yra negarantiniai.

12.6.                      Sutartyje numatytas atsakomybės ribojimas – nuostoliai turi būti tiesioginiai ir negali viršyti 10 procentų sandorio vertės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė už kondicionierių montavimą kažkam mokėjo ir patyrė realius nuostolius, darbų savikaina – 340,70 Eur. Šiuo atveju atsakovės darbuotojai patys montavo kondicionierius savo sugalvotais įkainiais ir laiku. Jei priešieškinis būtų tenkintas, atsakovė pasipelnytų ieškovės sąskaita. Be to, sutartimi atsakovė pirko tik prekes, be montavimo darbų, taigi jos patirti kaštai montuojant, nėra laikytini nuostoliais.

12.7.                      Šalys sutartimi buvo pakeitusios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, buvo numatyta aiški tvarka dėl trūkumų, taigi atsakovė turėjo įrodyti daikto nekokybiškumą, gedimo priežastį pasitelkdama ekspertus, tačiau to neatliko. Byloje nėra eksperto išvados, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti visas nepalankias aplinkybes.

12.8.                      Objektas, kuriame sumontuoti kondicionieriai, ypatingas – kogeneracinė elektrinė, kur yra daug aukštos įtampos; dėl elektros įtampos net buvo poreikis keisti visą apšvietimo sistemą.

12.9.                      Priešieškinio reikalavimams taikytina ieškinio senatis, nes 2020 m. balandžio mėn. ieškovė nurodė, kad gedimai negarantiniai, o priešieškinį atsakovė pateikė tik 2021 m. gegužės mėn. Dvejų metų garantijos terminas nesustabdo ieškinio senaties termino, kadangi ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo įvykio, iš kurio kildinamas reikalavimas.

12.10.                      Patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose įtvirtintus įkainius, atsakovė teikė daug procesinių prašymų, vilkino bylą, todėl vertinant šalių procesinį elgesį atstovavimo išlaidos priteistinos visa apimtimi.

13.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino:

13.1.                      Kondicionieriai po sumontavimo buvo paleisti eksploatuoti ne iš karto, o 2019 m. vasarą, pirmieji sisteminiai gedimai atsirado 2019 m. spalio mėnesį, kai buvo didžiausia jų naudojimo apkrova. Pirmiausia pradėjo gesti elektros skydinėje ir dažnių keitimo patalpose, kur apkrova didžiausia. Ieškovė pakeitė vieną kondicionierių (to paties gamintojo, tik naujesnį modelį), o kito – tik tam tikrą dalį. Gedimai atsirado ne dėl montavimo, tai pačių prekių problema. Trečias gedimas atsirado 2020 m. sausio mėnesį, tuomet buvo pakeistas vienas komplektas ir atlikti pakeitimo darbai.

13.2.                      Byloje nėra įrodymų, kad šalys sudarė susitarimą dėl apmokėjimo, nėra įrodymų, kad atlikti darbai negarantiniai. Ieškovės pateikta sąskaita atsakovei buvo siurprizinė, nes šalys buvo sutarusios, kad nemokės, kol neišsiaiškins gedimo priežasties. Pirkėjo pareiga – įrodyti defektų faktą, atsakovė šią pareigą įvykdė, byloje nėra ginčo, kad kondicionieriai sugedo, atsakovė neturi įrodinėti gedimo priežasties.

13.3.                      Byloje nėra įrodymų, kad freono kiekis buvo netinkamas, išskyrus ieškovės darbuotojo surašytą raštą. Sugedo ir tie kondicionieriai, kurių atstumai tarp vidinių ir išorinių blokų nėra dideli ir kur papildomo freono nereikėjo. Iš 15 kondicionierių sugedo 12 dėl tos pačios priežasties.

13.4.                      Montavimo darbus atliko pati atsakovė, nes ji yra profesionalas šioje srityje, įprastai objektuose juos montuoja pati, nauji kondicionieriai buvo sumontuoti taip pat atsakovės, jokių gedimų iki šiol neiškilo. Byloje nėra įrodymų, kad prekės netinkamai sumontuotos.

13.5.                      Dėl priešieškinio – per sutartinį dvejų metų garantinį laikotarpį sugedo 12 iš 15 kondicionierių. Spalio mėn. ieškovė nenurodė, kad tai yra negarantinis gedimas, nes pati nežinojo, kokia gedimo priežastis. Įranga buvo pasiūlyta pagal ieškovės parinkimą atsižvelgiant į atsakovės pateiktą projektą. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad pirkėjas netinkamai naudojo daiktus, pardavėjas turi kreiptis į ekspertus ir įrodinėti savo atsakomybės nebuvimą.

13.6.                      Ieškovės atsakomybės ribojimas negali būti taikomas, nes ieškovė sąmoningai, vienašališkai atsisakė taikyti garantiją.

13.7.                      Dėl ieškinio senaties – atsakovė elgėsi sąžiningai, teikė pretenzijas, o ieškovė nebendradarbiavo, todėl jeigu teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė atnaujinti terminą.

14.       Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), yra statybos įmonės vadovas. Paaiškino, kad atsakovė kreipėsi į jį dėl kondicionierių defektų, jis dalyvavo apžiūroje, užfiksavo tam tikrus parametrus, vertino vizualiai, jokie testavimai nebuvo atliekami. Apžiūros metu apžiūrėjo tik tuos kondicionierius, dėl kurių kilo problemos, apžiūros metu jie lyg ir veikė, gal ir buvo iššokęs klaidos kodas, administracinėse patalpose buvo išsijungimas, vidinės problemos (freonas ir pan.) nebuvo vertinami, išoriškai atrodė viskas gerai sumontuota. Negalėjo atsakyti, ar kondicionierių vieta nagrinėjamu atveju parinkta tinkamai. Apžiūros metu su abiem pusėmis diskutavo tiek dėl elektros pajungimo, vamzdynų ilgio, freono užpildymo. Paaiškino, kad demontuotus kondicionierius galima pajungti tomis pačiomis sąlygomis objekte ir vykdyti stebėseną apie vieną mėnesį, tai kainuotų apie 10 000 – 12 000 Eur. Taip pat galima atlikti kritinį testą, trunkantį apie vieną parą, kai uždedama maksimali apkrova ir žiūrima ar gerai veikia, tai kainuotų apie 3 000 Eur. Pažymėjo, kad kai trūksta freono, įrenginys veikia, bet mažiau šaldo ir tuomet būna rodoma klaida, kad trūksta freono ir ji rodoma pastoviai, kol nepapildomas freonas. Sunkiai tikėtina, kad visuose kondicionieriuose, kurie sugedo, galėjo trūkti freono. Pažymėjo, kad dažniausiai defektai išaiškėja per pirmąjį pusmetį. Defektiniame akte nurodoma – „lauko bloko kompresoriaus perkrova“, kas liaudiškai sakant reiškia „nepaveža“, t. y. nepakankama šaldymo galia ir per didelis šilumos kiekis. Galima situacija, kad jei trūksta freono, tuomet „nepaveža“ ir gali atsirasti klaida, bet reikia žiūrėti kompleksiškai.

15.       Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad po kondicionierių sumontavimo atsakovės objekte buvo užfiksuoti gedimai, klaidos nurodytos kaip „kompresoriaus sugedimas“, kas stabdydavo kondicionierius, reikėdavo perkrauti, kad jie vėl „užsivestų“. Atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad nepataisomai sugedę kompresoriai, tačiau priežastys neaiškios. Kompresorių gedimus dažniausiai iššaukia sudilimas (dėl blogo montavimo ar freono trūkumo). Kompresorių gedimas nėra garantinis, kadangi jie sudyla eksploatavimo metu. Pas atsakovę buvo važiuota keletą kartų, buvo nustatyta, kad trūksta freono. Iš tos partijos kondicionierių (3-4 konteinerių, kelių šimtų vienetų kondicionierių) daugiau gedimų nepasitaikė, tai kinietiška firma „Refra“, ne aukštos, o vidutinės klasės kondicionieriai, kurie dažniausiai naudojami darželiuose, mokyklose, gamyklose. Nebuvo pasitaikę atvejų, kad tokius kondicionierius įrengtų dažnių keitiklių patalpose ar biokuro katilinėse. Nagrinėjamu atveju buvo arba blogas montavimas (sumaišyti vamzdžiai, laidai), arba netinkamas eksploatavimas, taip pat galėjo įtampų šuoliai iššaukti gedimus, nes objekte buvo gedimų dėl apšvietimo. Apžiūros metu lapkričio mėnesį vyko bendras patikrinimas, įjungiama ir stebima, atsiradus klaidai – po išjungimo vėl veikdavo tinkamai. Kadangi priežastys liko neaiškios, išvados nesurašė. Gamyklinio broko tikrai negalėjo būti, kadangi tuomet problemos pasireikštų iš karto, o ne po kurio laiko. Paaiškino, kad kompresorius atlieka freono suspaudimo funkciją, veikia kaip variklis, ten yra tepalas; kai dyla – mažėja sutepimas, tada užstringa variklis ir kompresorius sudyla, t. y. sukamųjų dalių sudilimas. 2020 m. gegužės mėnesį testavo du kondicionierius tris paras, tačiau klaidų nebuvo, jie puikiai veikė, todėl atidavė atgal. Apie negarantinius gedimus informuoja žodžiu, klausia klientų, ar sutinka taisyti toliau, defektai nurodomi defektavimo akte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Baltic Master“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Interviris LT“ 1 491,93 Eur skolą, 98,47 Eur delspinigius, 40 Eur kompensaciją, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 590,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 037 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį atmetė.

17.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

17.1.                      Atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į (duomenys neskelbtini), t. y. dėl kainos pasiūlymo, parduodant šaldymo įrangą, reikalingą objektui (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovė gavo atsakymą, kuriame atsakovės paklausimą nukreipė ieškovei. Elektroniniame laiške pridėtas 2018 m. balandžio mėn. darbo projektas Nr. 501_7047S1VL pavadinimu „Katilinė. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, statytojas UAB „Forest Investment“, projektuotojas UAB „TEC Industry“, statinio projekto dalis – šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.

17.2.                      Ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. atrašė į atsakovės užklausą, siųsdama „REFRA“ oro kondicionierių pasiūlymą. Nurodė, kad žiniaraštyje išskaidyti vidinis ir išorinis blokai atskirai, pasiūlyme komplektai. Pridėjo įrangos (sieninio tipo oro kondicionierių komplektus, kartu su nuotoliniu valdymo pulteliais, inverteriniai, R410A) lankstinuką su aprašymu: 2 komplektai RCSE09AR1 + RCCE09AR1 (490 Eur); 3 komplektai RCSE12AR1 + RCCE12AR1 (819 Eur); 10 komplektų RCSE24AR1 + RCCE24AR1 (5 340 Eur).

17.3.                      Šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. šalys pasirašė sutartį Nr. BM/2018.09.10/KG-125 su priedais, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovės nuosavybėn sutarties 1 priede nurodytas prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti įrangą ir sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą. Taip pat ieškovė įsipareigojo kartu su įranga pateikti atsakovei visą būtiną įrangos dokumentaciją, įskaitant įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijas.

17.4.                      Atsakovė 2018 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu pervedė 1 527,26 Eur, mokėjimo paskirtimi nurodžiusi „Laisva forma, Avansas pagal sutartį Nr. SUTARTIS Nr. BM/2018.09.10/KG-125“. Byloje pateikta 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BMN0150646, kurią ieškovė pateikė atsakovei, suma – 7 636,31 Eur, už sieninius oro kondicionierius (15 vnt.). 2019 m. vasario 21 d. atsakovė atliko pavedimą 6 109,05 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Laisva forma, Galutinis apmokėjimas Už (duomenys neskelbtini) kondicionavimo įranga“.

17.5.                      Šalys 2019 m. sausio 29 d. šalys pasirašė sutartį Nr. BM/2019.01.29/KG-150, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutarties nustatytomis sąlygomis, terminais ir kiekiais teikti prekes atsakovės nuosavybėn, o atsakovė priimti prekes ir sumokėti. Sutarė, kad tiekiamų prekių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kainos numatomi šalių susitarimu ir nurodomas atsakovės ieškovei pateiktame prekių užsakyme ir/ar išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje.

17.6.                      Tarp šalių 2018 m. gruodžio 13 d. bei 2019 m. kovo 19 d. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, t. y. dėl oro kondicionavimo sistemos instrukcijos. Ją ieškovė pridėdavo prie siųstų elektroninių laiškų atsakovei.

17.7.                      Ieškovės atstovė 2019 m. lapkričio 6 d. išsiuntė elektroninį laišką atsakovei, kuriame nurodė, kad yra supažindinti, jog atsakovės sumontuotame objekte yra 3 neveikiančios „REFRA“ kondicionavimo sistemos. Ieškovė pateikė pasiūlymą, t. y. 3,5 kW galios kondicionavimo sistemą pakeisti į naują sistemą (vidinį ir lauko blokus), grąžinant neveikiančius blokus ieškovei atgal; 7,0 kW galios kondicionavimo sistemos lauko bloką pakeisti nauju, grąžinant neveikiantį bloką taip pat ieškovei atgal; trečioje kondicionavimo sistemoje, ieškovės serviso darbuotojai nustatė, kad nėra pratiestas komunikacijos kabelis tarp vidinio ir lauko blokų, todėl yra montavimo klaida. Ieškovė nurodė, jog visus montavimo darbus, kuriuos reikia atlikti keičiant įrangą, atliks pati atsakovė.

17.8.                      Teismui pateikti 2019 m. lapkričio 11 d. priėmimo perdavimo aktai Nr. BMN0068726, pagal kurį pakeistas prekės lauko blokas (kiekis – 1 vnt.) ir Nr. BMN0068727, pagal kurį pakeistas sieninis oro kondicionierius, visas komplektas (kiekis – 1 vnt.).

17.9.                      2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. sausio 21 d. surašyti remonto darbų ir panaudotų medžiagų aktai Nr. 0190296 bei Nr. 0197973. Ankstesniu atveju atlikta kondicionierių patikra (padirbus išmeta klaidą „FC“ ir išsijungia), vėlesniu aktu vyko kondicionieriaus keitimo darbai. Taip pat 2020 m. sausio 12 d. išrašytas priėmimo perdavimo aktas Nr. BMN00000595, dėl 1 vnt. sieninio oro kondicionieriaus, iškrovimo vieta nurodyta „Kondicionierių garantinis remontas“.

17.10.                      Atsakovė 2020 m. sausio 23 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BMN0164087 1 491,93 Eur sumai už sieninio oro kondicionieriaus komplektą (533 Eur), montavimo medžiagas ir darbus (700 Eur).

17.11.                      Šalys laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. sausio 24 d. susirašinėjo elektroniniais laiškais. Ieškovės atstovė išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, nurodant, jog, kaip buvo šalys sutarusios, siunčia sąskaitą už pakeistą oro kondicionierių bei montavimo darbus, įskaičiuoti važiavimai dėl kondicionierių papildomo freono pildymo ir pats freonas. Atsakovė atsakė, kad sąskaitos negali priimti, prašydama pagrįsti, kodėl nėra taikoma garantija, taip pat pareiškė pretenziją dėl dar vieno neveikiančio oro kondicionieriaus. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė negalinti priimti sąskaitų ir įvardijo to priežastis.

