Pirmosios instancijos teismo teisėja                            Civilinė byla Nr. e2S-781-544/2017

Sigita Kulbienė                            Proceso Nr. 2-08-3-05258-2017-3

                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.;  2.6.11.5.; 3.1.7.6.; ; 3.3.2.5.; 3.4.1.12.6.5.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6292-956/2017 pagal kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ pareiškimą skolininkei UAB „Daisana“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Elektrum Lietuva“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš skolininkės UAB „Daisana“. 2017 m. birželio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu iš skolininkės kreditorės naudai buvo priteista 282,22 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 21 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 75,60 Eur bylinėjimosi  išlaidų.
2. 2017 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauti skolininkės UAB „Daisana“ prieštaravimai, kuriais buvo prašoma panaikinti priimtą teismo įsakymą ir ieškovės pareiškimą atmesti.
3. 2017 m. liepos 19 d. kreditorei buvo išsiųstas pranešimas, nurodant, kad ji per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus. Tačiau 2017 m. liepos 27 d. buvo gautas kreditorės prašymas priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes skolininkė, gavusi teismo įsakymą, sumokėjo susidariusią skolą, dėl ko liko neapmokėtos tik kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3 Eur žyminis mokestis ir 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ prašymą, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. įsakymą bei priteisė jai iš skolininkės UAB „Daisana“ 3 Eur žyminį mokestį bei 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas sprendė, jog 2017 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymo duomenys patvirtina, kad skolininkė kreditorei sumokėjo teismo įsakymu priteistą 282,22 Eur skolą. Nors mokėjimo nurodymu yra sumokėta didesnė suma, nei teismo įsakymu priteista skolos suma, tačiau prieštaravimuose išdėstyti teiginiai, t. y., kad 2017 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesius sunaudotą elektros energiją ir dėl to priskaičiuotus delspinigius 300,41 Eur sumai, leidžia daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų skolininkė kreditorei minėtu mokėjimo nurodymu nesumokėjo.  Todėl teismas laikė, kad skolininkė 2017 m. liepos 19 d. teismui pateikė prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu teismas nustatė, jog skolininkė skolą sumokėjo tik po to, kai 2017 m. birželio 21 d. buvo priimtas teismo įsakymas, o aplinkybė, kad skolininkė 2017 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu pervedė didesnę sumą nei susidariusi skola, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad skolininkė kartu sumokėjo ir bylinėjimosi išlaidas, dėl ko pastarosios turi būti priteisiamos iš skolininkės.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Daisana“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš jos kreditorei priteistas 3 Eur žyminis mokestis ir 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nevertino jos prieštaravimuose išdėstytų motyvų. Be to, Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, o energijos apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.388 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsiskaitymą už tiekiamą energiją su kreditore nustato ne tik šalių sudarytas susitarimas, tačiau ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 49 straipsnio 3 dalies bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiuo atveju kreditorė nevykdė tarp šalių sudaryto susitarimo 8 punkto nuostatų bei pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi nepareikalavo pateikti visų prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo.
8. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą kreditorė UAB „Elektrum Lietuva“ prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog skolininkė laiku nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal Sutartį laiku apmokėti už tiekiamą energiją, kadangi įsiskolinimą sumokėjo tik gavusi teismo įsakymą. Be to, dalis atskirojo skundo argumentų yra neaiškūs ir nesuprantami.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
12. 2017 m. spalio16 d. šioje byloje buvo gautas skolininkės UAB „Daisana“ atsisakymas nuo atskirojo (nurodyta  - apeliacinio) skundo, kuriame nurodoma, jog skundo atsisakoma dėl to, jog UAB „Daisana“ neturėjo teisės bei lėšų naudotis advokato paslaugomis, dėl ko nėra lygiateisė šalis su  kreditore UAB „Elektrum Lietuva“; skolininkė nebuvo informuota ar gavusi raginimą apmokėti susidariusį įsiskolinimą; Lietuvos teismams negalioja šalių Sutarties 8 punkto nuostatos dėl ginčų sprendimo šalių tarpusavio derybų būdu.
13. CPK 308 straipsnio 1 dalis suteikia apeliantui teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Proceso teisės normos, reglamentuojančios su atskiraisiais skundais susijusius klausimus, nenumato kitokių taisyklių, todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, taikomos aukščiau nurodytos bendrosios teismo neįsiteisėjusių sprendimų apskundimo taisyklės (CPK 338 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog apeliacinio skundo atsisakymas, kaip proceso teisės įgyvendinimas, yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva, tačiau apeliacinio skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį bylos procesą. Spręsdamas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų bei kad jam žinomi atsisakymo padariniai (CPK 111 straipsnio 3 dalis).
14. Šiuo atveju iš skolininkės pateikto atsisakymo nuo skundo turinio matyti, kad jame nėra nurodyta, jog apeliacinio skundo yra atsisakoma laisva valia be trečiųjų asmenų įtakos bei kad yra žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės. Priešingai, iš apeliantės UAB „Daisana“ nurodytų apeliacinio skundo atsisakymo priežasčių galima spręsti, jog atsisakymas nuo atskirojo skundo  grindžiamas   tais pačiais argumentais, kaip ir atskirasis skundas, bei argumentais, kurie  neišreiškia jos  laisvos valios arba nuo jos valios iš viso nepriklauso, bet įtakoja apeliantės nuomonę apie būtinai nepalankią apeliantei bylos baigtį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės  atskirojo  skundo atsisakymas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl nepriimamas, o pateiktas atskirasis skundas nagrinėjamas iš esmės.
15. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad  apeliantė (skolininkė) UAB „Daisana“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu priteisti kreditorei UAB „Elektrum Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 Eur žyminį mokestį bei 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, sprendžia, jog apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kreditorė UAB „Elektrum Lietuva“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl teismo įsakymo išdavimo bei nurodė, jog skolininkė UAB „Daisana“ pagal 2016 m. sausio 28 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiskolinusi už tiektą elektros energiją 282,22 Eur. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. teismo įsakymu iš skolininkės UAB „Daisana“ kreditorės naudai buvo priteista 282,22 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 21 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 Eur žyminis mokestis, 72,60 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
17. Prieštaravimuose UAB „Daisana“ prašė panaikinti priimtą teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą atmesti. Nurodė, jog elektros energijos tiekėjas nesilaikė tarp šalių sudarytos Sutarties 8 punkto nuostatų ir nesprendė ginčo abipusėmis šalių derybomis, nesiuntė jokių priminimų, neatsižvelgė į tai, jog skolininkė nevengė atsiskaityti su kreditore, nes bendrovė buvo laikinai sustabdžiusi savo veiklą. Kartu skolininkė nurodė, jog po vykusio susirašinėjimo su kreditore apmokėjo sąskaitą už sunaudotą elektros energiją kartu su priskaičiuotais delspinigiais. 2017 m. liepos 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ prašymas priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorė nurodė, jog skolininkė, gavusi teismo įsakymą, sumokėjo susidariusią skolą, bet liko neapmokėtos kreditorės patirtos 75,60 Eur  bylinėjimosi išlaidos.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 439 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendė, jog skolininkė UAB „Daisana“ pareiškė prieštaravimus tik dėl kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi po teismo įsakymo išdavimo sumokėjo tik įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymas UAB „Daisana“ buvo įteiktas 2017 m. birželio 27 d., o 300,41 Eur mokėjimas UAB „Elektrum Lietuva“ skolininkės atliktas 2017 m. liepos 16 d., t. y. akivaizdžiai po teismo įsakymo priėmimo, visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pateiktais prieštaravimais skolininkė nesutinka tik su iš jos kreditorei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
19. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog, sumokėdama didesnę sumą, nei teismo įsakymu priteistas įsiskolinimas už tiektą elektros energiją (skolininkei priteista suma yra 282,22 Eur, o jos sumokėta – 300,41 Eur), skolininkė UAB „Daisana“ bylinėjimosi išlaidų kreditorei neatlygino. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esančios aplinkybės, jog pagal UAB „Elektrum Lietuva“ skolininkei pateiktas sąskaitas 300,41 Eur suma yra skolininkės mokėtina suma už suvartotą elektros energiją bei už nesavalaikį mokėjimą  priskaityti delspinigiai. Pati skolininkė UAB „Daisana“ prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo pripažįsta, kad pagal kreditorės išrašytą sąskaitą su priskaičiuotais delspinigiais 300,41 Eur sumai yra atsiskaičiusi, kas  patvirtina, jog nėra ginčo dėl to, jog sumokėta suma šioje byloje patirtų kreditorės  bylinėjimosi išlaidų nepadengia.
20. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių sutikti su apeliantės argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos kreditorei neturėjo būti priteistos. Nors  apeliantė  vertina, jog susidaręs įsiskolinimas buvo sumokėtas ne dėl ir ne po priimto teismo įsakymo, bet po vykusio susirašinėjimo su UAB „Elektrum Lietuva“, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog susirašinėjimas tarp šalių vyko bei sąskaita skolininkei buvo atsiųsta 2017 m. liepos 7 d., o teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas dar 2017 m. birželio 27 d. Kreditorė į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi 2017 m.  birželio 20 d. Pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas dėl mokėjimo sąlygų, kreditorė kas mėnesį turėjo siųsti skolininkei elektronines sąskaitas, kurias skolininkė  turėjo apmokėti iki poataskaitinio mėnesio 20 dienos. Nėra ginčo, kad skolininkė  kas mėnesį iki poataskaitinio mėnesio 20 dienos sąskaitų neapmokėdavo, nes byloje prašomas priteisti įsiskolinimas pagal Sutartį buvo susidaręs už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog susidariusi skola UAB „Elektrum Lietuva“ buvo apmokėta po tarp vykusio susirašinėjimo skolos klausimu, yra atmetami kaip nepagrįsti. Nustačius, jog apmokėjimas buvo atliktas po teismo įsakymo išdavimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasi CPK 439 straipsnio 4 dalies nuostatomis, konstatavo, jog kreditorės reikalavimas priteisti 75,60 Eur bylinėjimosi išlaidų  yra teisėtas ir pagrįstas.
21. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir apeliantės nurodomi tarp šalių sudarytos Sutarties bei Įstatymo nuostatos dėl šalių ginčų sprendimo abipusėmis derybomis, kadangi pagal pačios skolininkės pateiktus susirašinėjimo su UAB „Elektrum Lietuva“ fragmentus matyti, jog bendravimas tarp šalių vyko, kreditorė žinojo apie skolą ir turėjo teisinį bei faktinį pagrindą reikalauti ją priteisti iš UAB „Daisana“. Papildomai pažymėtina, jog skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, dydis, atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį bei spręstų teisinių klausimų sudėtingumą, nėra neproporcingas bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
22. Atsižvelgęs bei įvertinęs visas nagrinėjamoje byloje teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis,  263 straipsnio 1 dalis).
23. Atmetus skolininkės atskirąjį skundą, kreditorei priteisiama 84,70 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes jų dydis neviršija (yra ženkliai mažesnis) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės UAB „Daisana“, į. k. 300971697, 84,70 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 70 centų) išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“, į. k. 301506046, naudai.

Teisėja                                                                                                                  Ramunė Čeknienė