17.12.                      Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. atsakovės direktoriui adresavo ir išsiuntė pranešimą. Jame nurodė oro kondicionierių gedimus, pareiškė, jog buvo atlikta detali diagnostika, nustatė gedimą, t. y. dėl šaldymo agento trūkumo sistemoje, netinkamo įrangos montavimo ir eksploatavimo, sistema nepapildyta. Ieškovė teigė neprisiimsianti atsakomybės dėl galimų įrangos atsiradusių padarinių ir panaikino visas galiojančias įrangos garantijas.

17.13.                      Atsakovė 2020 m. vasario 27 d. ieškovei išsiuntė raštą Nr. S-1791 dėl netinkamo įrangos veikimo bei garantinių pardavėjo įsipareigojimų, paskutinį įspėjimą apie pradelstą mokėjimo terminą. Priminė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už atliktas paslaugas, prašė kuo greičiau apmokėti susidariusį įsiskolinimą.

17.14.                      Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. siuntė raštą Nr. S-1812 dėl netinkamo įrangos veikimo. Iš esmės rašte ieškovė teikė pasiūlymą pakeisti esamus kondicionierius į didesnės galios kito tipo kondicionierius (pridėjo pasiūlymą). Tuo pačiu priminė, kad atsakovė vis dar nėra atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas ir prašė kuo greičiau apmokėti susidariusį įsiskolinimą.

17.15.                      Atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Axis Tech“, uždavė klausimus dėl prekių veikimo, galios, vėdinimo sistemos ir kt. UAB „Axis Tech“ 2020 m. balandžio 9 d. atrašė atsakovei, pridėdama UAB „TEC Industry“ ir UAB „Axis Tech“ elektroninį susirašinėjimą, kuriame nurodė, kad yra iškilusios problemos dėl oro kondicionavimo sistemos, parinkti pagal projektą nelaiko ir genda bei prašė paaiškinti kaip buvo parinkti oro kondicionieriai. UAB „TEC Industry“ pasisakė, jog buvo gautas pasiūlymas.

17.16.                      Atsakovė 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad nesulaukė jokio atsakymo iš ieškovės ir pasiūlymų dėl neveikiančių oro kondicionierių po susitikimo objekte bei informavo, jog neturi pasirinkimo, kaip tik keisti prekes į naujus oro kondicionierius siekiu išvengti galimų nuostolių dėl katilinės stabdymo.

17.17.                      Pateikta 2020 m. balandžio 8 d. UAB „Vilpra“ PVM sąskaita faktūra Nr. VVS2001827, pateikta apmokėjimui UAB „Interviris LT“ – 1 357,81 Eur sumai, už išorines „split“ tipo dalis „Gree Lomo Eco“/“BORA inverter R32“ 6,15/6,45 kW ir sieninę „split“ tipo vidines dalis „Gree Lomo Eco Inverter R32“ 6,15/6,45 kW, su „WI-FI“ bei „I-FEEL“.

17.18.                      Byloje pateiktas 2020 m. gegužės 1 d. ŠVOK dalies įrangos garantinių defektų, susitikimo protokolas Nr. 1. Susitikime dalyvavo UAB „Axis Tech“, UAB „Forest Investment“, UAB „Baltic Master“, UAB „Interviris LT“. Protokolo temoje „Kondicionavimo sistemos įranga“ nurodyta, kad: demontuoti kondicionierių „Refra“ išorinius blokus ir perduoti ieškovės atstovams; atlikti demontuotos oro kondicionavimo įrangos pilną reviziją su testavimu, nustatant gedimo priežastis; atlikti neveikiančios oro kondicionavimo įrangos patikrinimą, nurodant tolimesnį veiksmų planą; UAB „Axis Tech“ pasikreips pas projektuotojus dėl patalpų papildomo vėsinimo, kai bus sprendimas, UAB „Axis Tech“ užklaus ieškovės atstovų dėl pasiūlymo. Temoje „Vedinimo sistemos įranga“ nurodė: atlikti vėdinimo sistemos projekto patikrinimą, nustatant reikiamus oro kiekius patalpose; pakeisti vėdinimo sistemos oro tiekimo kampą į sumontuotos įrangos grindis; pateikti naujus filtrus ir atlikti matavimus slėgio perkryčiui nustatyti, subalansuoti oro srautus su filtravimo sistema, kaip numatyta projekte; ventiliatoriaus „SystemAir“ pašalinio garso nustatymas/šalinimas.

17.19.                      UAB „Axis Tech“ 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į ginčo šalis, siųsdama susitikimo protokolą su veiksmų planu ir atsakomybių ribomis, nurodyti terminai. UAB „Axis Tech“ 2020 m. gegužės 25 d. konkrečiai elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, nurodė, kad vėluojami susitarimai, kuriuos aptarė ir aprašė susitikimo protokole Nr. 1 (1.2. punktas, 1.3. punktas, skilties „Kondicionavimo sistemos įranga“) bei skatino kuo skubiau organizuoti darbų vykdymą ir realizaciją.

17.20.                      Ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. surašė defektinį aktą dėl pakeisto kondicionieriaus objekte: (duomenys neskelbtini). Jame nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. pakeitė/permontavo visą kondicionieriaus komplektą, RCSE24AR1 + RCCE24AR1, į naują – RCSE24AR32 + RCCE24AR32, nes nustatė, jog indikuotas „FC“ klaidos kodas, kuris rodo lauko bloko kompresoriaus perkrovą. Taip pat dėl netaisyklingai sumontuoto vamzdyno, kompresoriui trūko tepalo tinkamam darbo veikimui, ir toks darbo režimas intensyviai gadino kompresorių. Nustatė, kad įrangoje suveikdavo apsaugos dėl šiluminės perkrovos, kurių dėka įranga sustodavo, tačiau atvėsus freonui būdavo galima įjungti ir vėl. Ieškovė nurodė, kad dėl išvardintų priežasčių, toks netinkamas įrangos veikimas sugadino kompresorių.

17.21.                      Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, pridėdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. ILT 1000753 (1 593,12 Eur sumai) ir nurodydama, jog siunčia sąskaitą ir atliktų darbų aktą už garantiniu laikotarpiu sugedusių oro kondicionierių pakeitimo darbus. Ieškovė tą pačią dieną atsakė, kad be atliktų darbų akto su jų atsakingų asmenų patvirtinimu, sąskaitą laikys negaliojančia.

17.22.                      Elektroniniais laiškais 2020 m. liepos 13 d. ieškovę informavo apie antrame aukšte išsijunginėjančius kondicionierius (pridėjo defektinį aktą), 2020 m. liepos 20 d. informavo apie savaime išsijungiantį kondicionierių, esantį antro aukšto skirstyklos mažoje patalpoje, o 2020 m. rugpjūčio 5 d. informavo apie antro aukšto vadovo kabinete (Nr. 211) nešaldomą kondicionierių.

17.23.                      UAB „Axis Tech“ 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovei atsiuntė elektroninį laišką su garantine pretenzija Nr. 10.1/2020-AT-228 dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo. UAB „Axis Tech“ reikalavo kuo greičiau atvykti į objektą, sudaryti ir pateikti trūkumų šalinimo grafiką ir nedelsiant imtis priemonių nustatytų trūkumų pašalinimui. Taip pat UAB „Axis Tech“ nurodė, kad dėl defektų ir neveikiančios ar dalinai neveikiančios įrangos gali sutrikti/priverstinai sustoti katilinė ir bus patirti tiesioginiai nuostoliai.

17.24.                      Atsakovė 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovei elektroniniu laišku išsiuntė 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimą dėl 2020 m. lapkričio 11 d. organizuojamos iš ieškovės įsigytos įrangos (kondicionierių) apžiūros, adresu (duomenys neskelbtini). Laišku informavo, kad organizuoja atsakovės iš ieškovės įsigytos įrangos apžiūrą. UAB „Axis Tech“ neketino laukti ir reikalavo iš atsakovės, jog nedelsiant imtųsi spręsti susidariusią problemą, t. y. pakeisti ieškovės parduotas prekes.

17.25.                      2020 m. lapkričio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/20/117, atlikto antstolio Donato Kisieliaus, konstatuotos faktinės aplinkybės objekte (duomenys neskelbtini), užfiksuoti atsakovo įrengtų iš ieškovės įsigytų kondicionierių būklė ir veikimas, eksperto (specialisto) komentarai ir kitos susijusios aplinkybės, pridėtos nuotraukos, vaizdo įrašas.

17.26.                      Ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodė, jog apžiūrėjus objekte galimai neveikiančius kondicionierius, siūlė suderinti laiką ir atvykti ieškovės serviso darbuotojams, kartu su atsakovės atstovu, kad įvertinti ir nustatyti galimo gedimo priežastis. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė siuntė laišką atsakovei, nurodė, jog reikia laiko susipažinti su dokumentais ir situacija iš esmės.

17.27.                      Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. išsiuntė elektroninį laišką ieškovei, kuriame nurodė patirtas išlaidas, t. y. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ILT 1000753 už montavimo darbus, pakeisti neveikiantys oro kondicionieriai į „Gree“ kondicionierius 2020 m. birželio 19 d. 2 vnt., pakeisti 8 vnt. neveikiantys oro kondicionieriai.

17.28.                      Byloje pateikti 2021 m. vasario mėnesio atliktų darbų aktai: Nr. 4 sudaro sieninio tipo oro kondicionierių su pulteliu įrengimai (RCSE12AR1 + RCCE12AR1, 3,5 kW, 2 vnt., ir RCSE24AR1 + RCCE24AR1, 7,0 kW, 8 vnt.) – viso 5 534,54 Eur; Nr. 2 sudaro kondicionierių vidinio sieninio agregato demontavimai (4 vnt.), išorinio agregato montavimai (4 vnt.), kėlimo technika (1 vnt. komplektas), oro kondicionavimo sistemos derinimas (2 vnt. komplektų), transportas (1 vnt. komplekto) – viso 1 840,31 Eur; Nr. 3 sudaro kondicionieriaus vidinio sieninio agregatų demontavimai (16 vnt.), išorinių agregatų montavimai (16 vnt.), kėlimo technika (1 vnt. komplekto), oro kondicionavimo sistemos derinimas (8 vnt. komplekto), transportas (1 vnt. komplekto) – viso 7 034,55 Eur; Nr. 5 sudaro „Gree Lomo Eco“ kondicionieriai 7 kW (2 vnt.), „Midea Blanc“ oro kondicionieriai 7 kW (6 vnt.), „Midea Blanc“ oro kondicionieriai (2 vnt.) – viso 666,52 Eur.

18.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas yra kilęs iš sutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkybės, ar pagal 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. BMN0164087 atlikti darbai laikytini garantiniais, ar atsakovė turi prievolę sumokėti už naują kondicionierių ir jo montavimo darbus.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartimi suteikė ginčo prekėms kokybės garantiją dvejiems metams, todėl ginčui spręsti aktuali yra CK 6.333 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jog, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Teismas sprendė, kad tais atvejais, kai pardavėjas suteikia daiktams kokybės garantiją ir tarp pirkėjo bei pardavėjo kyla ginčas dėl pirkėjui perduotų daiktų kokybiškumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog daiktų trūkumai kokybės prasme po jų perdavimo pirkėjui atsirado dėl pirkėjo veiksmų ar kitų šioje nuostatoje nurodytų aplinkybių.

20.       Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties pagrindu atsakovė iš ieškovės įsigijo tik prekes, o montavimo darbus atliko pati. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti jai kondicionierių įrangos pasiūlymą, atsakovė pateikė ieškovei objekto – katilinės ((duomenys neskelbtini)) statybos projekto dalį „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir paprašė pagal šiame projekte nurodytus duomenis (kiekio žiniaraštį) pateikti kainos pasiūlymą. Projekto aiškinamojo rašto 3.3 dalyje „Kondicionavimas“ nurodyti reikalavimai kondicionavimo įrangai, kiekis, galios parametrai. Įrenginių žiniaraščio lentelėje nurodyti konkretūs duomenys dėl kondicionierių specifikacijos, t. y. nurodyta markė, gamintojas – konkrečiai įvardinta REFRA RCSE24AR1, REFRA RCSE12AR1, REFRA RCSE09AR1 bei nurodyti reikalingi vienetai.

21.       Teismas nustatė, kad ieškovė, vadovaudamasi atsakovės pateiktu projektu ir jame nurodytais konkrečiais kondicionierių modeliais, 2018 m. gegužės 9 d. pateikė įrangos ir kainos pasiūlymą. Siūlomi modeliai atitiko atsakovės projekte nurodytus modelius, t. y. REFRA RCSE24AR1, REFRA RCSE12AR1, REFRA RCSE09AR1. Atsakovė su šiuo pasiūlymu sutiko, taigi tarp šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės įsigijo iš viso 15 vienetų nurodytų sieninių oro kondicionierių modelių. Teismas nustatė, kad įsigyti kondicionieriai buvo atsakovės priimti kaip jai tinkantys, atsakovė apmokėjo ieškovės išrašytą 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą.

22.       Teismo vertinimu, atsakovė, nurodydama ieškovei konkretaus modelio įrangą, prisiėmė riziką, kad nurodyto modelio kondicionieriai yra pritaikyti konkrečioms patalpoms, tinkami pagal specifikacijas ir galios parametrus. Ieškovė parinko būtent tokią įrangą, kokios reikalavo atsakovė. Iš projekto 9 puslapio matyti, kad kondicionierių funkcija – vėsinti, o perteklinei šilumai pašalinti ir oro cirkuliacijai užtikrinti projektuojama mechaninė oro sistema su recirkuliacija ir mechanine oro šalinimo sistema. Ieškovė teigė, kad patalpose nebuvo įrengta arba buvo įrengta per silpna mechaninė oro sistema su recirkuliacija ir mechanine oro šalinimo sistema. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad patalpose perteklinės šilumos šalinimo ir oro cirkuliacijos sistema buvo įrengta ir veikė tinkamai, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie buvo šilumos išsiskyrimo kiekiai.

23.       Teismas pažymėjo, kad defektiniuose aktuose nurodyta, kad gedimo priežastis – lauko bloko kompresoriaus perkrova (klaidos kodas FC), mechaninis kompresoriaus susidėvėjimas. Teismo posėdžio metu liudytojas E. L., turintis specialių ekspertinių žinių, patvirtino, kad tokia priežastis reiškia, kad įranga „nepaveža“, t. y. nepakankama šaldymo galia ir per didelis šilumos kiekis. 2020 m. gegužės 15 d. defektiniame akte nurodyta, kad suveikdavo apsaugos dėl šiluminės perkrovos, kurių dėka įranga sustodavo, tačiau atvėsus freonui būdavo galima įjungti ir vėl. Tai, kad įranga išsijungdavo ir vėl veikdavo po tam tikro laiko, patvirtino tiek šalių atstovų paaiškinimai, tiek liudytojų paaiškinimai, tiek teismui pateikta filmuota medžiaga. Visos šios aplinkybės ir nustatyti faktai dėl sugedusių kompresorių (klaidos kodas FC) teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju kondicionieriai negalėjo sugerti esamo šilumos išsiskyrimo. Taigi, atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad jos pačios pasirinkta ir įsigyta įranga yra tinkama ir pritaikyta konkrečioms patalpoms, kad buvo eksploatuojama bei naudojama pagal projektinius parametrus, nepateikė įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis dirbo įranga, ir kad ji dėl to negalėjo sugesti.

24.       Teismas nustatė, kad atsakovė įsigytą įrangą montavo pati. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, kad šioje srityje yra profesionalė ir turi didelę darbo patirtį, tačiau byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima neginčijamai nustatyti, kad šiuo konkrečiu atveju įranga buvo sumontuota tinkamai. Nurodė, kad įrangos instrukcijos 16 puslapyje yra nurodyta, kad „jei įranga sumontuota nekvalifikuotų montuotojų, įrenginys gali neveikti, ir tuomet pardavėjas ar gamintojas neatsako už pažeidimus“. 2020 m. gegužės 15 d. akte nurodyta, kad netaisyklingai sumontuotas vamzdynas, kompresoriui trūko tepalo tinkamam darbo veikimui ir toks darbo režimas intensyviai gadino kompresorių. Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. patvirtino, kad kompresorių gedimus dažniausiai iššaukia sudilimas dėl blogo montavimo arba freono trūkumo.

25.       Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys (2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. sausio 23-24 d. susirašinėjimai) patvirtino, kad ieškovės darbuotojai, atvykę tikrinti įrangos, nustatė tiek montavimo, tiek įrangos paleidimo trūkumus, nustatytas per mažas freono kiekis. 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties 8.3.2 bei 8.3.4 punktuose numatyta, kad garantija negalioja, jei nesilaikoma eksploatavimo taisyklių, gedimas įvyko dėl pirkėjo kaltės arba netinkamos įrangos eksploatacijos, nesilaikoma gamintojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų.

26.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įrangą ji papildė freonu, kaip rekomenduoja gamintojas SPLIT tipo oro kondicionierių vartotojo instrukcijoje. Atsakovės versiją, kad kondicionieriai turėjo gamyklinį broką, teismas laikė prielaida, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad liudytojas E. L. nurodė, kad dažniausia defektai išryškėja iš karto arba per pirmąjį pusmetį, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė į ieškovę dėl gedimų kreipėsi praėjus beveik vieneriems metams, kiti gedimai atsirado dar vėliau. Liudytojas V. J. taip pat nurodė, kad gamyklinio negalėjo būti, nes tuomet problemos pasireiškia iš karto, be to, paaiškino, kad iš tos partijos kelių šimtų vienetų kondicionierių daugiau tokio tipo ar kitų gedimų nepasitaikė.

27.       Teismas pastebėjo, kad nors atsakovė kondicionierių nekokybiškumą grindė 2020 m. lapkričio 13 d. faktinių aplinkybių protokolu, tačiau vis tik šis dokumentas tik patvirtina faktą, kad dalis kondicionierių po tam tikro naudojimo laiko išsijungia, tačiau jame nėra nurodyta dėl kokių priežasčių jie išsijungia, taigi šis įrodymas nepatvirtino fakto, kad kondicionieriai nekokybiški, juolab, kad dėl gedimų atsakinga ieškovė. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškovė pagrįstai nustatė, kad nustatytiems gedimams garantija negalioja, o nustatyti defektai negali būti laikomi kaip gamyklinis brokas. Byloje esančių įrodymų visuma teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad prekių defektai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, t. y. netinkamai eksploatavo įrangą.

28.       Teismas pažymėjo, kad šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties 2.4 punkte susitarė, kad jeigu dėl įrangos kokybės tarp šalių kyla ginčas ir šalys abipusių derybų būdu negali jo išspręsti, įrangos neatitikimas nustatytiems kokybės reikalavimams turi būti patvirtintas nepriklausomos ekspertų komisijos, jeigu pardavėjas nesutinka kitaip. Tarp šalių kilo ginčas, atsakovė nesutiko apmokėti ieškovės išrašytos sąskaitos, todėl, teismo vertinimu, atsakovė, remiantis sutartine nuostata, turėjo kreiptis į ekspertus, kurie nustatytų įrangos neatitikimą nustatytiems kokybės reikalavimams, tačiau tokios pareigos nevykdė.

29.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji neturi apmokėti ginčo sąskaitos, kadangi teismas nenustatė, kad ginčo kondicionierius buvo pakeistas vykdant garantinius įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra priėmusi tiek pakeistą kondicionierių, tiek montavimo darbus, o duomenų, kad sąskaita apmokėta nėra, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės ginčo sumą (1 491,93 Eur) (CK 6.305 straipsnis, 6.344 straipsnis).

30.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti 98,47 Eur delspinigius. Susitarimas dėl delspinigių yra rašytinis – numatytas 2019 m. sausio 29 d. sutarties 8.1 punkte, kuris numato 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo sąskaitą turėjo apmokėti 2020 m. vasario 22 d., tačiau nustatytu terminu jos neapmokėjo. Pradelstų dienų skaičius – 165. Delspinigių suma už pradelstas atsiskaityti laikotarpį sudaro 98,47 Eur. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis sutarties 8.1 punktu ir CK 6.71, 6.205, 6.256 straipsniais, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 98,47 Eur delspinigius. 

31.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 590,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, iš atsakovės ieškovei priteisė 40 Eur neįrodinėtinų išieškojimo išlaidų kompensaciją.

33.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo nutraukti 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį dalyje dėl 10 netinkamos kokybės kondicionierių, nurodė, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo arba netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateikė atsakovei tinkamos kokybės daiktus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė pažeidė ginčo sutartį ar ją netinkamai įvykdė, todėl atmetė atsakovės reikalavimą nutraukti sutartį bei priteisti iš ieškovės 5 534,54 Eur sumokėtą kainą.  

34.       Teismas papildomai pasisakė dėl ieškovės reikalavimo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį atsakovės reikalavimams dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 6.334 straipsnis, 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. raštu informavo atsakovę, kad ieškovės parduota įranga negali būti laikoma nekokybiška ir ieškovė atsisako taikyti garantiją. Taigi nuo šios datos (2020 m. balandžio 8 d.) atsakovei buvo žinoma apie jos teisių pažeidimą, ieškovės pozicija dėl kondicionierių gedimo nesikeitė ir vėliau atsakovei reiškus pretenzijas dėl kitų gendančių kondicionierių (2020 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. pretenzijos). Atsakovė priešieškinį teismui pateikė 2021 m. gegužės 5 d., t. y. praleidusi sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl, teismo vertinimu, tai sudarę savarankišką pagrindą atmesti priešieškinio reikalavimus.

35.       Teismas nurodė, kad nėra tikslinga spręsti atsakovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi pripažinus, kad reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo yra nepagrįstas, net ir atnaujinus ieškinio senaties terminą, atsakovei tai nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių.

36.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 9 317,75 Eur nuostolius, sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad ieškovė pardavė netinkamos kokybės prekes ir kad už gedimus yra atsakinga ieškovė, priešingai, labiausiai tikėtina, kad gedimai atsirado dėl atsakovės veiksmų netinkamai įrangą eksploatuojant. Nesant įrodytiems ieškovės neteisėtiems veiksmams, teismas nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės).

37.       Netenkinęs pagrindinių atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos bei nuostolių priteisimo, teismas netenkino ir išvestinio priešieškinio reikalavimo dėl 8 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Tokiu būdu teismas atsakovės priešieškinį atmetė visa apimtimi.

38.       Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinio reikalavimai atmesti, todėl atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė ir sprendė, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 9 561,47 Eur atstovavimo išlaidos ir 37 Eur žyminis mokestis. Ieškinį tenkinęs pilnai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 37 Eur žyminį mokestį.

39.       Teismas nurodė, kad nors ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir neviršija Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau, įvertinęs patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir pobūdį, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidas negali būti tenkinamas visa apimtimi, nes ieškovės prašoma priteisti 9 561,47 Eur atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina.

40.       Teismas, mažindamas ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį, atsižvelgė į tai, kad dalį atstovavimo išlaidų (apie 2 182,67 Eur) sudaro išlaidos, susijusios su teismine mediacija, pasiruošimu deryboms, susirašinėjimu dėl mediacijos, susitikimais su klientu aptarti taikos sutarties galimybes ir pan. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos už atstovavimą teisminės mediacijos metu laikytinos kaip susidariusios dėl paties ieškovės elgesio ir pasirinkimo, nes mediacijos metu advokato dalyvavimas nėra privalomas, šalys pasirinko dalyvavimą teisminėje mediacijoje laisva valia, todėl ir išlaidos, patirtos jos metu, turėtų likti kiekvienai šaliai, kaip patirtos savo rizika.

41.       Mažindamas atstovavimo išlaidas, teismas atsižvelgė ir į tai, kad išlaidos, susijusios su atsiliepimo į priešieškinį teikimu sudaro 1 975,81 Eur, kas, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai per didelė suma, nes dalį argumentų ieškovė naudojo pakartotinai iš anksčiau ruoštų dokumentų (ieškinio ir dubliko), su priešieškiniu pateikti įrodymai sąlyginai nedidelės apimties, kas neturėjo sąlygoti ieškovės atstovui ypatingai didelių laiko sąnaudų.

42.       Mažindamas atstovavimo išlaidas, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad dalį jų (340,13 Eur) sudaro išlaidos už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą, o toks prašymas teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

43.       Teismas darė išvadą, kad pagrįstomis ir protingomis ieškovės atstovavimo išlaidomis laikytinos ne visoje 9 561,47 Eur, bet 6 000 Eur sumos apimtyje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys). Pagrindo šioje situacijoje besąlygiškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir perkelti atsakovei visų ieškovės apmokėtų išlaidų, kurios yra pernelyg didelės ir neproporcingos byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžiui, kompensavimo pareigą, teismas nenustatė.

44.       Taigi, ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovės priteista 6 037 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 000 Eur atstovavimo išlaidos ir 37 Eur žyminis mokestis).

45.       Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

46.       Atsakovė UAB „Interviris LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, arba, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, kaip pirkėja, turėjo įrodyti buvus tinkamą daiktų naudojimą/eksploatavimą, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią pirkėjas turi įrodyti tik daikto trūkumų/defektų buvimo faktą.

46.2.                      Esant nustatytam daiktų kokybės garantijos terminui, galima daryti tokias išvadas, susijusias su įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose: i) pirkėjui, pateikiant ieškinį, pakanka tik nurodyti nupirko daikto trūkumą (įrodyti nekokybiškumo faktą); ii) pirkėjas neturi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą; iii) pirkėjas neturi įrodyti (pagrįsti), jog trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; iv) įrodinėjimo našta pasikeičia būtent pirkėjo naudai; v) CK 6.333 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija, kurią turi paneigti būtent pardavėjas; vi) pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

46.3.                      Atsakovei įrodžius kondicionierių nekokybiškumo (tinkamo neveikimo) faktą, įrodinėjimo našta dėl tokio nekokybiškumo (tinkamo neveikimo) priežasčių perėjo ieškovei, kaip daiktų pardavėjai. Ieškovė, teigdama, jog atsakovė netinkamai sumontavo kondicionierius (pvz., nepapildė pakankamu freono kiekiu, nesivadovavo instrukcijomis ir pan.), netinkamai juos eksploatavo (pvz., ignoravo indikacijas ir pan.), turėjo šias aplinkybes įrodyti, o ne atsakovė turėjo įrodyti, jog viską atliko teisingai.

46.4.                      Teismas, nesant byloje jokių įrodymų, vadovavosi tik ieškovės ir jos darbuotojų niekuo neparemtais teiginiais, turint omenyje ir ieškovės tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

46.5.                      Sutarties 2.4. punktas yra skirtas ne tik atsakovei, o abiem šalims – bet kuri šalis galėjo inicijuoti ekspertizę. Be to, sutarties 2.4. punktas turi būti aiškinamas taip, kad nepažeistų CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyto imperatyvo. Atsakovės nesikreipimas į ekspertus negali pakeisti įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir atleisti ieškovę nuo pareigos įrodyti jos, kaip pardavėjos, atsakomybę šalinančias aplinkybes.

46.6.                      Jei atsakovė būtų netinkamai atlikusi savo darbus, objekto (katilinės) statyba negalėtų būti laikoma užbaigta – atsakovės užsakovas nebūtų pasirašęs galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nebūtų išduotas statybos užbaigimo aktas ir objekto apskritai nebūtų galima eksploatuoti.

46.7.                      Ieškovė į bylą neteikė (neprašė išreikalauti) jokių jos teiginius dėl netaikytinos garantijos patvirtinančių įrodymų, o būtent:

46.7.1.                      įrodymų, kad įranga nebuvo pakankamai papildyta/pildoma freonu. Be to, nėra aišku, kaip ir kuo remiantis ieškovė nustatė, jog įrenginiuose neva trūksta (trūko) freono, dėl ko neva ir sugedo minėti įrenginiai;

46.7.2.                      kad atsakovė ir/ar kiti asmenys būtų ignoravę įrangos indikacijas apie sutrikimus (2019 m. spalio mėn. į objektą atvykę ieškovės darbuotojai taip pat nematė jokių klaidų, nes, įjungus kondicionierių, jis kurį laiką veikia (gali būti ir 1 val., ir ilgiau), ir tik prieš pat išsijungiant labai trumpam išmeta klaidą, o įjungus iš naujo jokia klaida vėl neberodoma); paaiškėjus įrangos neveikimo faktui, atsakovė informuodavo apie tai ieškovę ir jokių indikacijų neignoravo, kadangi ieškovės patiekti (parduoti) įrenginiai tiesiog išsijungia ir tokiu būdu net neįmanoma užfiksuoti išmetamos klaidos, kurios iš naujo įjungtas įrenginys nerodo;

46.7.3.                      kad atsakovė visus darbus atliko pagal ieškovės pateiktą instrukciją (ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kas būtų buvę atlikta ne pagal ją ar ją pažeidžiant) ir projektą (ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad kažkas būtų atlikta ne pagal projektą ir tai turėtų įtakos įrangos veikimui);

46.7.4.                      ieškovė neįrodė, kuo pasireiškė netinkama įrangos priežiūra. Pirmi įrangos gedimai atsirado praėjus vos 5 mėn. nuo įrangos katilinėje paleidimo, todėl jokių įrangos priežiūros/eksploatavimo darbų dar net neturėjo būti daroma;

46.7.5.                      ieškovė neįrodė, jog kondicionieriai neva nesugebėjo/negalėjo sugerti esamo šilumos išsiskyrimo, dėl ko įvyko kondicionierių kompresorių perkrovos (t. y. neįrodo, jog šilumos išsiskyrimas būtų didesnis, nei nurodyta projekte); įrangos gedimai buvo nustatyti ir tose patalpose, kuriose net negali būti jokios perteklinės šilumos (administracinėse patalpose, vadovo kabinete).

46.8.                      Teismas išvadas dėl kondicionierių neveikimo (netinkamo veikimo) priežasčių darė remdamasis jokiais įrodymais neparemtais deklaratyviais ieškovės (jo darbuotojų) teiginiais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).

46.9.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad:

46.9.1.                      ieškovė, siekdama pateisinti reikalavimą dėl 2020 m. sausio 23 d. sąskaitos apmokėjimo, tik po jos išrašymo, atsakovei nesutikus jos apmokėti, ėmė laikytis pozicijos, jog ieškovė dar 2019 m. spalio – lapkričio mėn. nustatytų 2 kondicionierių gedimų nelaikė garantiniais, o neveikiančią įrangą pakeitė tik dėl bendradarbiavimo ir draugiškumo. Apie tai nėra kalbama ir 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovės elektroniniame laiške. Ieškovė naudoja šį argumentą tik siekdama paneigti jos atsakovei parduotos įrangos nekokybiškumo faktą ir sudaryti įspūdį, kad viskas su jos parduota įranga yra gerai ir kad visi gedimai susiję tik su atsakovės kaltais veiksmais.

46.9.2.                      byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų tarusis ir/ar žadėjusi apmokėti 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą. Atsakovė tokius ieškovės veiksmus – įrangos pakeitimą, vertino kaip ieškovės prisiimtų garantinių įsipareigojimų vykdymą (kaip ir 2019 m. spalio – lapkričio mėn. nustatytų gedimų atveju), dėl ko atsakovė nuo pat pradžių atsisakė ją priimti ir apmokėti.

46.9.3.                      ieškovė dalyvavo objekto projektavimo procese ir taip pagal jos pateiktą pasiūlymą projekte atsirado įranga, kurią ieškovė vėliau ir pardavė atsakovei. Ieškovė šios aplinkybės byloje neneigė. Atsakovė nerengė ieškovės nurodomo projekto. Atsakovė, gavusi projektą, pagal kurį turėjo būti atlikti darbai objekte, matydama, jog projekte yra nurodyta ieškovės pasiūlyta įranga, kreipėsi į ieškovę dėl tos projekte nurodytos įrangos patiekimo /pardavimo.

46.9.4.                      tiek ieškovė, tiek teismas, nepagrįstai sumenkino garantinio laikotarpio reikšmę. Garantijos suteikimas reiškia pardavėjo užtikrinimą, kad jo parduodamos prekės bus tinkamos naudoti per visą garantijos laikotarpį. Byloje nėra ginčo dėl to, jog visi 12 kondicionierių sugedo galiojant garantiniam terminui. Todėl teisinės reikšmės neturi tai, jog daiktų perdavimo pirkėjui metu atsakovė neužfiksavo jokių trūkumų (turint omenyje ir tai, kad trūkumai buvo paslėpti).

46.10.                      Ieškovė nevykdė savo garantinių įsipareigojimų, nepakeitė neveikiančių kondicionierių tinkamos kokybės kondicionieriais, neatlygintinai per protingą terminą nešalino neveikiančių kondicionierių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pagrindą naudotis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte jai suteikta teise pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

46.11.                      Per garantinį terminą sugedus net 12 iš 15 sutarties ir 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitos pagrindu atsakovės iš ieškovės įsigytų kondicionierių (dėl ko atsakovė buvo priversta 10 kondicionierių pakeisti naujais), atsakovė pagal sutartį negavo to, ko tikėjosi. Atsižvelgiant į visa tai, nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė.

46.12.                      Kondicionierių trūkumai – esminiai, dėl kurių jie neveikia (veikia netinkamai) ir neatlieka savo funkcijų, jie sugedo nepataisomai (nėra ekonomiškai pagrįsta/tikslinga juos remontuoti). Nepašalinus tų trūkumų, kondicionieriais negalima naudotis pagal jų paskirtį. Be to, visi trūkumai išaiškėjo ieškovės suteiktu garantiniu laikotarpiu.

46.13.                      Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, 6 mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido.

46.14.                      Kasacinio teismo praktikoje galima rasti išaiškinimų, pagal kuriuos sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos. Ginčo prekės buvo parduotos atsakovei 2018 m. gruodžio 3 d. Tai reiškia, jog parduotoms prekėms garantija galiojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. Kadangi priešieškinis buvo pareikštas 2021 m. gegužės 5 d., vadinasi, sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

46.15.                      2020 m. balandžio 8 d. raštas nepagrindžia ieškinio senaties taikymo pradžios (tuo labiau – visų nekokybiškų kondicionierių atžvilgiu). Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės 2020 m. balandžio 8 d. rašto reikšmę, nuo šios datos skaičiuodamas 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Šiame rašte kalbama tik apie 2 kondicionierių gedimą: byloje nėra ginčo dėl to, jog kiti kondicionieriai gedo ir po 2020 m. balandžio 8 d. rašto pateikimo. Be to, 2020 m. balandžio 8 d. rašto pateikimo metu ieškovė dar netikrino net ir tai dienai sugedusių kondicionierių, neanalizavo, neieškojo jų neveikimo priežasčių.

46.16.                      Sutartis nenumato galimybės nutraukti garantinių įsipareigojimų taikymą. Net jei garantija dėl kažkokių priežasčių ir galėtų būti netaikytina, pavyzdžiui, vieno kondicionieriaus gedimo atveju, nereiškia, kad ją būtų galima nutraukti apskritai visų kitų kondicionierių, kurie gali sugesti ir vėliau, atžvilgiu, ką šiuo atveju padarė ieškovė.

46.17.                      Net jei ieškovė ir aiškintų sutartį taip, kad ji suteikia teisę jai nutraukti garantiją, tokia sutarties sąlyga būtų negaliojanti remiantis CK 6.334 straipsnio 4 dalimi.  

46.18.                      Po 2020 m. balandžio 8 d. rašto pateikimo ieškovės atliktų veiksmų visuma leidžia daryti išvadą, jog pati ieškovė nelaikė nutraukusi garantinius įsipareigojimus (jų atsisakiusi). Tą patvirtina tiek protokolas, tiek 2020 m. gegužės mėn. elektroninis susirašinėjimas, tiek ieškovės dalyvavimas 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. apžiūrose, tiek po jų sekęs šalių elektroninis susirašinėjimas dėl susiklosčiusios situacijos.

46.19.                      Net ir remiantis ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika, pagal kurią senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo, ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.

46.20.                      CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tokiu būdu svarbu atsižvelgti į abiejų šalių elgesį, o ypač – ieškovės:

46.20.1.                      ieškovė dalyvavo 2020 m. gegužės 1 d. objekte vykusiame susirinkime ir prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, ką patvirtina ir 2020 m. gegužės mėn. elektroninis susirašinėjimas;

46.20.2.                      ieškovė dalyvavo 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. apžiūrose (2020 m. lapkričio 20 d. apžiūra įvyko pačios ieškovės iniciatyva);

46.20.3.                      ieškovės tuometinio vadovo prašymu (po telefoninio pokalbio su juo) jam 2020 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu buvo persiųsta visa reikšminga informacija dėl susiklosčiusios situacijos, kurią ieškovės vadovas pažadėjo įvertinti iš esmės;

46.20.4.                      2020 m. gruodžio 3 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovė ir atsakovė elektroninio susirašinėjimo metu apsikeitė pasiūlymais dėl galimo taikaus ginčo sprendimo,

46.20.5.                      Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d., ieškovės prašymu, elektroniniu laišku persiuntė ieškovei preliminarų patirtų išlaidų paskaičiavimą.

46.21.                      Tokie ieškovės veiksmai galėtų būti vertinti dvejopai: i) kaip ieškinio senaties nutraukimas (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) ir/ar ii) kaip pakankamas pagrindas atsakovei tikėtis (manyti), kad ieškovė įvykdys savo garantinius įsipareigojimus ar šalys kitu taikiu būdu išspręs kilusį ginčą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). 

46.22.                      Jei teismas spręstų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, atsakovė prašo teismo įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių ir atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

46.23.                      Atsakovė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų – nekokybiškų prekių pardavimo ir atsisakymo vykdyti garantinius įsipareigojimus, patyrė 9 317,75 Eur dydžio nuostolius.

46.24.                      Ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji pardavė atsakovei nekokybišką įrangą (kondicionierius) ir be teisinio pagrindo atsisakė taikyti garantinį aptarnavimą. Dėl to atsakovė buvo priversta savo jėgomis, lėšomis ir sąskaita pakeisti neveikiančius kondicionierius naujais. Atsakovės patirtus nuostolius sudaro neveikiančių kondicionierių demontavimo ir naujų sumontavimo kaštai, o taip pat naujų kondicionierių bei iš ieškovės įsigytų kondicionierių pabrangimo skirtumas. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių.

46.25.                      Atsakovės patirti nuostoliai susideda iš tokių sumų: i) 2019 m. lapkričio mėn. pakeistų 2 sugedusių kondicionierių demontavimo ir naujų sumontavimo darbai – 1 316,63 Eur; ii) 2020 m. balandžio mėn. pakeistų 2 neveikiančių kondicionierių demontavimo ir naujų sumontavimo kaina – 1 520,92 Eur; iii) 2020 m. gruodžio 7 d. – 2020 m. gruodžio 9 d. pakeistų 8 neveikiančių kondicionierių demontavimo ir naujų sumontavimo kaina –  5 813,68 Eur; iv) atsakovė 2020 m. balandžio mėn. pakeitė 2 neveikiančius kondicionierius, o 2020 m. gruodžio 7 d. – 2020 m. gruodžio 9 d. – 8 neveikiančius kondicionierius. Palyginus iš ieškovės įsigytų kondicionierių ir vietoje jų sumontuotų naujų kondicionierių kainas, gaunamas 666,52 Eur pabrangimo skirtumas.

46.26.                      Ieškovė niekuo neparemtais teiginiais bando įteigti, jog atsakovės prašomų priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta, tačiau pati jokių įrodymų ir/ar skaičiavimų neteikė.

46.27.                      Byloje nėra jokio pagrindo taikyti ribotos atsakomybės instituto nuostatas. Ieškovė tyčia sąmoningai nevykdė savo garantinių įsipareigojimų pagal sutartį, kas nulėmė žalos atsakovei padarymą, kadangi ieškovei įvykdžius savo prievoles, atsakovei nebūtų tekę pačiai savo sąskaita, lėšomis ir jėgomis keisti neveikiančią įrangą. Be to, objekte sugedus net 12 iš 15 kondicionierių, sutartyje numatytas ribojimas neatitiktų bendrųjų teisės principų ir nepagrįstai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, o tuo pačiu nepagrįstai leistų ieškovei išvengti atsakomybės.

47.       Ieškovė UAB „Baltic Master“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; atmesti atsakovės prašymą atnaujinti senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

47.1.                      Atsakovė, kaip pirkėja, privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko sutartyje numatytų ar įprastų kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jų eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Atsakovė to neįrodė.

47.2.                      Ieškovė nuosekliai byloje laikėsi pozicijos, kad kondicionieriai buvo kokybiški, atitiko sutarties ir teisės aktų reikalavimus, o bet kokie jų naudojimo metu atsiradę nesklandumai (pvz. kai kurių kondicionierių išsijungimas po tam tikro laiko) buvo ne prekių defektai, o netinkamo eksploatavimo rezultatas, ką patvirtina ir tai, kad po neilgo laiko, jiems atvėsus, neva „nekokybiški“ kondicionieriai toliau tinkamai veikė ir atliko savo funkcijas.

47.3.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės parduoti kondicionieriai buvo nekokybiški, kad jie neturėjo kokių nors sutartyje ar teisės aktuose numatytų kondicionieriams būdingų savybių, kad jie negalėjo būti tinkamomis sąlygomis eksploatuojami.

47.4.                      Atsakovė iš ieškovės įsigijo specifines prekes – kondicionierius, kurių kiekis, specifikacija buvo parinkti pagal atsakovės ieškovei pateiktą projektą. Vienas iš kondicionierių, kaip prekės, specifiškumas yra tas, kad tinkamam jų veikimui jie turi būti sumontuoti ir naudojami griežtai laikantis gamintojo instrukcijų.

47.5.                      Atsakovė įsigijo tik pačią prekę (daiktą). Iš ieškovės nebuvo įsigytos ir ieškovė neteikė nei prekių atvežimo, nei jų saugojimo iki sumontavimo, nei prekių sumontavimo, parengimo eksploatavimui ar tinkamo (laikantis gamintojo nurodymų) eksploatavimo priežiūros paslaugų. Visa tai atliko ir už tai buvo atsakinga pati atsakovė. 

47.6.                      Teismas byloje išvadas darė iš joje esančių įrodymų visumos, ne perkeliant atsakovei įrodinėjimo naštą, o tik nurodžius, kad atsakovė byloje daugiausiai rėmėsi vien deklaratyviais paaiškinimais, nepateikdama jos poziciją, dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų paneigti kituose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes.

47.7.                      Šalių ir liudytojų paaiškinimai yra leistinos įrodinėjimo priemonės, kuriomis gali ir turi būti remiamasi teismui priimant sprendimą byloje. Ieškovės išdėstytą poziciją patvirtino įrodymų visuma, įskaitant liudytojo (ieškovės darbuotojo) paaiškinimus, kurie buvo nuoseklūs, išsamūs, sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. Tai, kad byloje priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, kad atsakovė kitaip vertina įrodymus per se (savaime) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą.

47.8.                      Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tai ypač reikšminga ir įvertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, labai stipriai apsunkinusią ieškovės įrodinėjimo galimybes – ginčo kondicionieriai buvo patalpose, į kurias ieškovės patekimo galimybės ribotos, dar šalims neišsprendus kilusių nesutarimų atsakovė išmontavo kondicionierius taip panaikindama galimybę detaliai įvertinti jų sumontavimo, eksploatavimo sąlygas, numontuoti kondicionieriai taip pat yra atsakovės žinioje, laikomi neaišku kur ir kokiomis sąlygomis ir kt. 

47.9.                      Teismas net du kartus bylos nagrinėjimo metu atsakovei sudarė realiais galimybes atlikti eksperimentą ir/ar ekspertizę, kurių atsakovė pati teismo prašė, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

47.10.                      Pagrindinis atsakovės nurodytas tariamas kondicionierių nekokybiškumas – jų išsijungimas praėjus tam tikram laikui nuo veikimo pradžios, apskritai negali būti laikomas defektu. Bylos duomenų, įrodymų visuma, pvz. atsakovės pasitelkto eksperto paaiškinimai, rodo, kad:

47.10.1.                      jo vykdytos apžiūros metu kondicionieriai veikė;

47.10.2.                      defektiniame akte nurodoma – „lauko bloko kompresoriaus perkrova“, kas liaudiškai sakant reiškia „nepaveža“, t. y. nepakankama šaldymo galia ir per didelis šilumos kiekis.“;

47.10.3.                      specialistas negali daryti išvados, kad kondicionieriai neveikia;

47.10.4.                      kad nustatymui ar kondicionieriai tinkamai neveikia, turi trūkumų, reikėtų: arba pajungti tomis pačiomis sąlygomis objekte ir vykdyti stebėseną, arba atlikti kritinį testą, trunkantį apie vieną parą, kai uždedama maksimali apkrova ir žiūrima ar gerai veikia, ir kt. patvirtina, kad tokį kai kurių kondicionierių išsijungimą, sąlygojo atsakovės netinkamai parinkti, nepakankamo pajėgumo, ir netinkamai naudojami kondicionieriai, o ne kokios nors kondicionierių, kaip prekių savybės ar trūkumai.

47.11.                      Byloje neegzistavo pagrindas konstatuoti, kad ieškovės atsakovui parduotos prekės turėjo defektų, kurie egzistavo prekių pardavimo metu.

47.12.                      Faktą, kad nurodyti prekių trūkumai (jei apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad jie gali būti laikomi prekių trūkumais) atsirado dėl atsakovės, kaip pirkėjo kaltės, dėl netinkamo prekių eksploatavimo ir kitų nuo ieškovės, kaip pardavėjos, nepriklausančių aplinkybių, patvirtina tokių byloje esančių įrodymų ir duomenų visuma:

47.12.1.                      faktas, kad byloje apskritai nebuvo pateikta įrodymų – specialistų, ekspertų išvadų ar kt., kad prekės – kondicionieriai buvo nekokybiškos neatitiko sutarties ar įstatymo reikalavimų;

47.12.2.                      atsakovės prašymu byloje apklausto specialisto E. L. paaiškinimai leido daryti daugiau nei patikimą išvadą, kad byloje pateikti duomenys, ypač, dalyvaujant minėtam specialistui vykdyta apžiūra, antstolio užfiksuoti jos rezultatai nėra pakankami ne tik kondicionierių laikino sustojimo priežasčių nustatymui, bet ir konstatavimui, kad prekės yra nekokybiškos, turi defektų; 

47.12.3.                      liudytojas aiškiai nurodė, kad apžiūros, kurioje jis dalyvavo metu kondicionieriai veikė. Jis taip pat nurodė, kad tik atlikus specialius patikrinimus (veikimo stebėjimą) būtų galima nustatyti yra ar nėra kokių nors problemų su kondicionieriais; 

47.12.4.                      atsakovė, remdamasi sutarties 2.4 punktu, turėjo kreiptis į ekspertus, kurie nustatytų įrangos neatitikimą nustatytiems kokybės reikalavimams, tačiau tokios pareigos nevykdė; 

47.12.5.                      liudytojų paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys, rodantys, kad atsakovė buvo netinkamai sumontavusi ir netinkamai eksploatavo kondicionierius (pavyzdžiui, liudytojo V. J. parodymai); 

47.12.6.                      bylos duomenys, rodantys kad įranga (kondicionieriai) buvo eksploatuojami ne tokiomis sąlygomis, kokiomis jie turėjo būti eksploatuojami pagal kondicionierių pardavimo metu pateiktą projektą, kad buvo esminių neatitikimų projektui.

47.12.7.                      bylos duomenys, rodantys, kad atsakovė iš ieškovės užsisakė ir įsigijo kondicionierius, kurie, nors ir buvo numatyti atsakovės ieškovei pateiktame projekte, tačiau buvo netinkami (nepakankamo pajėgumo) jų naudojimui atsakovės patalpose, kad vėliau buvo numatyti rengti, rengiami projekto pakeitimai.

47.12.8.                      bylos duomenys, rodantys, kad mažiausiai du kondicionieriai, kuriuos atsakovė buvo įvardijusi kaip nekokybiškus, automatiškai išsijunginėjančius, dar 2020 m. gegužės mėnesį net kelias paras buvo testuojami įprastomis sąlygomis ir jie puikiai, be jokių trikdžių veikė.

47.12.9.                      aplinkybė, kad kondicionieriai, kurie buvo parduoti atsakovei, sudarė nedidelę dalį bendros apie kelių šimtų vienetų kondicionierių (3-4 konteinerių) partijos ir nei su vienu iš kitų tos pačios partijos kondicionierių nebuvo jokių problemų, atsakovės deklaratyviai nurodomo gamyklinio broko.

47.13.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti sutartį ir priteisti atsakovei už prekes sumokėtą kainą. Byloje nebuvo nustatytas ir įrodytas prekių nekokybiškumas, jų neatitikimas kokiems nors sutarties ar teisės aktų reikalavimams, kuris būtų įvykęs dėl aplinkybių, už kurias turėtų būti laikomas atsakingu pardavėja (ieškovė).

47.14.                      Net jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad priešieškinyje nurodyti kondicionieriai buvo nekokybiški, tai nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo nutraukti 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį dalyje dėl 10 netinkamos kokybės kondicionierių ir grąžinti sumokėtą 5 534,54 Eur kainą, kadangi neįrodytas esminis sutarties pažeidimas.

47.15.                      Byloje nebuvo nustatyta ar įrodyta, kad egzistavo kokie nors esminiai parduotų kondicionierių trūkumai (jei apskritai egzistavo), kad jų nebuvo galimybės pašalinti kitais būdais, pvz., remontuojant, o buvo būtina pakeisti kondicionierius naujais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nurodyti prekių trūkumai yra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį.

47.16.                      Atsakovės siekis praėjus keleriems metams po sutarties sudarymo, kondicionierių įsigijimo nutraukti dalį sutarties ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti atsakovės pasirinktu būdu.

47.17.                      Savarankišką pagrindą atsakovės reikalavimui dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo atmesti sudarė tai, kad jis pareikštas praleidus sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

47.18.                      Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

47.19.                      Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. rašte nurodė, kad įranga (t. y. kondicionieriai) buvo parinkta pagal pateiktą techninį projektą bei atitinka nurodytus techninius parametrus, o užfiksuoti įrangos eksploatacijos pažeidimai bei jos naudojimas ne pagal projektinius parametrus sudaro pagrindą nutraukti garantinius ieškovės įsipareigojimus, todėl ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Kaip nurodė pati atsakovė, komunikacija buvo atsinaujinusi tik 2020 m. lapkričio mėnesį kuomet buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, po kurio tolesnės komunikacijos iš esmės ir toliau nebuvo.

47.20.                      Dėl dar dviejų kondicionierių, apie kuriuos UAB „Axis Tech“ galimai pranešė atsakovei 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. defektiniais aktais, atsakovė į ieškovę prekės garantiniais terminais (net ir laikant, kad garantija turėjo galioti 2 metus, t. y. iki 2020 m. gruodžio 3 d.) nesikreipė. Todėl atsakovė subjektinės teisės dėl dviejų kondicionierių tariamų garantinių trūkumų išvis nebeturi.

47.21.                      Nuo ieškovės atsakymo gavimo dienos (2020 m. balandžio 8 d.) atsakovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nuo šio atsakymo gavimo dienos prasidėjo 6 mėnesių ieškinio senaties termino eiga, todėl ieškinio senaties terminas bendruoju atveju baigėsi 2020 m. spalio 8 d.

47.22.                      Net jeigu laikyti, kad kiekvienos atsakovės pretenzijos pateikimas galėtų būti laikomas savarankiškai nauja senaties termino eigos prasidėjimo diena, visi ieškinio senaties terminai yra net ir tokiu atveju pasibaigę dar gerokai iki priešieškinio pateikimo (iki 2021 m. gegužės 5 d.), o du reikalavimai dėl nekokybės išvis niekada nebuvo pateikti kokybės garantijos terminu.

47.23.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo praktikoje galima rasti išaiškinimų, pagal kuriuos sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos. Atsakovė nuslepia faktą, kad jos minimos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-288/2011 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Civilinės bylos Nr. 3K-3-288/2011 atveju, priešingai nei šioje byloje, iki šaliai kreipiantis į teismą dėl sutarties nutraukimo jokios pretenzijos nebuvo reikštos ir jos pardavėjo nebuvo atmestos.

47.24.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jei būtų nuspręsta, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, jis turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, kuris dalyvavo ir 2020 m. lapkričio 11 d. konstatuojant faktines aplinkybes, todėl atsakovei jos teisės ir pareigos, tarp jų ir riboti teisių gynimo terminai, turėjo būti žinomi. Kita vertus nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios atsakovei per visą senaties terminą kreiptis į teismą su priešieškiniu. Ieškovė taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę atsakovei manyti, kad ji pakeitė savo poziciją dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo.

47.25.                      Atsakovė nepagrįstai prašo priteisti 9 317,75 Eur nuostolius, kadangi jie byloje neįrodyti:

47.25.1.                      atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė kokias nors kondicionierių demontavimo ir naujų sumontavimo išlaidas – nėra pateikta jokių sąskaitų, apmokėjimo už darbą keičiant kondicionierius, jų pakeitimo darbų atlikimui sunaudotų medžiagų įsigijimo, panaudojimo įrodymų ir pan.;

47.25.2.                      tariamai patirtus kondicionierių sumontavimo/demontavimo kaštus atsakovė grindė tik savo pačios vienašališkai parengtais ir surašytais atliktų darbų aktais. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tuose aktuose nurodytų darbų kainų, išlaidų realumą. Nėra nurodyta ir paaiškinta kaip, kokiu būdu, kokių duomenų ar dokumentų pagrindu atsakovė vienašališkai nustatė ir įrašė neva savo patirtų kaštų, išlaidų dydį;

47.25.3.                      byloje nėra ginčo, kad su kondicionierių demontavimu ir naujų sumontavimu susijusius darbus atsakovė atliko pati. Vadinasi, jokių su tokių darbų įsigijimu susijusių išlaidų atsakovė nepatyrė. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė; 

47.25.4.                      darbus atliko atsakovės darbuotojai, vykdydami savo įprastas darbo funkcijas, už kurių atlikimą jiems yra mokamas darbo užmokestis. Įrodymų, kad už darbus kokiems nors atsakovės darbuotojams buvo papildomai apmokėta, kad jiems buvo sumokėtos atliktų darbų aktuose, sąskaitoje nurodytos sumos, kad tokie darbai nepateko į darbuotojų įprastinių darbo funkcijų apimtį, atsakovė nepateikė;

47.25.5.                      viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasario mėn., t. y. kuomet tariamai buvo surašyti darbų aktai, kuriais atsakovė grindžia savo kaštus, atsakovės darbuotojams buvo mokamas vidutinis 1 133,58 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovės 8 651,23 Eur suma už darbus, kuriuos atliko atsakovės darbuotojai, sudaro daugiau nei septynis vidutinius atsakovės darbuotojo mėnesinius darbo užmokesčius. Tai rodo atsakovės nesąžiningumą, siekį pasipelnyti ieškovės sąskaita;

47.25.6.                      atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė savo skaičiavimų apie galimai atsakovės patirtų nuostolių dydį. Ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad kiek žinoma iš ieškovės praktikos, nurodytiems darbams atlikti, nereikia daugiau nei 2-3 dienų, o jei dirba ne vienas, o keli darbuotojai, tai visus darbus buvo galima atlikti ir per dieną, daugiausiai dvi. Tad vertinant atsakovės darbuotojų darbo užmokesčio kaštais, atsakovė teoriškai galėtų reikalauti ne daugiau nei 340,07 Eur sumos jo išlaidoms atlyginti;

47.25.7.                      atsakovė nesąžiningai prašo priteisti 666,52 Eur sumą –  naujų kondicionierių bei iš ieškovės įsigytų kondicionierių pabrangimo skirtumą. Kondicionierius atsakovė įsigijo ir perėmė savo nuosavybėn dar 2018 m. gruodžio mėn. Nuo kondicionierių pardavimo iki jų demontavimo momento atsakovė daugiau nei dvejus metus juos naudojo, kurie natūraliai dėvėjosi, jų techninės savybės kito, vertė mažėjo. Dėl to, jei byloje būtų nustatyta, kad kondicionieriai buvo su defektais, sprendžiant dėl atsakovės patirtų nuostolių, turėtų būti įvertinamas kondicionierių natūralus nusidėvėjimas. Netaikant nusidėvėjimo atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita, nes tai reikštų, kad vietoj kelis metus naudotų kondicionierių vertės jai būtų kompensuojama visiškai naujų kondicionierių vertė;

47.25.8.                      atsakovės minimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-56-852/2020 kaip tik ir patvirtina, kad atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikytinas nepagrįstas, kadangi reikalaujant priteisti nuostolius turi būti pateikti nuostolius (patirtas išlaidas) pagrindžiantys įrodymai, kurių atsakovė į bylą nepateikė.

47.26.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo taikyti ribotos atsakomybės instituto, kuris įtvirtintas sutarties 10.1 punkte. Ši sutarties nuostata buvo sutarta ir įtraukta į dviejų juridinių asmenų laisva valia sudarytą sutartį, ji yra galiojanti, atsakovė jos neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančia byloje pareikštu priešieškiniu.

47.27.                      Atsakovė neįrodinėjo, kad sutarties sąlyga, numatanti ribotą atsakomybę, neatitiko tikrųjų sutarties šalių ketinimų, jų valios, kad atsakovė, kuri yra juridinis asmuo, buvo priversta sudaryti sutartį su joje įtraukta atsakomybės dydžio ribojimo sąlyga. Atsakovė taip pat neįrodė, kad jos nurodyti nuostoliai būtų patirti dėl ieškovės arba jos darbuotojų didelio neatsargumo arba tyčios, pvz., parduodant žinomai nekokybiškus kondicionierius ir pan.

47.28.                      Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, net ir tuo atveju, jei atsakovės reikalavimai būtų pagrįsti, turėtų būti konstatuota, kad ieškovė turi prievolę atlyginti atsakovei ne didesnę kaip 763,63 Eur (t. y. 10 proc. visų kondicionierių kainos) nuostolių sumą.

48.       Ieškovė UAB „Baltic Master“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 6 037 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas 9 598,47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

48.1.                      Neegzistavo teisinis ir faktinis pagrindas teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.2.                      Pats teismas pripažino, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Be to, įvertinus teiktų procesinių dokumentų kiekį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teisminės mediacijos trukmę, bylinėjimosi išlaidų suma buvo netgi ženkliai mažesnė už Rekomendacijose numatytą maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą.

48.3.                      Neegzistavo ir nebuvo nustatytas ieškovės nesąžiningumas, netinkamas elgesys, kuris būtų galėjęs sudaryti pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovės dalyvavimas teisminės mediacijos procese, derybos su atsakove kaip tik rodo ieškovės siekį ir pastangas kiek įmanoma greičiau užbaigti bylą sudarant taikos sutartį.

48.4.                      Nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisminės mediacijos metu, būtų sukurtas žalingas precedentas, kadangi šalys, žinodamos, kad pasinaudojus teismine mediacija ar vykdant derybas dėl taikos, bet nepavykus pasiekti susitarimo, jų patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, vengtų naudotis teismine mediacija, tartis dėl taikos sutarties sudarymo.

48.5.                      Teismas, mažindamas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nevertino to, kad: i) atsiliepime į priešieškinį buvo būtina argumentuotai atskirsti į visus atsakovės nurodomus argumentus, reikalavimus dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo; ii) vien su priešieškiniu pateikta 13 priedų; iii) atsiliepimas buvo pagrįstas ne tik bylos duomenų, įrodymų analize, bet ir atsakovės poziciją paneigiančia teismų praktika; iv) prašoma priteisti suma už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (1 975,81 Eur) buvo beveik dvigubai mažaesnė nei Rekomendacijos numatyta suma (3 793,50 Eur).

48.6.                      Nagrinėjamos bylos apimtis buvo gana didelė. Atsakovė skirtingu metu į bylą teikė gana daug ir nemažos apimties dokumentų (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, įvairius prašymus), kuriuos buvo būtina išanalizuoti, vertinti, pateikti atsikirtimus į juos.

48.7.                      Skundžiamu sprendimu atliktas ženklus (beveik 40 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas, apskritai nepriteisimas dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų faktiškai paneigė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, institutą. Tai prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (ESTT 2016 m. liepos 28 d. sprendimas United Video Properties Inc v. Telenet NV, C-57/15, ECLI:EU:C:2016:611; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-279-690/2017).

48.8.                      Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą. Byla nebuvo paprasta, ji buvo gana sudėtinga, nes joje buvo sprendžiami klausimai: i) dėl specifinės prekės – pagal atsakovės pateiktą projektą parinkto modelio, specifikacijos kondicionieriaus kokybiškumo; ii) jo atitikimo atitikimo teisės aktų ir sutarties reikalavimams; iii) dėl atsakovės (pirkėjo) atlikto kondicionieriaus sumontavimo, naudojimo tinkamumo, atitikimo ar neatitikimo projektinei dokumentacijai ir sąlygoms, kuriomis pagal ieškovei pateikta informaciją kondicionierius turėjo būti naudojamas; iv) dėl atsakovės nurodytų nuostolių, jų fakto ir dydžio, (ne)įrodymo; v) kt. Byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškovės ieškinys, bet ir atsakovės priešieškinis; buvo keliami ekspertizės bei specialistų pasitelkimo klausimai, kas rodo, kad byla nebuvo paprasta, joje buvo sprendžiami kompleksiniai klausimai.

48.9.                      Teismas netinkamai vadovavosi ir taikė CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji teikė laiku reikalingus dokumentus, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu atsakovė netinkamai vykdė pareigą pagrįsti priešieškinio reikalavimus, atsikirtimus į ieškinį, nesavalaikiai teikė į bylą paaiškinimus ir įvairius prašymus (kurių dalies vėliau atsisakydavo ar keisdavo kitais), dėl ko ieškovė buvo priversta atsikirtinėti į atsakovės naujai teikiamus paaiškinimus, teikti dėl jų savo paaiškinimus.

48.10.                      Teismas nevertino to, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirta dėl teismo įpareigojimų vykdymo (pavyzdžiui, ieškovė 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo įpareigota pateikti rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio senaties taikymo atsakovės reikalavimui dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo (nors juos išdėstė teismo posėdžio metu).

48.11.                      Teismas nevertino to, kad ieškovei iš atsakovės priteisus ženkliai mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą nei reali ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, ieškovė atsidūrė daug blogesnėje padėtyje nei ta, kurioje ji buvo prieš pradedant teisminį bylinėjimąsi. Teismas ieškovei iš atsakovės nepriteisė 3 561,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kad yra daugiau nei dvigubai didesnė už ieškovei iš atsakovės priteistą skolą (1 491,93 Eur). Taigi nors ieškovė bylą laimėjo, tačiau faktiškai ji ne atgavo iš atsakovės skolą, tačiau patyrė daugiau nei 2 000 Eur nuostolių.

49.       Atsakovė UAB „Interviris LT“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

49.1.                      Ieškovei neturėtų būti priteisiamos 340,13 Eur išlaidos, susijusios su prašymu dėl baudos skyrimo, kadangi: i) ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo buvo atmestas kaip nepagrįstas; ii) nebuvo jokios būtinybės tokiam prašymui teikti: atsakovė teikė į bylą prašymus (dėl bylos medžiagos papildymo ir teismo nustatyto termino pratęsimo), kurie teismo buvo tenkinti. Atsakovė tiesiog naudojosi CPK suteiktomis teisėmis, nors, pati ieškovė, o ne atsakovė, turėjo įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes dėl įrangos gedimo priežasčių.

49.2.                      Išlaidos, susijusios su pretenzija (priešieškinio priedas Nr. 9) apskritai neturėtų būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Vien ta aplinkybė, jog pretenzija yra susijusi su bylos ginčo dalyku ir buvo pateikta ieškovei bylos nagrinėjimo metu, nereiškia, jog su ja susijusios ieškovės išlaidos turėtų būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis. Pretenzija – tai ne į bylą pateiktas procesinis dokumentas, į kurį būtų atsikirtinėjusi ieškovė. Atsakovė pateikė pretenziją kartu su pasiūlymu išspręsti ginčą taikiai prieš pateikdama priešieškinį, t. y. prieš užvesdama bylą prieš ieškovę.

49.3.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su mediacija. Mediacijos metu advokato dalyvavimas nėra privalomas. Mediacijos metu nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, nėra gilinamasi į teisinius niuansus ir t. t., todėl neretai mediacijose ginčuose tarp juridinių asmenų dalyvauja tik įstatymiai šalių atstovai – vadovai ir/ar akcininkai.

49.4.                      Ieškovė nepagrįstai kaltina būtent atsakovę dėl taikiai neužbaigtos bylos mediacijos pagalba. Visų pirma, atsakovė, bendradarbiavo ir dėjo pastangas taikiam ginčo užbaigimui, pati atsakovė pirmoji išreiškė norą dėl mediacijos, po mediacijos ieškovei buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas dėl taikos sutarties sąlygų. Būtent lūkesčių pervertinimas ir tam tikrų principų demonstravimas iš ieškovės pusės neleido pasiekti konsensuso.

49.5.                      Teismas pagrįstai vertino išlaidų, susijusių su atsiliepimu į priešieškinį, dydį (1 975,81 Eur) ir jį sumažino. Ieškovė sureikšmina su priešieškiniu pateiktą priedų skaičių, kadangi: i) nemaža dalis priedų (1, 4, 7-9 priedai) ieškovei buvo žinomi dar iki priešieškinio pateikimo; (ii) atsakovės apskaičiuotą nuostolių sumą patvirtinantys dokumentai sudaro tik 6 lapus (10-13 priedai); (iii) kiti priešieškinio priedai sudaro tik 20 lapų (2-3, 5-6 priedai) ir jie taip pat nėra ieškovei siurpriziniai (ieškovės atstovai dalyvavo įrangos apžiūroje, kurios metu faktines aplinkybes konstatavo antstolis; atsakovė jau buvo teikusi išrašus iš projekto su sužymėta įranga; ieškovė buvo informuota apie tai, jog atsakovė keis neveikiančią įrangą ir t.t.). Be to, į priešieškinį iš esmės yra perkelti visi pagrindiniai argumentai, kurie jau buvo išdėstyti ieškovės ieškinyje ir dublike, ir kuriuose nurodoma netgi ta pati teismų praktika.

49.6.                      Išlaidos, susijusios su atstovavimu teismo posėdžiuose (3 417,49 Eur) yra akivaizdžiai per didelės, todėl taip pat mažintinos. Byloje vyko 6 teismo posėdžiai: 2021 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. gruodžio 8 d., 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. gegužės 4 d. Tačiau tik trijuose iš jų (2021 m. gruodžio mėn. (2) ir 2022 m. gegužės mėn.) vyko realus bylos nagrinėjimas, o kiti buvo atidėti. Be to, po pirmojo byloje 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio, bylos medžiaga praktiškai naujais įrodymais net nesipildė, ieškovės atstovas nesikeitė, todėl pasiruošimas teismo posėdžiams, šalims esminius argumentus išdėsčius raštu procesiniuose dokumentuose, negalėjo/neturėjo užimti tiek daug laiko.

49.7.                      Rekomendacijos numato maksimalias priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų lubas, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais, jei šalies prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių dydžių, ji ir turėtų būti priteistina. Teismas visais atvejais atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato darbo/laiko sąnaudas bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir pagal tai sprendžia, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos atlyginamos kiekvienu konkrečiu atveju.

49.8.                      CPK 98 straipsnis yra specialioji norma CPK 93 straipsnio normos atžvilgiu. Teismas, vertindamas būtent išlaidų advokato ar advokato padėjėjai pagalbai pagrįstumą/dydį, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais. Tai reiškia, jog net ir nesant CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos dėl šalies procesinio elgesio tinkamumo, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį bei dydį.

49.9.                      Ieškovės bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą.

49.10.                      Atsižvelgiant į CPK 251 ir 253 straipsnius, ieškovės kaltinimai dėl neva nesavalaikio paaiškinimų ir/ar naujų prašymo teikimo iš atsakovės pusės yra nepagrįsti. Be to, pati ieškovė tik 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu kaip savarankišku priešieškinio atmetimo pagrindu pradėjo naudotis ieškinio senaties institutu, kas iš esmės ir tapo pagrindine minėto teismo posėdžio atidėjimo priežastimi. Taigi dalis ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarė būtent dėl pačios ieškovės (jos atstovų) neracionalių veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

50.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

51.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

52.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo bei nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

53.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. išduotą statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-00-190807-00023 bei 2019 m. rugpjūčio 12 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pasirašytą tarp atsakovės UAB „Interviris LT“ ir UAB „Axis Technologies“, ir prašo juos prijungti prie bylos, motyvuodama tuo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

54.       Atsakovė nurodo, kad minėti įrodymai yra reikšmingi, kadangi jie patvirtina atsakovės atliktų darbų, montuojant kondicionierius, kokybę/tinkamumą. Teigia, kad jeigu atsakovė būtų netinkamai atlikusi darbus, objekto (katilinės) statyba negalėtų būti laikoma užbaigta – atsakovės užsakovas nebūtų pasirašęs galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nebūtų išduotas statybos užbaigimo aktas ir objekto apskritai nebūtų galima eksploatuoti.

55.       Ieškovė prašo atmesti atsakovės prašymą prijungti naujus įrodymus, kadangi neegzistuoja pagrindai naujiems įrodymams apeliacinės instancijos teisme priimti. Pažymi, kad atsakovei nebuvo sudaryta jokių kliūčių šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau ji pati savo pasirinkimu to nedarė. Teigia, kad naujų įrodymų pateikimas ir jų nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitiktų taikomo ribotos apeliacijos modelio, pateisintų atsakovės piktnaudžiavimą procesu.

56.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

57.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

58.       Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 51 punktas).

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes, atsakovės pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad šie įrodymai neturi įtakos tarp šalių kilusiam ginčui apeliacine tvarka tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad objekto (katilinės) statyba buvo laikoma užbaigta, jog tarp atsakovės ir jos užsakovės buvo pasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas savaime nepatvirtina šioje byloje įrodinėtinos esminės aplinkybės – ieškovės atsakovei parduotų prekių – kondicionierių, kaip daiktų, kokybės/defektų buvimo fakto. Pateiktuose įrodymuose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuoti duomenys būtent apie kondicionierius (jų kokybę), o byloje ginčo tarp šalių dėl to, kad nurodytų dokumentų surašymo metu (2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d.) kondicionieriai objekte galėjo tinkamai funkcionuoti, nekilo. Šalys kondicionierių kokybės klausimą pradėjo kelti 2019 m. spalio, lapkričio mėn., 2020 m. sausio mėn., todėl šioje byloje ginčas nėra apribotas konkrečiu laikotarpiu (dokumentų surašymo metu buvusiais faktais), o susijęs su ilgesniu jų eksploatavimo laikotarpiu. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovė šiais įrodymais siekia pagrįsti tai, kad ji kondicionierių montavimo darbus atliko tinkamai, tačiau įvertinus tai, kad tinkamas kondicionierių veikimas darbų perdavimo–priėmimo metu (2019 m. rugpjūčio mėn.) lygiai taip pat galėjo būti nulemtas ir tos aplinkybės, kad daiktai (kondicionieriai) galimai patys buvo kokybiški, spręstina, jog atsakovės pateikti įrodymai iš esmės nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių.

60.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Visų pirma pastebėtina tai, kad šalys pačios pasirenka aplinkybes, kurias jos siekia įrodinėti byloje, grįsdamos savo ar paneigdamos priešingos šalies poziciją atitinkamu klausimu ir tą jos gali padaryti nepriklausomai nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos ar galimo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo. Nustatyta, kad viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys kėlė klausimus tiek dėl pačių kondicionierių kokybės/defektų buvimo fakto, tiek dėl jų neveikimo priežasties, todėl, įvertinus atsakovės pateiktų dokumentų surašymo datą (2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d.), konstatuotina, kad atsakovė, manydama, kad šie įrodymai yra reikšmingi bylai išspręsti, neabejotinai turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, kad jie būtų ištirti ir įvertinti greta kitų byloje esančių įrodymų. Atsakovei to nepadarius ir šiuos įrodymus pirmą kartą pateiktus apeliacinės instancijos teismui, toks atsakovės elgesys nelaikytinas tinkamu ir savalaikiu savo procesinių teisių įgyvendinimu bei suderinamu su sąžiningumo, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

61.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

62.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta sutartis Nr. BM/2018.09.10/KG-125 su priedais, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei sutarties 1 priede nurodytas prekes (įrangą) – 15 vnt. sieninio tipo oro kondicionieriaus komplektų, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą. Be to, ieškovė įsipareigojo kartu su įranga pateikti atsakovei visą būtiną įrangos dokumentaciją, įskaitant įrangos naudojimo ir priežiūros instrukcijas (sutarties 1.1., 1.2 punktai).

63.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei prekės buvo perduotos, tą patvirtina 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BMN0150646, mokėtina suma – 7 636,31 Eur. Atsakovė už įsigytas prekes su ieškove atsiskaitė 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimais (1 527,26 Eur ir 6 109,05 Eur sumai) (sutarties 5.1., 5.2 punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

64.       Byloje ginčo nekilo ir dėl to, kad ieškovė atsakovei pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį pardavė tik įrangą (kondicionierius), o jos montavimo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko pati atsakovė.

65.       Byloje taip pat nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. sausio 29 d. buvo sudaryta sutartis Nr. BM/2019.01.29/KG-150, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutarties nustatytomis sąlygomis, terminais ir kiekiais teikti prekes atsakovės nuosavybėn, o atsakovė priimti prekes ir sumokėti. Šalys susitarė, kad tiekiamų prekių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kainos numatomi šalių susitarimu ir nurodomas atsakovės ieškovei pateiktame prekių užsakyme ir/ar išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (sutarties 1.1, 1.2. punktai).

66.       Atsakovė 2019 m. spalio, lapkričio mėn. kreipėsi į ieškovę dėl įrangos (2 kondicionierių) gedimo. Šią įrangą ieškovė pakeitė. Ieškovės teigimu, tą ji padarė ne dėl to, kad įrangos gedimus laikė garantiniais, tačiau siekdama bendradarbiauti ir palaikyti draugiškus santykius su atsakove. 

67.       Atsakovė 2020 m. sausio mėn. vėl kreipėsi į ieškovę dėl įrangos gedimo (1 kondicionieriaus). Ieškovė atsakovei nurodė, kad gedimai nėra susiję su garantija ir jos pagal garantinius įsipareigojimus netvarkys. Atsižvelgdamos į tai, ieškovės teigimu, šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė pakeis atsakovei neveikiantį kondicionierių nauju, o atsakovė įsipareigojo už naują įrangą ir jos montavimo darbus atsiskaityti su ieškove.

68.       Nustatyta, kad kondicionieriaus keitimo darbai atlikti pagal 2020 m. sausio 10 d. bei 2020 m. sausio 21 d. remonto darbų ir panaudotų medžiagų aktus Nr. 0190296 ir Nr. 0197973, pakeisto kondicionieriaus faktą patvirtina 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. BMN00000595.

69.       Ieškovė, remdamasi 2019 m. sausio 29 d. sutartimi Nr. BM/2019.01.29/KG-150, 2020 m. sausio 23 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BMN0164087 dėl parduotos prekės – sieninio oro kondicionieriaus (500 Eur be PVM) bei montavimo darbų ir medžiagų (700 Eur be PVM); iš viso su PVM – 1 491,93 Eur; apmokėjimo terminas – 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (sutarties 6.1 punktas).

70.       Atsakovė nesutiko apmokėti 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitos faktūros, laikydama, kad tiek pakeistas kondicionierius, tiek darbai yra garantiniai pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. BM/2018.09.10/KG-125.

71.       Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 1 491,93 Eur skolą pagal 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, tuo tarpu atsakovė pateikė byloje priešieškinį, prašydama nutraukti 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį dalyje dėl 10 netinkamos kokybės kondicionierių, įsigytų (perduotų) pagal 2018 m. gruodžio 3 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BMN0150646 bei priteisti iš ieškovės 5 534,54 Eur sumokėtą kainą bei patirtus 11 134,50 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro nekokybiškų kondicionierių pakeitimo naujais kondicionieriais darbai bei kondicionierių kainos pabrangimo skirtumas.

72.       Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ginčo kondicionierius pagal 2019 m. sausio 29 d. sutartį ir jos pagrindu išrašytą 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo pakeistas vykdant garantinius įsipareigojimus, įvertinęs tai, kad atsakovė yra priėmusi tiek pakeistą kondicionierių, tiek montavimo darbus, tačiau duomenų, kad sąskaitą faktūrą ieškovei būtų apmokėjusi nėra, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 1 491,93 Eur skolą.

73.       Teismas, konstatavęs, kad ieškovė pateikė atsakovei tinkamos kokybės daiktus, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti dalyje šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį bei priteisti iš ieškovės atsakovei 5 534,54 Eur sumokėtą kainą. Teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė ir tuo pagrindu, kad atsakovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos priteisimo teismine tvarka pareikšti. Be to, teismas, atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės nuostolius, sprendęs, kad atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų (kad ieškovė pardavė netinkamos kokybės prekes ir kad ji yra atsakinga už kondicionierių gedimus). Nenustatęs vienos iš būtinų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės) nepasisakė.

74.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 9 561,47 Eur suma už teisines paslaugas yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ją sumažino iki 6 000 Eur – nepriteisė ieškovei iš atsakovės išlaidų, susijusiu su teismine mediacija, sumažino išlaidų dydį už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, taip pat už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą.

75.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jai iš atsakovės visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl nepagrįstai dalį jų sumažino/apskritai nepriteisė.

76.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai sprendęs, kad ieškovės parduoti kondicionieriai buvo kokybiški, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tenkindamas ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį.  

77.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl prekių kokybiškumo ir su tuo susijusių šalių priešpriešinių reikalavimų (kainos sumokėjimo, sutarties atsisakymo ir kainos grąžinimo bei nuostolių atlyginimo) (ne)pagrįstumo

78.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių sudarytų sutarčių pobūdį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nurodė, kad tarp bylos šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šie santykiai reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus pirmajame – trečiajame skirsniuose (CK 6.305–6.349 straipsniai).

79.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

80.       Šiuo atveju tarp šalių buvo sudarytos dvi pirkimo–pardavimo sutartys – 2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. BM/2018.09.10/KG-125 ir 2019 m. sausio 29 d. Nr. BM/2019.01.29/KG-150. Nustatyta, kad pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį ieškovė atsakovei įsigytą įrangą (15 kondicionierių) perdavė, o ši su ieškove atsiskaitė. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

81.       Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už jai parduotą ir sumontuotą kondicionierių remdamasi 2019 m. sausio 29 d. sutartimi ir jos pagrindu išrašyta 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BMN0164087, tuo tarpu atsakovė teigė, kad šis pakeistas kondicionierius nėra naujai įsigytas pagal 2019 m. sausio 29 d. sutartį, tačiau nekokybiškas kondicionierius, įsigytas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį, kuris buvo pakeistas nauju kondicionieriumi ieškovei vykdant garantinius įsipareigojimus pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį. Todėl, atsakovės teigimu, ji neturi pareigos už jį ieškovei sumokėti.

82.       Taigi, šioje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl parduotų prekių (kondicionierių) kokybės ir dėl to, ar ieškovės 2020 m. sausio mėn. atlikti darbai (pakeistas kondicionierius) yra garantiniai ir ar atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už naują kondicionierių, įskaitant jo sumontavimo darbus.

83.       CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.327 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

84.       Nagrinėjamu atveju šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartimi Nr. BM/2018.09.10/KG-125 susitarė, kad ieškovė atsakovei parduotoms prekėms – 15 vnt. kondicionierių, suteikia 24 mėnesių garantiją, kuri padengia visus patvirtintus įrangos gamyklinius defektus (sutarties 8.1., 8.2 punktai). Sutartyje šalys įvardijo atvejus, kuomet garantija negalioja (sutarties 8.3.1.-8.3.10 punktai).

85.       Sutarties 2.3 punkte šalys numatė, kad jeigu įranga neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų ir pirkėjas raštu kreipiasi su motyvuota pretenzija, pateikdamas įrangos neatitikimą sutarties reikalavimams patvirtinančius įrodymus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo įrangos gavimo. Pardavėjas, sutikdamas su jam pareikšta pretenzija, turi per protingą terminą vienu iš nurodomų būdų (sutarties 2.3.1-2.3.5 punktai), kurį pasirenka pats pardavėjas, pašalinti įrangos (ar jos dalies) trūkumus.

86.       Pagal sutarties 2.5 punktą, jeigu pirkėjas nepateikia raštiškos pretenzijos per sutarties 2.3 punkte nustatytą terminą, laikoma, kad įranga yra kokybiška ir pirkėjas neturi ir ateityje neturės tiekėjui jokių pretenzijų dėl įrangos būklės, buvusios jos perdavimo pirkėjui metu. Pretenzijos, pateiktos vėliau nei per sutarties 2.3 punkte nustatytą terminą, nėra priimamos ir nagrinėjamos, išskyrus dėl įrangos trūkumų, kurie atsirado dėl pardavėjo kaltės po įrangos perdavimo momento pirkėjui, tačiau nepasibaigus garantiniam laikotarpiui.

87.       Sutarties 2.6 punkte šalys numatė, kad jeigu per 24 mėnesių garantinį terminą po įrangos perdavimo pirkėjui dienos išryškėja paslėptų įrangos trūkumų, kurių yra atsiradę ne dėl to, kad pirkėjas pažeidė įrangos naudojimo ir(are) saugojimo taisykles, pirkėjas per 10 dienų turi pranešti apie tokius neatitikimus pardavėjui. Gavęs pranešimą, pardavėjas savo pasirinkimu, per 10 dienų privalo išnagrinėti pretenziją ir pašalinti trūkumus arba pradėti derybas dėl trūkumus atitinkančio įrangos kainos sumažinimo, arba pakeisti įrangą/komplektuojamąsias dalis kokybiškomis/tinkamomis.

88.       Nustatyta, kad įranga pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį atsakovei buvo perduota 2018 m. gruodžio 3 d. kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra, tokiu būdu 24 mėnesių garantija galiojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. Atsakovė, priėmusi įrangą, ieškovei pretenzijų dėl įrangos kokybės per sutartyje 2.3 punkte numatytą terminą nepareiškė, šalys tokių duomenų teismui nepateikė. Tarp šalių įrangos kokybės klausimas pirmą kartą pradėtas kelti 2019 m. spalio, lapkričio mėn. (tuo laikotarpiu ieškovė pakeitė 2 kondicionierius), vėliau – 2020 m. sausio mėn.

89.       Atsakovė nesutiko apmokėti ieškovei šios 2020 m. sausio 23 d. atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. BMN0164087 dėl pakeisto kondicionieriaus (ir montavimo darbų), teigdama, kad kondicionierius buvo nekokybiškas ir jam taikoma 24 mėnesių garantija, numatyta 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartyje. Ieškovė nesutiko, kad darbai yra garantiniai, nurodydama, kad ji perdavė atsakovei tinkamos kokybės įrangą, tačiau atsakovė įrangą naudojo netinkamai (nesilaikė prekių eksploatavimo taisyklių, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties 8.3.2., 8.3.4. punktų), todėl garantija netaikytina dėl atsakovės kaltės.

90.       Atsakovė apeliaciniame skunde kelia tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą ir nurodo, kad jai byloje įrodžius kondicionierių nekokybiškumo (tinkamo neveikimo) faktą, įrodinėjimo našta dėl tokio nekokybiškumo (tinkamo neveikimo) priežasčių perėjo ieškovei, kaip daiktų pardavėjai (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Pasak atsakovės, ieškovė, teigdama, jog atsakovė netinkamai sumontavo kondicionierius, netinkamai juos eksploatavo, turėjo šias aplinkybes įrodyti, o ne atsakovė turėjo įrodyti, jog viską atliko teisingai.

91.       Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 straipsnis) principas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

92.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

93.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

94.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).

95.       CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

96.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su atsakovės teiginiais, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta įrodinėjimo pareiga, kurią itin akcentuoja atsakovė, tenka pardavėjui (ieškovei), tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad šios pareigos kilimas yra nulemtas esminės aplinkybės – daiktų defektų buvimo fakto, t. y. minėtame straipsnyje numatyta įrodinėjimo pareiga pardavėjui, kuomet garantuojama daiktų kokybė, tenka tik tuomet, kai apskritai yra įrodytas ir konstatuotas pats defektų buvimo faktas. To nenustačius, CK 6.333 straipsnio 3 dalies taikymas netenka teisinės prasmės.

97.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje atsakovė, priešingai nei teigiama jos apeliaciniame skunde, neįrodė iš ieškovės įsigytų daiktų (kondicionierių) kokybės trūkumų buvimo fakto (CK 6.327 straipsnio 1 dalis; CPK 178, 185 straipsniai).

98.       Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei prekes – kondicionierius, kurie atlieka patalpų vėsinimo funkciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovei pardavė tokius kondicionierius, dėl kurių šalys ir buvo sutarusios, t. y. konkrečios specifikacijos (modelio, gamintojo, kt.). Ginčo dėl to, kad šių kondicionierių tinkamam funkcionavimui pagal paskirtį objekte (katilinėje) buvo būtina atlikti ir papildomus veiksmus – juos tinkamai sumontuoti ir naudoti pagal nustatytus reikalavimus (instrukcijas), taip pat nekilo. Šalys byloje neginčijo ir to, kad ieškovė atsakovei pardavė tik pačias prekes (kondicionierius), be jokių papildomų paslaugų teikimo ir kad kondicionierius objekte sumontavo pati atsakovė.

99.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, šalių prisiimtas teises ir pareigas,  pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės akcentuojamas kondicionierių neveikimo faktas savaime nepatvirtina būtent pačių kondicionierių, kaip daiktų, nekokybiškumo. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai tapatina patį kondicionierių neveikimo faktą su jų, kaip daiktų, trūkumų buvimo fakto įrodymu. Pažymėtina tai, kad tinkamas kondicionierių veikimas yra nulemtas ne tik jų pačių, kaip daiktų, atitinkamų fizinių savybių turėjimo, tačiau ir jų eksploatavimo sąlygų tinkamumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo įrodyti tai, kad kondicionieriai (jų dalys) neveikia būtent dėl tam tikrų jų gamyklinių savybių, ir tik tuo atveju, jai įrodžius šių defektų faktą, ieškovei (pardavėjai) būtų kilusi pareiga įrodyti priešingas aplinkybes ir/ar kad nėra jos kaltės dėl šių defektų atsiradimo, t. y. kad jie nėra gamykliniai (daiktų perdavimo metu buvę ir paslėpti trūkumai), tačiau atsirado dėl to, kad atsakovė (pirkėja) po daiktų perdavimo jai pažeidė šių daiktų eksploatavimo reikalavimus (nepildė freonu, eksploatavo patalpose, kuriose kondicionieriai nepritaikyti veikti ir pan.) (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

100.       Taigi būtent atsakovė, kaip pirkėja, teigdama, kad ieškovės jai parduotos prekės (didžioji jų dalis) turėjo bendrą sisteminį gedimą (gamyklinį defektą) ir siekdama pasinaudoti ieškovės daiktų kokybei suteikta garantija, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad įsigyti kondicionieriai jų perdavimo metu neatitiko sutartyje numatytų ar įprastų kokybės reikalavimų, turėjo trūkumų dėl kurių daiktų negalima eksploatuoti pagal jų paskirtį. Tokių duomenų atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė, todėl su tuo susijusių pasekmių rizika – daiktų trūkumų fakto neįrodymas, tenka jai (CPK 178 straipsnis).

101.       Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė pardavė atsakovei netinkamos kokybės prekes, o šalių pateikti įrodymai ar nurodomos aplinkybės dėl klaidos kodo „FC“, kondicionierių (ne)papildymo freonu, kondicionierių eksploatavimo taisyklių (patalpų pritaikomumo) (ne)pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia būtent kondicionierių, kaip pačių daiktų, defektų, kuriuos šioje byloje turėjo įrodyti atsakovė (pirkėja), fakto (CPK 178, 185 straipsniai).

102.       Pažymėtina tai, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. lapkričio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/20/117 patvirtina tik užfiksuotą faktą, kad dalis kondicionierių po tam tikro naudojimo laiko išsijungia, tačiau šiame protokole nėra užfiksuotos to priežastys, nėra nurodyta tam tikrų galimų kondicionierių, kaip daiktų, kokybės trūkumų, todėl šis įrodymas nepatvirtina to, kad atsakovės iš ieškovės įsigyti kondicionieriai buvo nekokybiški ar to, kad dėl gedimų yra atsakinga ieškovė (pardavėja).

103.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, teigdama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės montavimo darbai lemtų prekių gedimus, pati nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą dėl įsigytų prekių kokybės trūkumų buvimo fakto perkelti ieškovei, t. y. vietoje to, kad atsakovė siektų įrodyti kondicionierių, kaip daiktų, defektų faktą, ji siekia, kad ieškovė įrodytų kondicionierių neveikimą lėmusias priežastis, kas nėra suderinama su anksčiau minėtais kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

104.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė šioje byloje neįrodė kondicionierių trūkumų, yra nulemta pačios jos veiksmų, pasirinkto veikimo modelio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pati atsakovė kreipėsi į šioje byloje liudytoju apklaustą (duomenys neskelbtini) E. L. dėl kondicionierių defektų. Minėtas liudytojas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis kondicionierius vertino tik vizualiai, jokie testavimai nebuvo atliekami, todėl jis išaiškino atsakovei, kad yra galimybė už atitinkamą kainą vykdyti demontuotų kondicionierių stebėseną apie mėnesį arba atlikti kritinį testą, trunkantį apie vieną parą, siekiant nustatyti kondicionierių galimo neveikimo priežastis (daiktų ar eksploatavimo trūkumai). Duomenų, kad atsakovė, būdama suinteresuota įrodyti iš ieškovės įsigytų prekių kokybės trūkumus, būtų pasinaudojusi bet kuria iš eksperto nurodomų galimybių, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

105.       Paminėtina ir tai, kad sutarties 2.4 punkte numatyta, kad jeigu dėl įrangos kokybės tarp šalių kyla ginčas ir šalys abipusių derybų būdu negali jo išspręsti, įrangos neatitikimas nustatytiems kokybės reikalavimams turi būti patvirtintas nepriklausomos ekspertų kompanijos, jeigu pardavėjas nesutinka kitaip. Kaip matyti tarp šalių kilo ginčas dėl kondicionierių kokybės ir garantijos taikymo, todėl, šalims nesutariant, remiantis šia sutartine nuostata, atsakovė (pirkėja), siekdama įrodyti kondicionierių defektų faktą, turėjo galimybę kreiptis į ekspertus dėl išvados gavimo, tačiau byloje duomenų, kad ji tą būtų padariusi, nėra. Sutiktina, kad ši sutarties nuostata taip pat nedraudžia ieškovei (pardavėjai) ja remtis ir taipogi pasitelkti nepriklausomus ekspertus daiktų kokybei nustatyti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiga įrodyti daiktų kokybės trūkumų faktą kyla pirkėjai (ne pardavėjai), ieškovei to nepadarius, jai, priešingai nei atsakovei, dėl tokio neveikimo nekyla jokie neigiami teisiniai padariniai.  

106.       Pastebėtina tai, kad ieškovė PMV sąskaitą faktūrą dėl naujo kondicionieriaus įsigijimo ir montavimo darbų atsakovei pateikė 2020 m. sausio 23 d. į kurią atsakovė jau 2020 m. sausio 24 d. atsakė, nurodydama, kad nesutinka apmokėti ieškovei už naują kondicionierių (įskaitant montavimo darbus), kadangi ieškovės atlikti darbai – pakeistas nekokybiškas kondicionierius, yra garantiniai pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį. Taigi atsakovei keliant daiktų kokybės klausimą ir garantinių įsipareigojimų parduotoms prekėms buvimą, ieškovei nesutinkant su tuo, kad ji pardavė atsakovei netinkamos kokybės prekes, atsakovė turėjo siekti įrodyti savo argumentų pagrįstumą. Atsakovė nei šiuo laikotarpiu, nei vėliau nesikreipė į ekspertus, kad šie nustatytų, ar ieškovės perduotos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, tačiau toliau laikėsi savo pozicijos ir galiausiai savo iniciatyva pakeitė didžiąją dalį neveikiančių kondicionierių naujais.

107.       Kaip nurodė pati atsakovė, ji yra daugiau kaip 10 metų kondicionierių, vėdinimo ir vėsinimo sistemų montavimo darbų patirtį sukaupusi bendrovė, turinti atestuotus darbų vadovus, kvalifikuotus meistrus, todėl, veikdama šioje srityje kaip profesionalė, atsakovė turėjo būti apdairi ir rūpestinga bei atitinkamai veikti – susidūrusi su kondicionierių neveikimo faktu, nustatyti jų neveikimo priežastis, ir, esant tinkamai užfiksuotiems būtent prekių kokybės trūkumams – reikšti reikalavimus pardavėjai (ieškovei), pasinaudojant pastarosios prekėms suteikta garantija.

108.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės atsakovei parduotos prekės, atsakovei to neįrodžius,  turėjo akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, už kuriuos ieškovė būtų atsakinga ir dėl ko jai kiltų pareiga vykdyti garantinius įsipareigojimus atsakovei. Tokiu būdu, nesant byloje ginčo, kad ieškovė 2020 m. sausio 21 d. pakeitė sugedusį kondicionierių nauju, konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei šio pakeisto kondicionieriaus kainą (įskaitant ir montavimo darbus), iš viso – 1 491,93 Eur, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir priteisė ieškovei iš atsakovės (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).  

109.       Kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovės atsakovei parduotos prekės (kondicionieriai) buvo nekokybiškos, t. y. neįrodytas prekių defektų faktas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą specialųjį pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdą – pirkėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šioje byloje nenustačius esminės šio straipsnio taikymo sąlygos – kondicionierių defektų buvimo fakto, teisėjų kolegija plačiau dėl šio atsakovės priešieškinio reikalavimo ir su tuo susijusių šalių argumentų, įskaitant sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo, šioje nutartyje nepasisako.

110.       Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės 9 317,75 Eur nuostolius, patirtus dėl to, kad atsakovė vietoje nekokybiškų kondicionierių turėjo įsigyti naujus bei juos sumontuoti.

111.       Teisėjų kolegija pažymi, kad be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ir bendraisiais teisių gynimo būdais, t. y. reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, tačiau tokiu atveju civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

112.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti kaltės nebuvimą tenka šaliai, kurios nenaudai nustatyta prezumpcija (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti šalis, pareiškusi reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo (CPK 12, 178 straipsniai).

113.       Atsakovė ieškovės neteisėtus veiksmus šioje byloje grindė tuo, kad ieškovė pardavė atsakovei netinkamos kokybės kondicionierius ir nepagrįstai vėliau netaikė garantijos nekokybiškoms prekėms. Visgi įvertinus tai, kad, kaip jau minėta, atsakovė neįrodė iš ieškovės įsigytų kondicionierių defektų buvimo fakto, konstatuotina, kad neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės nuostolius pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Sprendus, kad neįrodyti ieškovės neteisėti veiksmai, kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas, įskaitant ir nuostolių dydį, neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija su tuo susijusių šalių argumentų nevertina.  

114.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo ir atmesdamas atsakovės priešinius reikalavimus dėl sutarties atsisakymo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių priteisimo šiuo aspektu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

115.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 9 561,47 Eur suma už teisines paslaugas yra per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ją sumažino iki 6 000 Eur. Teismas, sprendęs, kad išlaidos, patirtos teisminės mediacijos metu (apie 2 182,67 Eur), susidarė dėl pačios ieškovės elgesio ir pasirinkimo, nes mediacijos metu advokato dalyvavimas nėra privalomas ir šalys pasirinko dalyvavimą teisminėje mediacijoje laisva valia, darė išvadą, kad šios išlaidos turėtų likti kiekvienai šaliai, kaip patirtos savo rizika.

116.       Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį dalį argumentų naudojo pakartotinai iš anksčiau ruoštų dokumentų, tai, kad su priešieškiniu pateikti įrodymai yra sąlyginai nedidelės apimties, kas neturėjo sąlygoti ieškovės atstovui ypatingai didelių laiko sąnaudų, taip pat sprendė, kad yra pagrindas sumažinti išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (1 975,81 Eur). Teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad dalį jų (340,13 Eur) sudaro išlaidos už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą, kuris teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

117.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovės visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir dėl to, nesant jokio pagrindo (nesąžiningo ar netinkamo ieškovės elgesio (CPK 93 straipsnio 4 dalis)), dalį ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumažino/nepriteisė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

118.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

119.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

120.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

121.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

122.       Taigi, tiek lingvistinė CPK 93 straipsnio 4 dalies formuluotė, tiek teismų praktika rodo, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

123.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės gali būti ne tik tokia situacija, kai konstatuojamas šalies akivaizdžiai nesąžiningas ir piktnaudžiaujantis procesu elgesys, tačiau ir tokiu atveju, kai šalies procesinis elgesys lemia nebūtinas bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimas iš kitos šalies prieštarautų proporcingumo bei sąžiningumo principams. Tačiau bet kuriuo atveju teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, visuomet turi įvertinti konkrečią situaciją ir pagrįsti, kodėl bylą laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti mažintinas ar išvis nepriteistinas.

124.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

125.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

126.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažino nuo 9 561,47 Eur iki 6 000 Eur, t. y. 3 561,47 Eur suma. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad išlaidų mažinimas apėmė tai, kad teismas nepriteisė dalį atstovavimo išlaidų (apie 2 182,67 Eur), susijusių su teisminės mediacijos procesu, taip pat sumažino išlaidų dydį už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (1 975,81 Eur), ir nepriteisė 340,13 Eur išlaidų už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą.

127.       Kadangi dėl kitokio pobūdžio negu anksčiau paminėto bylinėjimosi išlaidų mažinimo pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, ieškovei pateikus apeliacinį skundą tik dėl šios teismo sprendimo dalies, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo būtent ieškovės apeliacinio skundo ribose. Pažymėtina tai, kad atsakovė pati neteikė apeliacinio skundo, ginčydama pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (kitais aspektais negu ieškovė), todėl atsakovės tik atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (ne apeliaciniame skunde) nurodyti argumentai, peržengiantys ieškovės apeliacinio skundo ribas, šioje nutartyje nebus vertinami.  

128.       Byloje nustatyta, kad šalys teisminio nagrinėjimo eigoje siekė ginčą išspręsti taikiai, pasitelkdamos teisminę mediacija – ginčų sureguliavimo procedūrą, kurios tikslas – padėti šalims išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant mediatoriui. Teisminės mediacijos metus šalys pasitelkė atstovus, ieškovė naudojosi advokato teisine pagalba ir dėl to patyrė išlaidas, kurias prašė teismo priteisti iš atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovei jos teisminės mediacijos metu patirtų išlaidų, nepagrįstai kaip pagrindu nepriteisti šių išlaidų rėmėsi tuo, kad pačios šalys laisva valia pasirinko dalyvavimą teisminėje mediacijoje, dėl ko šios išlaidos turėtų likti kiekvienai šaliai.

129.       Pažymėtina, kad tai, jog teisminė mediacija yra pagrįsta laisva valia ir savanoriškumu joje dalyvauti, savaime nelemia to, kad šaliai inicijavusiai teisminę mediaciją ar išreiškusiai sutikimą joje dalyvauti, turėtų kilti grėsmės rizika, kad jos metu nepasiekus taikaus susitarimo, ir teismui vėliau galutiniu teismo sprendimu netgi patenkinus jos reikalavimus, ji prarastų teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisminės mediacijos procesu, atlyginimą, vien tik dėl to, kad ji pareiškė valią joje dalyvauti. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokiu atveju, tikėtina, ginčo šalys, įvertinusios galimus padarinius, galėtų pradėti vengti teisminės mediacijos proceso, dėl ko galimybė taikiai išspręsti ginčą, netarpininkaujant profesionaliam mediatoriui, neabejotinai būtų apsunkinta.

130.       Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

131.       Nors teisėjų kolegija ir sutinka su tuo, kad teisminėje mediacijoje nėra privalomas advokato dalyvavimas, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti bylą laimėjusiai šaliai (ieškovei) išlaidų, patirtų teisminės mediacijos procese. Vien tai, kad kuri nors šalis teisminėje mediacijoje pasirenka dalyvauti asmeniškai (per savo valdymo organus), neatima iš priešingos šalies teisės nuspręsti kitaip ir pasinaudoti profesionalia advokato teisine pagalba, tikintis, jog tokiu būdu bus geriau atstovaujami jos interesai.

132.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, teisės į teisminę gynybą, tarp to ir teisės turėti advokatą, absoliutumą, galėjimą nuspręsti bylą juridiniam asmeniui vesti pačiam ar per atstovus (įskaitant ir teisminės mediacijos stadiją), įvertinus ginčo pobūdį, byloje keliamus reikalavimus, bylos sudėtingumą ir apimtį, konstatuotina, kad ieškovė, pasinaudojusi advokato teisine pagalba teisminės mediacijos metu, vien tik dėl to neprarado teisės į šio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas ne tik su teisės turėti atstovą užtikrinimu, tačiau ir su teisingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimu.

133.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismine mediacija, tokiu būdu sumažindamas bendrą ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

134.       Teisėjų kolegija taip pat spendžia, kad byloje nebuvo pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą.

135.       Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

136.       Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į priešieškinį parengimą rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju ieškovės teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą patirtos 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. 2021 m. III ketvirtį.

137.       Dėl 2021 m. III ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 517,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimalus išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą dydis būtų 3 793,50 Eur (1 517,40 Eur x 2,5).

138.       Tokiu būdu, įvertinus tai, kad ieškovės patirtų išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą dydis sudarė 1 975,81 Eur, spręstina, kad šios išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio ginčo pobūdį, susipažinusi su šio procesinio dokumento turiniu, jo apimtimi, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą minėtas išlaidas mažinti.

139.       Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo už pakeistą kondicionierių (įskaitant montavimo darbus). Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais, remdamasi tuo, kad iš ieškovės įsigytas kondicionierius buvo nekokybiškas, todėl ji ne įsigijo iš ieškovės naują kondicionierių, tačiau ieškovė kondicionierių pakeitė nauju vykdydama savo garantinius įsipareigojimus (neatlygintinai). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl 10 kondicionierių ir grąžinti už juos sumokėtą kainą, taip pat priteisti iš ieškovės nuostolius (kondicionierių demontavimo/sumontavimo kaštus bei pakeistų ir naujų kondicionierių pabrangimo skirtumą).

140.       Įvertinus priešieškinio reikalavimus, matyti, kad ginčo ribos ir byloje įrodinėtinų aplinkybių apimtis, atsakovei pareiškus priešieškinį, pasikeitė (tam tikra apimtimi buvo išplėstos) ir ieškovė, siekdama atsikirsti į atsakovės priešieškinio reikalavimus, turėjo kur kas plačiau pasisakyti nei bylą nagrinėjant tik jos pareikšto ieškinio ribose, t. y. pasisakyti tiek dėl atsakovės pasirinkto pirkėjo teisių gynybos būdo atsisakant sutarties ir grąžinant sumokėtą kainą, tiek dėl atsakovės prašomų atlyginti nuostolių, jų dydžio. Ta aplinkybė, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį rėmėsi ir dalimi argumentų, dėstytų jos ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, nepaneigia jos teisės gauti visišką išlaidų už šio procesinio dokumento parengimą atlyginimą, įvertinus ir tai, kad šių išlaidų dydis beveik perpus mažesnis nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. 

141.       Be to, pats priešieškinio priedų skaičius, su kuriuo turėjo susipažinti ieškovė, rengdama atsiliepimą į priešieškinį, ar jų turinys taip pat savaime neapsprendžia laiko sąnaudų, būtinų procesiniam dokumentui parengti, kadangi jo parengimas neapsiriboja tik įrodymų, pateiktų kaip priedai, analize, tačiau taip pat priešingos šalies pozicijos vertinimu, teismų praktikos paieška ir pan.

142.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą.

143.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės patirtas 340,13 Eur išlaidas už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą, kuris teismo, be kita ko, buvo atmestas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų sumažinimas šia suma buvo pagrįstas.

144.       Pastebėtina tai, kad šios išlaidos buvo nulemtos išimtinai ieškovės valios teikti tokio pobūdžio prašymą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir kurio pateikimas iš esmės  neturėjo jokios įtakos šalių ginčui išspręsti. Tokiu būdu, nors ieškovė ir turi galimybę naudotis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir reikšti atitinkamus prašymus, tarp jų ir prašymą skirti baudą, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to patirtos išlaidos gali būti pripažintos pagrįstomis bei būtinomis ir visais atvejais turi būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies.

145.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 340,13 Eur dydžio išlaidos už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą nebuvo būtinos, todėl ieškovei iš atsakovės jos buvo nepriteistos pagrįstai.

146.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą sudaro 9 221,34 Eur (9 561,47 Eur – 340,13 Eur). Taigi kartu su 37 Eur žyminiu mokesčiu už ieškinį, ieškovė turi teisę iš viso į 9 258,34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės.   

147.       Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad šalys prieš kreipdamosi į teismą ir reikšdamos viena kitai materialaus pobūdžio reikalavimus turi įvertinti galimo ginčo perspektyvas ir bylos baigtį, įskaitant ir tai, kad bylos pralaimėjimo atveju gali tekti atlyginti priešingai šaliai jos viso teisminio nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ir ta aplinkybė, kad byloje reiškiamų reikalavimų suma gali būti ženkliai mažesnė negu patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, nėra tas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama ir kuriuo remiantis būtų pagrindas mažinti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos baigties

148.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

149.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

150.       Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Įvertinus tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, ginčydama materialaus pobūdžio reikalavimus, jų išsprendimą, o ieškovės apeliacinis skundas pareikštas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. procesinio pobūdžio prašymas, kas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, spręstina, kad ieškovė laikytina bylą laimėjusia šalimi ir remiantis tuo atliktinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas.

151.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 650,87 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

152.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijoje 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.10.; 8.11 punktai), ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 2 650,87 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos jai priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

153.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (jas padidinat) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“, juridinio asmens kodas
302661640, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Master“, juridinio asmens kodas 121944712, 1 491,93 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro 93 ct) skolą, 98,47 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 47 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 590,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 258,34 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“, juridinio asmens kodas
302661640, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Master“, juridinio asmens kodas 121944712, 2 650,87 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                              Giedrė Čėsnienė

Ramunė Mikonienė

Renata Volodko